Kauno apygardos teismo nutartis

2026-11-03 · Civilinė byla Nr. e2A-2584-555/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-03
Bylos Nr.
e2A-2584-555/2026
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00410-2026-1
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
UAB "Girilis LT"
Atsakovas
UAB Dagtis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2584-555/2026Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00410-2026-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.1.7.13; 3.3.1.19.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Girilis LT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Girilis LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dagtis“ dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Girilis LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Dagtis“ 289,86 Eur skolą, 56,34 Eur palūkanas, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 10,40 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Atsakovė nuolat įsigydavo iš ieškovės įvairias prekes ir paslaugas, už kurias atsiskaitydavo pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė pardavė atsakovei automobilių padangas ir ratų balansavimo svarelius, taip pat suteikė ratlankio tiesinimo bei padangų keitimo, montavimo ir balansavimo paslaugas, už kurias atsakovei 2024 m. gegužės 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 289,52 Eur). Atsakovė su ieškove neatsiskaitė, nors sąskaitos apmokėjimo terminas buvo iki 2024 m. birželio 14 d. Atsakovė nereagavo į prašymus ir raginimus apmokėti sąskaitą ir vengė atsiskaityti.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Dagtis“ nurodė, kad įmonė yra įsigyta iš A. J. ir skola yra jo. Atsakovė perspėjo A. J. ir jis apmokėjo įsiskolinimą ieškovei. Atsakovė pateikė 2026 m. kovo 23 d. mokėjimo dokumentą, iš kurio matyti, kad A. J. sumokėjo UAB „Girilis LT“ 385,86 Eur sumą.

Šalies argumentai

Ieškovė taip pat pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškinio pateikimo teismui metu atsakovė UAB „Dagtis“ (buvęs pavadinimas A. J. įmonė „Dagtis“) buvo neįvykdžiusi piniginės prievolės, todėl ieškinys buvo faktiškai ir teisiškai pagrįstas. Iškėlus bylą teisme, ieškovei buvo sumokėta 385,86 Eur suma (289,86 Eur skola, 56,34 Eur palūkanos, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidos). Atsakovės elgesys patvirtina, kad prievolė egzistavo ir buvo pažeista. Tai, kad prievolė buvo įvykdyta tik po bylos iškėlimo, nekeičia ieškinio pagrįstumo vertinimo ir nepanaikina atsakovės atsakomybės už prievolės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas dėl pagrindinių ieškovės reikalavimų yra faktiškai išnykęs, ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų dalies dėl 289,86 Eur skolos, 56,34 Eur palūkanų ir 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, kadangi ši prievolė įvykdyta ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti. Tačiau ši aplinkybė neturi įtakos reikalavimams dėl 10,40 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško atsiskaitymo dienos, t. y. iki 2026 m. kovo 26 d., kurios sudaro 1,76 Eur (385,86 x 10,40 proc. x 16/365) ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes atsakovė prievolę įvykdė tik po bylos iškėlimo, kas patvirtina, jog ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą. Ieškovė patyrė 1 185,80 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Šios išlaidos tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu ir buvo būtinos pažeistoms ieškovės teisėms apginti. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės nurodomos aplinkybės, jog mokėjimą atliko buvęs įmonės savininkas, neturi teisinės reikšmės šioje byloje, kadangi prievolė kilo atsakovei, kaip juridiniam asmeniui. Pagal civilinės teisės normas prievolę gali įvykdyti ir trečiasis asmuo, tačiau tai nepanaikina skolininko atsakomybės ir nekeičia prievolės subjekto. Atsakovė išlieka atsakinga už visų su prievolės pažeidimu susijusių pasekmių, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsiradimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2026 m. gegužės 13 d. sprendimu priėmė ieškovės ieškinio dalies atsakovei dėl 289,86 Eur skolos, 56,34 Eur palūkanų ir 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų priteisimo atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė; priteisė ieškovei iš atsakovės 0,33 Eur palūkanas ir 505,75 Eur bylinėjimosi išlaidas; grąžino ieškovei 17,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai 2026 m. kovo 10 d. (mokėjimo nurodymo Nr. 564).

