Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas N. B. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 25S166073 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva).

2.1. Migracijos departamento Sprendimu jam buvo atsisakyta suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, jis įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos i (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; pareiškėjui neišvykus per sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą, nuspręsta išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 6 mėnesius nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi Šengeno acquis teritorijoje) 6 mėnesius nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.

2.2. Jis (pareiškėjas) savo prieglobsčio prašymą grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą jis atvyko 2021 m. Po išvykimo lankydavosi (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą buvo 2023 m., tuo metu dar gavo iš karinės komendatūros šaukimą į 3–4 savaičių mokymus, bet į juos nenuvyko, šaukimą išmetė. „(duomenys neskelbtini)“ žiniasklaidoje buvo paskelbta nuotrauka, kurioje jis su savo žmona ir pažįstamu P. D. buvo užfiksuoti mitinge, vėliau 2022 m. P. D. buvo sulaikytas pasienio punkte. 2024 m., atlikus bausmę, P. D. susisiekė su prieglobsčio prašytoju ir informavo, kad pas jį į pataisos namus buvo atvykęs prokuroras ir rodė tą nuotrauką, kuri publikuota „(duomenys neskelbtini)“ žiniasklaidoje bei teiravosi N. B. ir jo žmonos duomenų. Po tokios informacijos pareiškėjas daugiau į (duomenys neskelbtini) negrįžo, nes bijo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl savo veiklos. Atvykus į Lietuvą toliau dalyvavo mitinguose ir protestuose, kurie yra nesuderinami su (duomenys neskelbtini).

2.3. Atsakovui nekvestionuojant pareiškėjo dalyvavimo protestuose bei jo egzistuojančios nuotraukos kartu su P. D., kuris jau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl jo politinės nuomonės reiškimo, laikytina, kad nurodytos aplinkybės pagrindžia pareiškėjo subjektyvios baimės kriterijus. Nurodytus veiksmus patvirtina viešai ir atvirai prieinama kilmės valstybės informacija bei tai, kad asmuo, buvęs analogiškoje padėtyje (P. D.), jau patyrė baudžiamąjį persekiojimą, o tai tik padidina riziką pareiškėjui susidurti su analogiško pobūdžio veiksmais.

2.4. Apklausų metu jis (pareiškėjas) nurodė, kad ir po atvykimo į Lietuvos Respubliką dalyvavo mitinguose ir protestuose, pats atsakovas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas pateikė nuotraukas, patvirtinančias jo dalyvavimą protestuose ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir Lietuvoje. Nepaisant to, Sprendime nėra identifikuojama, kokiuose protestuose pareiškėjas dalyvavo ir nevertinta, ar nurodytas savo politinių įsitikinimų viešas reiškimas gali būti pagrindas patirti baudžiamąjį persekiojimą, grąžinus jį į kilmės valstybę, nors kilmės valstybės informacija aiškiai rodo, kad asmenys, dalyvaujantys užsienio šalių protestuose yra stebimi ir dėl nurodytų opozicinių veiksmų, grąžinus į (duomenys neskelbtini), susiduria su baudžiamuoju persekiojimu.

2.5. Jis (pareiškėjas) atvyko ir rezidavo Lietuvoje teisėtai, turėdamas vizas / leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, taigi turėjo teisinį pagrindą likti Lietuvos Respublikoje ir būtent tuo pagrindu nebijojo, kad jam reikės grįžti į kilmės valstybę, kur jam gresia persekiojimas. Baimė patirti persekiojimo veiksmus atsirado tik po to, kai jo draugo P. D. pradėjo klausinėti apie pareiškėją bei rodyti nuotraukas, kuriose jis fiksuotas dalyvaujantis protestuose. Tai nutiko 2023 m. rugsėjį, tuo metu asmuo dar turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pagrįstai nebijojo būti išsiųstas į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui panaikinus leidimą gyventi ir jam negalint kitais būdais įteisinti savo buvimo Lietuvoje, bijodamas deportacijos į šalį, kur jam gresia baudžiamasis persekiojimas, pareiškėjas kreipėsi dėl tarptautinės apsaugos suteikimo. Būtent po to, kai pareiškėjas sužinojo apie tai, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai teiravosi apie jį ir jo žmoną, P. D. rodydami nuotraukas iš protestų, kuriose jie fiksuoti, jis daugiau į (duomenys neskelbtini) nekeliavo, nes suprato, kad yra patekęs į teisėsaugos institucijų akiratį, todėl jam grįžti yra nesaugu, tai patvirtina ir naujausia kilmės valstybės informacija.

