Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys D. S., antstolė V. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

Kauno apygardos teismo teisėjai Laimai Kriaučiūnaitei pagal CPK 62³ straipsnio 1 dalį automatizuotu atrankos būdu 2026 m. liepos 23 d. paskirta nagrinėti civilinė byla pagal pareiškėjo V. K. 2026 m. liepos 7 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-11238-971/2026 pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolės V. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys D. S., antstolė V. D.. Civilinei bylai suteiktas Nr. e2S-2057-886/2026.

Kauno apygardos teismo teisėjai A. R. pagal CPK 62³ straipsnio 1 dalį automatizuotu atrankos būdu 2026 m. liepos 27 d. taip pat paskirta nagrinėti civilinė byla pagal pareiškėjo V. K. 2026 m. liepos 7 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-11238-971/2026. Civilinei bylai suteiktas Nr. e2S-2074-480/2026.

Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2S-2074-480/2026 gautas pareiškėjo V. K. atstovo advokato R. N. pranešimas, kuriame nurodyta, kad dėl to paties atskirojo skundo Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2S-2057-886/2026 (DOK-81556).

Ginčo esmė

Antstolė 2026 m. balandžio 13 d. patvarkymu: 1) netenkino skundo dalies dėl antstolės veiksmų, užvedant vykdomąją bylą visai vykdomajame dokumente nurodytai sumai (nevertinant V. K. atlikto įskaitymo toje pačioje civilinėje byloje priteistos sumos apimtyje), kadangi iki skundo padavimo antstolei, kaip ir vykdomosios bylos užvedimo dieną, nebuvo teikti prašymai bei dokumentai (dalis jų vykdomosios bylos užvedimo momentu net neegzistavo) įrodantys tokį veiksmą. Nepaisant to, kad skundas šioje dalyje atmestinas, tačiau vertinant kartu su skundu naujai pateiktus dokumentus, yra pagrindas atskiru patvarkymu atlikti įskaitymą vykdomojoje byloje Nr. 0004/26/00588, sumažinant iš skolininko V. K. išieškotiną sumą 4 935 Eur iki 6 194,47 Eur išieškojimo D. S. naudai; 2) netenkino skolininko skundo dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašoma įskaityti skolininko skolą, remiantis iš A. K. įgyta reikalavimo teisės dalimi, kuri šiuo metu ginčijama teisme bei prašymo – panaikinti 2026 m. balandžio 1 d. antstolės V. D. vykdomojoje byloje Nr. 0004/26/00588 priimtą patvarkymą dėl D. S. pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, raginimą padengti skolą ir vykdymo išlaidų paskaičiavimo dokumentą, kadangi toks veiksmas draudžiamas, vadovaujantis CK 6.134 straipsnio 1 dalies, 1 punktu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas nepagrįstai teigia, kad į antstolės pareigas neįeina vykdomųjų dokumentų priėmimo teisėtumo tikrinimas, kadangi tokią pareigą numato CPK 651 straipsnio 1 dalis. Apie sprendimo įvykdymą antstolė buvo informuota 2026 m. balandžio 1 d., todėl antstolė privalėjo įsitikinti ar vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir tik tokiu atveju būtų galėjusi pradėti vykdymo veiksmus. Šiuo atveju antstolė turėjo užklausti išieškotoją ar sprendimas nėra įvykdytas, o gavusi informaciją iš V. K., kad atliktas įskaitymas ir teismo sprendimas pilnai įvykdytas, privalėjo atsisakyti priimti vykdomąjį raštą, o jeigu jis priimtas, tai pasinaikinti tokį patvarkymą. Teismas, atleisdamas antstolę nuo pareigos patikrinti akivaizdžias vykdymo kliūtis, sudarė sąlygas tęsti neteisėtą vykdymo procesą.