Teismas pažymėjo, kad atsakovė rašytiniame paaiškinime nurodė, jog įmonė yra įsigyta iš A. J. ir skola yra šio asmens. Atsakovei perspėjus A. J., jis apmokėjo įsiskolinimą ieškovei. Juridinių asmenų registro duomenims 2024 m. balandžio 22 d., A. J. įmonės „Dagtis“ savininkas A. J. priėmė sprendimą pertvarkyti A. J. įmonę „Dagtis“ į UAB „Dagtis“. Sprendimo 2 punkte numatyta, kad UAB „Dagtis“ perima visas A. J. įmonės „Dagtis“ teises ir pareigas nuo jos naujų duomenų ir įstatų registravimo Juridinių asmenų registre dienos ir trejus metus UAB „Dagtis“ yra subsidiariai atsakinga pagal pertvarkomos įmonės prievoles, atsiradusias iki UAB „Dagtis“ įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Pagal Sprendimo 3 punktą visas A. J. įmonės „Dagtis“ turtas ir įsipareigojimai pereina UAB „Dagtis“ be jokių atskaitymų. Juridinių asmenų registre nauji duomenys ir įstatai registruoti 2024 m. liepos 11 d.. 2024 m. rugsėjo 9 d. UAB „Dagtis“ akcininkų sprendimu A. J. nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. atleistas iš UAB „Dagtis“ direktoriaus pareigų; nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. UAB „Dagtis“ direktoriumi paskirtas L. V.. Apibendrindamas teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Dagtis“, kuri yra subsidiariai atsakinga pagal pertvarkomos įmonės prievoles, atsiradusias iki UAB „Dagtis“ įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, privalėjo vykdyti iki 2024 m. liepos 11 d. atsiradusią piniginę prievolę ieškovei, šios pareigos atsakovė nevykdė, todėl atsakovei kyla prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės.

Atsižvelgęs į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra ūkio subjektai ir tarp jų susiklostę teisiniai santykiai atitinka komercinės sutarties požymius (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 6 dalys), ieškovei iš atsakovės pagal ieškovės prašymą priteista 10,40 procentų metininės komercinių sandorių vėlavimo procesines palūkanos nuo 385,86 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. kovo 20 d.) iki visiško įvykdymo dienos (2026 m. kovo 23 d.), t. y. 0,33 Eur (385,86 Eur x 10,40 proc. / 365 d. x 3 d.).

