Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės R. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą vykdomojoje byloje, suinteresuoti asmenys S. Ž. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Skolininkas rašytiniuose paaiškinimuose (2026-05-25 DOK-61456) prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad skolininko kaltės nėra dėl privalomojo nurodymo nevykdymo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Priešingai, nei teismas vertino nutartimi, skolininkas nėra kaltas dėl užsitęsusio įpareigojimo vykdymo, t. y. statinio statybos įteisinimo. Teismo nutartyje nėra paneigta, kad šis įteisinimas yra įmanomas. Skolininkas gyvena ne Lietuvoje, o Švedijoje, ir jis veikia per atstovą – M. Ž.. Tai lemia, kad vykdant atsakovės nurodyme nustatytą įpareigojimą per atstovą, ne visada pavyksta kiekvieną veiksmą atlikti tą pačią dieną, kurią pasidaro galima jį atlikti. Teismo nutartyje nenurodoma, kiek laiko skolininko įgaliotinis M. Ž. vėlavo atlikti kokį nors veiksmą – tiesiog abstrakčiai vertinama, kad jis veikė ne aktyviai.

Skolininkas per atstovą pakartotinai 2026 m. gegužės 24 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę ir jam tik 2026 m. birželio 9 d. buvo išduoti specialieji reikalavimai (2025 metais buvo nustatyti skolininko atstovo prašymo trūkumai, o 2026 metais, t. y. birželio 9 dieną jie tik buvo išduoti), taip pat 2026 m. gegužės 25 d. atsiliepime pateikti duomenis apie trūkumų šalinimo užsitęsimo priežastis – naujo įgaliojimo įgaliotiniui išdavimą, kaimynų sutikimų gavimą, skolininko atstovo prašymo dėl specialiųjų reikalavimo turinio performulavimą – tai atlikti buvo nurodyta skolininkui dar 2025 m. kovo 14 d. įrašu. Tai užėmė nemažai laiko, tačiau šių veiksmų atlikimui skirtino galimai trumpesnio termino ar laiko teismas neanalizavo, jo nekonkretizavo ir nepagrindė, kada anksčiau šie veiksmai turėjo ar galėjo būti atlikti, nevertino kitų protingumo ir teisingumo kriterijų taikymą suponuojančių aplinkybių, o taip pat fakto, kad du kartus teismai praeityje jau atmetė analogiškus antstolės pareiškimus, neskirdami užsienyje gyvenančiam skolininkui baudos, nenustatę jo kaltės.

Teismas ne tik nepagrįstai nustatė skolininko „kaltę“ dėl įpareigojimų nevykdymo, bet ir skyrė baudą, skaičiuotiną ne nuo teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarties priėmimo dienos, o nuo 2025 m. lapkričio 25 d., kai antstolė surašė sprendimo neįvykdymo aktą. Teismų praktikoje toks skaičiavimas ir baudos skyrimas atbuline data yra neleidžiamas, to nenumato ir jokia CPK 771 straipsnio norma.

Skolininko argumentai, kad teismo nutartyje nėra paneigta, jog šis įteisinimas yra įmanomas; skolininkas gyvena ne Lietuvoje, o Švedijoje, ir veikia per atstovą, o tai lemia, kad vykdant atsakovės nurodyme nustatytą įpareigojimą per atstovą, ne visada pavyksta kiekvieną veiksmą atlikti tą pačią dieną, kurią pasidaro galima jį atlikti, nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamos nutarties priėmimo dieną skolininkui inspekcijos surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius nebuvo įvykdytas, dėl to ginčo nėra.

Nors skolininkas nurodo priežastis, kurios jo vertinimu eliminuoja jo kaltę dėl privalomojo nurodymo nevykdymo, tačiau pagal teismų praktiką skolininko atliekami veiksmai, jų intensyvumas gali būti tik kriterijai teismui nustatant skirtinos baudos dydį, tačiau ne pagrindas atleisti nuo atsakomybės už vykdomojo dokumento neįvykdymą.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad skolininkas iki šiol neįvykdė privalomojo nurodymo (vykdomojo dokumento), kuriuo nustatytas terminas skolininkui jį įvykdyti buvo iki 2022 m. kovo 17 d. (Regionų apygardos administracinio teismo 2023-03-21 sprendimu terminas pratęstas iki 2024-02-21). Dėl privalomojo nurodymo nevykdymo laiku akivaizdžiai yra pažeidžiami išieškotojos, t. y. valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, teisėti lūkesčiai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

Teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį teismo įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nepažeidė procesinės teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta ir nėra teisinio pagrindo jos naikinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolės pareiškimas skirti baudą už įpareigojimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

Antstolės R. P. kontoroje vykdomas Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. kovo 19 d. pateiktas vykdomasis dokumentas – Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-210928-00133, kuriame nurodoma išardyti prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pristatytą priestatą, kurio matmenys apie 2,52 m x 2,75 m, aukštis apie 2,9 m (pastatyto apie 2005 metus) bei stoginę, kurios matmenys 2,48 m x 4,48 m, aukštis apie 2,2 m (pastatytos apie 2014 metus) ir sutvarkyti statybvietę.

Antstolė 2024 m. balandžio 3 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-183-12488, kuriuo konstatavo, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, ir kreipėsi į teismą dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo.

Teismas 2024 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-10049-877/2024 antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo atmetė.

Antstolė 2025 m. vasario 13 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-183-5654, kuriuo konstatavo, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, ir kreipėsi į teismą dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo.

Teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-8977-1163/2025 antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo atmetė.

