- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-11
- Bylos Nr.
- 1A-517-926/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06661-2023-9
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
- Kaltinamasis
- KAL1
- Nukentėjusysis
- NKA2
- Civilinis ieškovas
- NKA2
- Prokuroras
- Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra
- Kategorijos
- 1.2.20.15Teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas (BK 245 str.)
- 2.1.3.1Jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)
- 2.1.7.5Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d.)
- 2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
- 2.5.1Nuosprendžio įsiteisėjimas ir vykdymas (BPK 335–336 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo NKA2 (toliau – nukentėjusysis) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų NKA2 50,00 Eur turtinės ir 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir NKA1 5 000 Eur neturtinės žalos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Advokato Mindaugo Skruibio 4 000 Eur atstovavimo išlaidų iš KAL1 nuspręsta nepriteisti.
Iš KAL1 antrinės teisinės pagalbos išlaidų už mažamečio NKA1 atstovavimą teisme nuspręsta nepriteisti.
KAL1 naudai priteista iš valstybės 2 767,27 Eur patirtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
KAL1 kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti galioti, įsiteisėjus – panaikinti.
KAL1 2023 m. spalio 24 d. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pratęstą teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartimi ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-443/2025 – KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtui – automobiliui „Toyota Avensis“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: uždraudžiant disponuoti turtu, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
KAL1 buvo kaltinama tuo, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis: nuo 2021 m. gruodžio 23 d. iki 2023 m. balandžio 16 d. tyčia, nevykdė Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos (toliau – Tvarka), papildytos Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama 2021 m. kovo 30 d. nutarties Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos Tvarkos reikalavimus:
2.1 p., nustatančio, jog NKA2 bendrauja su sūnumi NKA1 nelyginėmis metų savaitėmis nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 19 val. NKA2 sūnų pasiima iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina į jo nuolatinę gyvenamąją vietą;
2.2 p., nustatančio, jog tuo atveju, jei savaitgalį NKA2 dirba (pamaininis grafikas), jis turi teisę bendravimo savaitgalį pakeisti į dvi kitas dienas, įskaitant ir darbo dienas, kurias NKA2 su vaiko motina KAL1 suderina vadovaudamiesi 1.4. ir 1.6. punktuose numatytais principais;
2.4 p., nustatančio, jog jei negalintis įvykti savaitgalinis dviejų dienų atsakovo NKA2 ir jo sūnaus NKA1 bendravimas pakeičiamas į dviejų dienų bendravimą darbo dienomis, NKA2 bendrauja su sūnumi NKA1 nuo 16 val., pasiimdamas jį iš ugdymo įstaigos ir kitą dieną grąžindamas į ugdymo įstaigą jos darbo pradžioje arba į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19 val., jei tai yra šeštadienis arba kitokia nedarbo diena;
2.5 p., nustatančio, jog jei vaiko motina KAL1 dėl savo taip pat slenkančio darbo grafiko negalės nustatytu laiku perduoti sūnaus NKA2, tėvai tarpusavio derybų būdu gali susitarti dėl ankstesnio vaiko pasiėmimo/perdavimo iš mamos laiko nei 11 val.;
2.6 p., nustatančio, jog lyginiais metais NKA2 su sūnumi NKA1 praleidžia Šv. Kalėdų pirmą dieną, įskaitant ir Šv. Kūčių vakarą, Naujųjų Metų dieną ir Šv. Velykų pirmą dieną. Lyginiais metais NKA2 pasiima NKA1 iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir Šv. Velykų išvakarėse 17 val., ir į jo nuolatinę gyvenamąją vietą parveža pirmą Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir pirmą Šv. Velykų dieną iki 17 val., jeigu nesutariama kitaip;
2.7.p., nustatančio, jog nelyginiais metais NKA2 su nepilnamečiu sūnumi NKA1 praleidžia Šv. Kalėdų antrą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną. Nelyginiais metais NKA2 pasiima NKA1 iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmos dienos vakare 17 val., ir parveža vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną iki 17 val., jeigu nesutariama kitaip;
2.9 p., nustatančio, jog kiekvienų metų birželio 1-ąjį sekmadienį – Tėvo dieną, NKA2 turi teisę praleisti su sūnumi NKA1. Jei Tėvo diena nesutampa su NKA2 bendravimo su vaiku savaitgaliu, jis pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos sekmadienį 11 val. ir parveža į jo nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val., jeigu nesutariama kitaip;
2.12 p., nustatančio, jog NKA2 turi teisę praleisti kartu su sūnumi NKA1 2 (dvi) savaites savo vasaros atostogų, šį laiką su vaiku leidžiant dalinti į nepertraukiamus etapus, tačiau ne daugiau kaip 7 (septynių) dienų vienu etapu, pasiimant vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos atostogų pirmos dienos 11 val. ir jį grąžinant į šio nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip paskutinę atostogų dieną 19 val., jeigu nesutariama kitaip. Apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę NKA2 praneša KAL1 el. paštu ar trumpąja SMS žinute ne vėliau kaip likus 1 (vienam) mėnesiui iki atostogų pradžios. Motinos atostogų metu ieškovė su sūnumi praleidžia nepertraukiamai 14 (keturiolika) kalendorinių dienų, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinusi su el. paštu ar trumpąja SMS žinute ne vėliau kaip likus 1 (vienam) mėnesiui iki atostogų pradžios. Šiais laikotarpiais netaikoma 2.1.–2.4. nustatyta NKA2 ir jo sūnaus NKA1 bendravimo tvarka. Pirmenybę nepertraukiamai atostogauti su sūnumi turi tas iš tėvų, kuris pirmasis praneša kitam savo planuojamų atostogų laikotarpį;
2.14 p., nustatančio, jog NKA1 susirgus, vaiko tėvas arba motina, pas kurį tuo metu yra vaikas, privalo nedelsiant telefonu informuoti kitą tėvą ar motiną, ne vėliau kaip per 24 (dvidešimt keturias) valandas nuo ligos diagnozavimo medicinos įstaigoje, apie tai telefono žinute, nurodant medicinos įstaigoje nustatytą vaiko ligos diagnozę, taikomą gydymą, gydymo įstaigą ir viešai prieinamus gydančio gydytojo kontaktinius duomenis;
2.19 p., nustatančio, jog visą vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiką galima tikslinti ir keisti sutinkant abiem tėvams, susitarus iš anksto ir informuojant vienas kitą el. paštu ar trumpąja SMS žinute prieš 24 val.;
Taip pat 2021 m. spalio 18 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos šios bendravimo tvarkos papildymo, kad NKA2 su sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės darbo dieną trečiadienį, pasiimant sūnų 17 val. iš ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos ir 20 val. grąžinant į nuolatinę gyvenamąją vietą, o jeigu NKA2 pagal darbo grafiką negali su sūnumi bendrauti trečiadienį, bendravimas perkeliamas į sekančią laisvą dieną, ne visada derino su vaiko tėvu NKA2 pastarojo ir sūnaus NKA1 bendravimo datas arba pati viena asmeniškai jas nustatė, neatsakinėjo į NKA2 laiškus ir SMS žinutes bendravimo su vaiku klausimais, Tvarkoje nustatytu laiku neinformavo NKA2 apie savo atostogų laikotarpio pradžią ir pabaigą bei apie vaiko susirgimą, ne visada sudarė sąlygas NKA2 bendrauti su sūnumi ir neperdavė sūnaus NKA2 Tvarkoje nustatytomis dienomis arba sutrumpindavo sūnaus ir tėvo bendravimo laiką, dėl ko neįvyko NKA2 bendravimas su sūnumi NKA1:
ignoravus NKA2 jai 2021 m. gruodžio mėnesio 22 ir 23 dienomis siųstus elektroninius laiškus ir SMS žinutes dėl jo ir vaiko bendravimo 2021 m. gruodžio 23 d. (ketvirtadienį) pagal iš anksto numatytą grafiką, į jas neatsakė, apie sūnaus ligą neinformavo, dėl ko neįvyko NKA2 bendravimas su sūnumi 2021 m. gruodžio 23 dieną (ketvirtadienį);
ignoravus NKA2 jai 2021 m. gruodžio mėnesio 24 ir 25 dienomis siųstus elektroninius laiškus ir SMS žinutes dėl jo ir vaiko bendravimo 2021 m. gruodžio 25–26 dienomis, į jas neatsakė, apie sūnaus ligą neinformavo. 2021 m. gruodžio 25 d. K. Ramanauskui nuvykus KAL1 namus pasiimti sūnaus, vaiko neperdavė, dėl ko neįvyko NKA2 bendravimas su sūnumi 2021 m. gruodžio 25–26 dienomis;
ignoravus 2021 m. gruodžio mėnesio 28 ir 29 dienomis siųstus elektroninius laiškus ir SMS žinutes dėl jo ir vaiko bendravimo 2021 m. gruodžio 29 dieną, į jas neatsakė, apie sūnaus ligą neinformavo NKA2, dėl ko neįvyko NKA2 bendravimas su sūnumi 2021 m. gruodžio 29 dieną (trečiadienį);
neįvyko NKA2 bendravimas su sūnumi NKA1 2022 m. sausio mėnesio 7, 8–9, 19, 22–23 dienomis, visą 2022 m. vasario mėnesį, 2022 m. kovo mėnesio 3 ir 10 dienomis
2022 metais nuo gegužės 23 d. NKA1 būnant gydymo įstaigos stacionare, apie iš anksto numatytą bendravimą gegužės mėnesio 25, 28–29 dienomis NKA2 nesuteikė visos reikšmingos informacijos, nurodydama, o NKA2 2022 m. gegužės 25 d. (trečiadienį) atvykus į KAL1 namus vaiko jam neperdavė 2022 m. gegužės 28–29 dienomis (savaitgalį) KAL1 nesutiko apsikeisti su NKA2 ir leisti jam slaugyti vaiką bei bendrauti su juo ligoninėje iš anksto numatyto bendravimo metu;
2022 metų birželio ir liepos mėnesiais, rugpjūčio 1–29 dienomis bendravimas NKA2 bendravimas su sūnumi nevyko visiškai;
2022 m. liepos 1 d., 08.35 val. NKA2 siųstame elektroniniame laiške nurodžius, jog ji atostogaus nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d., ir tokiu būdu melagingai nurodžius savo atostogų laiką, užkirto kelią tėvui bendrauti su sūnumi, dėl ko neįvyko bendravimas 2022 m. rugpjūčio 31 d. (trečiadienį);
2022 m. rugsėjo mėnesį neįvyko 3 priklausantys bendravimai, 2022 m. spalio mėnesį NKA2 atostogų metu 17–20 dienomis neįvyko suplanuotas bendravimas, o vėliau spalio mėnesį bendravimas nevyko nesuderinus bendravimo datų;
2022 m. spalio 1 d., 10.37 val., NKA2 siųstame elektroniniame laiške melagingai nurodžius, jog ji atostogaus nuo 2022 spalio 28 d. iki 2022 lapkričio 14 d., buvo užkirstas kelias NKA2 bendrauti su sūnumi du metų nelyginių savaičių savaitgalius – 2022 m. spalio 29–30 dienomis ir 2022 m. lapkričio 12–13 dienomis;
iki 2022 metų lapkričio mėnesio 9 dienos nederinus vaiko ir tėvo bendravimo 2022 metų lapkričio mėnesį grafiko, nenustačius NKA2 bendravimo su sūnumi dienų, neįvyko tėvo bendravimas su sūnumi šį mėnesį;
2022 m. gruodžio mėnesį tėvo bendravimas su sūnumi neįvyko 5, 8, 19, 23, 24–25, 28 ir 31 dienomis, bei 2023 m. sausio 1 d.;
2023 m. sausio 7 d. motyvuojant tuo, kad vaikas nenori, jo neaprengus ir neišvedus į kiemą bei neperdavus jo NKA2, neįvyko iš anksto numatytas savaitgalinis NKA2 bendravimas su vaiku 2023 metais sausio 7–8 dienomis;
2023 metų sausio 11 d. (trečiadienį) pasiėmus vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, esant NKA2 bendravimo su vaiku diena, neįvyko tėvo bendravimas su sūnumi;
2023 metų sausio 22 dieną (sekmadienį) neperdavus vaiko NKA2, neįvyko tėvo ir vaiko bendravimas 2023 metų sausio 22 dieną;
2023 metų sausio 23 d. (pirmadienį), po to kai NKA2 pasiėmė vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, išsitraukus vaiką iš tėvo automobilio ir jį išsivežus, neįvyko NKA2 bendravimas su sūnum;
2023 m. vasario 15 d. (trečiadienį) be jokios priežasties vaiko nenuvedus į ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir taip sutrukdžius NKA2 jį iš ten pasiimti, o NKA2 nuvykus į jos namus vaiko jam neperdavė, taip užkirsdama kelią tėvui bendrauti su sūnumi;
2023 m. vasario 20 d. (pirmadienį) be jokios priežasties vaiko nenuvedus į ikimokyklinio ugdymo įstaigą taip sutrukdžius NKA2 jį iš ten pasiimti, o NKA2 nuvykus į jos namus vaiko jam neperdavė, taip užkirsdama kelią tėvui bendrauti su sūnumi;
2023 m. vasario 22 d. (trečiadienį) vaiko nenuvedus į ikimokyklinio ugdymo įstaigą tai motyvuojant negalėjimu to padaryti dėl blogo kelio ir apie pasikeitusią bendravimo vietą ir laiką neinformavus NKA2, o jam nuvykus į jos namus, vaiko neišvedė į kiemą ir jo neperdavė, taip užkirsdama kelią tėvui bendrauti su sūnumi;
spręsdama kaip turėtų būti kompensuojamas 2023 m. vasario mėnesio 4–5 dienomis ir 2023 m. vasario mėnesio 18–19 dienomis dėl objektyvių neįvykęs tėvo i sūnaus bendravimas, vietoje priklausančių keturių bendravimo dienų, NKA2 nurodė tik tris bendravimo dienas;
2023 m. kovo 18 d. neperdavus vaiko NKA2 neįvyko 2023 m. kovo 18–19 dienomis turėjęs vykti tėvo ir vaiko savaitgalinis bendravimas;
derinant 2023 metų kovo mėnesio bendravimo grafiką ir savavališkai nusprendus į bendravimo grafiką neįtraukti kovo 29 dienos (trečiadienio), buvo užkirstas kelias tėvo bendravimui su sūnumi;
laiku nesuderinus bendravimo grafiko 2023 metų balandžio mėnesiui, 2023 m. balandžio 6 d. (ketvirtadienį) neįvyko NKA2 bendravimas su sūnumi;
2023 metų balandžio 9 d. neperdavus vaiko atvykusiam NKA2, neįvyko iš anksto numatytas tėvo bendravimas su vaiku nuo 2023 metų balandžio 9 d. 17 valandos iki 10 dienos 17 valandos (per Šventas Velykas);
2023 metų balandžio 15 d. neperdavus vaiko NKA2, neįvyko iš anksto numatytas tėvo bendravimas su vaiku 2023 metų balandžio 15–16 dienomis (savaitgalį).
Toliau tęsdama nusikalstamą veiką, tyčia, nevykdė ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. gegužės 29 d. nustatytos NKA2 bendravimo su nepilnamečiu sūnumi NKA1 tvarkos: tėvas su vaiku bendrauja metų lyginėmis savaitėmis, pasiimdamas vaiką pirmą savaitės dieną (pirmadienį) iš ugdymo įstaigos, bei Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. liepos 14 d. nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl laikinųjų apsaugos priemonių), kuria nustatyta laikina nepilnamečio NKA1 gyvenamoji vieta su NKA2 jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tai yra:
pažeisdama 2023 m. gegužės 25 d. nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2 ir 5 punktus, 2023 m. gegužės 31 dieną ir 2023 m. birželio 1 d., sutrikdydama ugdymo įstaigos dienotvarkę ir vaiko rutiną lankėsi ugdymo įstaigoje ir bendravo su vaiku;
pažeisdama 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos bendravimo tvarkos 1 ir 3 punktus, neperdavė vaiko NKA2 ir nevedė jo į ugdymo įstaigą, dėl ko neįvyko tėvo ir vaiko bendravimas nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2023 m. liepos 31 d.;
2023 m. liepos 24 d. (pirmą savaitės dieną) nepristatė NKA1 į ugdymo įstaigą, dėl ko NKA2 neturėjo galimybės vaiko paimti iš ugdymo įstaigos, o vakare, atvežusi NKA1 prie jo tėvo NKA2 namų, Šaulių g. 24, Šakių mieste, vaiko NKA2 neperdavė bei neužtikrino, kad vaikas gyventų su tėvu šio nuolatinėje gyvenamojoje vietoje;
pažeisdama 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos bendravimo tvarkos 2 ir 5 punktus, 2023 m. rugpjūčio 11 d. (lyginę savaitę) bendravo su vaiku ligoninėje;
pažeisdama 2023 m. gegužės 25 d. ir 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos bendravimo tvarkos 1 ir 3 punktus, 2023 metų rugpjūčio 21 d. neperdavė vaiko NKA2, dėl ko neįvyko tėvo ir vaiko bendravimas 2023 metų rugpjūčio 21–22 dienomis;
neinformavo NKA2 apie jos su nepilnamečiu vaiku į gydymo įstaigas suplanuotus vizitus 2023 m. birželio 6 d., 2023 m. birželio 12 d. ir 2023 m. birželio 14 d., taip pažeisdama Marijampolė apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 14 punktą ir taip KAL1 savo veiksmais piktybiškai vengė tinkamai vykdyti teismo sprendimus, nesusijusius su bausmėmis.
