Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-10-14 · Administracinė byla Nr. eA-2976-602/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-14
Bylos Nr.
eA-2976-602/2026
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-04678-2026-2
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
Z. Y. O.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-2976-602/2026Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00767-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. Y. O. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. Y. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja Z. Y. O. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama patenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2026 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 26S111650 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėja nurodė, kad:

Atsakovas Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; 2) įpareigoti pareiškėja savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę (duomenys neskelbtini) per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; 3) jeigu pareiškėja savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per šiame sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą: išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ; uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėja išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; įtraukti į Šengeno informacinės sistemos (toliau – SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėja iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.

Sprendime nurodyta, kad išvykusi iš kilmės valstybės pareiškėja turėjo galimybę teikti prieglobsčio prašymą beveik dvejus metus gyvendama Lietuvoje, tačiau to nedarė, todėl konstatuota, kad prieglobsčio prašytojos veikla, išvykus iš kilmės valstybės, nebuvo nukreipta vieninteliam ir pagrindiniam tikslui – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti prieglobsčio. Tokios Departamento išvados yra nepagrįstos, nesuderinamos nei su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlio komisaro (toliau – JTVPK) išaiškinimu, nei paties atsakovo nurodomu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT pateiktu išaiškinimu bylose C-148/13, C-149/13, C-150/13 ir C-151/22). Nurodytos ESTT bylos nesusijusios su Pareiškėjos prieglobsčio prašymo priežastimis.

JTVPK leidinyje “Beyond Proof Credibility Assessment in EU Asylum Systems” nurodoma, kad vien tai, jog asmuo nedelsiant nesikreipė dėl prieglobsčio, nereiškia, kad jis yra nepatikimas, nes gali būti įvairių aplinkybių, kodėl prieglobsčio prašymas nebuvo pateiktas iškart, pvz., asmens baimė, nežinojimas, kaip tą padaryti, turėjimas alternatyvių teisėto buvimo būdų ir pan. Yra daug teisėtų priežasčių, dėl kurių prašytojas gali nesikreipti dėl tarptautinės apsaugos kuo anksčiau. Neturėtų būti daroma prielaida, kad nepateikus prašymo suteikti apsaugą atvykimo uoste arba atvykus į šalį, tai rodo nepatikimumą. Vėlavimas gali būti paaiškintas tuo, kad buvo pasikliaujama kitomis priemonėmis, užtikrinančiomis teisę likti Europos Sąjungoje.

Analogiškas reglamentavimas perkeltas į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 83 straipsnį, kuriame numatyta, kad tuo atveju, kai, nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

Nagrinėjamu atveju Sprendime konstatuota, kad asmuo į Lietuvos Respubliką atvyko turėdamas leidimą laikinai gyventi, t. y., pareiškėja pasikliovė kitomis priemonėmis, užtikrinančiomis teisę likti Europos Sąjungoje, nes bijo būti grąžinta į kilmės valstybę. Nežinodama Užsieniečio grąžinimo pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (toliau – ir Dublino III reglamentas) reguliavimo, išvyko prieglobsčio prašytis į (duomenys neskelbtini) (apklausos metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), išvyko, kol leidimas gyventi dar nebuvo pasibaigęs). Vos tik grąžinus asmenį į Lietuvos Respubliką ir paaiškinus, kad ji neturi teisės rinktis (duomenys neskelbtini), asmuo pakartotinai pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, pažymint, kad pareiškėjos prieglobsčio prašymas buvo nagrinėjamas iš esmės, o ne pagreitinta procedūra, t. y., Departamentas nelaikė, kad jos prieglobsčio prašyme pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis, ar kad pateikė prašymą suteikti prieglobstį tik siekdama sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę (Įstatymo 76 str. 4 d.). Nurodyti argumentai rodo, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo pareiškėjos nepatikimumą.

Atsakovo Sprendime minimame šaltinyje, priešingai nei indikuoja atsakovas, (duomenys neskelbtini), t. y., nėra laikomasi įstatyme numatytų kriterijų, (duomenys neskelbtini). Nurodyta kilmės valstybės informacija turėjo būti surinkta atsakovo, kad įvertinti, ar pareiškėjos baimė (duomenys neskelbtini) yra pagrįsta. Nesurinkus visos aktualios informacijos nurodytu klausimu, nebuvo užtikrintas objektyvus ir nešališkas jos prieglobsčio prašymo tyrimas.

Tariami (duomenys neskelbtini) – išlieka (duomenys neskelbtini), laikoma, kad ankstesnis (duomenys neskelbtini) , yra reikšmingas individualios rizikos indikatorius, o ne izoliuotas senas įvykis, kaip sprendė atsakovas, dėl ko ir pareiškėjos baimė (duomenys neskelbtini) atmesta nepagrįstai, neįvertinus nei aktualios kilmės valstybės informacijos, nei jos individualios situacijos.