2.6. Pareiškėjo buvusiai žmonai leidimas laikinai gyventi išduotas tarpininkaujant viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodant tapačias priežastis kaip pareiškėjo, grindžiant jos baimę grįžti į kilmės šalį, bijant politiškai motyvuoto persekiojimo. Atsakovas Sprendime nepagrįstai konstatavo, kad, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Sodra) informacinės sistemos duomenimis, N. B. šiuo metu nedirba, paskutiniai darbo santykiai su uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti 2024 m. gegužės 23 d. Priešingai, remiantis Sodros duomenimis, pareiškėjas turi darbo santykius. Šių aplinkybių netinkamas vertinimas taip pat pagrindžia Sprendimo neteisėtumą.

2.7. Sprendime nėra jokių motyvų, kodėl šis atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS. Nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Atitinkamai, sprendimas įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS II) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 2 dalį metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos negali būti laikomas pagrįstu ir proporcingu.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4.1. Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, kad įvertinus pareiškėjo motyvus ((duomenys neskelbtini), 2020 m. dalyvavo mitinguose, bijo, kad dėl to (duomenys neskelbtini) teisėsauga gali jį sulaikyti), tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, nulemtas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis (jis nėra aršus (duomenys neskelbtini) kritikas ar žurnalistas, nepriklauso (duomenys neskelbtini) opozicijos judėjimui, asmeniškai praeityje nėra nukentėjęs nuo (duomenys neskelbtini) valdžios).

4.2. P. D. buvo iškviestas į operatyvinį skyrių, kur jis buvo apklaustas dėl nuotraukose šalio jo stovinčių asmenų. P. D. nurodė, kad, nuotraukose kartu su juo buvusių asmenų bei N. B. ir jo buvusios žmonos duomenų pareigūnui neatskleidė, paaiškindamas, jog tai atsitiktiniai asmenys ir jis jų nežino. Apklausos metu P. D. nurodė, kad pareigūnas, pateikdamas nuotraukas iš mitingų, teiravosi apie visus asmenis, esančius aplink P. D., t. y. pareigūnas neturėjo tikslo išskirtinai nustatyti prieglobsčio prašytojo ir jo buvusios žmonos tapatybę.

4.3. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) lankėsi 2023 m. birželio mėnesį dėl nekilnojamojo turto pardavimo ir tuo pačiu kreipėsi į pasų poskyrį dėl paso pakeitimo bei į karinį komisariatą dėl savo duomenų kariniame rezervo registre atnaujinimo. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas ne tik naudojosi valstybės, kuri tariamai jį siekia persekioti, paslaugomis (notaro paslaugomis parduodant turtą; pilietybės ir Migracijos departamento prie (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos paslaugos išsiimant naują pasą), tačiau tapo tiesiogiai pasiekiamas šioms institucijoms bei pateikė jautrią informaciją susijusią su asmens duomenimis. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas, suvokdamas kilmės valstybėje esančią politinę ir saugumo situaciją, savo valia nusprendė kreiptis į (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijai pavaldžią instituciją bei (duomenys neskelbtini) kariuomenę, kai jokio realaus poreikio tam nebuvo, t. y. asmuo dar 2021 m. atvyko į Lietuvos Respubliką ir turėjo galimybę kreiptis dėl prieglobsčio. Remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs 8 kartus, o iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) buvo išvykęs 7 kartus.

4.4. Nors pareiškėjas į Lietuvos Respubliką, tariamai bėgdamas nuo persekiojimo, atvyko 2021 m. kovo 23 d., jis prieglobsčio prašymą pateikė tik 2024 m. gegužės 20 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo momento kai jis įgijo realią galimybę pateikti prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą nusprendė pateikti tik tuomet, kai Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 24S112082, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2024 m. gegužės 17 d., nes duomenys kuriuos pateikė asmuo norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi neatitiko tikrovės bei tai, kad asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas nebuvo apskųstas.