Marijampolės apylinkės teismas 2026 m. birželio 9 d. nuosprendžiu sprendė, kad kaltinime nurodyti veikos epizodai neįrodo KAL1 piktybiško elgesio ar išankstinio nusistatymo nevykdyti teismų sprendimų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog liko nepaneigta KAL1 nuosekli pozicija, kad ji kaip motina, pagal savo vidinį įsitikinimą suvokdama teismo sprendimo prasmę, nuo jo nukrypo tik tiek ir todėl, kad stengėsi veikti, jos manymu, geriausiu būdu, užtikrinančiu vaiko saugumą ir jo interesus bei kad jos veiksmai nebuvo nukreipti į teismo sprendimų tyčinį nevykdymą, nes jie atskirais atvejais buvo apspręsti vaiko nenoru būti su tėvu, kategorišku atsisakymu bei isteriška reakcija, liga ir iš esmės visais atvejais nesusikalbėjimu su tėvu dėl priešiškų tarpusavio santykių. Taip pat nurodė, kad eilėje kaltinimo epizodų, kad užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, buvo reikalingi ir aktyvūs nukentėjusiojo NKA2 veiksmai, bendradarbiavimas su KAL1 vaiko labui, ko, kaip matyti iš bylos duomenų, tikrai nebuvo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad KAL1 veiksmai, nors ir neužtikrinę teismo sprendimo įvykdymą, nebuvo tokio pavojingumo laipsnio, kad juos vertinti kaip veiką, užtraukiančią baudžiamąją atsakomybę, todėl jos veiksmuose nesant BK 245 straipsnio sudėties visų būtinųjų tiek objektyviųjų, tiek ir subjektyviųjų požymių, išteisino KAL1 pagal BK 245 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
Nukentėjusysis NKA2 pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. birželio 9 d. nuosprendį ir KAL1 pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 straipsnyje, NKA2 ieškinį dėl 50 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, NKA2 išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš KAL1, o nespėjus bylos išnagrinėti iki sueis apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminas, baudžiamąją bylą nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir BK 95 straipsnyje nurodytu pagrindu. Nukentėjusysis pateiktu apeliaciniu skundu taip pat prašo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atnaujinti įrodymų tyrimą ir prijungti prie bylos bei teismo posėdžio metu ištirti pateiktus ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) KAL1 įteiktą 2026 m. kovo 23 d. pranešimą apie įtarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. gegužės 11 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei nustatyti 2023 m. sausio 30 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) 10–11 lapuose nurodytos, 2023 m. sausio 23 d. įvykį mačiusios, moters „(duomenys neskelbtini)“ asmenybę, iškviesti ją į teismo posėdį ir apklausti liudytoja.
Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs objektyviuosius KAL1 inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius, visiškai pagrįstai nurodė, kad jos tikslas trukdyti nukentėjusiojo ir sūnaus bendravimui ir tyčia nevykdyti teismo sprendimo ir nutarčių turėtų būti neginčijamai įrodyti. Vis dėlto, spręsdamas dėl KAL1 kaltės, realizavus BK 245 straipsnyje aprašytos veikos sudėtį, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas suklydo vertindamas įrodymus ir nesirėmė byloje surinktų įrodymų visetu ir dėl to padarė akivaizdžiai neteisingas išvadas. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo KAL1 elgesį vertinti pirmiausiai nepilnamečio sūnaus teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste, tačiau to nepadarė ir iš esmės pasielgė priešingai, o praeityje vykę, tiek ir šiuo metu vykstantys įvykiai leidžia kategoriškai teigti, kad nepagrįsto nuosprendžio priėmimas dar labiau sustiprins KAL1 nebaudžiamumo jausmą, kas neabejotinai ateityje įtakos tiek nukentėjusiojo, tiek ir nepilnamečio sūnaus teisių pažeidimą.
Nukentėjusiojo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių kelti bent prielaidą, jog geranoriškumo, konstruktyvumo ir bendradarbiavimo trūko jam, o nagrinėjamos situacijos prilyginimas atvejui, kuomet abu tėvai elgiasi ne visai tinkamai ir dėl to kyla teismo sprendimo vykdymo nesklandumai, tiesiog yra negalimas. Nurodo, jog akivaizdu, kad tokio mąsto ir intensyvumo teismo sprendimo ir nutarčių nevykdymo negalima paaiškinti vien tik nesupratimu ar nesusikalbėjimu, juolab, kad ženkli dalis nukentėjusiojo ir vaiko teisių pažeidimų buvo sąlygoti aktyviais KAL1 veiksmais. Nukentėjusiojo teigimu, tai galima paaiškinti tik nuosekliu, sąmoningu, piktybišku ir akivaizdžiai nusikalstamu KAL1 elgesiu. Skunde pažymima, kad beveik visą KAL1 pareikšto kaltinimo laikotarpį vaiko gyvenamoji vieta buvo su ja ir būtent ji buvo atsakinga už teismo sprendimo vykdymą.
Nurodoma, kad byloje esantys įrodymai, tame tarpe teismų priimti sprendimai, bei nukentėjusiojo parodymai leidžia teigti, kad teismo teiginys, jog vaiko interesai pilnai gali būti tinkamai užtikrinti ir toliau taikant civilinės teisės institutus, nėra suderinamas su objektyvia realybe, nes pakeisti KAL1 elgesio nepavyksta ne tik civilinio proceso priemonėmis, bet ir taikant baudžiamojo proceso institutus. Pagrindžiant šį skundo teiginį, nurodoma, kad Marijampolės apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje KAL1 kaltinama pagal BK 245 straipsnį, t. y. dėl su vaiku susijusių teismo sprendimų nevykdymo 2023–2024 metais. Taip pat dėl akivaizdžiai nusikalstamų KAL1 veiksnių 2025–2026 metais buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame tiek nukentėjusysis, tiek ir vaikas yra pripažinti nukentėjusiaisiais, o KAL1 yra įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius BK 163 ir 245 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas (piktnaudžiavimas motinos valdžia ir su bausme nesusijusio teismo sprendimo nevykdymas). Be to, Marijampolės apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama civilinė byla, kurioje yra pareikštas reikalavimas terminuotai apriboti KAL1 valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Taip pat Tauragės apylinkės teismas 2026 m. balandžio 28 d. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė nuosprendį, kuriuo KAL1 pripažino kalta nepilnamečio sūnaus akivaizdoje smurtavus prieš nukentėjusįjį 2023 m. kovo 18 d., pastarajam atvykus pasiimti sūnaus iš jos namų. Nurodoma, kad pastarasis nuosprendis apskųstas ir neįsiteisėjęs, tačiau pažymima, kad 2023 m. kovo 18 d. vaikas nukentėjusiajam taip ir nebuvo perduotas ir dėl to neįvyko savaitgalinis bendravimas. Pastarųjų aplinkybių pagrindu, nukentėjusysis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2023 metais taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įskaitant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimą, teigiamai įtakojo KAL1 elgesį. Nukentėjusiojo įsitikinimu, pastarosios aplinkybės patvirtina, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas netinkamai taikė materialios teisės normas ir tai turėjo esminės įtakos priimant nepagrįstą teismo baigiamąjį aktą. Taip pat skunde pažymima, kad poreikis pateikti minėtus įrodymus iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado tik susipažinus su skundžiamu nuosprendžiu ir jame išdėstytais motyvais.
Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas vertino situaciją, kurioje vaikui gyvenant pas KAL1 ir būnant visiškai nuo jos priklausomam, bendravimas tarp vaiko ir nukentėjusiojo faktiškai nevyko nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d., t. y. virš pusantrų metų. Nukentėjusiojo įsitikinimu, vien tai leidžia teigti, kad nuosprendį priėmusio teismo išvada, jog KAL1 veiksmai, nors ir neužtikrinę teismo sprendimo įvykdymą, nebuvo tokio pavojingumo laipsnio, kad juos vertinti kaip veiką, užtraukiančią baudžiamąją atsakomybę yra akivaizdžiai neteisinga ir nesuderinama nei su aktualiu teisiniu reglamentavimu, nei su kasacinės instancijos teismo praktika.
Nukentėjusysis nurodo, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas ir vėl nepagrįstai sureikšmino KAL1 parodymus ir nemotyvuotai atmetė nukentėjusiojo parodymus, neteisingai interpretavo liudytojų parodymus, kitus byloje esančius įrodymus, o dėl daugelio su nuosprendyje išdėstytų išvadų nesuderinamų įrodymų vertinimo tiesiog nepasisakė. Nukentėjusiojo įsitikinimu, bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad KAL1 ilgą laiką, nuosekliai, sąmoningai ir piktybiškai nevykdė teismo sprendimo ir nesilaikė Tvarkos.
Skunde nurodoma, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. sausio 21 d. nutartimi, pakeista Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartimi, KAL1 buvo skirta 200 Eur bauda už teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą 2021 metų birželio–rugpjūčio mėnesiais. Taip pat Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. spalio 19 d. nutartimi, palikta galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi, už teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą 2021 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais KAL1 buvo skirta 200 Eur bauda. Pažymėta, kad pastarąją apeliacinės instancijos teismo nutartį KAL1 prašė peržiūrėti kasacine tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jos prašymą atsisakė nagrinėti. Taip pat skunde cituojamas Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties 31 p. turinys.