Atsiliepimas

Atsakovas nepagrįstai Sprendime nurodo, kad iš (duomenys neskelbtini) konstatuoti, kad ji (duomenys neskelbtini) , nes, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pasakojimas buvo nuoseklus, išsamus, detalus bei suderinamas su kitais jos netiesioginiais rašytiniais įrodymais, jis turėjo būti vertinamas pareiškėjos naudai, ir laikoma, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini), t. y., kaip ji pati nurodė apklausos metu. Atsakovui tinkamai neįvertinus pareiškėjos pasakojimo bei prieglobsčio prašymo priežasčių, nesurinkus visos aktualios kilmės valstybės informacijos, liko neatskleista, ar jos baimė patirti persekiojimo veiksmus, grąžinus ją į kilmės valstybę, yra pagrįsta, t. y., ar ji atitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus.

Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Atsakovas nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjos individualią situaciją.

Departamento sprendimu taip pat nuspręsta dėl pareiškėjos išsiuntimo, uždraudimo jai atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įtraukimo, o tai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimams 2025 m. lapkričio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2735-629/2025. Sprendime nėra nurodyta priežasčių, kodėl reikia priimti sąlyginį sprendimą nagrinėjamu atveju ir kokios pareiškėjos individualią situaciją apibūdinančios aplinkybės ir priežastys lemia tokias skundžiamo Sprendimo dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. eA-2013-1047/2026, teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1553-789/2026). Sprendimo priėmimo metu dar nebuvo suėjęs Departamento nustatytas terminas pareiškėjai savanoriškai išvykti į kilmės valstybę, todėl nebuvo pagrindo spręsti, kad per nustatytą terminą pareiškėja neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti ją į užsienio valstybę nustatytą terminą.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad:

Priešingai negu teigia pareiškėja skunde, Departamentas Sprendime nesirėmė ESTT bylomis C-148/13, C-149/13 C-150/13 ir C-151/22. Departamentas Sprendime nekonstatavo, kad pareiškėja yra bendrai nepatikima ir (ar) neatitinka Įstatymo 83 straipsnyje numatytų kumuliatyvių dėl jos vėlavimo pateikti prieglobsčio prašymą.

Šalies argumentai

Pareiškėja Departamentui nurodė, kad (duomenys neskelbtini) .

Pagal pareiškėjos pateiktus parodymus, (duomenys neskelbtini) . Prieglobsčio procedūra numato visiškai pagrįstą ir individualizuotą grėsmės būtinybę.

Baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Galimas persekiojimas turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Vertinant pareiškėjos pateiktą informaciją, pagrįsta tikėtis, jog asmuo, (duomenys neskelbtini) , bet ir gebėtų nuosekliai ir detaliai atpasakoti reikšmingas faktines aplinkybes apie įvykį ir savo veiksmus jo metu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pasakojimas iš esmės buvo paremtas tik bendro pobūdžio visuotinai žinomais teiginiais, pareiškėja (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, kad (duomenys neskelbtini) gyveno dar dvejus metus (duomenys neskelbtini), prieglobsčio prašymo pateikimo aplinkybes (prieglobsčio dėl tarimai kilusių grėsmių (duomenys neskelbtini), pareiškėjos pasakojimas, kaip įrodymas, nelaikytinas patikimu bei, atitinkamai, neturi įrodomosios galios.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigė (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti šią prielaidą. Priešingai – teikdama prašymą gauti leidimą gyventi Lietuvoje, užsienietė pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą, kurioje nurodoma, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymoje nurodyta (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini).

Sprendžiamas klausimą dėl pareiškėjos papildomos apsaugos suteikimo, nustatyta, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) vyksta (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat yra civilė. Pareiškėjos gyvenamoje vietoje, remiantis naujausiais Ginkluotų konfliktų vietų ir įvykių duomenų projekto (toliau – ACLED) statistiniais duomenis, per pastaruosius metus su saugumo incidentais siejamų žūčių skaičius nesiekia 1 žuvusio (duomenys neskelbtini) gyventojų. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) smurtas vyksta itin žemu lygmeniu, todėl bendrai nėra realios rizikos civiliui būti paveiktam beatodairiško smurto. Pareiškėjos situacijai neatitikus beatodairiško smurto elemento, rimtos ir individualios grėsmės, grėsmė gyvybei ir sveikatai bei priežastinio ryšio tarp beatodairiško smurto ir kylančios grėsmės, kumuliatyviniai kriterijai nėra vertinami.