4.5. Vertinant pareiškėjo pasakojimą apie jam kariniame komisariate įteiktą šaukimą (duomenys neskelbtini) atvykti į mokymus, nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 4 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) karinį komisariatą (karinio bilietas 24 psl.), kur buvo įtrauktas į karinio rezervo registrą. Įtraukimas į karinį rezervą savaime nesuponuoja kvietimo į rezervo karių mokymus, nes tai atliekama atskiru šaukimu. Pareiškėjas atliko tarnybą kariniame statybos padalinyje, karinė pareigybė – (duomenys neskelbtini), anksčiau į karo mokymus niekada nebuvo kviečiamas, taip pat (duomenys neskelbtini) jam suėjo nustatyta, šaukimo į mokymus, (duomenys neskelbtini) amžiaus riba. Atsižvelgus į pareiškėjo pasakojimo nesuderinamumą su viešai prieinama informacija (užsieniečio teigimu, rezervo mokymai turėjo vykti (duomenys neskelbtini), o mokymai (duomenys neskelbtini) srityje, remiantis viešai prieinama informacija, vyko (duomenys neskelbtini)), pareiškėjui nepateikus rašytinių įrodymų, patvirtinančių tokį šaukimą, pasakojimo dalis atmetama visa apimtimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 83 straipsnio 2 ir 5 dalimis. Taigi, priešingai nei pareiškėjas teigia, Migracijos departamentas nurodė, jog nesuderinamumas yra dėl pareiškėjo nurodytos mokymų datos (duomenys neskelbtini), o ne dėl šaukimo amžiaus ar mobilizacinės parengties patikrinimo fakto.

4.6. Pateiktose nuotraukose dėl Lietuvos Respublikoje vykusių mitingų, pareiškėjo nėra. Pareiškėjas 2025 m. gegužės 16 d. apklausoje nurodė, kad akcijoje ((duomenys neskelbtini)), minint (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nedalyvavo, o dalyvavo tik pareiškėjo žmona ir dukra. Taip pat, priešingai nei pareiškėjas teigia, jos buvo įvertintos Sprendimo 12–17 psl. Sprendime buvo vertinama (duomenys neskelbtini) kritikų giminaičių padėtis (duomenys neskelbtini), t. y. ar pareiškėjui kiltų grėsmę dėl to, kad jo šeimos nariai dalyvavo protestuose. Surinkta kilmės valstybės informacija parodo, kad opozicinės veiklos dalyvių giminaičiai buvo patraukti atsakomybėn po to, kai patys dalyvavo opozicinėje veikloje, t. y. persekiojimas vyko dėl jų turimų ar jiems priskiriamų politinių įsitikinimų, o ne giminystės ryšių pagrindu. Be to, (duomenys neskelbtini) grasina ne visiems užsienio valstybėse esantiems piliečiam, kurie dalyvauja įvairiuose mitinguose ar protestuose, o būtent piliečiams, kurie dalyvavo (duomenys neskelbtini).

4.7. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, prieglobsčio prašytojas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės.

4.8. Ginčijame Sprendime nustatytas įpareigojimas savarankiškai išvykti per nustatytą terminą yra pagrįstas ir teisėtas. Siekiant informuoti pareiškėją apie jo tolimesnę teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, Sprendime taip pat nurodoma, kad jeigu savarankiškas išvykimas nėra įvykdomas, pareiškėjas bus išsiunčiamas į kilmės valstybę ir atitinkamai pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį pareiškėjui bus taikomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukiamas perspėjimas į SIS. Įvertinus pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika nustatomas 6 mėnesių draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir 6 mėnesių perspėjimas į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

II.

5. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjo N. B. skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimo dalis, kuriose nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo spręsti pareiškėjo grąžinimo klausimą.

6.1. Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, jog įvertinus N. B. motyvus ((duomenys neskelbtini)), kuriais jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui (nėra aršus (duomenys neskelbtini) kritikas ar žurnalistas, nepriklauso (duomenys neskelbtini) opozicijos judėjimui, asmeniškai praeityje nėra nukentėjęs nuo (duomenys neskelbtini) valdžios) gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus dėl jo turimų arba jam priskirtų asmeninių savybių.