Nukentėjusiojo teigimu, nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia kategoriškai teigti, kad KAL1 jai pareikštame kaltinime nurodytais laikotarpiais sąmoningai kūrė situacijas, kuriose vienokiu ar kitokiu motyvu galėtų tariamai teisėtai neperduoti vaiko nukentėjusiajam. Ir vien tai, kad vykdomąją bylą vedančiam antstoliui bei dviejų instancijų teismų priimamais sprendimais nepavyko pakeisti KAL1 elgesio ir užtikrinti, kad būtų laikomasi aiškios ir suprantamos bendravimo tvarkos, paneigia jau minėtą skundžiamo nuosprendžio išvadą, jog išankstinio nusistatymo nevykdyti teismų sprendimų, kad neįvyktų tėvo bendravimas su sūnumi, KAL1 neturėjo. Priešingai, nukentėjusiojo vertinimu, civilinių procesų, kuriais buvo bandoma pasiekti, kad būtų vykdomas teismo sprendimas, metu KAL1 savotiškai mokėsi kaip trukdyti jo ir sūnaus bendravimui, išvengiant galimų sankcijų, neteisėtus veiksmus maskuojant rūpesčiu vaiku, manipuliuojant sąvokomis, piktnaudžiaujant nereikšmingais teismo sprendimu ir nutartimis nustatytų nukentėjusiojo bendravimo su sūnumi tvarkų trūkumais ar netikslumais. Nukentėjusiojo teigimu, vertinant KAL1 elgesį, akivaizdžiai matosi, kad per kaltinimui aktualų laikotarpį KAL1 retai viešumoje išsakydavo atvirą draudimą sūnui bendrauti su nukentėjusiuoju, ji tiesiog kūrė situacijas, kuomet sūnui reikėtų pasirinkti tarp nukentėjusiojo ir jos, neperduodavo sūnaus, motyvuodama jo nenoru vykti su nukentėjusiuoju, dėl sąmoningai sukurtų situacijų nepristatydavo vaiko į ugdymo įstaigą, nes sūnų iš jos nukentėjusysis pasiimdavo be jokių problemų. Skunde taip pat teigiama, kad teismo vertinimas, jog praeityje vykusių civilinių procesų metu KAL1 paskirtos baudos nagrinėjamu atveju šalina jos baudžiamąją atsakomybę, yra akivaizdžiai neteisingas.
Skunde teigiama, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, KAL1 paaiškinimus, jog sprendimai ir nutartys nebuvo vykdomi ne dėl tyčios, bet tik dėl nesusikalbėjimo, paneigia liudytojų LUD6, LUD9, LUD1, LUD5, LUD11, LUD12, LUD13, LUD3, LUD15, LUD10, LUD4 parodymų visuma, vertinant juos kartu su kitais įrodymais. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl minimų liudytojų parodymų vertinimo, sprendžiant dėl KAL1 kaltės, tiesiog nepasisakė. Be to, nors motyvacinėje skundžiamo nuosprendžio dalyje yra paminėti tik vienos iš minimų liudytojų, t. y. LUD11 parodymai, tačiau šios liudytojos parodymų turinys leidžia daryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas.
Skunde taip pat nurodoma, kad su 2024 m. gegužės 27 d. prašymu į bylą buvo pateiktas 2022 m. kovo 16 d. tarp nukentėjusiojo ir KAL1 mamos LUD7 įvykusio pokalbio garso įrašas. Nors šio, KAL1 motinos iniciatyva įvykusio pokalbio metu, ji aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad būtent KAL1 neužtikrino teismo sprendimo vykdymo ir elgėsi nekonstruktyviai, teismas dėl šio įrodymo vertinimo nuosprendyje tiesiog nepasisakė. Pažymėtina, kad minimo pokalbio metu LUD7 pažadėjo nukentėjusiajam paveikti dukrą, kad ji netrukdytų vaikui bendrauti su nukentėjusiuoju ir du mėnesius iki 2022 m. gegužės 18 d. nukentėjusiojo bendravimas su vaiku vyko pagal teismo nustatytą Tvarką, tačiau skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nekreipė dėmesio į šią aplinkybę. Taip pat su minėtu prašymu į bylą buvo pateikti 2022 m. kovo 3 d. nukentėjusiojo pokalbių su vaiko ugdymo įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ auklėtoja LUD12 garso įrašai, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad pagal Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytą papildomo bendravimo dieną KAL1 ugdymo įstaigos personalui kategoriškai uždraudė perduoti nukentėjusiajam vaiką. Tačiau dėl šio įrodymo vertinimo skundžiamame nuosprendyje taip pat visiškai nepasisakoma.
Nukentėjusysis nurodo, kad bylą antrą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nemažai dėmesio buvo skiriama jo 2025 m. lapkričio 16 d. prašymo papildyti KAL1 pareikštą kaltinimą naujomis aplinkybėmis 5 ir 6 punktuose suformuluotiems kaltinimams. Nurodytais atvejais KAL1 nukentėjusiajam iš anksto nurodė, kad atostogaus nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d., nors jos darbdavio pateikti oficialūs duomenys patvirtina, kad iš tiesų atostogavo nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. bei iš anksto nurodė, kad atostogaus nuo 2022 m. spalio 28 d. iki 2022 m. lapkričio 14 d., nors jos darbdavio pateikti oficialūs duomenys patvirtina, kad ji iš tiesų atostogavo nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d. Tokiu būdu KAL1 melagingai nurodydama savo atostogų laiką užkirto kelią nukentėjusiajam bendrauti su sūnumi 2022 m. rugpjūčio 31 d. (trečiadienį) bei 2022 m. spalio 29–30 dienomis ir 2022 m. lapkričio 12–13 dienomis. Nukentėjusiojo teigimu, bylos nagrinėjimo metu pateikti duomenys apie KAL1 papildomas atostogas šio vertinimo nepakeičia ir tokio KAL1 elgesio paaiškinti kažkaip kitaip nei tiesiogine tyčia nevykdyti teismo sprendimo ir trikdyti nukentėjusiojo ir vaiko bendravimą negalima. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių tiesiog nepasisakė.
Skunde pažymima, kad pirmu atveju laiškas su melaginga informacija apie atostogų pradžią nukentėjusiajam buvo išsiųstas prieš mėnesius iki atostogų pradžios, antru atveju laiškas su melaginga informacija apie atostogų pradžią taip pat buvo išsiųstas prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios. Nukentėjusiojo vertinimu, nekyla abejonių, kad eilinės atostogos yra planuojamos iš anksto ir jos buvo suteiktos pagal KAL1 prašymus, todėl akivaizdu, kad gerokai iki faktiškai realizuoto nusikalstamo ketinimo, planuodama visų rūšių savo atostogas, jų laiką KAL1 pasirinko taip, kad jos prasidėtų iš karto po nukentėjusiojo bendravimo dienų ir baigtųsi prieš pat bendravimo dienas. Tokiu būdu KAL1 tikėjosi, kad nukentėjusysis nepastebės apgaulės ir į ją nereaguos, o tai ir pavyko, nes bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nukentėjusysis nebuvo atkreipęs į tai dėmesio.
Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl 2025 m. lapkričio 16 d. prašymo 11 punkte nurodytomis aplinkybėmis, kad 2023 m. sausio 23 d. nukentėjusiajam pasiėmus vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, KAL1 išsitraukė jį iš nukentėjusiojo automobilio ir išsivežė. Skunde nurodoma, kad buvo pateikta ir 2023 m. sausio 30 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini), kurios skirtingai nei teigė, duodama parodymus teisme, KAL1 7 lape savo ranka parašė, kad sūnų 2023 m. sausio 23 d. nuvežė į ugdymo įstaigą, pavakare nuvažiavusi į ugdymo įstaigą sužinojo, kad sūnų pasiėmė tėvas. Taip pat minėtos anketos 11 lape yra 2023 m. sausio 26 d. užfiksuoti 2023 m. sausio 23 d. įvykį mačiusios moters, įvardinamos „(duomenys neskelbtini)“ parodymai, kurie patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir paneigia KAL1 parodymus, taigi jie yra neabejotinai reikšmingi objektyvios tiesos nustatymui ir teisingo teismo baigiamojo akto priėmimui.
Skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog esminę dalį laiko kaltinimuose nurodyto laikotarpio vaikas praleido gyvendamas su KAL1. Tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinimą palaikančios prokurorės galimybės pateikti tiesioginius įrodymus, neginčijamai patvirtinančius, kaip KAL1 su sūnumi bendrauja, būdama savo aplinkoje, nėra jokios galimybės, tačiau niekada nebuvo nustatyta jokių nukentėjusiojo bendravimo su sūnumi problemų, nedalyvaujant KAL1. Nukentėjusiojo teigimu, jam niekada nekilo problemų vaiką pasiimti iš ugdymo įstaigos, išskyrus atvejus, kuomet tam aktyviai trukdydavo KAL1. Taip pat pažymima, kad faktiškai visi byloje apklausti asmenys, išskyrus pačią KAL1 ir jos tėvus, patvirtino, kad nukentėjusiojo ir sūnaus santykiai yra puikūs, sūnus nukentėjusiojo atžvilgiu neišsako jokio negatyvaus vertinimo ir požiūrio, o tai, kad vaikas nenori bendrauti su nukentėjusiuoju ir atsisako vykti pas jį, nurodo tik KAL1 ir jos tėvai. Atkreipiamas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad vėliau civilinėje byloje atlikus vaiko psichiatrijos, psichologijos ekspertizę, buvo nustatyta, kad sūnus išgyvena lojalumo konfliktą ir kai jam tenka rinktis tarp abiejų tėvų, jis renkasi mamą, t. y. KAL1.
