Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. (I.) A., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą A. (A.) A., atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. (I.) A., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą A. (A.) A., skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.

Regionų administraciniame teisme 2026 m. liepos 1 d. gautas pareiškėjo I. (I.) A., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą A. (A.) A., (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame pareiškėjas prašė: 1) pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Bendrojo ugdymo skyriaus 2026 m. gegužės 19 d. veiksmą – pareiškėjui išsiųsto kvietimo mokytis Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazijoje (toliau – ir Progimnazija) atšaukimą neteisėtu; 2) įpareigoti Administraciją nedelsiant atkurti pareiškėjo priėmimo į Progimnazijos pirmą klasę statusą elektroninėje priėmimo sistemoje ir užtikrinti 2026 m. gegužės 13 d. mokymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą; 3) įpareigoti atsakovą pareiškėjui paskirtą vietą neperskirstyti iki šio skundo išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėjas taip pat prašė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 straipsniu, pradėti tyrimą ir pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2026 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 1-1671 22¹ punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 1 punktui ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymui (Nr. IX-1826) (ABTĮ 117 str. 1 d.); iki tokio sprendimo įsiteisėjimo prašo atsisakyti taikyti šį punktą nagrinėjamoje byloje (ABTĮ 4 str. 2 d.).

Pareiškėjas patikslino, kad pradinio skundo 3 reikalavimas buvo ne savarankiškas skundo reikalavimas, o prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas nurodė, kad jis, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalies 1 punktu (draudimas atlikti tam tikrus veiksmus), prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti Administracijai perskirstyti ar priskirti kitam asmeniui pareiškėjui Progimnazijos pirmoje klasėje skirtą vietą. Pareiškėjo teigimu, nesiėmus užtikrinimo priemonės gresia neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala: mokslo metai prasideda 2026 m. rugsėjo 1 d., todėl, vietą perskirsčius kitam asmeniui, net ir pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų faktiškai neįmanomas, o pareiškėjas netektų vietos mokykloje, kurioje mokėsi ir į kurios bendruomenę yra integravęsis. Prašoma priemonė yra proporcinga: ja nesukuriama naujų teisių, o tik laikinai išsaugoma iki ginčo buvusi padėtis, ir ji nesukelia neproporcingų padarinių nei atsakovui, nei tretiesiems asmenims.

II.

III.

1. Teismas netinkamai apibrėžė ginčo dalyką ir žalos pobūdį, žalos vertinimą pakeitė išankstiniu bylos esmės vertinimu, neatliko individualaus vaiko interesų vertinimo, o atsisakymas taikyti priemonę, dėl kurio ginčo dalykas išnyktų iki bylos išnagrinėjimo, pareiškėjo teisminę gynybą padarytų neveiksmingą. Teismas apskritai nevertino, ar pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimų pagrįstumą. Ginčo dalyko esmę sudaro būtent Mokinio mokymo pagal pradinio ugdymo programą sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuri sukūrė aiškias šalių teises ir pareigas: pareiškėjo teisę nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. mokytis Progimnazijos pirmoje klasėje pagal pradinio ugdymo programą ir Progimnazijos pareigą šį ugdymą vykdyti iki programos baigimo. Pareiškėjui skirtą vietą iki teismo sprendimo perskirsčius kitam asmeniui, šis įgytų subjektines teises į tą pačią vietą, ir palankaus sprendimo įvykdymas taptų negalimas arba pažeistų sąžiningo trečiojo asmens interesus.

2. Teismo išvada, kad teisės aktai nenustato vaiko teisės tęsti mokslus toje pačioje įstaigoje, yra atsakymas į materialųjį bylos klausimą – ar pareiškėjo priėmimas buvo teisėtai įformintas ir neteisėtai atšauktas, – kuris nagrinėtinas sprendžiant bylą iš esmės, o ne prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės stadijoje. Ši išvada iš esmės sutampa su atsakovo 2026 m. birželio 15 d. rašto Nr. A51-104808/26 pozicija, nors atsakovas atsiliepimo į skundą dar nepateikęs. Spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių teismas ginčo iš esmės nesprendžia, o vertina tik prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindą ir žalos grėsmę; skundžiamoje nutartyje ši riba peržengta, ir būtent išankstinis ginčo esmės vertinimas atsakovo naudai lėmė išvadą, kad žalos nėra. Byloje reikalaujama atkurti padėtį būtent Progimnazijoje, su kuria pasirašyta Sutartis; vieta kitoje mokykloje ginčo dalyko nepakeičia ir sprendimo įvykdomumo neužtikrina.

3. Teismo išvada, kad „reali grėsmė vaiko interesams nekyla“, padaryta neatlikus jokio individualaus vertinimo: neįvertinta nei tai, jog pareiškėjas visus mokslo metus ugdytas būtent šioje Progimnazijoje ir yra integravęsis į jos bendruomenę, nei tai, kad dėl šios vietos pasirašyta Sutartis, nei tai, kokį poveikį septynerių metų vaikui turėtų priverstinis aplinkos keitimas pačioje mokslo pradžioje. Aplinkybė, kad vaikas vienus metus mokėsi Progimnazijoje, nutartyje konstatuota, tačiau jos reikšmė vaiko interesams neįvertinta. Nepritaikius priemonės, pareiškėjo teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.) šioje byloje taptų formali, nes net palankus sprendimas nebegalėtų būti įvykdytas.

4. Nepritaikius priemonės, pareiškėjo teisė į veiksmingą teisinę gynybą liktų neužtikrinta (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 13 str.). Konvencijos 13 straipsnis garantuoja veiksmingą teisinės gynybos priemonę kiekvienam, kurio Konvencijoje įtvirtintos teisės ar laisvės pažeistos. Patikslintame skunde pareiškėjas rėmėsi, be kita ko, Konvencijos 8 straipsniu – nusistovėję pareiškėjo ryšiai Progimnazijos bendruomenėje sudaro jo privataus gyvenimo dalį, ir Konvencijos Pirmojo protokolo 2 straipsniu.

5. Prašoma priemonė proporcinga ir nepažeidžia interesų pusiausvyros. Interesų pusiausvyra akivaizdžiai palanki pareiškėjui: priemonė įpareigotų atsakovą tik susilaikyti nuo vienos vietos vienoje klasėje perskirstymo iki bylos išnagrinėjimo, nesukurtų naujų teisių, nesuvaržytų kitų asmenų teisių ir nepakenktų viešajam interesui, be to, pasikeitus aplinkybėms ji galėtų būti pakeista ar panaikinta.

Atsakovas Administracija 2026 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pareiškėjas buvo priimtas į Progimnazijos pirmą klasę per papildomą priėmimą pagal tėvų 2026 m. rugpjūčio 20 d. prašymą. Progimnazija atsakovui pateikė 2026 m. rugsėjo 25 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad pareiškėjas 2026–2027 mokslo metais mokosi Progimnazijos 1c klasėje, ugdymas vykdomas lenkų kalba. Atsakovo vertinimu, nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiamam klausimui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo šioje byloje pagal pareiškėjo atskirąjį skundą – naujai paaiškėjusios aplinkybės (be to, kas jau buvo nurodyta atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą) savaime lemia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kai pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuri, kaip tai formuluoja pareiškėjas, uždraustų Administracijai kitam asmeniui perskirstyti ar priskirti pareiškėjui Progimnazijoje pirmoje klasėje skirtą vietą, tačiau tuo pat metu pareiškėjas pateikė naują prašymą būti priimtam į Progimnazijos pirmą klasę, kuris buvo tenkintas. Aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas prašė laikinosios apsaugos, jau įvyko – pareiškėjas buvo priimtas į Progimnaziją.

Pareiškėjas 2026 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė nuomonę dėl atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose pateiktos informacijos ir reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą išnagrinėti iš esmės, įvertinti, ar teismo nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jos priėmimo metu atitiko ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, ir šią nutarties dalį panaikinti; išspręsti klausimą iš esmės ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti Administracijai perskirstyti ar priskirti kitam asmeniui pareiškėjo šiuo metu užimamą vietą Progimnazijos 1c klasėje ar kitaip atlikti veiksmus, dėl kurių pareiškėjas šios vietos netektų; jeigu teismas padarytų išvadą, kad priemonės taikymo poreikis išnyko, nutarties motyvuose nurodyti, kad tokia išvada daroma tik todėl, jog pareiškėjas šiuo metu mokosi Progimnazijoje pagal vėlesnį savarankišką prašymą, kad ja nevertinamas nei pagrindinio ginčo dalyko išlikimas, nei pagrindinių reikalavimų pagrįstumas, ir pasisakyti, ar skundžiama nutarties dalis jos priėmimo metu atitiko ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 31 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo I. (I.) A., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą A. (A.) A., prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui Administracijai perskirstyti ar priskirti kitam asmeniui pareiškėjui Progimnazijos pirmoje klasėje skirtą vietą – taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, priėjęs prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytų kumuliatyvių sąlygų visumos, o ypač – realios, neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo grėsmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apibrėžė ginčo dalyką ir žalos pobūdį, žalos vertinimą pakeitė išankstiniu bylos esmės vertinimu, neatliko individualaus vaiko interesų vertinimo, o atsisakymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, dėl kurio ginčo dalykas išnyktų iki bylos išnagrinėjimo, pareiškėjo teisminę gynybą padarytų neveiksmingą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino, ar pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimų pagrįstumą.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pagal to paties straipsnio 3 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės yra įstatymų leidėjo įtvirtintas teisinis mechanizmas, skirtas teisminio proceso metu apsaugoti esminius asmenų teisėtus interesus. Teismas, įstatymo nustatyta tvarka taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones, gali užkirsti kelią neatitaisomiems ir (ar) sunkiai atitaisomiems asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimams atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2773-789/2026; kt.). Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-968/2026; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021; kt.).

Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, kai siekiama laikinai sureguliuoti situaciją, laikomasi nuostatos, kad pareiškėjas taip pat turi įrodyti būtiną reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygą, t. y. kad nesiėmus užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis administracinėse bylose Nr. AS-917-552/2017 ir Nr. eAS-924-552/2017).

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, tik esant pateiktiems įrodymams, jog yra būtinybė užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, egzistuoja rizika, jog pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius būtų išvengta didelės žalos (nuostolių).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovui Administracijai perskirstyti ar priskirti kitam asmeniui pareiškėjui Progimnazijos pirmoje klasėje skirtą vietą. Pareiškėjas, prašydamas taikyti šią reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės siekia laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su jo mokymosi vieta. Pareiškėjo teigimu, mokslo metai prasideda 2026 m. rugsėjo 1 d., todėl, vietą perskirsčius kitam asmeniui, net ir pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų faktiškai neįmanomas, o pareiškėjas netektų vietos mokykloje, kurioje mokėsi ir į kurios bendruomenę yra integravęsis.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, dėl kurių pareiškėjas laikosi pozicijos, kad yra būtina sureguliuoti padėtį jo nurodomu būdu, pažymi, jog teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konkrečioje situacijoje, turi remtis tomis aplinkybėmis, kurios yra žinomos. Prašymas dėl reikalavimo priemonių užtikrinimo paprastai nėra tenkinamas tuo atveju, jeigu aplinkybės, dėl kurių suinteresuotas asmuo prašo laikinosios apsaugos, jau yra įvykusios. Toks prašymas prieštarauja reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirčiai, kadangi pagal savo esmę reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-398-492/2020; kt.).

Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjas buvo priimtas į Progimnazijos pirmą klasę per papildomą priėmimą pagal tėvų 2026 m. rugpjūčio 20 d. prašymą, ir pateikė teismui Progimnazijos 2026 m. rugsėjo 25 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad pareiškėjas 2026–2027 mokslo metais mokosi Progimnazijos 1c klasėje, ugdymas vykdomas lenkų kalba. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčija.

Atsižvelgiant į faktinių aplinkybių pasikeitimą, t. y. kad pareiškėjas jau mokosi Progimnazijoje, grėsmė, jog jo vieta bus perskirstyta ar priskirta kitam asmeniui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, šioje proceso stadijoje objektyviai išnyko, todėl galima daryti išvadą, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nesukels teisinių pasekmių, todėl negali būti taikoma.

Dėl pareiškėjo reikalavimo nutarties motyvuose nurodyti, kad nevertinamas nei pagrindinio ginčo dalyko išlikimas, nei pagrindinių reikalavimų pagrįstumas, pažymėtina, jog šiame etape nagrinėjamas konkretaus procesinio veiksmo – atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, o ne sprendžiamas ginčas iš esmės. Tik galutiniu teismo sprendimu, įvertinus Administracijos veiksmus, gali būti sprendžiama, ar Administracija neteisėtai atšaukė kvietimą mokytis Progimnazijoje. Vertindama skundžiamos nutarties dalies pagrįstumą ir teisėtumą jos priėmimo momentu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nuomonėje dėl atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose pateiktos informacijos ir reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo priešingai vertinti nurodytos situacijos bei konstatuoti, kad buvo priimta nepagrįsta ir neteisėta nutartis bei turi būti taikoma pareiškėjo nurodoma reikalavimo užtikrinimo priemonė.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindų panaikinti atskiruoju skundu apskųstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, todėl nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. (I.) A., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą A. (A.) A., atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.