Departamento Sprendimas, kuriame nurodoma sąlyginė nuostata, kad asmuo bus išsiųstas, jeigu neįvykdys grąžinimo sprendimo per jam suteiktą laikotarpį, yra suderinama su 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Direktyva 2008/115), 8 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, jog valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad įvykdytų sprendimą grąžinti, jei nebuvo suteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti pagal 7 straipsnio 4 dalį arba jei nebuvo laikomasi įpareigojimo grįžti per savanoriško išvykimo laikotarpį, numatytą pagal 7 straipsnį. Pagal Direktyvos 2008/115 8 straipsnio 3 dalį, valstybės narės gali priimti atskirą administracinį ar teismo sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. vasario 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1743-815/2026 išaiškino, kad Sprendimo dalis, kuria pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ir jam uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvedamas į SIS perspėjimas, ims veikti ir bus įgyvendinta tik tada, jei pareiškėjas nesilaikys jam nustatytų įpareigojimų ir savanoriškai neišvyks iš Lietuvos per nurodytą 30 kalendorinių dienų terminą. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, kadangi jis atitinka Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), įtvirtintus kriterijus.

Pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies b punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jei valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu pareiškėjos Z. Y. O. skundą atmetė.

Teismas nustatė šias aplinkybes:

Pareiškėja, (duomenys neskelbtini) pilietė, kuriai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu (galiojęs nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2025 m. spalio 6 d.), iš kilmės valstybės į Lietuvos Respubliką atvyko 2023 m. spalio 27 d. (duomenys neskelbtini) 2025 m. liepos 23 d. pašalinus užsienietę iš studijų programos dėl nepažangumo ir nesumokėtų studijų įmokų, 2025 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 25S166551 Departamentui panaikinus išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pasinaudodama negrąžintu Departamentui leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neteisėtai išvyko į (duomenys neskelbtini), iš kurios 2026 m. sausio 19 d. buvo grąžinta pagal Dublino III reglamento nuostatas ir sulaikyta iki 48 val. dėl neteisėto buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjai skirta alternatyvi sulaikymo priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš šiai vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. balandžio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje – pakeista Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. balandžio 10 d. sprendimu (byla Nr. A20.-157-1027/2026), kuriuo nuspręsta patenkinti iš dalies Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdybos teikimą, pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 21 d. sprendimą ir taikyti pareiškėjai alternatyvią sulaikymo priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2026 m. liepos 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvoje. 2026 m. vasario 6 d (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėja 2026 m. sausio 26 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Nr. 26011-AS-0024 (toliau – Prašymas) Departamentui, dėl ko jai buvo suteikta teisė likti Lietuvoje prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu. Prašymą motyvavo paaiškinimu, kad: (duomenys neskelbtini); antra priežastis – (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos Prašymas, jai esant Lietuvos Respublikos teritorijoje, Departamento buvo priimtas nagrinėti iš esmės 2026 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 26S25702. Iš 2026 m. balandžio 23 d. apklausos transkripcijos matyti, kad pareiškėja buvo apklausta Departamento, apklausos metu buvo užtikrintos kvalifikuoto teisininko atstovavimo paslaugos. Departamentas 2026 m. birželio 1 d. išnagrinėjo pareiškėjos Prašymą ir priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 86-87 straipsniais, 125 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 2 ir 6 dalimis, 128 straipsnio 1 dalimi, 130 straipsnio 1, 2, 4 dalimi, 140²⁶ straipsnio 2 dalimi, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 105.4 papunkčiu, Kriterijų vertinimo tvarkos 44.1 ir 44.2 papunkčiais, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir NAS taisyklės) 15 punktu, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies „b“ punktu, nusprendė: nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę (duomenys neskelbtini) per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; jeigu pareiškėja savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per šiame sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą: pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėja išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėja išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos. Iš skundžiamo Sprendimo matyti, jog jis yra detaliai motyvuotas, priimtas atlikus tyrimo veiksmus, įvertinus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika (jų nebuvimą, ką iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu pareiškėjos duoti paaiškinimai), suteikus pareiškėjai galimybę pateikti paaiškinimus bei įrodymus, surinkus duomenis apie pareiškėjos individualią situaciją, kilmės valstybės informaciją, atskirai įvertinus kiekvieną Sprendimo sprendinį dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo, įpareigojimo savarankiškai išvykti, o neišvykus – išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti bei perspėjimo įvedimo į SIS nulėmusius aspektus bei aplinkybes.