Skunde nurodoma, kad nors byloje ir nėra tiesioginių įrodymų, bet begalė netiesioginių įrodymų leidžia kategoriškai teigti, kad tai, ar vaikas, dalyvaujant motinai, vyks su nukentėjusiuoju ar jo atžvilgiu turės kategoriškai neigiamą požiūrį, priklauso išskirtinai nuo KAL1. Šią aplinkybę nukentėjusiojo vertinimu akivaizdžiai patvirtina jo 2022 m. kovo 14 d. pokalbių su vaiko gydytoja LUD4 garso įrašai, kurie į bylą buvo pateikti su 2024 m. gegužės 27 d. prašymu. Pažymima, kad dėl šių įrodymų vertinimo skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas tiesiog nepasisakė. Skunde taip pat pažymima, kad tokioje situacijoje bet kokie nukentėjusiojo veiksmai pakeisti vaiko elgesį tik dar labiau padidintų jo išgyvenamą lojalumo konfliktą ir priverstų jį patirti dar intensyvesnius neigiamus išgyvenimus, todėl vienintelis teisingas ir vaiko interesus atitinkantis elgesys yra situacijos neeskalavimas. Būtent taip, nukentėjusiojo vertinimu, jis ir elgdavosi, ir apie vaiko ir savo teisių pažeidimą informuodavo kompetentingas institucijas, tačiau pirmosios instancijos teismas tokį nukentėjusiojo elgesį visiškai nepagrįstai įvertino kaip KAL1 kaltę, taigi, ir baudžiamąją atsakomybę, šalinančia aplinkybę.
Skunde be kita ko pažymima, kad KAL1 yra kaltinama baudžiamojo nusižengimo padarymu (BK 12 straipsnis, 245 straipsnis), kaltinamajame akte paskutinės inkriminuotos nusikalstamos veikos data yra 2023 m. liepos 24 d., nukentėjusiojo NKA2 2025 m. lapkričio 16 d. prašyme papildyti KAL1 pareikštą kaltinimą paskutinės jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos data yra 2023 m. rugpjūčio 22 d. Nukentėjusiojo nuomone, pastarosios aplinkybės leidžia teigti, kad yra didelė tikimybė, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sueis apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo KAL1 atžvilgiu senatis. Tokiu atveju nukentėjusysis prašo baudžiamąją bylą nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir BK 95 straipsnyje nurodytu pagrindu.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Šalies argumentai
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu nurodė pritarianti apeliaciniame skunde ir apelianto išdėstytai pozicijai panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. birželio 9 d. nuosprendį ir bylą nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu bei pažymėjo, kad apeliacinis skundas valstybinio kaltintojo nebuvo teikiamas ekonomiškumo principo kontekste, suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai. Išteisintoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą nuosprendį pakeisti dalyje dėl priteistų proceso išlaidų bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas proceso išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nukentėjusiojo NKA2 apeliacinis skundas atmetamas.
BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nukentėjusiojo apeliacinio skundo turinio akivaizdu, jog skundžiamas nuosprendis ginčijamas iš esmės, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, dėl ko prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį bei išteisintosios KAL1 atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį bei vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir BK 95 straipsnyje nurodytu pagrindu baudžiamąją bylą nutraukti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai apeliacinio skundo argumentams, teisingai ir pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, bet netinkamai įvertino išteisintosios proceso išlaidų klausimą, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu, bei skundžiamo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas apeliacinio skundo ribose.
Dėl kaltės, padarius BK 245 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką
Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors KAL1 inkriminuotų nusikalstamos veikos epizodų metu nukentėjusiojo bendravimas su vaiku ir neįvyko pagal teismo sprendimais nustatytą tvarką, tačiau jos veiksmai nebuvo nukreipti į teismo sprendimų tyčinį nevykdymą, tokia situacija iš esmės susiklostė dėl vaiko nenoru būti su tėvu, kategorišku atsisakymu bei isteriška reakcija, dėl ligos ir dėl nesusikalbėjimo dėl priešiškų tarpusavio išteisintosios ir nukentėjusiojo santykių. Nukentėjusysis nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, tiek apeliaciniame skunde, tiek baigiamosiose kalbose akcentuodamas pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktą įrodymų vertinimą.
Baudžiamajame procese įrodymais laikomi įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie buvo patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, ištirti teisiamajame posėdyje ir teismo pripažinti tinkamais ir pagrįstais, sprendžiant klausimus dėl nusikalstamos veikos padarymo, ją padariusio asmens kaltės bei kitų reikšmingų bylos aplinkybių. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjantis teismas turi kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, 2K-188-303/2023, 2K-266-511/2024, 2K-121-719/2025, 2K-78-628/2026).
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį ir formą aptartų BPK reikalavimų kontekste, sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, teisiamajame posėdyje ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos išdėstė nuosprendyje bei padarė šiais įrodymais tinkamai pagrįstas išvadas. Analizuodamas aplinkybes, susijusias su KAL1 pagal BK 245 straipsnį pareikštu kaltinimu, teismas įvertino tiek pačios išteisintosios, tiek nukentėjusiojo, tiek bylai reikšmingus liudytojų parodymus, teismų procesinius sprendimus, priimtus išteisintosios ir nukentėjusiojo atžvilgiu, vaizdo medžiagą bei kitus byloje surinktus duomenis, vertino juos ne izoliuotai, tačiau susiejo į logišką ir vientisą įrodymų grandinę. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka išvadai, jog KAL1 veiksmai buvo nukreipti į teismo sprendimų tyčinį nevykdymą bei kad jos veiksmai buvo tokio pavojingumo laipsnio, jog juos šiuo atveju reikėtų vertinti kaip veiką, užtraukiančią baudžiamąją atsakomybę. Vien tai, kad nukentėjusysis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikdamas savo subjektyvų byloje surinktų duomenų vertinimą, kad procesinis sprendimas netenkina nukentėjusiojo lūkesčių, nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu ir nepagrįstu.
BK 245 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo esmė – nevykdymas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Šio BK straipsnio prasme teismo sprendimu laikomas įsiteisėjęs bet kurios instancijos bendrosios ar specialiosios kompetencijos teismo priimtas procesinis dokumentas, kuriuo išspręsti su bausme nesusiję klausimai. Paprastai tokiu teismo sprendimu asmeniui nustatomi įpareigojimai, draudimai, kylantys įvairiais pagrindais, tačiau neturintys ryšio su jo nubaudimu. Pagal teismų praktiką teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnyje trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo. BK 245 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Baudžiamosios atsakomybės atsiradimui nereikšminga, kiek ir kokių civilinio ar administracinio proceso priemonių buvo panaudota siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Šios kategorijos bylose teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad jeigu pagal teismo sprendimą turintys perduoti vaiką asmenys nebendradarbiauja ruošiant vaiką perdavimui, vaiko perdavimas nesukeliant vaikui neigiamų pasekmių tampa neįmanomas. Taigi pareigos bendradarbiauti sąmoningas nevykdymas yra pakankamas pagrindas traukti baudžiamojon atsakomybėn, nes šios pareigos vykdymas išimtinai priklauso nuo ją privalančių vykdyti asmenų valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-233/2007, 2K-466-489/2016).
Sistemiškai aiškinant BK 245 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet proceso įstatymų (civilinio, administracinio, baudžiamojo) uždavinys. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ne kiekvienas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo atvejis reiškia šioje normoje nurodyto baudžiamojo nusižengimo padarymą. Priešingu atveju BK 245 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas neatitiktų baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės teisinės priemonės paskirties, taip pat nusikalstamos veikos sampratos, t. y. paneigtų pačią baudžiamosios teisės esmę. Todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 245 straipsnyje gali būti taikoma ne automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo nevykdymo fakto, bet tik kaip kraštutinė priemonė, nustačius tinkamą padarytos veikos pavojingumą ir atsižvelgus į teisinį reguliavimą, užtikrinantį teismo sprendimo įvykdymą procesinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229-788/2016, 2K-249-895/2016, 2K-13-719/2019, 2K-249-942/2022).
KAL1 nurodė, kad sąmoningai nesiekė nevykdyti teismo sprendimų dėl Tvarkos, pripažino, kad nuo jos buvo nukrypta, tačiau tai įtakojo vaiko ligos, negalia, nukentėjusiojo nekomunikavimas bei nenoras padėti vaiką tinkamai parengti perdavimui. Tuo tarpu nukentėjusysis teigė, kad KAL1 sąmoningai ir tyčia nevykdė teismo sprendimų, kas pasireiškė nepranešimu apie vaiko ligą, nevedimą į ugdymo įstaigą, bendravimo grafiko nederinimu, komunikacijos ignoravimu, nepagrįstu lankymusi pas vaiką ugdymo bei gydymo įstaigose, neinformavimu apie vaiko registravimą vizitams pas medikus.
Skunde nukentėjusysis akcentuoja, jog liudytojų LUD6, LUD9, LUD1, LUD5, LUD12, LUD13, LUD3, LUD15, LUD10, LUD4 parodymai patvirtina išteisintosios kaltę, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių liudytojų parodymų nepasisakė, o liudytojos LUD11 parodymai leidžia daryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nekonkretizavo kiekvieno paminėto liudytojo parodymų turinio dalies, kuri jo vertinimu patvirtina išvadą dėl nusikalstamos veikos požymių nebuvimo. Vis dėlto, akivaizdu, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje šių liudytojų parodymai buvo aprašyti, taip pat pirmosios instancijos teismas aprašomojoje dalyje nurodė, kad savo išvadas grindžia ištyręs byloje esančius įrodymus, taigi, ir liudytojų parodymus, kurie aprašomojoje skundžiamo nuosprendžio dalyje išsamiai atkartoti. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo nurodytų liudytojų parodymai skundžiamame nuosprendyje nebuvo vertinami.