Teismas neatkreipė dėmesio į CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintą specifinį reglamentavimą, kuriame aptariama situacija, kai institucijos, prieš išduodamos vykdomuosius dokumentus, turi patikrinti ar jie nėra įvykdyti, o antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, kad institucijos tokį patikrinimą atliko. Klaipėdos apylinkės teismas, išduodamas 2026 m. kovo 31 d. vykdomąjį dokumentą netikrino ar jis nėra įvykdytas. Prieš išduodant vykdomąjį raštą V. K. kreipėsi į teismą civilinėje byloje, kur nurodė, kad teismo sprendimas yra pilnai įvykdytas ir pateikė įskaitymą patvirtinančius dokumentus. Teisėja priėmė rezoliuciją, kad tokioje stadijoje teismo sprendimo įvykdymas nėra tikrinamas ir nurodė įvykdymo klausimą spręsti vykdymo procese. Ši aplinkybė įrodo, kad teismas netikrino, ar nėra įvykdytas teismo sprendimas.

Teismas nukrypo nuo naujausios kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausioje savo praktikoje, 2026 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-469/2026 išaiškino, kad antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, turi ne formaliai patikrinti, ar nėra kliūčių dokumento priėmimui, bet ir tai, ar vykdomasis dokumentas apskritai gali būti vykdomas pagal savo turinį. Teismas nurodė, kad „skolininkės pateiktų duomenų akivaizdžiai pakako faktui, kad Sutarties 3 punkte nustatytas įpareigojimas skolininkės buvo įvykdytas dar iki vykdomojo rašto išdavimo. Tokiai aplinkybei paaiškėjus, antstolė turėjo konstatuoti esant akivaizdžią kliūti vykdomojo dokumento priėmimui vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis 8 punktas)“. Kasacinis teismas minėtoje byloje taip pat nurodė, kad jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių. Antstolei, neteisėtai priėmusiai vykdyti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. vykdomąjį raštą ir neteisėtai pradėtoje vykdomojoje byloje atlikusiai išieškojimo veiksmus, kyla pareiga visas išieškotas sumas grąžinti skolininkei“.

Antstolė, gavusi duomenis apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir taip įvykdytą teismo sprendimą, neturėjo teisės vertinti įskaitymo teisėtumo bei pagrįstumo, nes tai yra išimtinė teismo kompetencija. Antstoliams įstatymai nesuteikia teisės vertinti šalių sudarytus sandorius, tačiau 2026 m. balandžio 13 d. patvarkyme antstolė vertino sudarytą įskaitymo sandorį. Antstolė viršijo savo įgaliojimus. Antstolė sužinojusi apie atliktą įskaitymą pati negalėjo vertinti jo teisėtumo ir turėjo pasiūlyti kreiptis į teismą dėl įskaitymo pagrįstumo. Todėl D. S. subjektyvi nuomonė, kad įskaitymas negalėjo būti atliktas, nesukelia jokių pasekmių.

Antstolė patvarkymuose nurodo, kad ji ateity spręs dėl dalinio priešpriešinių skolų įskaitymo tarp V. K. ir D. S., kas reiškia, jog antstolė nepripažįsta pačios šalies jau atlikto įskaitymo ir ruošiasi jį dubliuoti (tam pritarė ir teismas), t. y. įskaityti dalį priešpriešinės skolos, kas jau yra įskaityta. Neaišku, kokiu teisiniu pagrindu antstolė iš esmės visą V. K. atliktą įskaitymą faktiškai laiko niekiniu. CPK 687 straipsnyje numatytas antstolio atliekamas įskaitymas taikytinas tais atvejais, kai įskaitymo nėra atlikusios pačios vykdomosios bylos šalys.

Pagal įstatymo leidėjo pateiktą sąvokų išaiškinimą, A. K. reikalavimo teisė nėra ginčijama. A. K. reikalavimo teisė būtų laikoma ginčijama, jeigu D. S. dėl to būtų pareiškęs ieškinį. Tokio nėra, kaip ir nėra duomenų apie tokio ieškinio pareiškimo tikimybę.

CPK 651 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, tačiau netikrina pačio vykdomojo dokumento priėmimo teisėtumą, kas yra išimtinė teismo kompetencija.

Pareiškėjas nepagrįstai remiamasi CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktu. Šio punkto lingvistinė ir sisteminė konstrukcija aiškiai siejama išimtinai su Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų institucijų ir pareigūnų sprendimais, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai: antstolis tikrina, ar tokį sprendimą priėmusi institucija ar pareigūnas patikrino, kad dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstinai. Nagrinėjamu atveju vykdomas ne administracinės institucijos ar pareigūno sprendimas, o įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, todėl antstolė neturėjo remtis CPK 651 straipsnio 2 dalimi ir prieš priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti tikrinti, ar apeliantas jo neįvykdė.