Teismas vadovavosi Įstatymo 83 straipsnio 2 ir 4 dalių, 86 ir 87 straipsnių, 125 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 128 straipsnio 1 dalies, 133 straipsnio 2 dalies, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija (toliau – ir Tvarkos aprašas), 97 punkto, 99.1 papunkčio, Kriterijų vertinimo tvarkos 44.3 punkto, 44.4.2 papunkčio, SIS reglamento 21–24 straipsnių, Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio, 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vertino, kad pareiškėja Departamentui nurodė negalinti grįžti į kilmės valstybę dėl (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini), tačiau šių priežasčių nepagrindė materialiais faktais. Priešingai, pareiškėja patvirtino, kad po (duomenys neskelbtini) 2 metus gyvendama (duomenys neskelbtini), ji nepatyrė (duomenys neskelbtini). Todėl teismas sprendė, kad pareiškėja kilmės valstybėje nėra persekiojama dėl rasės, tautybės, religijos, politinių įsitikinimų ar priklausymo socialinei grupei. (duomenys neskelbtini) buvo nukreiptas ne į pareiškėją, tačiau į (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja net 2 metus po protestų gyvendama (duomenys neskelbtini), nors pagal kilmės valstybės informaciją tuo metu (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad saugesnio, geresnio gyvenimo siekis gali būti suprantamas, tačiau jis negali nulemti tarptautinės apsaugos suteikimo asmeniui būtinumo.

Teismas nurodė, kad 2 metai studijų ir gyvenimo Lietuvoje leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikos pagrindu, nesikreipiant dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, o leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje netekus – neteisėtas išvykimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos į (duomenys neskelbtini) – ir prieglobsčio prašymo pateikimas tik po to, kai prieglobsčio prašymas (duomenys neskelbtini) nebuvo priimtas ir, vadovaujantis Dublino III reglamento nuostatomis, (duomenys neskelbtini) pareiškėjos grąžinimas į Lietuvos Respubliką (atsakingą valstybę, pirmąją užsieniečio atvykimo šalį) aiškiai rodo, jog pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas buvo studijos bei antrinė migracija, o ne tarptautinės apsaugos dėl „Konvencinių“ priežasčių gavimas Lietuvos Respublikoje.

Teismas nurodė, kad pareiškėja argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Departamentas surinko informaciją, kad (duomenys neskelbtini) 2025–2026 m. ACLED duomenimis su saugumo incidentais siejamų žūčių skaičius nesiekia 1 žuvusio 100 000 gyventojų, t. y. beatodairiškas smurtas vyksta itin žemu lygmeniu ir civiliams nėra realios rizikos būti paveiktiems beatodairiško smurto. Į bylą nepateikta šias aplinkybes paneigiančių įrodymų ir (ar) objektyvių duomenų, kurie galėtų būti pagrįstos baimės įrodymais dėl pareiškėjai kilmės valstybėje gresiančių veiksmų (nenustatyta, jog kaip nors neteisėtai galėtų būti pažeidžiamos pareiškėjos teisės bei laisvės), taip pat nenustatyta tikimybė galimos prievartos grėsmės ją grąžinus į kilmės valstybę (būtų įvykdyta mirties bausmė, ji būtų kankinama, patirtų žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir pan.), todėl teismas konstatavo, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Teismas sprendė, kad, Departamentui pagal Tvarkos aprašo 105.4 papunktį priėmus sprendimą nesuteikti prieglobsčio, kai nustatomos Įstatymo 125 straipsnio 1, 2 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės kartu su sprendimu nesuteikti prieglobsčio prašytojui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti priimamas sprendimas grąžinti prieglobsčio prašytoją į kilmės valstybę, išsiųsti arba įpareigoti išvykti iš Lietuvos Respublikos, o taip pat ir draudimo atvykti ir apsigyventi tam tikram terminui bei šio draudimo įtraukimo į SIS klausimus. Atsakovas įvertino pareiškėjos išsiuntimo teisėtumą Sprendimo priėmimo metu. Priimant Sprendimą nesuteikti prieglobsčio, buvo surinkta ir įvertinta išsami kilmės valstybės informacija, detaliai ištirtos ir įvertintos Įstatymo128 straipsnyje nurodytos aplinkybės bei 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytos aplinkybės ir priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, nebuvo nustatyta nei Departamento tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu, todėl ši dalis Sprendimo, teismo vertinimu, laikytina pagrįsta ir teisėta.

Teismas sprendė, kad byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjos individualiu atveju egzistuoja Sprendime konstatuoti Kriterijų vertinimo tvarkos 44.1, 44.2. pagrindai, kadangi pareiškėja išsiunčiama iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, jos pateiktą Prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, todėl jos atžvilgiu teisės aktai numato imperatyvą taikyti draudimą atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai taikytas minimalus 1 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl laikytinas protingu ir proporcingu pareiškėjos (užsienietės) individualiai situacijai.

