Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-07-22 · Administracinė byla Nr. eAS-2515-789/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-07-22
Bylos Nr.
eAS-2515-789/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04010-2026-8
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Rytis Krasauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.)
Pareiškėjas
Jaunųjų Rinkos Dalyvių Asociacija
Atsakovas
Lietuvos, Lietuvos kariuomenė
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba
Administracinė byla Nr. eAS-2515-789/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04010-2026-8 Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. liepos 22 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos (toliau – ir pareiškėjas, JRDA) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės 2026 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. KVS-164 bei įpareigoti atsakovą per teismo nustatytą terminą įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines asmens duomenų apsaugos priemones interneto svetainėje „sauktiniai.karys.lt“:

– įdiegti automatizuotų sistemų užkardymo mechanizmus („Captcha“) bei duomenų masinio atsisiuntimo ribojimus;

– sumažinti viešai skelbiamų asmens duomenų apimtį, pakeičiant šauktinių vardus ir pavardes inicialais arba unikaliais identifikatoriais;

– nutraukti perteklinių duomenų apie tikslų šauktinių sveikatos patikrinimo laiką ir vietą viešą viešinimą;

– sąžiningai ir motyvuotai atsižvelgti į šauktinių prašymus nuasmeninti duomenis pagal BDAR 21 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – įpareigoti atsakovą Lietuvos kariuomenę bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu priimti ir motyvuotai nagrinėti individualius karo prievolininkų prašymus dėl jų asmens duomenų nuasmeninimo, vadovaujantis BDAR 21 straipsnio 1 dalimi, bei laikinai netaikyti blanketinio atsisakymo praktikos, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

Regionų administraciniame teisme 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netenkintas.

Teisme 2026 m. birželio 8 d. gautas pareiškėjo naujas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. laikinai, iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, įpareigoti Lietuvos kariuomenę viešame šauktinių sąraše interneto svetainėje „sauktiniai.karys.lt“ visų karo prievolininkų vardus ir pavardes pakeisti inicialais.