Skundžiamos nutarties išvada, kad vykdomojo dokumento priėmimo momentu antstolė neturėjo informacijos apie tariamą prievolės pasibaigimą, yra paremta byloje esančiais duomenimis: patvarkymas priimtas 8.08 val., o pareiškėjo V. K. prašymas gautas 9.17 val. Antstolės veiksmo teisėtumas vertinamas pagal jo atlikimo metu buvusias aplinkybes. Vėliau pateikti dokumentai gali lemti tolesnių vykdymo veiksmų koregavimą, sustabdymą ar išieškotinos sumos sumažinimą, tačiau jie negali retrospektyviai paversti ankstesnio, tuometinių duomenų pagrindu teisėtai atlikto veiksmo neteisėtu. Tokį požiūrį patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021. Kasacinis teismas išaiškino, kad antstolio veiksmų teisėtumas vertinamas pagal jų atlikimo metu egzistavusias aplinkybes, o vėliau atsiradęs ar teismo sprendimu patvirtintas priešpriešinis reikalavimas savaime nekeičia ankstesnio vykdymo veiksmo teisėtumo (nutarties 22-31 punktai).

CPK 687 straipsnyje, reglamentuojančiame priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą, nustatyta galimybė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese. Aptariama norma siekiama supaprastinti ir padaryti efektyvesnį (operatyvesnį ir ekonomiškesnį) vykdymo procesą, kai antstoliui yra pateikiami vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių piniginių sumų išieškojimo, tam, kad nereikėtų imtis ilgai trunkančių ir brangiai kainuojančių veiksmų išieškant priešpriešines pinigų sumas ir pagal skolininko, ir pagal išieškotojo pateiktus vykdomuosius dokumentus3. Tačiau antstolio atliekamas išieškotinų sumų įskaitymas pagal CPK 687 straipsnio 1 dalį nėra įskaitymas materialiosios teisės normų (CK 6.130–6.131 straipsnis) prasme, t. y. nėra prievolės šalies (šalių) valios, išreikštos įstatymo nustatyta tvarka, rezultatas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 687 straipsniu reglamentuojama išimtinai tik antstolio veikla, kai jam pateikiami vykdyti dokumentai dėl išieškotojo ir skolininko priešpriešinių sumų išieškojimo. Be to, abu priešpriešiniai reikalavimai turi būti piniginiai ir vykdomi, t. y. lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu.

Nurodyta 6 194,47 Eur reikalavimo teisė nėra reali, galiojanti ir vykdytina. A. K. perleido apeliantui reikalavimo teisę, kuri yra ginčijama teisme (bylos Nr. e2-196-1112/2026, teisminio proceso Nr. 2-06-3-01083-2025-2). Suinteresuotas asmuo D. S. teismui yra pateikęs savo poziciją, kad jis nurodomą skolą A. K. yra grąžinęs, tad reikalavimo teisė yra ginčijama teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas taip pat nėra.

Dėl ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo buvo prašoma panaikinti antstolės patvarkymą dėl pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, raginimą padengti skolą ir vykdymo išlaidų paskaičiavimo dokumentą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9670-949/2025 atmetė ieškovo V. K. ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo, priteisė iš ieškovo V. K. 8 591 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. S.. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 26 d. sprendimu iš dalies tenkino V. K. apeliacinį skundą, panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui V. K. iš atsakovo D. S. 4 935 Eur skolos, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė atsakovui D. S. iš ieškovo V. K. 7 848,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, ir 3 281,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Sprendimas įsiteisėjo 2026 m. kovo 26 d.

2026 m. kovo 27 d. V. K. ir A. K. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią A. K. perleido V. K., o V. K. perėmė iš A. K. jos turimą kreditorinį reikalavimą į D. S. 6 194,47 Eur apimtyje.

