Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas E. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 25S257197 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; 2) įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į užsienio valstybę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; 3) jeigu pareiškėjas savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per šiame sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą: i) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); ii) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; iii) įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; bei įpareigoti iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis prieglobsčio prašymą grindžia tuo, kad bijo grįžti į kilmės valstybę bijodamas patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini), pasireiškiantį tiek psichologiniu, tiek fiziniu smurtu (grasinimai, išpuoliai) ar net pavojumi jo gyvybei.

2.2. Migracijos departamento išvados yra nepagrįstos, nesuderinamos nei su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlio komisaro (toliau – ir JTVPK) išaiškinimu, nei paties atsakovo nurodomu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) pateiktu išaiškinimu bylose C-148/13, C-149/13, C-150/13 ir C-151/22. JTVPK nori pabrėžti, kad tarptautinės apsaugos prašytojo pateikti faktai gali būti patikimi, net jei prašymas nebuvo pateiktas kuo anksčiau. Yra daug teisėtų priežasčių, dėl kurių prašytojas gali nesikreipti dėl tarptautinės apsaugos kuo anksčiau. Individualios su pareiškėju susijusios aplinkybės ir jų kontekstas taip pat gali paaiškinti vėlavimą pateikti prašymą dėl tarptautinės apsaugos: jo amžius, brandumas, lytis, seksualinė orientacija ir (arba) lytinė tapatybė, išsilavinimas, religija ar socialinis statusas gali būti pagrįsti paaiškinimai.

2.3. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apklausų metu sistemingai aiškino, kad jam grėsmė patirti persekiojimo veiksmus atsirado tik tada, kai (duomenys neskelbtini) ir vėliau pateikė prieglobsčio prašymą, nes iki atvykimo į Lietuvą (duomenys neskelbtini) niekas nežinojo, jis ją slėpė (žr. apklausos transkripciją). Nurodyti argumentai rodo, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo nepatikimumą ir nepagrįstai atsisakė jo pasakojimo dalims, nepatvirtintoms tiesioginiais rašytiniais įrodymais, netaikyti abejonės privilegijos.

2.4. Nagrinėjamu atveju atsakovas nekvestionuoja pareiškėjo (duomenys neskelbtini), tačiau atmeta jo pasakojimą apie patirtą smurtą Lietuvos Respublikoje ir jo (duomenys neskelbtini) atskleidimą (duomenys neskelbtini) gyvenantiems jo artimiesiems, kurie, sužinoję apie jo (duomenys neskelbtini), jam grasino susidorojimu, dėl ko asmuo galvojo apie savižudybę, o vėliau nusprendė pabėgti iš šalies ir kreiptis dėl tarptautinės apsaugos, kadangi šios pasakojimo dalys nepatvirtintos rašytiniais įrodymais. Pareiškėjas apklausų metu pateikė detalų pasakojimą (duomenys neskelbtini), nurodydamas išsamias įvykių detales, datas, įvykių seką, pateikdamas ir netiesioginius rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo pasakojimą.

2.5. Pirmų užpuolių metu į policiją nesikreipė, (duomenys neskelbtini). Grąžintas pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublino III reglamentas) buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre ir kreipėsi į policiją, nes tuo metu buvo valstybinėje įstaigoje, tačiau pareigūnai nepadėjo, todėl gretinti šių situacijų negalima, kadangi jos skiriasi. Iš (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašo matyti, kad pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kas pagrindžia ir prastėjančią (duomenys neskelbtini) būklę.

2.6. Pareiškėjo pasakojimas buvo nuoseklus, išsamus, detalus bei suderinamas su kitais jo netiesioginiais rašytiniais įrodymais, todėl turėjo būti vertinamas pareiškėjo naudai, ir, atitinkamai, tiek užpuolimus (duomenys neskelbtini), tiek grasinimus ir užpuolimus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atskleidimą kilmės šalyje, atsakovas turėjo pripažinti nustatytu faktu ir vertinti tai prieglobsčio prašymo kontekste. Be to, Sprendime nurodyta kilmės valstybės informacija aiškiai rodo, kad (duomenys neskelbtini) susiduria su psichologiniu bei fiziniu smurtu, policijos pareigūnų priekabiavimu, diskriminacija.

2.7. Atsakovas nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualia? situacija?, nenustatė visu? aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotina? išvadą, jog pareiškėjas nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei, kad jis neatitinka tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijų, todėl Sprendimas šia apimtimi yra naikintinas. Sprendimas naikintinas ir ta apimtimi, kuria nustatytos išvestinės priemonės, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu pareiškėjui atvykti i? Lietuvos Respublika?.

2.8. Nagrinėjamu atveju Sprendime nėra jokių motyvų, kodėl šis atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, pažymint, jog nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis sprendimas, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui dėl to, jog pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje. Atitinkamai, sprendimas įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi negali būti laikomas pagrįstu ir proporcingu.