Šalies argumentai

Pareiškėjas argumentavo savo prašymą iš esmės tuo, kad paaiškėjo naujos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, jog, nesiėmus skubių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas, o šauktiniams bus daroma neatitaisoma žala. Pareiškėjo teigimu, nors Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija nurodė, kad interneto svetainėje buvo įdiegtos papildomos techninės priemonės, skirtos riboti automatizuotą duomenų rinkimą, atliktas testavimas parodė, kad šios priemonės neveikia efektyviai, nes per trumpą laiką automatizuotomis priemonėmis buvo nuskaityti tūkstančių šauktinių asmens duomenys. Pareiškėjo vertinimu, tai rodo, jog šauktinių asmens duomenys ir toliau yra realiu laiku prieinami masiniam automatizuotam rinkimui bei kaupimui, todėl egzistuoja nuolatinė jų neteisėto pasisavinimo grėsmė. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir toliau bus daroma reali bei neatitaisoma žala, nes kartą automatizuotai surinkti ir trečiųjų asmenų duomenų bazėse išsaugoti asmens duomenys negalės būti susigrąžinti ar pašalinti, net teismui ateityje priėmus pareiškėjui palankų sprendimą. Pareiškėjo nuomone, dėl to būsimo teismo sprendimo vykdymas taptų faktiškai neefektyvus, kadangi pažeistų asmenų teisės nebebūtų realiai atkuriamos. Be to, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad prašoma priemonė yra proporcinga, nes Lietuvos kariuomenė jau anksčiau buvo pakeitusi viešai skelbiamų šauktinių duomenų apimtį, todėl vardų ir pavardžių pakeitimas inicialais nepakenktų šaukimo proceso organizavimui, tačiau leistų sumažinti galimą žalą ir užtikrinti šauktinių asmens duomenų apsaugą.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. birželio 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju neturi pakankamo pagrindo spręsti, jog egzistuoja ABTĮ 70 straipsnyje nustatytos sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad, netaikant prašomos priemonės iki bylos išnagrinėjimo, jam ar kitiems asmenims iš esmės kiltų reali, konkreti ir neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Pareiškėjo argumentai dėl galimos žalos iš esmės grindžiami prielaidomis apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes. Nors pareiškėjas teigia, kad viešai skelbiami duomenys gali būti automatizuotai renkami ir kaupiami trečiųjų asmenų duomenų bazėse, tačiau nepateikia objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti, kad tokie veiksmai faktiškai vykdomi tokiu mastu, kuris sukeltų konkrečią ir tiesioginę grėsmę šauktinių teisėms ar teisėtiems interesams. Pareiškėjo pateikti argumentai iš esmės apsiriboja prielaida, kad teorinė galimybė automatizuotai surinkti viešai prieinamus duomenis savaime suponuoja neatitaisomos žalos atsiradimą. Tačiau vien tik tokios prielaidos negali būti laikomos pakankamu pagrindu taikyti išimtinio pobūdžio procesinę priemonę. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl viešai skelbiamų šauktinių sąrašų jau būtų kilę neigiamų teisinių ar faktinių pasekmių, būtų nustatyti neteisėto duomenų panaudojimo atvejai, duomenų saugumo incidentai ar kitokio pobūdžio asmenų teisių pažeidimai. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad šauktinių asmens duomenys būtų naudojami neteisėtiems tikslams, perduodami tretiesiems asmenims ar kitaip panaudojami tokiu būdu, kuris lemtų realią ir tiesioginę žalą duomenų subjektams, todėl pareiškėjo nurodoma žalos tikimybė šiuo metu vertintina kaip hipotetinė. Be to, vien aplinkybė, kad tam tikri duomenys gali būti surinkti automatizuotomis priemonėmis, savaime nepatvirtina būtinybės nedelsiant taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad egzistuojančios techninės ar organizacinės priemonės būtų visiškai neveiksmingos, taip pat nepagrindė, kodėl jo siūloma taikyti priemonė yra vienintelis galimas būdas užkirsti kelią jo nurodomoms rizikoms. Vien pareiškėjo atlikto testavimo rezultatai neleidžia daryti kategoriškos išvados nei apie visišką duomenų apsaugos priemonių neveiksmingumą, nei apie neišvengiamą neatitaisomos žalos atsiradimą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje proceso stadijoje nėra sprendžiamas ginčo dėl duomenų viešinimo teisėtumo klausimas iš esmės. Reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas nėra skirtas išankstiniam ginčo išsprendimui ar vienos iš proceso šalių pozicijos pagrįstumo patvirtinimui iki bylos išnagrinėjimo. Pareiškėjo prašoma priemonė savo turiniu yra glaudžiai susijusi su pagrindiniu byloje pareikštu reikalavimu ir jos taikymas iš esmės reikštų siekiamo galutinio rezultato įgyvendinimą dar iki teismui išnagrinėjant bylą iš esmės. Teismas, vertindamas prašomos priemonės proporcingumą, pažymėjo, kad viešas šauktinių sąrašų skelbimas yra susijęs su teisės aktuose nustatytų valstybės funkcijų vykdymu bei visuomenės interesu užtikrinti karo prievolės administravimo proceso skaidrumą ir efektyvumą. Todėl bet koks įsikišimas į nusistovėjusią šio proceso tvarką turi būti grindžiamas aiškiais, pakankamais ir objektyviais duomenimis apie gresiančią kilti žalą. Apibendrinęs teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog, netaikant prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių iki bylos išnagrinėjimo, iš esmės kiltų reali, tiesioginė ir neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, kurios nebūtų galima pašalinti ar kompensuoti kitomis teisinėmis priemonėmis. Pareiškėjo argumentai iš esmės grindžiami prielaidomis dėl galimų ateities pasekmių, todėl nesudaro pakankamo pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 11 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, įpareigoti atsakovą Lietuvos kariuomenę viešame šauktinių sąraše interneto svetainėje sauktiniai.karys.lt visų karo prievolininkų vardus ir pavardes pakeisti inicialais.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė savo turiniu iš esmės sutampa su pareikštais materialiaisiais reikalavimais, todėl jos taikymas reikštų išankstinį ginčo išsprendimą. Teismas nepagrįstai sutapatino reikalavimo užtikrinimo priemonę su galutiniu ginčo išsprendimu. Nors prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė (vardų pakeitimas inicialais) iš dalies sutampa su pagrindiniu reikalavimu, tai nereiškia išankstinio ginčo išsprendimo. Ši priemonė yra išimtinai laikina ir grįžtama – teismui galutiniu sprendimu atmetus skundą, atsakovas galėtų atstatyti pilnus vardus ir pavardes. Tačiau, netaikius šios priemonės ir leidžiant masiškai gauti duomenis, vėliau priimtas galimai palankus teismo sprendimas prarastų bet kokią prasmę, nes skaitmeninėje erdvėje prarasta duomenų kontrolė negalės būti atstatyta į pirminę padėtį.

Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, tiesiogiai įrodantys realią žalą ir nuolatinį masinį duomenų nutekėjimą. Pareiškėjas su 2026 m. birželio 5 d. prašymu pateikė teismui 2026 m. gegužės 29 d. Faktinių aplinkybių fiksavimo aktą. Šis aktas įrodo, kad net ir Krašto apsaugos ministerijai deklaravus apie naujai įdiegtas srauto ribojimo (angl. rate limiting) priemones, kompiuterinė programa vos per 42 sekundes iš svetainės parsiuntė net 14 177 šauktinių asmens duomenis (apie 337 šauktinius per sekundę). Tai yra objektyvus faktas, įrodantis, kad asmens duomenys realiu laiku yra masiškai atviri neteisėtam automatizuotam nuskaitymui, ir tai nėra tik hipotetinė prielaida.

Byloje pateikta kita medžiaga įrodo konkrečių asmenų piktnaudžiavimo duomenimis ir konkrečių asmenų žalos atvejus. Privatumo pažeidimai interneto erdvėje iš esmės yra negrįžtami. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakę, kad neteisėtas asmens duomenų atskleidimas skaitmeninėje erdvėje savaime sukuria neatitaisomą žalą, nes asmuo praranda savo duomenų kontrolę. Teismo argumentas, kad duomenys jau paskelbti viešai, negali būti teisėtas pagrindas leisti tęsti pažeidimą bylos nagrinėjimo metu.

