Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilavoto žemės ūkis“ ieškinį atsakovams M. V. ir D. J. dėl nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo ir atsakovės D. J. priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3176-393/2026 pagal ieškovės UAB „Šilavoto žemės ūkis“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovams M. V. (toliau – ir atsakovas1) ir D. J. (toliau – ir atsakovė2) dėl nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo ir pagal atsakovės D. J. priešieškinį UAB „Šilavoto žemės ūkis“ dėl nuostolių atlyginimo.

2026 m. gegužės 4 d. gautas atsakovės2 prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir uždrausti ieškovei vykdyti žemės ūkio veiklą ginčo žemės sklypuose, visuose plotuose, įskaitant, bet neapsiribojant, sėją, pasėlių priežiūrą, derliaus nuėmimą, pasėlių perleidimą tretiesiems asmenims.

2026 m. gegužės 15 d. gautas apeliantės (ieškovės) atskirasis skundas dėl teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Ieškovė 2026 m. balandžio 30 d. pradėjo sėjos darbus ginčo žemės sklypuose, t. y. ieškovė elgiasi taip, lyg jos ieškinys būtų jau patenkintas. Atsakovė2 taip pat šiuose ginčo žemės sklypuose buvo atlikusi sėją, tačiau jos pasėliai neišliko, nes ieškovė 2025 m. gruodžio 31 d. sulėkščiavo žemės sklypus, kuriuose Atsakovė2 jau buvo pasėjusi žieminius kviečius (prieš tai išdirbusi ir patręšusi žemę). Būtent ieškovė sunaikino jos pasėlius, tuomet tuose pačiuose žemės sklypuose pradėjo sėją, ir tą teismas toleruoja. Ieškovė, neturėdama teisės į ginčo žemės sklypus, siekia jais naudotis, sąmoningai atlieka žemės ūkio darbus ginčo sklypuose, o teismas tai legitimavo.

Teismo argumentai, kuriais atsakovės2 prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, motyvuojant tuo, jog (i) ieškovas jau atliko sėją ginčo sklypuose; (ii) atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovas sulėkščiavo atsakovės pasėlius; (iii) nėra įrodymų, kad atsakovė užsėjo ir patręšė būtent ginčo žemės sklypus, yra nepagrįsti ir neteisėti. Nėra jokių įrodymų, jog ieškovė baigė sėją ginčo sklypuose. Atsakovė2 nurodė, jog ji tik yra pradėta ir būtent todėl buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones; fakto, jog ieškovė sulėkščiavo atsakovės2 pasėlius ieškovė neginčija, dėl to ginčo nėra; atsakovė2 pateikė į bylą įrodymus, jog ji pirko sėklas ir trąšas. Natūralu, jog pirkimo dokumentuose nėra nurodoma, kokie žemės sklypai bus tręšiami nupirkta trąša, ar sėjami nupirkta sėkla.

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės perrašė ieškovės atskirąjį skundą, nurodydamas, jog su juo sutinka, tačiau nepateikdamas jokių argumentų, todėl tokia nutartis negali būti teisėta.

Tai, kad teismas veikė išimtinai ieškovės interesais, rodo ir ta faktinė aplinkybė, jog teismas priėmė ir nagrinėjo ieškovės atskirąjį skundą, nors ieškovė net nemokėjo CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyto žyminio mokesčio.

Ieškovė aiškiai atlieka neteisėtus veiksmus žemės sklypuose, kurių ji nėra nei savininkė, nei nuomininkė, o teismas tokius veiksmus įteisina. Iš ne teisės negali kilti teisė.

Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovams yra uždrausta atlikti žemės ūkio darbus ginčo laukuose ir minėti laukai yra tušti, be pasėlių, 2026 m. balandžio 30 d. pradėjo sėjos darbus, kad ginčo žemė nedirvonuotų ir nedidintų nuostolių. Tą pačią dieną atsakovė2 į ginčo laukus iškvietė policiją. Kai policijos pareigūnai atvyko, sėjos darbai iš esmės jau buvo pabaigti. Policijos pareigūnai nedraudė ieškovei užbaigti sėją paskutinėje vagoje. Aplinkybę, kad ginčo laukai yra apsėti ieškovės, patvirtina antstolio 2026 m. gegužės 28 d. atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurį pridedame prie šio atsiliepimo.