Nustačius, kad pareiškėja pagrįstai išsiunčiama iš Lietuvos Respublikos ir jai yra uždrausta atvykti į Lietuvą, kadangi šiai užsienietei buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, teismas darė išvadą, jog toks pagrindas laikytinas pakankamai adekvačiu, atitinkančiu ir pakankamai svarbiu, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS sistemą, todėl Departamentas pagrįstai nusprendė, vadovaudamasis NAS taisyklių 15 punktu, įvesti perspėjimą į SIS dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje ir Šengeno acquis teritorijoje 1 metus.

III.

Pareiškėja Z. Y. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Sprendimą bei įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad:

Prieglobsčio prašymas buvo nagrinėjamas iš esmės, o ne pagreitinta procedūra, t. y., Departamentas nelaikė, kad jos prieglobsčio prašyme pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis, ar kad pateikė prašymą suteikti prieglobstį tik siekdama sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę. Dėl šių priežasčių atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjos bendrą nepatikimumą ir nepagrįstai atsisakė jos pasakojimo dalims, nepatvirtintoms tiesioginiais rašytiniais įrodymais, netaikyti abejonės privilegijos.

Pareiškėja negalėjo būti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos baimės (duomenys neskelbtini) pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nevertino. Pareiškėjos baimė (duomenys neskelbtini) yra pagrįsta. Nesurinkus visos aktualios informacijos nurodytu klausimu, nebuvo užtikrintas objektyvus ir nešališkas jos prieglobsčio prašymo tyrimas.

Žemesnės instancijos teismas

Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nurodytą pareiškėjos pasakojimo dalį dėl (duomenys neskelbtini). Po (duomenys neskelbtini) pareiškėja apsigyveno (duomenys neskelbtini) nėra galimybės apsigyventi. Pareiškėja atsakovui pateikė šaltinį, kuriame buvo nurodytas asociacijos vardu paskelbtas pranešimas, jame nurodyta tiksli (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini); nurodytas straipsnis žiniasklaidoje atsakovo vertintas tinkamai nebuvo. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjai gresia pavojus patirti (duomenys neskelbtini), nes tokio profilio asmenys – tariami režimo (duomenys neskelbtini). Ankstesnis (duomenys neskelbtini) yra reikšmingas individualios rizikos indikatorius, o ne izoliuotas senas įvykis, dėl ko ir pareiškėjos baimė susidurti su pakartotiniu (duomenys neskelbtini) atmesta nepagrįstai, neįvertinus nei aktualios kilmės valstybės informacijos, nei individualios pareiškėjos situacijos.

Dėl (duomenys neskelbtini), turėjo būti pritaikyta „abejonės privilegijos“ taisyklė, nors skunde detaliai argumentuota dėl atsakovo argumentų nepagrįstumo. Nebuvo fiksuota esminių pareiškėjos parodymų prieštaravimų, jie suderinami tarpusavyje ir dar su jos pateiktais rašytiniais paaiškinimais, kartu nurodant, kad, remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Departamento Sprendime nenurodžius priežasčių, kodėl reikia priimti sąlyginį sprendimą, šios priemonės, nors ir suformuluotos kaip taikomos ateityje, priklausomai nuo pareiškėjo elgesio, savaime yra individualaus pobūdžio teisių ribojimai, kurių teisėtumas ir proporcingumas privalo būti vertinami Sprendimo priėmimo metu, atsižvelgiant į pareiškėjos individualią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1553-789/2026). Sprendimo priėmimo metu dar nebuvo suėjęs Departamento nustatytas terminas pareiškėjai savanoriškai išvykti į kilmės valstybę, todėl nebuvo pagrindo spręsti, kad per nustatytą terminą pareiškėja neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti ją į užsienio valstybę nustatytą terminą. Departamento sprendimas uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi priimtas, atsižvelgus į tai, kad pareiškėja išsiunčiama iš Lietuvos Respublikos. Įvertinus, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo priimti sprendimo išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, šios atsakovo sprendimo dalys taip pat naikintinos. Nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nurodytu klausimu ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turėjo pagrindą priimti sąlyginį sprendimą, kuriuo nuspręsta pareiškėją išsiųsti, uždrausti atvykti, įvedant perspėjimą į SIS, dar nepasibaigus Departamento nustatytam terminui pareiškėjai savanoriškai išvykti į kilmės valstybę.