2026 m. kovo 27 d. V. K. pateikė D. S. pareiškimą (pranešimą) dėl įskaitymo, kuriame nurodė:

V. K. turi dvi reikalavimo teises 11 129,47 Eur sumai į D. S.: a) 4 935 Eur pagal Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 26 d.sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-688-936/2026; b) 6 194,47 Eur pagal 2026 m. kovo 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį;

D. S. turi reikalavimo teisę į V. K. 11 129,47 Eur sumai pagal Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-688-936/2026 (priteistos bylinėjimosi išlaidos);

Remiantis CK 6.130 straipsniu, kuris numato galimybę įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, bei 6.131 straipsniu, numatančiu, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, nurodytas V. K. 11 129,47 Eur dydžio reikalavimas yra įskaitomas į D. S. reikalavimą 11 129,47 Eur sumoje;

Po įskaitymo atlikimo V. K. lieka nebeskolingas D. S., o D. S. nebeskolingas V. K. pagal šiame pareiškime nurodytas reikalavimų teises.

Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. kovo 31 d. išdavė vykdomąjį raštą D. S. civilinėje byloje Nr. e2-9670-949/2025 dėl 11 129,47 Eur skolos (bylinėjimosi išlaidų) išieškojimo iš skolininko V. K. išieškotojui D. S..

Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/26/00588, pradėtą pagal 2026 m. kovo 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-9670-949/2025 dėl 11 129,47 Eur skolos (priteistų bylinėjimosi išlaidų) išieškojimo išieškotojui D. S. iš skolininko V. K.. Antstolė 2026 m. balandžio 1 d. patvarkymu Nr. S-26-4-16491 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti.

2026 m. balandžio 1 d. antstolės kontoroje gautas V. K. prašymas dėl atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą, kuriame nurodyta, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-688-936/2026 D. S. priteista iš viso 11 129,47 Eur bylinėjimosi išlaidų. Visa ši suma yra padengta užskaitos būdu, kadangi D. S. turėjo priešpriešinių skolų V. K. pagal tą patį Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir pagal 2026 m. kovo 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

2026 m. balandžio 1 d. antstolės kontoroje gauta D. S. atstovės advokatės E. M. nuomonė, kurioje nurodyta, kad reikalavimas, perleistas pagal 2026 m. kovo 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp A. K. ir V. K., neegzistuoja. A. K. yra tik pateikusi ieškinį teisme dėl skolos priteisimo iš D. S. (Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-196-1112/2026), ši byla nėra išnagrinėta. Pažymėjo, kad D. S. yra skolingas advokatų profesinei bendrijai „Auctoritas“ už suteiktas teisines paslaugas 24 968,50 Eur, ši prievolė yra atsiradusi anksčiau, nei prievolė pagal teismo sprendimą V. K., todėl įskaitymas pažeistų kito D. S. kreditoriaus interesus.

Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. balandžio 2 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-9670-949/2025 dėl 4 935 Eur priteistos skolos išieškojimo iš atsakovo D. S. ieškovui V. K..

Dėl atskirojo skundo argumentų

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai teigia, kad į antstolės pareigas neįeina vykdomųjų dokumentų priėmimo teisėtumo tikrinimas, kadangi tokia pareiga numatyta CPK 651 straipsnio 1 dalyje. Apie sprendimo įvykdymą antstolė buvo informuota 2026 m. balandžio 1 d., todėl antstolė privalėjo įsitikinti, ar vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, ir tik tokiu atveju būtų galėjusi pradėti vykdymo veiksmus. Šiuo atveju antstolė turėjo užklausti išieškotoją, ar sprendimas nėra įvykdytas, o gavusi informaciją iš V. K., kad atliktas įskaitymas ir teismo sprendimas pilnai įvykdytas, privalėjo atsisakyti priimti vykdomąjį raštą, o jeigu jis priimtas, tai pasinaikinti tokį patvarkymą. Teismas, atleisdamas antstolę nuo pareigos patikrinti akivaizdžias vykdymo kliūtis, sudarė sąlygas tęsti neteisėtą vykdymo procesą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apelianto argumentais.

CPK 646 straipsnis numato, kad prerogatyvą išduoti vykdomąjį raštą turi pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. kovo 31 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 11 129,47 Eur išieškojimo iš apelianto suinteresuoto asmens D. S. naudai.