Teismas pažymėjo, kad atsakovė prievolę ieškovei dėl 289,86 Eur skolos, 56,34 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų priteisimo įvykdė tik ieškovei kreipusis į teismą, todėl yra pagrindas atlyginti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro negrąžinta 5,75 Eur žyminio mokesčio dalis ir 1 185,80 Eur teisinės pagalbos išlaidos už konsultacijas, dokumentų analizę ir ieškinio parengimą. Teisinės pagalbos išlaidos neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.19 papunkčiuose nurodytų maksimalių dydžių. Tačiau teismas sprendė, kad byla nesudėtinga, kadangi byloje atsakovė neginčijo esminių ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, tarp šalių buvo susiklostę elementarūs pirkimo–pardavimo bei paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog spręsdamas dėl priteistino išlaidų advokato pagalbai dydžio teismas turi atsižvelgti ir į konkrečios bylos sudėtingumą, teismas sprendė, jog ieškovės prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai dydis mažintinas iki 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistos 505,75 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. 5,75 Eur negrąžinta žyminio mokesčio dalis ir 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Girilis LT“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant ieškovei iš atsakovės papildomai 685,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso priteisiant 1 185,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų, priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai sumažino ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nuo 1 185,80 Eur iki 500 Eur, nors pats teismas konstatavo, kad ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra realios, faktiškai patirtos, susijusios su bylos nagrinėjimu ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Sprendime nurodyta vienintelė bylinėjimosi išlaidų sumažinimo priežastis yra teismo vertinimas, kad byla buvo nesudėtinga, nes tarp šalių susiklostė elementarūs pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo santykiai, o atsakovė neginčijo esminių ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių. Tačiau vien toks formalus konstatavimas nesudaro pagrindo daugiau kaip 57 procentais sumažinti ieškovės faktiškai patirtų ir pagrįstų išlaidų atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino konkrečios suteiktų teisinių paslaugų apimties, advokato darbo laiko sąnaudų, konsultacijų poreikio, dokumentų analizės apimties, teisinių klausimų vertinimo, ieškinio rengimo sudėtingumo bei papildomų procesinių dokumentų rengimo būtinybės. Sprendime taip pat teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl būtent 500 Eur suma laikytina pagrįsta ir proporcinga, o likusi 685,80 Eur išlaidų dalis – ne. Tokiu būdu teismas iš esmės apsiribojo tik deklaratyviu teiginiu dėl bylos nesudėtingumo, tačiau nepateikė jokių objektyvių kriterijų, kurie pagrįstų tokio masto išlaidų sumažinimą. Sprendime taip pat nėra nurodyta, kokia konkreti teisinių paslaugų apimtis, teismo vertinimu, pagrįstų būtent 500 Eur dydžio išlaidų atlyginimą, todėl nėra galimybės patikrinti, kokiais kriterijais vadovaudamasis teismas nustatė būtent tokį priteistinų išlaidų dydį.

Nagrinėjamu atveju būtent atsakovės neteisėtas elgesys lėmė teisminio proceso inicijavimą ir visų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Teismas nustatė, kad atsakovė ilgą laiką nevykdė piniginės prievolės, nereagavo į ieškovės raginimus atsiskaityti, vengė vykdyti savo prievolę ir skolą sumokėjo tik po ieškinio pateikimo teismui. Taigi būtent atsakovės neveikimas ir nesąžiningas elgesys privertė ieškovę kreiptis profesionalios teisinės pagalbos, rengti procesinius dokumentus, mokėti žyminį mokestį bei inicijuoti teisminį procesą. Jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę gera valia arba bent jau būtų reagavusi į ikiteisminius raginimus, ieškovei apskritai nebūtų atsiradęs poreikis kreiptis į teismą ir patirti bylinėjimosi išlaidų. Todėl nagrinėjamu atveju neigiamų atsakovės neteisėto elgesio pasekmių perkėlimas ieškovei prieštarauja pačiai bylinėjimosi išlaidų instituto paskirčiai.

Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys buvo visiškai pagrįstas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu. Sprendime konstatuota, jog ieškinio pateikimo metu atsakovė buvo neįvykdžiusi piniginės prievolės, o skolą sumokėjo tik po bylos iškėlimo teisme. Taigi, atsakovės veiksmai patvirtino ieškinio pagrįstumą, nes pareikšti reikalavimai buvo faktiškai patenkinti jau po kreipimosi į teismą. Aplinkybė, kad atsakovė vėliau nebeginčijo ieškinio pagrindo ir po bylos iškėlimo įvykdė prievolę, negali būti vertinama ieškovės nenaudai sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Priešingai, būtent ieškinio parengimas ir pareiškimas paskatino atsakovę įvykdyti prievolę. Jeigu ieškinys nebūtų buvęs parengtas ir pareikštas teismui, atsakovė nebūtų įvykdžiusi savo piniginės prievolės, todėl ieškovės teisės nebūtų buvusios apgintos. Dėl šios priežasties vėlesnis atsakovės pasyvumas procese ar aplinkybė, kad ji nebegynė savo pozicijos dėl ieškinio pagrindo, nepaneigia nei ieškinio parengimo būtinybės, nei dėl to patirtų teisinių išlaidų pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas neproporcingai sureikšmino aplinkybę, kad pagrindinė skola sudarė 289,86 Eur. Nors ginčo suma ir nėra didelė, tačiau bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas vien matematiškai lyginant skolos ir teisinių paslaugų dydį. Tokia teismo pozicija iš esmės reiškia, kad mažesnės vertės reikalavimų turintys kreditoriai būtų mažiau apsaugoti nei didesnių sumų kreditoriai ir būtų verčiami savo lėšomis finansuoti skolininkų neteisėto elgesio pasekmes. Nagrinėjamu atveju susiklostė akivaizdžiai neteisinga situacija, kai atsakovė nevykdė 289,86 Eur dydžio prievolės, tačiau dėl teismo sprendimo nepriteista 685,80 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ieškovė faktiškai patyrė daugiau nei dvigubai didesnius nuostolius nei pati nesumokėta skola, t. y. atsakovė, ignoravusi savo prievoles ir privertusi ieškovę kreiptis į teismą, galiausiai išvengė didžiosios dalies dėl jos pačios neteisėtų veiksmų atsiradusių išlaidų atlyginimo, o jų našta buvo perkelta ieškovei. Tokia situacija neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas faktiškai sukuria ydingą elgesio modelį, pagal kurį skolininkui tampa ekonomiškai naudinga ignoruoti kreditoriaus reikalavimus, laukti ieškinio pateikimo, o vėliau, jau prasidėjus procesui, sumokėti skolą ir taip išvengti didžiosios dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Toks aiškinimas ne tik neskatina sąžiningo civilinių teisinių santykių dalyvių elgesio, bet ir iškreipia bylinėjimosi išlaidų instituto paskirtį. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslas nėra formaliai nubausti pralaimėjusią šalį, tačiau užtikrinti, kad asmuo, kurio teisės buvo pažeistos ir kuris buvo priverstas kreiptis į teismą, nepatirtų papildomų nuostolių vien dėl to, kad kita šalis nevykdė savo pareigų.

Nagrinėjamu atveju 1 185,80 Eur suma su PVM buvo sumokėta ne vien už ieškinio surašymą. Į šią sumą buvo įtrauktos teisinės konsultacijos, bylos dokumentų ir faktinių aplinkybių analizė, teisinės situacijos vertinimas, ieškinio rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas. Taigi, teisinių paslaugų apimtis šioje byloje neapsiribojo vien ieškinio parengimu. Pagal Rekomendacijas, nustatant priteistinų išlaidų dydį turi būti vertinamas ne tik bylos sudėtingumas, bet ir teisinių paslaugų kompleksiškumas, jų pobūdis, advokato darbo laiko sąnaudos, šalių elgesys proceso metu bei kitos reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nevertino. Be to, pagal Rekomendacijų nuostatas vien už ieškinio parengimą šiuo atveju maksimaliai priteistina suma būtų 6 069,00 Eur. Jei advokatas PVM mokėtojas – 7 343,49 Eur su PVM. Nagrinėjamu atveju, net jei vertinant tik ieškinio parengimą, be kitų į bylą teiktų raštų, ieškovės patirtos 980 Eur be PVM išlaidos sudaro tik apie 16 procentų rekomenduojamo maksimalaus dydžio.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Girilis LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Dagtis“ 289,86 Eur skolą, 56,34 Eur palūkanas, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 10,40 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Po ieškinio atsakovei pateikimo, atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad 2026 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodymu ieškovei buvo sumokėta 385,86 Eur suma. Ieškovė byloje pateikė atsisakymą nuo ieškiniu prašomos priteisti 385,86 Eur sumos, tačiau prašė priteisti iš atsakovės 10,40 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki sprendimo visiško įvykdymo ir 1 208,80 Eur (1 185,80 Eur išlaidos advokato pagalbai ir 23 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad byla nėra sudėtinga, kadangi byloje atsakovė neginčijo esminių ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, o tarp šalių buvo susiklostę elementarūs pirkimo–pardavimo bei paslaugų teikimo teisiniai santykiai, ginčijama sprendimo dalimi sumažino ieškovės prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai dydį iki 500 Eur sumos. Ieškovė (apeliantė) UAB „Girilis LT“, nesutikdama su jai priteistinų išlaidų sumažinimu, pateikė apeliacinį skundą, iš esmės jį argumentuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai daugiau kaip per pusę sumažino jos faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nors pats pripažino, kad jos turėtos teisinės pagalbos išlaidos buvo realios, būtinos ir neviršijo teisės aktuose nustatytų maksimalių dydžių. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino suteiktų teisinių paslaugų apimties, atsakovės elgesio bei aplinkybės, kad būtent dėl atsakovės neveikimo (skola sumokėta tik po bylos iškėlimo teisme) ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo pagrįstumo.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 48 punktas). Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nurodytus rekomendacinius dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2022, 38 punktas).