6.2. Sprendime nurodyta, kad nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika prieglobsčio prašytojui nukentėti ateityje yra grindžiama menka tikimybe. Atitinkamai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui gresia persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, buvo nuspręsta, kad N. B. neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

6.3. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai, su juo būtų žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba būtų žeminamas jo orumas ar jis būtų tokiu būdu baudžiamas. Taip pat nenustatyta grėsmės, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis surinkta informacija, prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

6.4. Sprendimu buvo atsisakyta pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, jis įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; pareiškėjui neišvykus per sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą: išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 6 mėnesius nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi Šengeno acquis teritorijoje) 6 mėnesius nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą-nuo išvykimo dienos.

7. Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą (Įstatymo 86, 87 str., Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 p.), teismų praktiką, byloje nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių argumentus, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

8. Pasisakydamas dėl sprendimų išsiųsti, uždrausti atvykti ir įtraukti perspėjimą į SIS, teismas pažymėjo, kad reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamam ginčui yra aktuali 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse. Pagal šios direktyvos 5 straipsnį valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą, tinkamai atsižvelgia į: a) vaiko interesus, b) šeimos gyvenimą, c) atitinkamo trečiosios šalies piliečio sveikatos būklę, ir laikosi negrąžinimo principo.

9. Teismas nustatė, kad sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę buvo priimtas, atsižvelgiant į tai, kad N. B. į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. kovo 23 d., turėdamas Lietuvos Respublikos išduotą „D“ tipo nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2022 m. kovo 18 d. Nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2024 m. gegužės 17 d. N. B. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje; įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo, užsieniečiui neturint kito teisėto pagrindo likti Lietuvos Respublikoje, jis praranda teisę likti Lietuvos Respublikoje; atsižvelgus į tai, vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei Tvarkos aprašo 105.4 papunkčiu, N. B. turi būti grąžintas į užsienio valstybę, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, tačiau yra joje be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, kai privalo jį turėti.

10. Teismas vertino, kad Sprendime iš esmės nėra pagrįsta pozicija, kodėl pareiškėjas grąžinamas į kilmės valstybę (nuspręsta išsiųsti jį iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini)). Teismas pažymėjo, kad atsakovas įvertino tai, jog pareiškėjo buvusi žmona K. B., vaikai D. B. ir M. B. turi leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bet tai savaime nesuteikia N. B. teisės likti Lietuvoje, tačiau šiuo aspektu neįvertinti kiti pareiškėjo tuometiniai ryšiai su Lietuvos Respublika. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovas klaidingai vertina jo darbo santykius, kadangi jis dirba Lietuvos Respublikoje. Teismas konstatavo, kad šie aspektai taip pat turi būti vertintini Sprendime.

11. Teismas akcentavo, kad draudimas atvykti pareiškėjui buvo nustatytas formaliai. Priimant sprendimą dėl draudimo atvykti, nebuvo įvertintos priežastys, dėl kurių atsisakyta suteikti prieglobstį pareiškėjui, taip pat kitos aplinkybės, galinčios turėti teisinės reikšmės (pvz., tai, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį faktiškai buvo išnagrinėtas iš esmės). Be to, sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad sprendimas dėl draudimo atvykti yra be tinkamo teisinio ir faktinio pagrindo.

12. Teismas pažymėjo, kad išvada dėl Sprendimo dalies dėl draudimo atvykti neteisėtumo ir nepagrįstumo savaime sudaro prielaidas panaikinti ir Sprendimo dalį dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įtraukimo į SIS.

13. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo panaikinti Sprendimą, todėl konstatavus Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, atmetamas ir išvestinis skundo reikalavimas.

14. Teismas taip pat konstatavo, kad Migracijos departamentas Sprendime netinkamai įvertino pareiškėjo individualią situaciją dėl išsiuntimo, draudimo atvykti ir perspėjimo įtraukimo į SIS, todėl minėtos pareiškėjui pritaikytos priemonės yra netinkamai parinktos ir neproporcingos, aptariamos Sprendimo dalys neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

III.

15. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. sprendimo dalį dėl Sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo spręsti pareiškėjo grąžinimo klausimą bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

16.1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčijamas Sprendimas yra sąlyginis sprendimas. Galimybė priimti tokius sprendimus yra minima ir VAĮ, o pačiame Sprendime yra aiškiai nurodyta, kad šio sprendimo dalys dėl išsiuntimo ir draudimo atvykti įsigalios tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas neįvykdys Sprendimo dalies dėl savanoriško išvykimo (14 dienų). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjui skirtas 14 dienų savanoriško išvykimo terminas bylinėjimosi metu yra sustabdytas. Todėl įsiteisėjus teismo sprendimui dėl grąžinimo, pareiškėjas pirmiausia turėtų galimybę savanoriškai išvykti per nustatytą terminą. Tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas apsispręstų savanoriškai neišvykti per nustatytą terminą, jam būtų taikomis kitos Sprendimo dalys – išsiuntimas ir draudimas atvykti. Be to, Įstatymo 127 straipsnio 3² dalis nustato, kas terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pratęstas dėl šio Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių (tokiu atveju pareiškėjas turėtų pateikti prašymą). Iš Sprendimo turinio matyti, kad pirmenybė skirta būtent savanoriškam grąžinimui. Tačiau teismas atsietai nuo viso Sprendimo turinio vertino jo dalis dėl išsiuntimo ir draudimo, ignoruodamas aplinkybę, kad jos įsigaliotų tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas apsispręstų savanoriškai neišvykti, t. y. neįvykdytų grąžinimo sprendimo.

16.2. Atsakovui nėra suprantama, kodėl teismas iš naujo įpareigojo spręsti pareiškėjo grąžinimo klausimą, jeigu šioje dalyje – įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, Sprendimą paliko galioti.

16.3. Iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas Lietuvoje nedirbo nuo 2024 m. gegužės 23 d., ši informacija nurodyta Sprendime. Pagal pareiškėjo prie skundo pridėtus duomenis, jis įsidarbino 2025 m. liepos 8 d. (t. y. iki Sprendimo likus vos 2 savaitėms), apie tai Migracijos departamento pareiškėjas neinformavo. Ši aplinkybė, įvertinus įsidarbinimo datą, trukmę, laikotarpio, kurio metu pareiškėjas nedirbo, trukmę, nėra pakankamai svarbi, dėl ko būtų pagrindas naikinti Sprendimą.

16.4. Iš teismo sprendimo nėra aiškus teismo vertinimas, ar Migracijos departamentas tinkamai įvertino pareiškėjo šeiminius ryšius. Migracijos departamentas Sprendime ne tik aptarė ir įvertino pareiškėjo šeiminius ryšius, bet ir pasisakė, kad pareiškėjui išvykus iš Lietuvos bei tvarkantis dokumentus dėl gyvenimo Lietuvoje įteisinimo, pareiškėjo kontaktas su Lietuvoje gyvenančiais artimaisiais gali būti išlaikomas pasitelkiant elektroninio ryšio priemones ir tokiu būdu nenutrūktų (bendravimui gali būti naudojamos įvairios programėles, kurios suteikia galimybę matyti vienas kitą „online“ (liet. tiesiogiai) režimu). Teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Vienas iš pareiškėjo vaikų yra pilnametis, kitas – sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų, todėl, manytina, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino aplinkybes, o pareiškėjo šeiminiams ryšiams nebus padaryta neproporcinga žala (tuo labiau, kad su tokio amžiaus šeimos nariais galima palaikyti realius ryšius įvairiomis priemonėmis, tai Migracijos departamentas ir aptarė Sprendime).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 25S166073 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu nuspręsta: 1) N. B. nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) įpareigoti N. B. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; 3) jeigu N. B. savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per šiame sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą: išsiųsti N. B. iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; uždrausti N. B. atvykti į Lietuvos Respubliką 6 mėnesius nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu N. B. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 6 mėnesius nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu N. B. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimo dalis, kuriose nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo spręsti pareiškėjo grąžinimo klausimą. Teismas sprendime konstatavo, kad Migracijos departamentas šiose Sprendimo dalyse netinkamai įvertino pareiškėjo individualią situaciją, todėl minėtos pareiškėjui pritaikytos priemonės yra netinkamai parinktos ir neproporcingos, aptariamos Sprendimo dalys neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

20. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas pareiškėjo skundas, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, jog Sprendimo dalis dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti įsigaliotų tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas apsispręstų savanoriškai neišvykti, t. y. neįvykdytų grąžinimo sprendimo. Atsakovas taip pat teigia, kad pareiškėjas Migracijos departamento neinformavo apie įsidarbinimą, o ši aplinkybė, įvertinus įsidarbinimo datą, trukmę, laikotarpį, kurio metu pareiškėjas nedirbo, nėra pakankama panaikinti ginčijamas Sprendimo dalis. Atsakovo teigimu, teismas taip pat nepasisakė, ar Migracijos departamentas tinkamai įvertino pareiškėjo šeiminius ryšius.

21. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Migracijos departamento Sprendimo dalies nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, apeliacine tvarka nėra skundžiama, todėl teisėjų kolegija pasisakys tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuri yra ginčijama apeliacine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.).

22. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad, sprendžiant dėl pareiškėjo grąžinimo į kilmės valstybę, buvo nustatytos šios aplinkybės: N. B. į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. kovo 23 d., turėdamas Lietuvos Respublikos išduotą „D“ tipo nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2022 m. kovo 18 d.; nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2024 m. gegužės 17 d. N. B. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje; įsigaliojus Migracijos departamento sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo, užsieniečiui neturint kito teisėto pagrindo likti Lietuvos Respublikoje, jis praranda teisę likti Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas sprendė, kad vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei Tvarkos aprašo 105.4 papunkčiu, N. B. turi būti grąžintas į užsienio valstybę.

23. Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai į Lietuvos Respubliką jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, jeigu privalo jį turėti. Pagal Tvarkos aprašo 105.4 papunktį, Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nustatytą Aprašo VII skyriaus antrajame skirsnyje, iš esmės išnagrinėjęs prašymą suteikti prieglobstį ir vadovaudamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86, 87 ir 88 straipsniais, priima vieną iš šių sprendimų – nesuteikti prieglobsčio prašytojui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Jeigu nustatomos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnio 1 ar 2 dalyje arba 126 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, taip pat tais atvejais, kai dėl prieglobsčio prašytojo nebuvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką arba jis buvo įleistas į Lietuvos Respubliką ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka ir nėra galimybės iš karto jam grįžti į kilmės šalį, ar kitą trečiąją valstybę, kartu su sprendimu nesuteikti prieglobsčio prašytojui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje Grąžinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka priimamas sprendimas grąžinti prieglobsčio prašytoją į užsienio valstybę, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos arba įpareigoti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Šiame papunktyje nurodytas sprendimas priimamas, kai Aprašo nustatyta tvarka nustatoma, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų arba nustatomos priežastys, nurodytos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 ar 3 dalyje, ir prieglobsčio prašytojui netaikytinas Aprašo 105.3 papunktis. Šiame sprendime išsamiai nurodomi prieglobsčio nesuteikimo motyvai.

24. Priimant sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę, taip pat buvo vadovautasi Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.

25. Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo priimti sprendimo pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Kaip minėta, priėmus sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio, tuo pačiu sprendimu jis buvo įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Vadinasi, Sprendimo priėmimo metu dar nebuvo suėjęs Migracijos departamento nustatytas terminas pareiškėjui savanoriškai išvykti į kilmės valstybę, todėl nebuvo pagrindo spręsti, kad per nustatytą terminą pareiškėjas neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą.

27. Taip pat pažymėtina, kad Migracijos departamentas, vertindamas socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, jog pareiškėjas N. B. 2021–2024 m. turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs, o, remiantis Sodros informacinės sistemos duomenimis, N. B. šiuo metu nedirba, paskutiniai darbo santykiai su UAB „Aivarai“ nutraukti 2024 m. gegužės 23 d. Tačiau pareiškėjas skunde nurodė, kad, remiantis Sodros duomenimis, jis turi darbo santykius Lietuvos Respublikoje. Taigi, aplinkybės, susijusios su pareiškėjo įsidarbinimu, turėtų būti iš naujo įvertintos, sprendžiant dėl pareiškėjo teisinės padėties Lietuvoje.

28. Akcentuotina, kad tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-185/2013; 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015 ir kt.).

29. Migracijos departamento sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi priimtas, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Konstatavus, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo priimti sprendimo išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, šie atsakovo sprendimai taip pat naikintini.

30. Apibendrindama išdėstytus argumentus, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

31. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 31 d. nutartimi šioje byloje taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje. Kadangi šia nutartimi administracinė byla apeliacine tvarka išnagrinėta ir procesinis sprendimas įsiteisėja priėmimo dieną (ABTĮ 148 str. 1 d.), taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė panaikinama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Nutartis neskundžiama.