Vadovaudamasis CPK 651 straipsniu, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas). CPK 651 straipsnio 2 dalis numato pavyzdinį sąrašą aplinkybių, pagal kurias sprendžiama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, tačiau antstolė netikrina pačio vykdomojo dokumento teisėtumo, nes tai yra išimtinė teismo kompetencija. Antstolė, priimdama vykdomąjį raštą vykdyti, turėjo pagrindą juo remtis, nes vykdomojo rašto išdavimas priskiriamas būtent teismo kompetencijai.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 26 punktas). Taigi, antstolė, gavusi vykdomąjį dokumentą, patikrino tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie nustatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje, ir, priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturėjo teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, jog buvo akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintą specifinį reglamentavimą, kuriame aptariama situacija, kai institucijos, prieš išduodamos vykdomuosius dokumentus, turi patikrinti ar jie nėra įvykdyti, o antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, kad institucijos tokį patikrinimą atliko. Klaipėdos apylinkės teismas, išduodamas 2026 m. kovo 31 d. vykdomąjį dokumentą, netikrino ar jis nėra įvykdytas. Prieš išduodant vykdomąjį raštą V. K. kreipėsi į teismą civilinėje byloje ir nurodė, kad teismo sprendimas yra pilnai įvykdytas ir pateikė įskaitymą patvirtinančius dokumentus. Teisėja priėmė rezoliuciją, kad tokioje stadijoje teismo sprendimo įvykdymas nėra tikrinamas ir nurodė įvykdymo klausimą spręsti vykdymo procese. Ši aplinkybė įrodo, kad teismas netikrino, ar nėra įvykdytas priimtas teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Teismas tikrina tik formalius pagrindus – ar sprendimas įsiteisėjęs (arba vykdytinas skubiai) ir ar nepasibaigęs terminas prašymui pateikti.

CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, jog sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama ar Valstybinė mokesčių inspekcija dėl turtinio pobūdžio išieškojimų, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad šio punkto lingvistinė ir sisteminė konstrukcija aiškiai siejama išimtinai su Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų institucijų ir pareigūnų sprendimais, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai: antstolis tikrina, ar tokį sprendimą priėmusi institucija ar pareigūnas patikrino, kad dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstinai. Nagrinėjamu atveju vykdomas ne administracinės institucijos ar pareigūno sprendimas, o įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, todėl antstolė neturėjo remtis CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir prieš priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti tikrinti, ar apeliantas jo neįvykdė.

Apelianto vertinimu antstolė, gavusi duomenis apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir taip įvykdytą teismo sprendimą, neturėjo teisės vertinti įskaitymo teisėtumo bei pagrįstumo, nes tai yra išimtinė teismo kompetencija. Antstoliams įstatymai nesuteikia teisės vertinti šalių sudarytus sandorius, tačiau 2026 m. balandžio 13 d. patvarkyme antstolė vertino sudarytą įskaitymo sandorį ir viršijo savo įgaliojimus. Antstolė sužinojusi apie atliktą įskaitymą pati negalėjo vertinti jo teisėtumo ir turėjo pasiūlyti kreiptis į teismą dėl įskaitymo pagrįstumo. Taip pat apeliantas teigia, kad antstolė patvarkymuose nurodo, jog ji ateity spręs dėl dalinio priešpriešinių skolų įskaitymo tarp V. K. ir D. S., kas reiškia, jog antstolė nepripažįsta pačios šalies jau atlikto įskaitymo ir ruošiasi jį dubliuoti (tam pritarė ir teismas), t. y. įskaityti dalį priešpriešinės skolos, kas jau yra įskaityta. Neaišku, kokiu teisiniu pagrindu antstolė iš esmės visą V. K. atliktą įskaitymą faktiškai laiko niekiniu. CPK 687 straipsnyje numatytas antstolio atliekamas įskaitymas taikytinas tais atvejais, kai įskaitymo nėra atlikusios pačios vykdomosios bylos šalys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 687 straipsniu reglamentuojama išimtinai tik antstolio veikla, kai jam pateikiami vykdyti dokumentai dėl išieškotojo ir skolininko priešpriešinių sumų išieškojimo. Be to, abu priešpriešiniai reikalavimai turi būti piniginiai ir vykdomi, t. y. lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017, 19 punktas).