Remiantis Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).

Kai byloje dalyvaujančio asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų paskirstymui reikšmingų (individualių) nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą, yra neprotingai didelis, teismas turi teisę jį sumažinti iki protingo dydžio. Taigi, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 38 punktas).

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad 1 185,80 Eur suma buvo sumokėta ne vien už ieškinio surašymą. Į šią sumą buvo įtrauktos teisinės konsultacijos, bylos dokumentų ir faktinių aplinkybių analizė, teisinės situacijos vertinimas, ieškinio rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas. Taigi, apeliantės teigimu, teisinių paslaugų apimtis šioje byloje neapsiribojo vien ieškinio parengimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas). Vadinasi, ieškovės nurodytos teisinės konsultacijos, bylos dokumentų ir faktinių aplinkybių analizė, teisinės situacijos vertinimas negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis, o yra kitų, kaip pvz. ieškinio parengimo, sudedamoji dalis.

Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė iš atsakovės priteisti 1 185,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius duomenis. Iš apeliantės teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės išlaidas iš esmės sudarė ieškinio parengimas, kuriam buvo sugaišta 7 valandos advokato laiko sąnaudų, iš kurių 1 valanda konsultacijoms ir dokumentų analizei bei 6 valandos pačiam ieškinio parengimui. Kaip patvirtina bylos duomenys, apeliantė į bylą yra pateikusi keturių lapų ieškinį, kurio esminių argumentų apimtis tesudaro nepilnai tris lapus, prašymą dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo, o taip pat, pirmosios instancijos teismo reikalavimu, nuomonę dėl atsakovės pateikto apmokėjimo ir ieškinio reikalavimų apimties. Tačiau byloje nėra duomenų apie kitas apeliantei jos atstovo suteiktas ir apmokėtas teisines paslaugas, išskyrus ieškinio parengimą ir su tuo susijusias konsultacijas bei dokumentų analizę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad apeliantė vėliau teismui yra teikusi kitus procesinius dokumentus, nesudaro pagrindo spręsti, jog sąskaitoje faktūroje nurodyta suma apima ir atlygį už šių dokumentų parengimą, kai tokios teisinės paslaugos sąskaitoje nėra nurodytos.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliante, kad vien nedidelė ieškinio suma negali nulemti bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, tačiau ginčo sumos dydis yra vienas iš teisėtų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama vertinant prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą (šios nutarties 17 punktas). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas apeliantės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų mažinimo negrindė vien nedidele ieškinio suma. Kaip matyti iš skundžiamos sprendimo dalies, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi bylos nesudėtingumu, tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių elementarumu ir ginčo dėl esminių bylos aplinkybių nebuvimu. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo pritarti apeliantei, kad pirmosios instancijos teismas išimtinai sureikšmino ieškinio sumos dydį. Nors pirmosios instancijos teismas nedidelės ieškinio sumos atskirai neišskyrė kaip savarankiško bylinėjimosi išlaidų mažinimo pagrindo, ši aplinkybė, vertinant ją bendrame teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat papildomai pagrindžia apeliantės prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydžio mažinimo pagrįstumą.