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų LUD6, LUD9, LUD1, LUD5, LUD12, LUD13, LUD3, LUD15, LUD10, LUD4 parodymai iš esmės patvirtina tą aplinkybę, kad išteisintoji ir nukentėjusysis visą laiką vienas kitą kaltino dėl Tvarkos sąlygų nesilaikymo bendraujant su vaiku, kas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą apie itin konfliktiškus jų tarpusavio santykius. Taip pat liudytojos iš esmės parodė tas aplinkybes, kurios joms buvo žinomos tiek iš išteisintosios, tiek iš nukentėjusiojo pasakojimų ar net iš kitų asmenų. Nors liudytoja LUD9 ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad jai susidarė vaizdas, jog išteisintoji tyčia darė viską, kad nukentėjusysis negalėtų bendrauti su vaiku teismo nustatyta tvarka (3 t., b. l. 32), tačiau tai tebuvo liudytojos subjektyvi nuomonė, juo labiau, kad tos pačios apklausos metu ji negalėjo jokiais objektyviais duomenimis pagrįsti tokios savo nuomonės. Taip pat LUD12, mokiusi išteisintosios ir nukentėjusiojo vaiką darželyje, apklausiama teisme nors ir nurodė, kad jeigu mama sako neduoti vaiko, tai neduodavo, taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis vaiką iš darželio pasiimdavo dažnai (5 t., b. l. 94). Tuo tarpu apklausiama liudytoja LUD3, buvusi išteisintosios atvejo vadybininke, nurodė, kad nežino konkrečių atvejų, kai išteisintoji būtų atsisakiusi derinti bendravimo datas su nukentėjusiuoju, kad būtų trukdžiusi bendrauti su vaiku, kad būtų neteikusi informacijos apie vaiką (5 t., b. l. 93). Taip pat nors liudytoja LUD11 pirmosios instancijos teismui nurodė, jog kažkokie kliuviniai visada vykdavo, kad bendravimas tarp nukentėjusiojo ir vaiko neįvyktų (5 t., b. l. 90), tačiau taip pat liudytoja nurodė, ką pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, kad aplinkybės dėl vaiko neperdavimo nukentėjusiajam, pastarajam atvykus jo pasiimti į gyvenamąją vietą, vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo vertinamos subjektyviai, nes specialistai nežinojo konkretaus veiksmo, realios situacijos ir jos priešistorės, kas ir kaip vykdavo prieš atvykstant nukentėjusiajam vaiko motinos namuose (5 t., b. l. 51). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nurodytų liudytojų parodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados bei nepatvirtina KAL1 tyčios nevykdyti teismo sprendimų, kadangi jie situaciją iš esmės vertino pagal konfliktuojančių asmenų nurodytas aplinkybes pagal savo subjektyvų vertinimą.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl išteisintosios ir nukentėjusiojo akivaizdžiai priešiškų santykių bei nuolatinių konfliktų, tarp jų vyksta nuolatiniai nesusikalbėjimai, derinant bendravimo su vaiku laiką. Baudžiamojoje byloje esanti itin didelės apimties tiek išteisintosios, tiek nukentėjusiojo pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais, taip pat trumposiomis SMS žinutėmis šią išvadą tik patvirtina, be to, ir byloje apklausti iš esmės visi liudytojai patvirtino apie itin konfliktiškus santykius tarp išteisintosios ir nukentėjusiojo. Be to, liudytoja LUD10, buvusi KAL1 atvejo vadybininkė, parodė, kad susitikusi su išteisintąja, pirmiausiai pamatė labai išvargusią nuo konfliktų emocionalią moterį, kad šalia būnant nukentėjusiajam, konfliktai tik aštrėdavo. Taip pat liudytojai patvirtino, kad atvejo vadybos posėdžiuose tarp išteisintosios ir nukentėjusiojo vykdavo pastovūs konfliktai, kas tik patvirtina šalių nenorą bendradarbiauti ir sprendimą priimti bendru sutarimu. Taigi, priešingai nei teigia nukentėjusysis, pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo nebendravimo su vaiku atvejai, tame tarpe ir atostogų laikotarpiu, buvo įtakoti pačių išteisintosios ir nukentėjusiojo nesusikalbėjimo dėl nuolatinės įtampos konfliktiniuose santykiuose.
Skunde akcentuojama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 2022 m. kovo 16 d. tarp nukentėjusiojo ir KAL1 mamos – liudytojos LUD7 įvykusio pokalbio garso įrašo turinio, kuriame pasak nukentėjusiojo liudytoja aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad būtent KAL1 neužtikrino teismo sprendimo vykdymo ir elgėsi nekonstruktyviai. Vis dėlto, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nukentėjusiuoju, kad aptariamo garso įrašo turinys nagrinėjamu atveju patvirtina objektyvų pagrindą patraukti KAL1 baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina, jog liudytoja LUD7 parodė, jog ji dalyvavo 2022 m. kovo 14 d. atvejo vadybos posėdyje, kuriame buvo chaosas, visų ten dalyvavusių rėkimas, kaltinimai, taip pat kaltinimai buvo reiškiami ir pačiai liudytojai, kad po šio posėdžio susipyko su dukra dėl to, kad KAL1 nesukontaktavo gerai su socialine darbuotoja. Taigi, įvertinus tai, kad pokalbis tarp liudytojos ir nukentėjusiojo vyko po itin įtempto atvejo vadybos posėdžio, nesudaro pagrindo liudytojos subjektyvaus vertinimo pagrindu kriminalizuoti KAL1 veiksmus. Juo labiau, kad pati liudytoja parodė, jog nebuvo ir niekada negirdėjo, jog dukra kategoriškai atsisakytų perduoti vaiką.
Be to, nors nukentėjusysis apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių kelti bent prielaidą, jog geranoriškumo, konstruktyvumo ir bendradarbiavimo trūko ir jam, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius liudytojų parodymus bei tiek išteisintosios, tiek paties nukentėjusiojo pateiktų tiek vaizdo ir garso įrašų bei tarpusavio susirašinėjimo elektroninio ryšio priemonėmis medžiagą, sprendžia, kad tokie skundo argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog daugeliu atveju užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą vaiko labui buvo reikalingi ir aktyvūs nukentėjusiojo veiksmai, ypač bendradarbiavimas su KAL1. Juo labiau, kad ir liudytoja LUD7, ne kartą dalyvavusi vaiko perdavime, nurodė, kad kai nukentėjusysis įdėdavo pastangų, vaikas su juo ir išvažiuodavo, priešingu atveju vaikas puldavo į ašaras. Tai iš esmės paneigia nukentėjusiojo skundo argumentą, jog bet kokie jo veiksmai pakeisti vaiko elgesį tik dar labiau padidintų jo išgyvenamą lojalumo konfliktą bei tai, kad būtent nuo KAL1 priklausydavo, ar vaikas bus perduotas nukentėjusiajam, ar ne, nes vaikas tuo metu gyveno su motina.
Įvertintina ir tai, kad tiek pačio nukentėjusiojo, tiek ir išteisintosios pateiktuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotuose vaiko perdavimo momentuose ne kartą matyti vaiko isteriškas verkimas, nesutikimas eiti pas tėvą bei KAL1 prašymas nukentėjusiajam pakalbėti su vaiku ir jį pasiimti, tačiau nefiksuota, kad pats nukentėjusysis būtų rodęs iniciatyvą nuraminti vaiką tikslu, kad galėtų vykti jų tolimesnis bendravimas pagal teismo sprendimais nustatytą tvarką. Todėl tai, kad nukentėjusysis iš esmės kiekvienu atveju teikia pranešimus atitinkamoms institucijoms, nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju KAL1 elgesį kriminalizuoti ir patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina ir tai, kad nors skunde nurodoma, jog be išteisintosios ir jos tėvų niekas nepatvirtino, kad vaikas atsisako vykti pas nukentėjusįjį, tačiau liudytoja LUD12, ikimokyklinio ugdymo mokykloje mokiusi nukentėjusiojo ir išteisintosios vaiką, nurodė, kad būdavo atvejų kai vaikas sakydavo, jog nenori eiti su tėčiu, bet galiausiai susitardavo su juo, kas tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nagrinėjamu atveju reikalingi ir aktyvūs paties nukentėjusiojo veiksmai.