Atsakovas Departamentas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjos Z. Y. O. skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti jai prieglobstį, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs bylos šalių pateiktus įrodymus, nusprendė, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes atsakovas, priimdamas Sprendimą, tinkamai įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiama pareiškėjai kylanti grėsmė nukentėti nuo (duomenys neskelbtini), surinko pareiškėjos kilmės valstybės informaciją, siekdamas įvertinti, ar pareiškėjai kilmės valstybėje egzistuoja grėsmė būti persekiojamai, ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėja neatitinka kriterijų, nurodytų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nurodytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jos prieglobsčio prašymas yra pagrįstas, o atsakovas netinkamai išnagrinėjo jos prašymą bei nepagrįstai nesuteikė jai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) dėl jos nurodomos (duomenys neskelbtini) baimės kilmės valstybėje. Pareiškėja akcentuoja, kad prašymą dėl prieglobsčio pateikė dėl to, jog kilmės valstybėje kyla (duomenys neskelbtini) . Pareiškėja taip pat teigia, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turėjo pagrindą priimti sąlyginį sprendimą, kuriuo nuspręsta pareiškėją išsiųsti, uždrausti atvykti, įvedant perspėjimą į SIS, dar nepasibaigus Departamento nustatytam terminui pareiškėjai savanoriškai išvykti į kilmės valstybę.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, nes nenustatytos aplinkybės, dėl kurių šios ribos turėtų būti peržengtos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pabėgėlio statuso suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 86 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Papildomos apsaugos suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 87 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 p.); yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija (2 p.); yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (3 p.).

Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, kad galimas persekiojimas turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – Direktyva 2011/95/ES) nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.). Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio (persekiojimo veiksmai) 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog tam, kad veiksmas būtų laikomas persekiojimo veiksmu pagal 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A skirsnį, jis turi būti: a) pakankamai rimtas pagal savo pobūdį ar dažnumą, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma, tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, arba b) įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kuri yra pakankamai sunki, kad veiktų asmenį panašiai, kaip nurodyta a punkte (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2056-1047/2025).

Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

Byloje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį pareiškėja grindė keletu priežasčių. (duomenys neskelbtini). Po to įvykio, pareiškėja persikėlė (duomenys neskelbtini).

Atsakovas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, susijusias su jos baime nukentėti (duomenys neskelbtini), jos išvykimo iš ir atvykimo į Lietuvą aplinkybes, taip pat aplinkybes, susijusias su prašymo suteikti prieglobstį Lietuvoje pateikimu, pateiktus dokumentus, surinktą aktualią pareiškėjos kilmės informaciją, Sprendime nenustatė, kad pareiškėjai gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba jos politiniais įsitikinimais.

Teisėjų kolegija, vertindama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas Sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu, pirmiausia pažymi, kad atsakovas surinko pareiškėjos kilmės valstybės informaciją, siekdamas įvertinti, ar pareiškėjai kilmės valstybėje egzistuoja grėsmė dėl pareiškėjos persekiojimo, atsižvelgiant į pareiškėjos individualią situaciją. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai įvertino aplinkybes, susijusias su realia rizika pareiškėjai (duomenys neskelbtini). Taip pat aplinkybes, susijusias su grėsme nukentėti nuo (duomenys neskelbtini). Departamentas įvertino aplinkybes dėl baimės nukentėti dėl (duomenys neskelbtini); pasakojimas (duomenys neskelbtini) buvo nedetalus, jei asmuo būtų (duomenys neskelbtini), jis gebėtų detaliai ir nuosekliai papasakoti (duomenys neskelbtini); prašymą dėl prieglobsčio suteikimo parašė tik praėjus porai metų nuo išvykimo iš šalies, persikėlus į (duomenys neskelbtini); pareiškėja, teikdama prašymą gauti leidimą gyventi Lietuvoje, pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad byloje esantys ir atsakovo išnagrinėti bei įvertinti duomenys apie pareiškėjos kilmės valstybę, vertinant konkrečiai pareiškėjos nurodytus motyvus, buvo pakankami sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo suteikti jai prieglobstį. Atsakovas atskleidė ir analizavo pareiškėjos kilmės valstybės informaciją, rėmėsi oficialiais šaltiniais, šią informaciją susiejo su individualiomis pareiškėjos savybėmis, vertino potencialą grėsmę, su kuria pareiškėja galėtų susidurti grįžimo į kilmės valstybę atveju, ir kurios pagrįstai nenustatė. Atsakovo išvados atitinka ir viešai prieinamą informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybėje vykstančius procesus. Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu nėra pateikusi informacijos, kuri iš esmės paneigtų atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjos prieglobsčio prašymui išnagrinėti.