2025 m. lapkričio 4 d. išieškotoja kreipėsi į antstolę „Dėl 2021 m. rugsėjo 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-210928-00133, kuriuo prašė, nustačius, kad privalomasis nurodymas nevykdomas ir nebus pateikti įrodymai pateisinantys jo nevykdymą, skirti skolininkui baudą.

Antstolė 2025 m. lapkričio 11 d. Nr. S-25-183-44986 Patvarkymu „Dėl įpareigojimo įvykdymo pakartotinio patikinimo“ informavo skolininką (skolininko atstovą), kad 2025 m. lapkričio 26 d. 10.00 val. bus atliekamas įpareigojimo patikrinimas, adresu (duomenys neskelbtini).

Antstolė 2025 m. lapkričio 26 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-183-47642, kuriuo konstatavo, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad jis nėra kaltas dėl užsitęsusio įpareigojimo vykdymo, t. y. statinio statybos įteisinimo. Nurodo, kad po 2025 m. kovo 13 d. prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus su kitais dokumentais pateikimo Kauno miesto savivaldybei skolininkui buvo pasiūlyta jį patikslinti ir vėl pateikti Kauno miesto savivaldybei, kadangi 2025 m. kovo 14 d. įrašu prašymas šios savivaldybės tarnautojo buvo atmestas tokiais motyvais: 1) tikslinti projekto pavadinimą pagal STR 1:04:04:2017 6.8 p. reikalavimus; 2) pateikti namo patalpų savininkų RC išrašą; 3) pateikti visų namo savininkų rašytinius sutikimus, pagrindžiant statytojo teisę pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnį; 4) pateikti naują skolininko įgaliojimą jo atstovui (šiuo atveju – sūnui M. Ž.). Gavimas visų šių dokumentų užtruko iki 2026 m. gegužės 24 d., nes nors skolininko atstovas ir buvo gavęs ir prie 2025 m. kovo 13 d. prašymo pridėjęs 2025 m. kovo 12 d. gautą namo bendrasavininkių sutikimą, savivaldybė reikalavo pateikti jį dar kartą, dėl to užtruko aiškinimasis, kokių dar kitų nesamų savininkų sutikimų reikia. Taip pat užtruko ir naujo įgaliojimo gavimas, ir projekto pavadinimo tikslinimas pagal STR 1:04:04:2017 6.8 p. reikalavimus, ir paties naujo 2026 m. gegužės 24 d. prašymo parengimas pagal šiuos reikalavimus. Tik 2026 m. birželio 9 d. buvo išduoti specialieji reikalavimai. Skundžiamoje nutartyje teismas nedetalizavo, koks konkrečiai veiksmas ir kada konkrečiai turėjo būti atliktas, kad tokių teismo išvadų apie skolininko vangumą ir neaktyvumą darymas būtų neįmanomas, taip pat teismas neatsižvelgė ir į tai, kad skolininkas savo interesus ir pareigas įgyvendina ne pats asmeniškai, o per Lietuvoje gyvenantį įgaliotinį.

Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus laiko pagrįstais.

Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra tarp dalyvaujančių asmenų ginčo, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų vykdomojo dokumento neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už vykdomojo dokumento neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai jo nevykdo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad pagrindas skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas nė vienu iš šių būdų. Vien savavališkos statybos nepašalinimas nurodytu konkrečiu būdu nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kad įteisintų savavališką statybą. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Vadovaujantis teismų praktika, analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo kontekste – jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-8977-1163/2025 nustatyta, kad 2025 m. vasario 12 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1041 pagrindu skolininkas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo nuosavybės teisę į 106/437 dalis minėto žemės sklypo ir 2025 m. kovo 13 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus. Apelianto nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2025 m. kovo 14 d. buvo nustatyti skolininko atstovo 2025 m. kovo 13 d. prašymo trūkumai. 2026 m. gegužės 25 d. atsiliepime (DOK-61456) pateikti duomenys apie trūkumų šalinimo užsitęsimo priežastis. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje 2026 m. gegužės 24 d. užregistruotas naujas prašymas pagal nustatytus reikalavimus; statinio projekto pavadinimas „Daugiabučių paskirties gyvenamojo namo buto, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas. Savavališkos statybos įteisinimas.“ 2026 m. birželio 9 d. buvo išduoti specialieji reikalavimai (2026-06-11 DOK-71170).

Įvertinęs civilinės bylos ir vykdomosios bylos duomenis, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, tačiau byloje nenustatyta, kad skolininkas sąmoningai, tyčia nevykdė privalomojo nurodymo ar akivaizdžiai vengė tai daryti. Priešingai, byloje pateikti apelianto duomenys (2026-05-25 DOK-61456) patvirtina, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas inicijuoti procedūras savavališkos statybos įteisinimui.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šios situacijos atveju egzistuoja objektyvios priežastys, nepriklausančios nuo skolininko, kurios pateisina privalomojo nurodymo neįvykdymą ir laikytinos svarbiomis. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad baudos už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkui skyrimas (jam siekiant įteisinti savavališką statybą), neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo spręsti, jog skolininkas sąmoningai, tyčia ar vangiai nevykdė privalomojo nurodymo, nėra, todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė apeliantui tęstinio pobūdžio baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą.

Dėl bylos procesinės baigties

Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas ir principus, todėl yra pagrindas patenkinti skolininko atskirąjį skundą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspęsti iš esmės – netenkinti antstolės R. P. pareiškimo (2025-12-31 DOK-152275) dėl baudos skyrimo už įpareigojimo nevykdymą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžiamas, kadangi byloje nepateikta duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skolininko S. Ž. atskirąjį skundą (2026-07-08 DOK-76344) tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti antstolės R. P. pareiškimo (2025-12-31 DOK-152275) dėl baudos S. Ž. skyrimo už įpareigojimo nevykdymą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.