Skundo teiginys, kad „fakto, jog ieškovė sulėkščiavo atsakovės2 pasėlius ieškovė neginčija, dėl to ginčo nėra“, yra melagingas, neaišku kuo pagrįstas. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, jog jokių apeliantės pasėlių naikinimo darbų ginčo laukuose neatliko. Tokia ieškovės pozicija fiksuota ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose, t. y. 2026 m. gegužės 14 d. atskirajame skunde (žr. II psl. III pastr.), 2026 m. gegužės 21 d. atsiliepime į priešieškinį.

Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad „atsakovė2 pateikė į bylą įrodymus, jog ji pirko sėklas ir trąšas. Natūralu, jog pirkimo dokumentuose nėra nurodoma kokie žemės sklypai bus tręšiami nupirkta trąša ar sėjami nupirkta sėkla“. Atsakovės į bylą pateiktos trys pirkimo sąskaitos neįrodo sėjos ir tręšimo fakto konkrečiuose žemės sklypuose. Ieškovė, kaip įsigytos sėklos ir trąšų savininkė, galėjo įvairiai disponuoti šiais savo daiktais, kaip antai galėjo juos pasėti/tręšti kituose savo valdomuose sklypuose (daugiau kaip 31 ha, apie kuriuos nekalbama nei priešieškinyje, nei atskirajame skunde), perparduoti tretiesiems asmenims, kitaip panaudoti arba laikyti savo žinioje ateičiai. Šiuo atveju, atsakovės pridėtos sąskaitos nepatvirtina nei konkretaus atsakovės nuostolio dydžio, nei fakto, jog trąšos ir sėkla buvo panaudota ginčo sklypuose.

Nesutikdama su 2026 m. kovo 18 d. nutartimi, atsakovė2 turėjo teisę ją apskųsti, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Palikimas dirvonuoti ginčo laukus neišvengiamai sukeltų kuriai nors iš ginčo šalių nuostolius, be to neatitiktų racionalumo ir protingumo kriterijaus, gero ūkininkavimo praktikų. Apeliantės priešieškinio turtinis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo niekaip nedera su siekiu apriboti ieškovo žemės ūkio veiklą ginčo laukuose. Atsakovė2, manydama, kad sprendimo dėl nuostolių atlyginimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįvykdomu, galėjo svarstyti apie turtinio pobūdžio reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atskirojo skundo argumentas, jog ieškovė neturi teisės naudotis ginčo sklypais, nėra pagrįstas. Ieškovė teises į ginčo sklypus grindžia įstatyme įtvirtinta pirmenybės teise atnaujinti sudarytą sutartį, kuri kildinama iš daiktinės, valdymo teisės (ilgalaikių nuomos santykių) ir kurią atsakovai nesąžiningai pažeidė.

Reaguojant į atskirojo skundo argumentą, esą ieškovė nesumokėjo reikiamo žyminio mokesčio, pateikiamas mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl naujų įrodymų

Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Aplinkybę, kad ginčo laukai yra apsėti ieškovės, patvirtina antstolio 2026 m. gegužės 28 d. atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Reaguojant į atskirojo skundo argumentą, esą ieškovė nesumokėjo reikiamo žyminio mokesčio, pateikiamas mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).

Ieškovės įrodymų pateikimo būtinumas iškilo, vertinant skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą, todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Dėl ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikinta Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartis, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – uždrausta ieškovei vykdyti žemės ūkio veiklą ginčo žemės sklypuose visuose plotuose, įskaitant, bet neapsiribojant, sėją, pasėlių priežiūrą, derliaus nuėmimą, pasėlių perleidimą tretiesiems asmenims, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių byloje

Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenų bazės išrašo duomenimis atsakovui1 nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypai).

NTR duomenų bazės išrašo duomenimis ginčo žemės sklypais 2016 m. sausio 25 d. nuomos sutarties Nr. 24B pagrindu naudojosi Prienų rajono Šilavoto žemės ūkio bendrovė, terminas nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2021 m. sausio 25 d.

2020 m. rugsėjo 18 d. Prienų rajono Šilavoto žemės ūkio bendrovė ir atsakovas1 sudarė sutartį Nr.2020/09/18/1, kurios pagrindu atsakovas1 išnuomojo Prienų rajono Šilavoto žemės ūkio bendrovei ginčo žemės sklypus laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. (sutarties 2 punktas). Nuomininkas įsipareigoja įdirbti žemę, pasėti, nuimti derlių nuo 11,02 ha ariamos žemės ploto (sutarties 5 punktas). Sutartis gali būti nutraukta nuomotojui įspėjus nuomininką ne vėliau kaip prieš vienerius metus (sutarties 8 punktas). Sutartį nuomininkas per 30 kalendorinių dienų įregistruoja VĮ Registrų centre (sutarties 12 punktas). Sutartis įsigalioja nuo šalių pasirašymo dienos (sutarties 14 punktas). Sutartis NTR neįregistruota.

2024 m. sausio 25 d. įmonės dalies pirkimo-pardavimo sutartimi Prienų rajono Šilavoto žemės ūkio bendrovė pardavė ir įsipareigojo perduoti UAB „Šilavoto žemės ūkis“ nuosavybės teise įmonės dalį (sutarties 1.1 punktas). Šia sutartimi perleidžiamą ir perduodamą įmonės dalį be kita ko sudaro turtinės teisės ir pareigos pagal pardavėjo sudarytas žemės ūkio žemės sklypų nuomos sutartis, nurodytas sutarties priede Nr. 9 (sutarties 2.1.1 punktas), kurio 38 ir 39 eilutėse nurodyti ginčo žemės sklypai.

2025 m. rugsėjo 5 d. žemės sklypų sutartimi Nr.1 atsakovas1 išnuomojo atsakovei2 ginčo žemės sklypus 2 metų laikotarpiui (sutarties 1.4 punktas). Nuomotojas įsipareigojo perduoti už mokestį atsakovei2 ginčo žemės sklypus laikinai valdyti ir naudotis pagal šioje sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas (sutarties 1.1 punktas), nenuomoti ginčo žemės sklypų kitam nuomininkui (sutarties 2.3.1 punktas). Sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną (sutarties 4.4 punktas). Sutartis įregistruota NTR, įrašas galioja nuo 2026 m. sausio 13 d., terminas nuo 2025 m. rugsėjo 5 d. iki 2027 m. rugsėjo 5 d.

Atsakovė2 su 2026 m. vasario 4 d. pretenzija kreipėsi į ieškovę dėl nuostolių atlyginimo, kurioje nurodė, kad žemės sklypus išdirbo, patręšė ir pasėjo juose žieminius kviečius, tačiau 2025 m. gruodžio 30 d. Prienų rajono Šilavoto žemės ūkio bendrovė sulėkščiavo minėtus žemės sklypus ir sunaikino pasėlius.

Antstolis 2026 m. gegužės 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, kad ginčo žemės sklypai užsėti vasariniais kviečiais, kuriuos 2026 m. balandžio 30 d. pasėjo UAB „Šilavoto Žemės ūkis“.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Apeliantė vertina kaip nepagrįstus pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais atsakovės2 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė motyvuojant tuo, jog (i) ieškovė jau atliko sėją ginčo sklypuose; (ii) atsakovė2 nepateikė įrodymų, kad ieškovė sulėkščiavo atsakovės pasėlius; (iii) nėra įrodymų, kad atsakovė2 užsėjo ir patręšė būtent ginčo žemės sklypus, nėra jokių įrodymų, jog ieškovė baigė sėją ginčo sklypuose. Atsakovė2 nurodė, jog sėja tik yra pradėta ir būtent todėl buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones; fakto, jog ieškovė sulėkščiavo atsakovės2 pasėlius ieškovė neginčija, dėl to ginčo nėra; atsakovė2 pateikė į bylą įrodymus, jog ji pirko sėklas ir trąšas. Natūralu, jog pirkimo dokumentuose nėra nurodoma kokie žemės sklypai bus tręšiami nupirkta trąša ar sėjami nupirkta sėkla. Taip pat nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės perrašė ieškovės atskirąjį skundą, nurodydamas, jog su juo sutinka, tačiau nepateikdamas jokių argumentų, todėl tokia nutartis negali būti teisėta. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su nurodomais apeliantės argumentais.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (priešieškinio) reikalavimą (pirmoji sąlyga) ir jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų apskritai negalimas (antroji sąlyga) (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Tikėtino ieškinio (priešieškinio) pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio (priešieškinio) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (priešieškinio) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui (atsakovui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021). Kai vertinamas ieškinio (priešieškinio) prima facie (preliminarus) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys (priešieškinis) grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio (priešieškinio) argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1435-196/2018; 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1509-516/2018).

Pažymėtina ir tai, kad preliminarus ieškinio (priešieškinio) pagrįstumo vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje įvertinti bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kitaip, nei tai buvo padaryta pradinėse civilinio proceso stadijose. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas vertina tik atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį ir nenagrinėja ginčo (bylos) iš esmės ir nepasisako dėl ieškinio (priešieškinio) reikalavimų pagrįstumo (nepagrįstumo) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-654/2008; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018).

2026 m. gegužės 7 d. nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinęs priešieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, teisingai vertino, kad atsakovė tikėtinai pagrindė priešieškinio reikalavimus. Nors pirmosios instancijos teismas minėtoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad priešieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas šioje civilinio proceso stadijoje nenagrinėtinas, tačiau skundžiamoje nutartyje šį savo teiginį paneigė, nes atsakovės2 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė motyvuodamas tuo, jog atsakovė2 nepateikė įrodymų, kad ieškovė sulėkščiavo atsakovės2 pasėlius; kad laukai buvo užsėti žieminiais pasėliais; kad buvo patręšti; kad priešieškiniu prašoma priteisti nuostolių suma patirta būtent dėl ginčo sklypuose sunaudotų sėklų ir trąšų; kad byloje šalių pareikšti reikalavimai nėra panašūs savo pobūdžiu, jie nėra priešpriešiniai. Tokiais argumentais pirmosios instancijos teismas paneigė tikėtino ieškinio (priešieškinio) pagrindimo sąvokos esmę, kadangi kaip minėta, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio (priešieškinio) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (priešieškinio) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Atsakovės2 priešieškinio reikalavimų pagrįstumas bus vertinamas bylą nagrinėjant iš esmės.

Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad ieškovė 2026 m. balandžio 30 d. pradėjo sėjos darbus ginčo žemės sklypuose. t. y. ieškovė elgiasi taip lyg jos ieškinys būtų jau patenkintas ir tai teismas toleruoja. Ieškovė neturėdama teisės į ginčo žemės sklypus, siekia jais naudotis, sąmoningai atlieka žemės ūkio darbus ginčo sklypuose, o teismas tai legitimavo.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės teismų praktikoje pripažįstamos kaip prevencinės, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).

Nagrinėjamu atveju sutartis 2020 m. rugsėjo 18 d. dėl ginčo žemės sklypų nuomos, kurios vykdymą 2024 m. sausio 25 d. įmonės dalies pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo ieškovė, galiojo iki 2025 m. gruodžio 31 d. Sutartis pratęsta nebuvo. Ieškovė atskirajame skunde (2026-05-15 DOK-18982) patvirtino, kad 2026 m. balandžio 30 d. ji apsėjo ginčo laukus. Atsakovė2 procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad ieškovė 2026 m. balandžio 30 d. vykdė sėjos darbus. Sėjos darbus patvirtina ir antstolio 2026 m. gegužės 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad ieškovė pasibaigus ginčo žemės sklypų nuomos sutarčiai, ginčo žemės sklypuose atliko sėjos darbus, nors tarp šalių teisme jau vyko (ieškinys pateiktas 2026-03-04 CBP-1133, patikslintas ieškinys 2026-03-16 DOK-10162) teisminis ginčas dėl nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo.

2026 m. gegužės 7 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kad ieškovė 2026 m. balandžio 30 d. ginčo žemės sklypuose pradėjo sėjos darbus, skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad sutinka su ieškovės argumentais, kad ieškovė jau atliko sėją ginčo sklypuose. Taigi, pirmosios instancijos teismui buvo žinoma aplinkybė, kad nesant pratęstos nuomos sutarties dėl ginčo žemės sklypų, ieškovė vykdė sėjos darbus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, kad ginčo žemės sklypuose ieškovė vykdo veiklą, patvirtina poreikį išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu, o taip pat kelia abejonių ieškovės veiksmų sąžiningumu priimant sprendimus vykdyti ūkinę veiklą ginčo žemės sklypuose, kai dėl teisės į jų naudojimą tarp šalių vyksta teisminis ginčas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su ieškovės atskiruoju skundu (2026-05-15 DOK-18982) šias aplinkybes nepakankamai įvertino ir iš dalies nepagrįstai panaikino 2026 m. gegužės 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą ieškovei vykdyti žemės ūkio veiklą ginčo žemės sklypuose, visuose plotuose, įskaitant, bet neapsiribojant, sėją, pasėlių priežiūrą, derliaus nuėmimą, pasėlių perleidimą tretiesiems asmenims.

Antstolis 2026 m. gegužės 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo, kad ginčo žemės sklypai užsėti vasariniais kviečiais, kuriuos 2026 m. balandžio 30 d. pasėjo UAB „Šilavoto Žemės ūkis“. Įvertinus šią aplinkybę, o taip pat siekiant bent iš dalies išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas panaikinti skundžiamą 2026 m. gegužės 18 d. nutartį, atsakovės2 prašymą (2026-05-04 DOK-16806) dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies – uždrausti ieškovei vykdyti žemės ūkio veiklą ginčo žemės sklypuose, visuose plotuose, įskaitant, bet neapsiribojant, nauja sėja, t. y. dagiau nevykdyti jokių veiksmų siekiant išlaikyti esamą padėtį (status quo) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip minėta, tarp šalių kilęs ginčas dėl nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo ir nuostolių atlyginimo, todėl šalys turi elgtis sąžiningai, nesukeliant viena kitai ir pačiai sau nuostolių ar nepagrįstų lūkesčių, kol tarp šalių neišnagrinėtas ginčas teisme.

Dėl procesinės bylos baigties

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl yra pagrindas panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės2 prašymą (2026-05-04 DOK-16806) dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies – uždrausti ieškovei vykdyti žemės ūkio veiklą ginčo žemės sklypuose, visuose plotuose, t. y. dagiau nevykdyti jokių veiksmų siekiant išlaikyti esamą padėtį (status quo) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos kasacine tvarka (CPK 151 straipsnio 2 dalis).

Šalims primenama, kad CPK 144 straipsnio 2 dalies norma leidžia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teikti bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Asmuo nepraranda teisės kreiptis pakartotinai, jei pasikeičia aplinkybės ar atsiranda naujų faktų, pagrindžiančių tokių priemonių būtinybę. CPK 148 straipsnis numato galimybę pasikeitus aplinkybėms šalims kreiptis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės D. J. atskirąjį skundą (2026-05-25 DOK-20572) tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atsakovės D. J. prašymą (2026-05-04 DOK-16806) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

Taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilavoto žemės ūkis“, juridinio asmens kodas 306647606, vykdyti žemės ūkio veiklą žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (6,8120 ha ploto), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (4,50 ha ploto), visuose plotuose iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims ir Valstybės įmonei Registrų centrui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.