CPK 687 straipsnyje, reglamentuojančiame priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą, nustatyta galimybė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese. Minėta norma leidžia antstoliui atlikti priešpriešinių išieškotinų sumų įskaitymą, jeigu jis vykdo kelis vykdomuosius dokumentus, kur tos pačios šalys yra ir išieškotojai, ir skolininkai viena kitos atžvilgiu. Aptariama norma siekiama supaprastinti ir padaryti efektyvesnį (operatyvesnį ir ekonomiškesnį) vykdymo procesą, kai antstoliui yra pateikiami vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių piniginių sumų išieškojimo. Tačiau antstolio atliekamas išieškotinų sumų įskaitymas pagal CPK 687 straipsnio 1 dalį nėra įskaitymas materialiosios teisės normų (CK 6.130–6.131 straipsnis) prasme, t. y. nėra prievolės šalies (šalių) valios, išreikštos įstatymo nustatyta tvarka, rezultatas.

Klausimą, ar skolininkas įvykdė sprendimą, aiškinasi antstolis, kai jam pateikiamas vykdyti vykdomasis raštas. Gavęs dokumentą, antstolis siunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą gera valia (jei netaikomos išimtys). Skolininkas, pateikdamas antstoliui įrodymus, gali įrodyti, kad prievolę jau įvykdė. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepaneigė duomenų, kad vykdomosios bylos užvedimo dieną, apelianto vykdomasis dokumentas dėl 4 935 Eur skolos išieškojimo iš D. S. nebuvo išduotas (išduotas tik 2026-04-02). Antstolė skolininkui pagrįstai nurodė, kad jo prašymas bus išnagrinėtas atskiru patvarkymu, įskaitant skolininko V. K. turimą reikalavimo teisę į 4 935 Eur, atitinkama suma sumažinant iš skolininko V. K. išieškotiną skolos sumą vykdomojoje byloje Nr. 0004/26/00588.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir padarė išvadas dėl sandorio teisėtumo. Teismas sprendė, kad įskaitymas dalyje 6 194,47 Eur sumai nėra galimas, nes A. K. 6 194,47 Eur reikalavimo teisė yra ginčijama teisme, todėl laikė, kad pažeistas CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje sprendžiamas tik antstolės veiksmų teisėtumo klausimas, tuo tarpu sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimas byloje nebuvo ir negalėjo būti sprendžiamas. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais argumentais neturi pagrindo sutikti, kadangi apeliantas savo prievolės įvykdymo vienu iš pagrindų nurodė turintis reikalavimo teisę 6 194,47 Eur sumai į D. S. pagal 2026 m. kovo 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria A. K. perleido V. K., o V. K. perėmė iš A. K. jos turimą kreditorinį reikalavimą į D. S. 6 194,47 Eur apimtyje. Pirmosios nstancijos teismas, nustatęs, kad reikalavimas, kurio dalį pareiškėjas (skolininkas) įsigijo iš A. K. (6 194,47 Eur reikalavimo teisė), yra ginčijimas teisme (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose dėl šio reikalavimo nagrinėjama civiline byla e2-196-1112/2026 pagal A. K. ieškinį D. S.) ir vadovaudamasis CK 6.134 straipsnio 1 dalyje numatytu reglamentavimu pagrįstai vertino, kad įskaitymas šioje dalyje, t. y. 6 194,47 Eur sumai, nėra galimas.

Apeliantas taip pat teigia, kad pagal įstatymo leidėjo pateiktą sąvokų išaiškinimą, A. K. reikalavimo teisė nėra ginčijama. A. K. reikalavimo teisė būtų laikoma ginčijama, jei D. S. dėl to būtų pareiškęs ieškinį. Tokio nėra, kaip ir nėra duomenų apie tokio ieškinio pareiškimo tikimybę.