Pareiškėjos apeliacinio skundo motyvai nepatvirtina, kad pareiškėjai kyla individuali ir pakankamai rimta grėsmė, atitinkanti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Departamentas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

Nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini) , tačiau (duomenys neskelbtini) Departamento atliktos apklausos matyti, kad pati pareiškėja Departamentui nurodė, jog (duomenys neskelbtini) , dėl kurių pareiškėja išvyko iš šalies. Pareiškėja taip pat apeliaciniame skunde teigia, kad (duomenys neskelbtini), tačiau jos apeliaciniame skunde cituojamuose šaltiniuose apie (duomenys neskelbtini) nieko nepasakyta. Pareiškėja taip pat teigia, kad (duomenys neskelbtini), tačiau apklausoje ji nurodė, kad persikėlus gyventi į kitą miestą (duomenys neskelbtini), grėsmės ji nepatyrė, taip pat tai, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjos (duomenys neskelbtini), laikytini gynybine pozicija, atsižvelgiant į tai, kad šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikta, neatskleista, kodėl jų negalima pateikti, šių aplinkybių pareiškėja nenurodė ir Departamentui jo vykdytoje apklausoje. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad jos pasakojimas (duomenys neskelbtini) buvo nuoseklus, tačiau net ir tuo atveju, jei būtų nustatytas (duomenys neskelbtini) , turi būti nustatyta, kad pareiškėja buvo ar galėtų būti identifikuota ir kad dėl to jai kilo ar galėtų kilti individualizuota rizika patirti persekiojimo veiksmus. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad ji vien dėl to, jog buvo sulaikyta protesto metu 2021 m., identifikuota valdžios kaip režimo oponentė, nepagrįsti, nes apklausos metu Departamentui pareiškėja aiškiai nurodė, jog dvejus metus, kai gyveno pas tetą, jai nebuvo jokių grėsmių. Be to, pareiškėja neginčija, kad, prašydama išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą, kurioje buvo nurodyta pastaba, kad (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti Departamento Sprendime padarytai išvadai, kad mažai tikėtina, jog (duomenys neskelbtini). Vien abstrakti aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) , savaime neįrodo, kad konkrečiai pareiškėja patirs persekiojimo veiksmus. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nėra argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo išsamumą, teisėtumą ir pagrįstumą, o tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių taip, kaip tai būtų palankiau pareiškėjai, nereiškia, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

Vertinant, ar pareiškėjai turėjo būti suteikta papildoma apsauga, akcentuotina, kad pagal bylos įrodymus, nėra pagrindo nustatyti, jog pareiškėjai grįžus į kilmės valstybę, jai kiltų persekiojimo grėsmė ir pavojus jos gyvybei ir sveikatai, būtų pažeistos jos pagrindinės žmogaus teisės. Atsakovas taip pat nustatė, kad pareiškėja priskirtina civiliams, jos gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), priklausantis (duomenys neskelbtini), kur, remiantis naujausiais ACLED statistiniais duomenimis, per pastaruosius metus su saugumo incidentais siejamų žūčių skaičius nesiekia 1 žuvusio 100 000 gyventojų, t. y. bendrai nėra realios rizikos civiliui būti paveiktam beatodairiško smurto. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, kad savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas dar neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; kt.). Todėl pareiškėjos argumentai dėl bendros situacijos, vykstančios jos šalyje, nepagrindžia individualaus pobūdžio persekiojimo galimybės. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai nenustatyta papildomos apsaugos suteikimo pagrindų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

Departamento Sprendime nurodyta, kad pareiškėja turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2025 m. spalio 6 d., išduotą studijų pagrindu, kuris panaikintas Departamento 2025 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 25S166551, nes (duomenys neskelbtini) 2025 m. liepos 23 d. pašalino pareiškėją iš studijų programos dėl nepažangumo ir laiku nesumokėtų mokesčių, pareiškėja turėjo grąžinti Departamentui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; pareiškėja 2026 m. sausio 19 d. buvo perduota Lietuvos Respublikai pagal Dublino III Reglamentą iš (duomenys neskelbtini) ; pareiškėjai 2026 m. sausio 26 d. pateikus prieglobsčio prašymą, jai tik buvo suteikta teisė likti Lietuvos Respublikoje prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu. Skundžiamu Sprendimu buvo nuspręsta dėl pareiškėjos grąžinimo, o jai savanoriškai neišvykus – dėl pareiškėjos išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) , uždraudimo jai atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukimo į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai į Lietuvos Respubliką jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, jeigu privalo jį turėti.