Žemesnės instancijos teismas

ESTT savo jurisprudencijoje (bylos Nr. C-300/21 UI prieš Österreichische Post AG ir Nr. C-340/21 Natsionalna agentsia za prihodite) yra imperatyviai išaiškinęs, kad asmens duomenų kontrolės praradimas ir duomenų padarymas prieinamų tretiesiems asmenims internete pats savaime sukelia realią ir kompensuojamą žalą. Vertinant šią ESTT praktiką ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą reikalavimo užtikrinimo priemonių doktriną (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. eAS-368-143/2017, Nr. eAS-751-442/2018), akivaizdu, kad duomenų atskleidimo internete atveju pirmykštės padėties (status quo ante) atkūrimas ateityje tampa objektyviai neįmanomas, tai tiesiogiai atitinka neatitaisomos žalos kriterijų.

Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., bylos Nr. eAS-368-143/2017, Nr. eAS-751-442/2018), neatitaisoma žala konstatuojama tada, kai, priėmus palankų teismo sprendimą, pirmykštės padėties atkūrimas taptų neįmanomas. Būtent tokia situacija susidaro asmens duomenų atskleidimo internete atveju: teismui galutiniu sprendimu pripažinus, kad atsakovas privalėjo nuasmeninti duomenis, šis sprendimas nebeturės jokios prasmės tiems asmenims, kurių duomenys (vardai, pavardės, gimimo metai ir kt.) bylos nagrinėjimo metu jau bus atskleisti, nukopijuoti ar pasisavinti trečiųjų asmenų. Duomenų paskleidimo internete neįmanoma atšaukti, todėl pirmykštė padėtis taptų nebeatkuriama, o žala – neatitaisoma.

Inicialai, kartu su gimimo metais ir šauktinio numeriu, visiškai užtikrina skaidrumą ir leidžia asmeniui save identifikuoti, tačiau apsaugo nuo masinio profiliavimo.

Teismas, netaikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonės, de facto (faktiškai) leido atsakovui bylos nagrinėjimo metu tęsti tiesioginio taikymo ES reglamento ignoravimą ir paneigė karo prievolininkų teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 11 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, įpareigoti atsakovą Lietuvos kariuomenę viešame šauktinių sąraše interneto svetainėje sauktiniai.karys.lt pakeisti visų karo prievolininkų vardus ir pavardes inicialais.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi ir laikydamasis pozicijos, kad jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti patenkintas, atskirajame skunde teigia, jog teismas skundžiama nutartimi neatliko išsamaus ir tinkamo neatitaisomos didelės žalos kriterijaus vertinimo, neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių visumą.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-638-552/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2024; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-616-575/2024).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės.

Pagal Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, metinis karo prievolininkų sąrašas sudaromas ir viešai paskelbiamas Lietuvos kariuomenės interneto svetainėje www.karys.lt ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą pradžios bei skelbiamas iki atitinkamų metų šaukimo pabaigos. Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nurodomi duomenys, kurie skelbiami metiniame karo prievolininkų sąraše, be kita ko, karo prievolininko ar asmens, sukakusio 17 metų, eilės numeris, pirmoji vardo raidė, pavardė, gimimo metai, karo prievolininko kodas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju metinis karo prievolininkų sąrašas yra sudarytas pagal minėtus Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo reikalavimus. Taigi pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, įpareigoti atsakovą Lietuvos kariuomenę viešame šauktinių sąraše interneto svetainėje sauktiniai.karys.lt pakeisti visų karo prievolininkų vardus ir pavardes inicialais, iš esmės prašo įpareigoti atsakovą laikinai netaikyti imperatyvių Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo reikalavimų.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindžia jo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinybę, pažymi, kad ši būtinybė iš esmės grindžiama prielaidomis apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes konkretiems asmenims, kurie viešai nurodyti šauktinių sąraše (ne pareiškėjui). Pareiškėjo skunde abstrakčiai nurodoma trečiųjų asmenų atliekamo viešai skelbiamų duomenų automatizuoto rinkimo ir kaupimo galimybė, neindividualizuojant konkrečių asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Prie pareiškėjo skundo pridėti dokumentai, kuriais pareiškėjas, be kita ko, grindžia šauktiniams daromą žalą dėl viešo jų vardo pirmos raidės ir pavardės skelbimo, nėra pakankami, kad būtų galima įvertinti šių duomenų viešinimu daromos žalos mastą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju byla inicijuota pareiškėjo – Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos, tačiau pareiškėjo skunde nėra detalizuota, kaip skundžiami administraciniai aktai pažeidžia pareiškėjo teises ir kokia konkreti žala daroma ar galimai gali kilti pareiškėjo, kaip asociacijos, teisėms ir teisėtiems interesams.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasRasa Ragulskytė-MarkovienėRičardas Piličiauskas