Kaip minėta, Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-196-1112/2026 pagal A. K. ieškinį D. S. dėl skolos ir nuostolių priteisimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis civilinėje byloje Nr. e2-196-1112/2026 tarp ieškinio faktinių aplinkybių minima 26 000 Eur suma kaip priklausanti A. K.. D. S. procesiniuose dokumentuose su skola nesutinka. 2026 m. kovo 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties (A) punkte nurodoma, kad D. S. (toliau – Skolininkas), veikdamas pagal Pradinio kreditoriaus (A. K.) notarinį įgaliojimą pardavė pradiniam kreditoriui priklausančių patalpų dalį už 26 000 Eur, kuriuos D. S. į savo banko sąskaitą gavo iš patalpų pirkėjos. Sutarties (B) punkte nurodoma, kad skolininko pagrindinė skola (be palūkanų) pradiniam kreditoriui pagal nurodytą sandorį šios sutarties pasirašymo dieną yra 26 000 Eur. Taigi, ieškinio (civilinės bylos Nr. e2-196-1112/2026 2025-02-03 CBP-1269) faktinės aplinkybės ir 2026 m. kovo 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties (šios bylos 2026-04-21 DOK-29609 priedas) sąlygos leidžia pagrįstai vertinti, kad perleista 6 194,47 Eur reikalavimo suma kildinama iš ieškiniu prašomos priteisti skolos, su kuria D. S. nesutinka. Civilinė byla Nr. e2-196-1112/2026 neišnagrinėta. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-196-1112/2026 tarp šalių vykstantis ginčas dėl skolos priteisimo apima ir perleistą 6 194,47 Eur reikalavimo sumą.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo naujausios kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausioje savo praktikoje, 2026 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-469/2026 išaiškino, kad antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, turi ne formaliai patikrinti ar nėra kliūčių dokumento priėmimui, bet ir tai, ar vykdomasis dokumentas apskritai gali būti vykdomas pagal savo turinį. Teismas nurodė, kad „skolininkės pateiktų duomenų akivaizdžiai pakako faktui, kad Sutarties 3 punkte nustatytas įpareigojimas skolininkės buvo įvykdytas dar iki vykdomojo rašto išdavimo. Tokiai aplinkybei paaiškėjus, antstolė turėjo konstatuoti esant akivaizdžią kliūti vykdomojo dokumento priėmimui vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis 8 punktas)“. Kasacinis teismas minėtoje byloje taip pat nurodė, kad jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju vykdomas ne administracinės institucijos ar pareigūno sprendimas, o įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, todėl antstolė neturėjo remtis CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomais argumentais, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-469/2026, ratio decidendi pateikiamas selektyviai, neatsižvelgiant į esminius faktinius ir teisinius skirtumus. Minimoje byloje vykdymas buvo siejamas su asmeninio pobūdžio nepiniginės pareigos pažeidimu ir būsima pinigine sankcija, kurios taikymui buvo būtina pirmiausia teismine tvarka konstatuoti pažeidimą bei taikyti specialią CPK 771 straipsnyje nustatytą procedūrą, todėl kliūtis buvo matoma iš paties vykdomojo dokumento ir sprendimo turinio, nevertinant papildomų išorinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju situacija priešinga, 2026 m. kovo 31 d. vykdomajame rašte aiškiai nurodyta išieškoti 11 129,47 Eur pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Antstolė nei išplėtė vykdomojo dokumento turinį, nei pati apskaičiavo naują prievolę, nei pakeitė sprendime nustatytą vykdymo būdą. Kasacinis teismas byloje Nr. 3K-3-54-469/2026 taip pat pabrėžė, kad akivaizdi kliūtis turi besąlygiškai užkirsti kelią vykdymui ir jai nustatyti neturi reikėti papildomų veiksmų ar sudėtingo aplinkybių tyrimo (nutarties 18-35 punktai). Įvertinus nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose.

Dėl procesinės bylos baigties

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantui neatlyginamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu ir žyminio mokesčio mokėjimu (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Atskirojo skundo netenkinus, apeliantas teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo.

Suinteresuotas asmuo D. S. prašo priteisti iš apelianto 900 Eur, išlaidos grindžiamos 2026 m. liepos 17 d. išansktine sąskaita Nr. 24-2179. Taip pat pateikiamas priedas Nr.18 prie teisinių paslaugų sutarties, kuriuo D. S. įsipareigoja už suteiktas teisines paslaugas pagal išankstinę sąskaitą Nr.24-2179 sumokėti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo/nutarties įsiteisėjimo dienos.

Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija pagal Rekomendacijų apskaičiuoto rekomenduojamo maksimalaus atlygio už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą, patirtos išlaidos pripažįstamos pagrįstomis visa apimtimi, susitartimas dėl išlaidų apmokėjimo atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024), todėl suinteresuotam asmeniui D. S. priteisiama 900 Eur bylinėjimosi išlaidų iš apelianto V. K. (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. K. atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.