Pagal Tvarkos aprašo 105.4 papunktį, Departamentas, atlikęs tyrimą, nustatytą šio aprašo VII skyriaus antrajame skirsnyje, iš esmės išnagrinėjęs prašymą suteikti prieglobstį ir vadovaudamasis Įstatymo 86, 87 ir 88 straipsniais, priima vieną iš šių sprendimų – nesuteikti prieglobsčio prašytojui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Jeigu nustatomos Įstatymo 125 straipsnio 1 ar 2 dalyje arba 126 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, taip pat tais atvejais, kai dėl prieglobsčio prašytojo nebuvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką arba jis buvo įleistas į Lietuvos Respubliką ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka ir nėra galimybės iš karto jam grįžti į kilmės šalį, ar kitą trečiąją valstybę, kartu su sprendimu nesuteikti prieglobsčio prašytojui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje Grąžinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka priimamas sprendimas grąžinti prieglobsčio prašytoją į užsienio valstybę, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos arba įpareigoti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Šiame papunktyje nurodytas sprendimas priimamas, kai Tvarkos aprašo nustatyta tvarka nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų arba nustatomos priežastys, nurodytos Įstatymo 88 straipsnio 2 ar 3 dalyje, ir prieglobsčio prašytojui netaikytinas Tvarkos aprašo 105.3 papunktis. Šiame sprendime išsamiai nurodomi prieglobsčio nesuteikimo motyvai.

Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.

Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Sprendimo dalis dėl pareiškėjo įpareigojimo savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėja apeliaciniame skunde neginčijo šios Sprendimo dalies. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindų naikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Sprendimo dalį, kuria nuspręsta tuo atveju, jeigu pareiškėja savanoriškai neišvyks iš Lietuvos Respublikos per šiame sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą – išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, pažymėtina, kad priėmus sprendimą nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir tuo pačiu sprendimu pareiškėją įpareigojus savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, šio Sprendimo priėmimo metu dar nebuvo suėjęs Departamento nustatytas terminas pareiškėjai savanoriškai išvykti į kilmės valstybę, todėl nebuvo pagrindo spręsti, kad per nustatytą terminą pareiškėja neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti ją į užsienio valstybę nustatytą terminą (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2735-629/2025, 2026 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2013-1047/2026; 2026 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2189-821/2026; 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2672-662-2026).

Įpareigojimas išvykti ir išsiuntimas pagal ESTT praktiką yra atskiros užsieniečio grąžinimo procedūros ir kiekvienoje iš jų į kilmės valstybę grąžinamo asmens situacija turi būti vertinama iš naujo pagal tuo metu esamą situaciją, kuri gali pasikeisti; dėl įtraukimo į SIS kompetentingoms institucijoms tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus (dėl įtraukimo į SIS aspektų individualaus vertinimo žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024). Taigi užsieniečio, kuriam dar nėra pasibaigęs savanoriško išvykimo terminas, išsiuntimo bei įtraukimo į SIS vertinimas „į ateitį“ negali būti atliktas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios priemonės, nors ir suformuluotos kaip taikomos ateityje, priklausomai nuo pareiškėjo elgesio, savaime yra individualaus pobūdžio teisių ribojimai, kurių teisėtumas ir proporcingumas privalo būti vertinami sprendimo priėmimo metu, atsižvelgiant į pareiškėjo individualią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1553-789/2026). Departamento Sprendime nėra nurodyta pagrįstų priežasčių, kodėl šiuo atveju reikia priimti sąlyginį sprendimą ir kokios pareiškėjos individualią situaciją apibūdinančios aplinkybės lėmė tokios Sprendimo dalies priėmimą, todėl ši Sprendimo dalis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.

Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-185/2013; 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015 ir kt.).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, panaikinant jo dalį, kuria palikti galioti Sprendimo 3.1., 3.2. ir 3.3. punktai, panaikinant Sprendimo dalį, kuria nuspręsta tuo atveju, jeigu pareiškėja savanoriškai neišvyks iš Lietuvos Respublikos per šiame sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą – išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Kita pirmosios instancijos sprendimo dalis, kuria palikta galioti Sprendimo dalis, kuria pareiškėjai nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga (Sprendimo 1 p.) ir pareiškėja įpareigota savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į teritorijos į kilmės valstybę (duomenys neskelbtini) per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (Sprendimo 2 p.), paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Z. Y. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjos Z. Y. O. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 26S111650 dalį (3 punktas), kuria nuspręsta, Z. Y. O. savanoriškai neišvykus iš Lietuvos Respublikos per šiame sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą, išsiųsti Z. Y. O. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti Z. Y. O. atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu Z. Y. O. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo Z. Y. O. atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o, jeigu Z. Y. O. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.

Kitą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 26S111650 dalį (1–2 punktai), kuria nuspręsta nesuteikti Z. Y. O. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir įpareigoti Z. Y. O. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę (duomenys neskelbtini) per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, palikti nepakeistą.

Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava RuskanArūnas SutkevičiusSkirgailė Žalimienė