Skunde atkreipiamas dėmesys ir į vaikui civilinėje byloje atliktą psichiatrijos, psichologijos ekspertizę, pažymint, kad jos metu buvo nustatyta, jog vaikas išgyvena lojalumo konfliktą ir kai jam tenka rinktis tarp abiejų tėvų, jis renkasi mamą, t. y. KAL1. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastarasis apeliacinio skundo argumentas, vertinant jį visos išvados, pateiktos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), kontekste, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad minėtame ekspertizės akte nurodoma, jog vaiko tarpasmeniniai santykiai su mama ir tėvu kokybiškai tapatūs, kad vaikui nepatinka rinktis tarp abiejų tėvų, teikiant vienam iš jų pirmenybę, kad motinos neigiamų nuostatų išsakymas tėvo atžvilgiu neturi įtakos tėvo ir sūnaus tarpusavio bendravimui (4 t., b. l. 159). Taigi, priešingai nukentėjusiojo argumentams, aptartame ekspertizės akte nėra pateikta išvada, jog kai vaikui tenka rinktis tarp abiejų tėvų, jis renkasi mamą. Be to, ekspertizės akte nurodoma, kad vaiko emocinę būseną veikia aukštas tėvų tarpusavio konfliktiškumas bei nepagarbus tėvų elgesys vienas kito atžvilgiu, kas tik patvirtina skundžiamo nuosprendžio išvadą, jog nagrinėjamu atveju reikalingas tarpusavio bendradarbiavimas, vykdant Tvarkoje nustatytas sąlygas, be kita ko ir iš paties nukentėjusiojo pusės.
Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl 2023 m. sausio 23 d., pažymint, kad KAL1 teisiamajame posėdyje ir 2023 m. sausio 30 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) duoti paaiškinimai nesutampa. Su tokiais skundo argumentais sutikti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apklausiama teisiamajame posėdyje, KAL1 nurodė, važiuodama pro šalį pamatė nukentėjusiojo automobilyje paliktą vieną vaiką, nukentėjusiojo greta nebuvo, vaikas buvo vienas šaltame automobilyje ir verkė, dėl ko nusprendė pasiimti vaiką ir suvokdama pasekmes, jog bus apkaltinta sprendimo nevykdymu, paskambino 112, informavo apie susiklosčiusią padėtį bei išsivežė vaiką namo. 2023 m. sausio 30 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini), būtent nukentėjusiojo akcentuojamame 7 lape, užfiksuoti KAL1 paaiškinimai, kad pastebėjo nukentėjusiojo automobilį, kuriame buvo vienas paliktas sūnus, vaikas verkė, matė, kad automobilyje nėra vaikui skirtos kėdutės, priėmė sprendimą pasiimti vaiką ir išsivežti, apie susiklosčiusią situaciją informavo pareigūnus (7 t., b. l. 145). Taigi, priešingai nei nurodo nukentėjusysis apeliaciniame skunde, tiek teisiamajame posėdyje, tiek aptartoje Vaiko situacijos vertinimo anketoje KAL1 paaiškinimai apie 2023 m. sausio 23 d. iš esmės sutampa ir vieni kitiems neprieštarauja. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis kitaip nurodė aptariamos dienos įvykius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju yra priešiškai nusistačiusių vienas kito atžvilgiu šalių pateiktos kardinaliai priešingos to paties įvykio versijos ir nesant objektyvių galimybių šiuos prieštaravimus pašalinti, nėra objektyvaus pagrindo kriminalizuoti KAL1 2023 m. sausio 23 d. veiksmų.
Teisėjų kolegija šioje dalyje atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad šiuo atveju būtent tarp nukentėjusiojo parodymų pirmosios instancijos teisme bei užfiksuotų minėtoje Vaiko situacijos vertinimo anketoje yra prieštaravimų. Pirmosios instancijos teismui nukentėjusysis nurodė, kad aptariamą dieną pagal nustatytą tvarką pasiėmus vaiką iš ugdymo įstaigos, jam būnant greta automobilio ir kalbantis telefonu, KAL1 be jokio pagrindo ištraukė iš automobilio vaiką ir jį išsivežė. Tuo tarpu 2023 m. sausio 30 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog nukentėjusysis nurodė, kad vos įsėdus su vaiku į automobilį, prie jų privažiavo KAL1, kuri prišoko prie automobilio, atsidarė dureles, pradėjo vaiko klausinėti, ar jis verkė, ar nenori važiuoti su tėvu, griebė vaiką, įsisodino į mašiną ir išvažiavo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentas dėl išteisintosios parodymų prieštaringumo dėl 2023 m. sausio 23 d. įvykių atmetamas kaip nepagrįstas.
Nukentėjusysis apeliaciniame skunde pažymi ir apie kitus ikiteisminio bei teisminio proceso tvarka nagrinėjamas bylas, tačiau teisėjų kolegija, pažymi, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos ribos yra apibrėžtos byloje pareikšto kaltinimo, taip pat ir nukentėjusiojo bei jo atstovo byloje pateikto prašymo papildyti kaltinimą atitinkamose ribose, o ne kituose baudžiamojo ar civilinio proceso tvarka vykstančiuose ikiteisminiame ar teismo procesuose. Todėl kiti vykstantys ikiteisminio ir teisminio proceso tvarka vykstantys procesai nesudaro pagrindo konstatuoti KAL1 kaltės, padarius šioje byloje jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, juo labiau, kad didžioji jų dalis yra nagrinėjimo stadijoje, nesant galutinių priimtų įsiteisėjusių procesinių sprendimų. Be to, kaip teisingai pažymėjo skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, byloje pateiktas nukentėjusiojo ir jo atstovo prašymas priimti apkaltinamąjį nuosprendį KAL1 atžvilgiu ir dėl 2021 metų gruodžio mėnesio 23, 25, 26, 29 dienų, 2023 metų vasario mėnesio 15, 20 dienų, 2024 metų gegužės mėnesio 25, 28, 29 dienų, kurie jai buvo inkriminuoti ikiteisminio tyrimo stadijoje, tačiau į kaltinamąjį aktą nepateko ar administracinė teisena nutraukta teismo sprendimu, konstatavus nesant tyčios vykdyti teismo sprendimą, rodo perteklinį nukentėjusiojo siekį kriminalizuoti KAL1 veiksmus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatavus itin konfliktiškus civiline tvarka spręstinus išteisintosios ir nukentėjusiojo santykius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad nagrinėjamu atveju KAL1 veikoje nėra nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 245 straipsnyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiai ir teisėtai bei pagrįstai jos atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas. Tuo pagrindu taip pat nespręstinas ir klausimas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Dėl išteisintosios pirmosios instancijos teisme patirtų proceso išlaidų
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu išteisintosios gynėja nurodė, kad skundžiamame nuosprendyje buvo suklysta nurodant, kokio dydžio proceso išlaidas prašė priteisti KAL1 ir prašė, esant galimybei, ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą rašymo apsirikimą.
Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta KAL1 naudai priteisti iš valstybės 2 767,27 Eur patirtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 100 punkte nurodė, kad buvo pateiktas prašymas priteisti 2 767,27 Eur (9 t., b. l. 101–103) išlaidų išteisintosios advokato paslaugoms apmokėti, vertino, kad prašoma priteisti suma yra adekvati, prašymas jas priteisti pagrįstas, todėl jį tenkino.
Vis dėlto, pažymėtina, kad išteisintosios gynėja viso proceso metu buvo pateikusi ne vieną prašymą dėl gynybos išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo išteisintosios naudai, taip pat ir baigiamojoje kalboje, teiktoje pirmosios instancijos teismui, prašė KAL1 priteisti 7 244,27 Eur proceso išlaidų. Tačiau skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pasisakė ir įvertino tik vieną gynėjos prašymą, kuris buvo pateiktas teismui iš naujo nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmąja instancija, todėl vertinti, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju padarė rašymo apsirikimą, kaip baigiamųjų kalbų metu prašė išteisintosios gynėja, nėra jokios objektyvios galimybės. Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.
Remiantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas teisėtą bei pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra teisėtas pagrindas išteisintajai KAL1 atlyginti jos patirtas advokato atstovavimo išlaidas.
Išteisintosios KAL1 gynėja advokatė Lina Alksnienė viso proceso metu iš viso pateikė tris prašymus dėl proceso išlaidų, susidariusių dėl teisinės pagalbos teikimo, išteisintajai priteisimo.
Bylą perdavus su kaltinamuoju aktu į apylinkės teismą, išteisintosios gynėja pateikė 2024 m. rugsėjo 30 d. prašymą dėl ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme KAL1 patirtų išlaidų dėl advokatės teiktų teisinių paslaugų 3 025 Eur sumai (5 t., b. l. 112). Kartu pateikė 2024 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kurioje detalizuota, kokios teisinės paslaugos buvo teikiamos (gynyba ikiteisminio tyrimo metu (dalyvavimas 2023 m. spalio 13 apklausoje), 2023 m. lapkričio 20 paaiškinimų parengimas ir pateikimas, gynyba ikiteisminio tyrimo metu (dalyvavimas 2024 m. sausio 17 d. apklausoje), susipažinimas su baudžiamosios bylos medžiaga, pasirengimas ir gynyba 2024 m. balandžio 2 d. posėdyje, nuomonės parengimas ir pateikimas, pasirengimas ir gynyba 2024 m. balandžio 16 d., 2024 m. gegužės 15 d., 2024 m. gegužės 31 d. posėdžiuose, 2024 m. birželio 5 d. prašymo parengimas ir pateikimas, pasirengimas ir gynyba 2024 m. birželio 19 d., 2024 m. liepos 3 d. posėdžiuose, rašto dėl liudytojų duomenų pateikimo parengimas ir pateikimas, pasirengimas ir gynyba 2024 m. liepos 3 d., 2024 m. rugsėjo 5 d., 2024 m. spalio 1 d. posėdžiuose, prašymo priimti papildomus įrodymus parengimas ir pateikimas, baigiamosios kalbos paruošimas). Taip pat pateikė 2024 m. rugsėjo 1 d. bei 2024 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimų nurodymų kopijas, patvirtinančias, kad minėtą sumą išteisintoji sumokėjo gynėjai (5 t., b. l. 113, 114, 115).
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pagal nukentėjusiojo ir prokurorės apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. kovo 28 d. nuosprendžio, išteisintosios atstovė buvo pateikusi 2025 m. rugsėjo 9 d. prašymą dėl išteisintosios apeliacinės instancijos teisme patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų, sudarančias 1 452 Eur sumą ir prašydama jas pripažinti proceso išlaidomis bei priteisti išteisintosios naudai (7 t., b. l. 62). Kartu pateikė 2025 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri apmokėta pagal išankstinę PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje detalizuota suteiktų teisinių paslaugų apimtis (susipažinimas su apeliaciniais skundais, jų analizė ir teisinė konsultacija, pasirengimas ir gynyba 2025 m. rugsėjo 10 d. posėdyje), bei 2025 m. rugpjūčio 17 d. mokėjimo nurodymo kopiją, patvirtinančią, kad išteisintoji sumokėjo gynėjai 1 452 Eur (7 t., b. l. 63, 64). Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. kovo 28 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taigi, ir pirmiau aptarti išteisintosios gynėjos prašymai dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti liko neišspręsti.
Bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išteisintosios gynėja pateikė 2026 m. balandžio 1 d. prašymą dėl išteisintosios patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kurias sudaro 2 767,27 Eur, šias išlaidas prašė pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti išteisintosios naudai. Kartu pateikė 2026 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje detalizuota teiktų paslaugų apimtis (gynyba 2025 m. gruodžio 11 d. posėdyje, 2026 m. lapkričio 16 d. prašymo ir jo priedų analizė, pasirengimas gynybai, gynyba 2026 m. sausio 26 d., 2026 m. vasario 2 d. posėdžiuose, 2026 m. vasario 16 d. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimas ir pateikimas teismui, gynyba 2026 m. kovo 5 d. posėdyje, pasirengimas ir gynyba 2026 m. balandžio 2 posėdyje, pasirengimas baigiamajai kalbai, prašymo dėl proceso išlaidų parengimas ir pateikimas teismui), bei pačios dienos lėšų pervedimo nurodymo kopijas, kurios patvirtina, kad minėtą sumą išteisintoji sumokėjo gynėjai. Taip pat pateiktoje 2026 m. balandžio 27 d. rašytinėje baigiamojoje kalboje išteisintosios gynėja prašė iš valstybės išteisintosios naudai priteisti 7 244,27 Eur dydžio proceso išlaidas (10 t., b. l. 17).
Pažymėtina, kad baudžiamąją bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kartu su 2024 m. rugsėjo 30 d. prašymu pateiktoje 2024 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) be pagrindo du kartus įrašyta 200 Eur suma dėl pasirengimo ir gynybos 2024 m. liepos 3 d. posėdyje. Todėl šią aplinkybę teisėjų kolegija įvertina, spręsdama dėl išteisintosios patirtų proceso išlaidų už gynybą viso baudžiamojo proceso metu.
Kaip teisingai nurodė skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, nagrinėjama baudžiamoji byla sudėtinga tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu, kad bylos apimtis, ją nagrinėjant teisme, padidėjo daugiau nei du kartus (bylą su kaltinamuoju aktu perdavus į teismą, ją sudarė trys tomai, o bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ją sudaro dešimt tomų), byloje išteisintosios gynėja aktyviai dalyvavo viso šios baudžiamosios bylos proceso metu. Taigi, įvertinus aukščiau aptartus duomenis, bei tai, kad KAL1 patirtos advokato atstovavimo išlaidos buvo būtinos, yra pagrįstos rašytiniais dokumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad išteisintajai pirmosios instancijos teismo iš valstybės priteista 2 767,27 Eur suma patirtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti turi būti padidinta iki 7 044,27 Eur.
Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išteisintosios viso šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma yra pagrįsta byloje pateiktais rašytiniais duomenimis bei atitinka Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, nuostatas, todėl 7 044,27 Eur suma pripažįstama procesinėmis išlaidomis ir priteistina išteisintosios naudai iš valstybės.
Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. rugsėjo 8 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma už suteiktą advokatės Rasos Kalkauskienės antrinę teisinę pagalbą išteisintajai KAL1 yra 300 Eur (10 t., b. l. 145).
Išteisintosios gynėja advokatė Lina Alksnienė Kauno apygardos teismui pateikė 2026 m. rugsėjo 7 d. prašymą pripažinti išteisintosios apeliacinėje instancijoje patirtas 242 Eur teisinės pagalbos išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti išteisintosios naudai (10 t., b. l. 149). Prie prašymo pridėjo 2026 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymo bei tos pačios dienos PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, patvirtinančias, kad nukentėjusioji gynėjai pagal pateiktą sąskaitą faktūrą sumokėjo 242 Eur už gynėjos pasirengimą ir gynybą 2026 m. rugsėjo 9 d. posėdyje bei prašymo dėl proceso išlaidų parengią ir pateikimą teismui (10 t., b. l. 150, 151). Taip pat išteisintosios gynėja pateikė ir 2026 m. rugsėjo 24 d. prašymą pripažinti išteisintosios apeliacinėje instancijoje patirtas 181,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti išteisintosios naudai (10 t., b. l. 160). Prie prašymo pridėjo 2026 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo nurodymo bei tos pačios dienos PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, patvirtinančias, kad nukentėjusioji gynėjai pagal pateiktą sąskaitą faktūrą sumokėjo 181,50 Eur už gynėjos pasirengimą ir gynybą 2026 m. rugsėjo 25 d. posėdyje bei prašymo dėl proceso išlaidų parengią ir pateikimą teismui (10 t., b. l. 161, 162).
Kauno apygardos teisme gautas nukentėjusiojo atstovo 2026 m. rugsėjo 9 d. prašymas šioje byloje nukentėjusiojo turėtas 1 900 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti jas iš KAL1 (10 t., b. l. 153). Kartu su prašymu pateiktos 2026 m. rugsėjo 7 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos sąskaitos išrašo kopijos, patvirtinančios, kad nukentėjusysis atstovui sumokėjo 1900 Eur už apeliacinio skundo paruošimą, pasiruošimą ir atstovavimą 2026 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje (10 t., b. l. 154, 155).
BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje esančioje teisės normoje tiesiogiai įtvirtinta išteisinto asmens teisė gauti procese patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės. Teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65-719/2024, 2K-47-648/2024, 2K-214-489/2024, 2K-241-387/2024, 2K-67-387/2026, 2K-116-788/2026).
Remiantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, gynėjo, kaip ir prokuroro, dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Kauno apygardos teisme gavus nukentėjusiojo apeliacinį skundą, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo išteisintajai parinkimo (10 t., b. l. 130). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriui parinkus, kad išteisintąją KAL1 gins advokatė Rasa Kalkauskienė (10 t., b. l. 131), pastaroji advokatė Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo paskirta išteisintosios gynėja (10 t., b. l. 133). Kauno apygardos teisme gavus advokatės Linos Alksnienės 2026 m. rugsėjo 7 d. prašymą, kuriuo teismui buvo pranešta, jog advokatė Lina Alksnienė gins išteisintąją (10 t., b. l. 140), Kauno apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 7 d. nutartimi advokatės Rasos Kalkauskienės antrinės teisinės pagalbos teikimas išteisintajai šioje byloje nutrauktas (10 t., b. l. 143–144). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl KAL1 atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, iš jos nepriteistinos.
Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėta apeliacinės instancijos teisme pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą, kuris paduotas KAL1 padėtį bloginančiais pagrindais, kad apeliacinis skundas yra atmetamas, kad paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis, sprendžia, kad yra teisinis pagrindas atlyginti KAL1 turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje priimtus procesinius sprendimus ir sudėtingumą organizuojant gynybą, advokatės Linos Alksnienės prašymuose nurodytos 423,50 Eur išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl priteisiamos iš valstybės KAL1 naudai.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti tik tuo atveju, jei pripažįsta kaltinamąjį kaltu. Šiuo atveju nukentėjusiojo apeliacinis skundas yra atmetamas ir paliekamas galioti išteisinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis, todėl remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, nukentėjusiojo atstovo prašymas išieškoti nukentėjusiojo naudai jo apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Nukentėjusiojo NKA2 apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį dėl KAL1 priteistų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. birželio 9 d. nuosprendžiu KAL1 naudai iš valstybės priteistą ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme patirtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti sumą padidinti iki 7 044,27 Eur (septynių tūkstančių keturiasdešimt keturių eurų dvidešimt septynių euro centų).
Kitos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalies nekeisti.
Advokato Mindaugo Skruibio prašymo dėl NKA2 apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų išieškojimo netenkinti.
KAL1 naudai iš valstybės priteisti 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus penkiasdešimt euro centų) apeliacinės instancijos teisme patirtų procesų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nepriteisti iš KAL1 valstybės naudai 300 Eur (trijų šimtų eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. rugsėjo 8 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.