Vertindamas apeliantės argumentus, kad būtent atsakovės elgesys lėmė būtinybę kreiptis į teismą ir dėl to patirti prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tokia išvada nagrinėjamu atveju nėra vienareikšmiškai pagrindžiama byloje esančiais duomenimis. Nors ieškovė ieškinyje ir nurodė, kad atsakovė nereagavo į jos prašymus ir raginimus apmokėti sąskaitą bei vengė atsiskaityti, kartu su ieškiniu nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad iki kreipimosi į teismą ieškovė būtų kreipusis į atsakovę dėl skolos sumokėjimo, o atsakovė būtų tai ignoravusi. Bylos duomenys patvirtina ir dėl to nėra ginčo, kad įsiskolinimas ieškovei buvo sumokėtas iškart po to, kai atsakovė gavo ieškinį. Aptartos aplinkybės savaime nepaneigia ieškovės teisės, suėjus prievolės įvykdymo terminui, kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Kita vertus, aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad pati ieškovė iki teisminio proceso inicijavimo tinkamai išnaudojo galimybę pareikalauti, jog prievolė būtų įvykdyta gera valia, o būtent atsakovės atsisakymas ar vengimas tai padaryti neišvengiamai nulėmė teisminio proceso inicijavimą ir su juo susijusių išlaidų atsiradimą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo pritarti ir apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, neįvertino suteiktų teisinių paslaugų apimties ir jos atstovo darbo bei laiko sąnaudų. Aplinkybė, kad apeliantė faktiškai apmokėjo sąskaitoje faktūroje nurodytas 7 valandas teisinių paslaugų, savaime nereiškia, kad visos šios darbo laiko sąnaudos pripažintinos objektyviai būtinomis ir pagrįstomis. Bylos duomenys patvirtina, kad į bylą pateiktas ieškinys yra keturių lapų apimties, tačiau jo esminė faktinė ir teisinė argumentacija iš esmės išdėstyta nepilnuose trijuose lapuose, kurių nemažą dalį sudaro taikytino teisinio reglamentavimo nurodymas. Taigi, atsižvelgdamas į ieškinio turinį ir apimtį bei bylos nesudėtingumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad visos deklaruotos 7 valandų darbo laiko sąnaudos buvo objektyviai būtinos šiam procesiniam dokumentui parengti. Kartu pažymėtina, kad priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis nustatomas įvertinus teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nedetalizavo, kokia konkreti suteiktų teisinių paslaugų apimtis ar darbo laiko sąnaudos pagrindžia būtent 500 Eur dydžio išlaidų atlyginimą, savaime nesudaro pagrindo pripažinti tokį jų sumažinimą nepagrįstu.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien ta aplinkybė, jog apeliantės faktiškai patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, savaime nesudaro pagrindo priteisti visą jos prašomą sumą. Taigi, įvertinus bylos pobūdį ir sudėtingumą, ieškinio turinį bei apimtį, faktiškai suteiktų ir apmokėtų teisinių paslaugų apimtį, joms atlikti objektyviai būtinas darbo laiko sąnaudas bei nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 500 Eur atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydis neatitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo reikalavimų. Todėl apeliantės UAB „Girilis LT“ apeliacinio skundo argumentai šiuo atveju atmestini kaip nepagrįsti.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą šioje dalyje, kurį panaikinti apeliantės apeliacinio skundo argumentais teisinio pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, apeliantės UAB „Girilis LT“ apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 13 d. sprendimas skundžiamoje dalyje paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliantės UAB „Girilis LT“ apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu kiti byloje dalyvaujantys asmenys bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių duomenų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos nesusidaro, todėl jų atlyginimo klausimas valstybei taip pat nėra sprendžiamas ir plačiau apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Girilis LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas