- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- eAS-2773-789/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05236-2026-9
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.)
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR VRM
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) R. I. (R. I.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. I. (R. I.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2026 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 26S136715 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti skundžiamo Sprendimo vykdymą, uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Pareiškėjas grindė šį prašymą tuo, kad neatitaisoma žala pasireiškia tuo, jog pareiškėjas dar prieš išanalizuojant jo situaciją dėl jam kylančios grėsmės (duomenys neskelbtini) būtų išsiųstas į kilmės valstybę, kurioje susidurtų su grėsme gyvybei ir sveikatai, grėsme patirti persekiojimą.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 17 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo skundą ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdė Migracijos departamento Sprendimo dalies, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, vykdymą, iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje. Teismas nustatė, kad Sprendimu nuspręsta: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos; 2) pripažinti Migracijos departamento 2013 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. (15/6-10)-12PR-38 rezoliucinės dalies 4–5 punktus netekusiais galios; 3) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)); 4) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 5) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi Šengeno acquis teritorijoje) 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 6) išsiuntimo vykdymą pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Teismo vertinimu, skunde nurodyti argumentai iš pirmo žvilgsnio patvirtina reikalavimo pagrįstumą, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina pirma sąlyga yra įvykdyta. Teismas priėjo prie išvados, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje negalima neabejotinai konstatuoti, kad, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis nepatirtų neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos rizikos. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento Sprendimu, kuriuo pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, pareiškėjui sukeliamus teisinius padarinius ir tai, kad pareiškėjas, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl ginčijamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, gali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, taip pat nesant duomenų, jog pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, darė išvadą, kad, netaikant pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui, o kartu ir sudarytos kliūtys efektyviai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą šioje administracinėje byloje, kurioje dar nėra galutinai išspręstas pareiškėjo teisinės padėties klausimas. Nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti Sprendimo dalies dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respubliką vykdymą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje byloje – taikymas atitinka proporcingumo principą.
III.
Atsakovas Migracijos departamentas atskirajame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies, t. y. netaikyti pareiškėjui reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nestabdyti Sprendimo vykdymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėjas 2025 m. spalio 7 d. laisvės atėmimo bausmės metu pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2026 m. gegužės 21 d. pareiškėjas buvo paleistas ir perkeltas į Užsieniečių registracijos centrą.
2. Pareiškėjas tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo, faktinės aplinkybės yra deklaratyvios, grįstos tik paties pareiškėjo žodiniais paaiškinimais, įrodomosios reikšmės neturinčiais duomenimis. Nesant šios būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, šios priemonės negali būti taikomos. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pareiškėjo šioje byloje keliamo reikalavimo pagrįstumo vertinimą, teigė, kad nenustatė pagrindo laikyti jį akivaizdžiai nepagrįstu, tačiau nepateikė jokių motyvų ir argumentų, kurie patvirtintų tokią teismo išvadą. Teismas ne tik turi vertinti skundo argumentaciją, bet ir lyginti ją su ginčijamu Sprendimu ir tik tada spręsti apie skundo reikalavimo pagrįstumą. Vertinimas neturi būti formalus ir nemotyvuotas.
3. Nei pareiškėjo skunde, nei teismo nutartyje nebuvo nurodyta, kokia pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Asmuo, kuriam sprendimu nebuvo suteiktas prieglobstis, neturi būti Lietuvos Respublikos teritorijoje per visą skundo dėl Migracijos departamento priimto sprendimo nagrinėjimo laikotarpį. Pavojus asmeniui grįžti į jo kilmės valstybę nebuvo nustatytas, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nebuvo patvirtintos nei vienu patikimu šaltiniu. Byloje nagrinėjamo ginčo dalykas yra Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o galimos žalos atsiradimas siejamas iš esmės ne su Sprendimu, o su galimu pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos. Byloje nėra duomenų, kad yra pradėta pareiškėjo išsiuntimo procedūra, todėl pareiškėjo ir teismo teiginiai dėl galimos žalos yra hipotetiniai ir nepagrįsti.
4. Pareiškėjui byloje atstovauja advokatas, per kurį pareiškėjas gali įgyvendinti savo procesines teises. Jeigu pareiškėjas pageidauja asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje, jis gali prašyti skirti teismo posėdį nagrinėti nuotoliniu būdu. Pagal nuo 2025 m. sausio 1 d. galiojantį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo užsieniečiams tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-939, tais atvejais, kai antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama įvykdžius sprendimą išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę, toks pagalbos teikimas nesiejamas su privalomu užsieniečio buvimu Lietuvos Respublikoje. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos, pareiškėjas negalės tinkamai realizuoti teisės į gynybą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti jį ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas sutinka su teismo išvadomis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Pareiškėjas pabrėžia, kad Migracijos departamento Sprendimo vykdymo nestabdymas darytų neigiamą įtaką jo teisinei padėčiai. Jei būtų priimtas teismo teigiamas sprendimas, bet pareiškėjas jau būtų išsiųstas, jis netektų tarptautinės apsaugos gavėjams taikomos apsaugos ir garantijų. Teisiniame reguliavime neegzistuoja procedūra, kaip pareiškėjas turėtų būti perkeliamas iš kilmės valstybės į Lietuvą, kai nustatoma, kad jis buvo išsiųstas nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą. Šiuo atveju išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jam gresia persekiojimas ir kyla grėsmė jo gyvybei, laisvei bei sveikatai (t. y. vienoms svarbiausių vertybių). Migracijos departamentas nepagrindė, kodėl prašoma priemonė būtų neproporcinga, pažeistų interesų pusiausvyrą, būtų naudojama neprotingai ir pan. Pagal nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reguliavimą, nagrinėjamu atveju pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtina sąlyga, jam siekiant įgyvendinti teisę nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo panaikinti Sprendimą nagrinėjimu teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 17 d. nutarties dalies, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – laikinai sustabdytas Migracijos departamento Sprendimo dalies, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, vykdymas, iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės yra įstatymų leidėjo įtvirtintas teisinis mechanizmas, skirtas teisminio proceso metu apsaugoti esminius asmenų teisėtus interesus. Teismas, įstatymo nustatyta tvarka taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones, gali užkirsti kelią neatitaisomiems ir (ar) sunkiai atitaisomiems asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimams atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-612-520/2025 ir kt.). Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012; 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3799-261/2017). Paprastai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-752/2011).
ABTĮ įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti pakanka, kad skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimas būtų objektyviai tikėtinas. Atlikęs preliminarų (prima facie) reikalavimo pagrįstumo vertinimą, teismas gali atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai pasirinktas pagal teisės aktus neleistinas ar aiškiai neįmanomas teisių ar įstatymo saugomų interesų gynimo būdas arba kai prašoma užtikrinti reikalavimą, kuris visiškai nepagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad skunde nurodyti argumentai iš pirmo žvilgsnio patvirtina reikalavimo pagrįstumą, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina pirma sąlyga yra įvykdyta. Pažymėtina, kad vienos iš dviejų būtinųjų sąlygų konstatavimas nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Padarius išvadą, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar, nesiėmus jo (pareiškėjo) nurodomos užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Spręsdamas dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-602/2023; 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-364-552/2024).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Sprendimą, kuriame atsakovas, skubos tvarka išnagrinėjęs paskesnį pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), taip pat pripažino netekusiais galios Migracijos departamento 2013 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. (15/6-10)-12PR-38 rezoliucinės dalies 4 ir 5 punktus, susijusius su draudimu pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į SIS. Be to, Migracijos departamentas nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
Byloje nustatyta, kad Regionų administracinis teismas išnagrinėjo šią bylą ir 2026 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė, įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 17 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuria buvo sustabdytas Migracijos departamento Sprendimo dalies vykdymas iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje. Kadangi šioje proceso stadijoje nagrinėjant atskirąjį skundą galutinis procesinis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, vertintina, jog taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė neprarado aktualumo ir nesudaro esminių procesinių kliūčių spręsti dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę matyti, kad pareiškėjas siekia, jog nebūtų vykdoma Sprendimo dalis, susijusi su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, skunde nurodė, kad neatitaisoma žala pasireiškia tuo, jog pareiškėjas dar prieš išanalizuojant jo situaciją dėl jam kylančios grėsmės (duomenys neskelbtini) būtų išsiųstas į kilmės valstybę, kurioje susidurtų su grėsme gyvybei ir sveikatai, grėsme patirti persekiojimą. Pareiškėjas taip pat teigia, kad, jeigu būtų priimtas teismo teigiamas sprendimas, bet pareiškėjas jau būtų išsiųstas, jis netektų tarptautinės apsaugos gavėjams taikomos apsaugos ir garantijų, neegzistuoja procedūra, nustatanti, kaip pareiškėjas turėtų būti perkeliamas iš kilmės valstybės į Lietuvą, kai nustatoma, kad jis buvo išsiųstas nepagrįstai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje stadijoje negalima neabejotinai atmesti tikimybės, kad, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jam nekiltų rizika patirti neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą. Šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Todėl, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui gali būti apsunkintas veiksmingas teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas byloje.
Įvertinus teisinį reguliavimą, teismų praktiką, prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, administracinėje byloje priimtus nagrinėti reikalavimus ir byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo dalies, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, vykdymą, iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje byloje.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.