- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- eA-594-821/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01388-2024-2
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Iveta Pelienė (pran.)
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ivetos Pelienės (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja PRS1 (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau –ir Administracija, atsakovas) 2024 m. liepos 18 d. raštą „Dėl tujų gyvatvorės“ Nr. (33.205 Mr) R-2468 (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti Administraciją išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. raštą „Dėl reikalavimo pašalinti tujų gyvatvorę (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje prie namų valdos (duomenys neskelbtini)” ir priimti administracinį sprendimą dėl jame išdėstytų reikalavimų.
Pareiškėja skunde nurodė, kad:
Skundžiamu Raštu prašoma iki 2024 m. liepos 25 d. atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinę žemę ir pašalinti tujų gyvatvorę, esančią už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ribos (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje (valstybinėje žemėje), bei informuojama, kad neįvykdžius šio reikalavimo, tujų gyvatvorę pašalins savivaldybei šias paslaugas teikianti įmonė, o savivaldybės patirtos išlaidos bus išieškomos teisės aktų nustatyta tvarka.
Administracijos filialo Panemunės seniūnija (toliau – ir Seniūnija) 2024 m. gegužės 3 d. raštu „Dėl tujų gyvatvorės (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje prie namų valdos (duomenys neskelbtini) pašalinimo“ (toliau – ir Seniūnijos raštas) informavo pareiškėją, kad vykdant Seniūnijos nuostatais nustatytą savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimo kontrolės ir organizavimo Seniūnijos teritorijoje funkciją, pagal anoniminį pranešimą nustatė, jog valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje, prie Žemės sklypo auga tujų gyvatvorė. Patikrinimą atlikę asmenys nustatė, kad riboženklių žemės sklypo posūkio taškuose nesimatė, todėl apytiksliai nustatė, kad tujų gyvatvorė nuo Žemės sklypo ribos į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę išaugusi ir išsiplėtusi ~ 1,3 m. Gyvatvorės aukštis ~ 2,2 m, ilgis ~30 m. Padaryta išvada, kad Žemės sklypo savininkai pažeidžia Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 (2016 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. T-208 redakcija) patvirtintų Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės) reikalavimus, pagal kuriuos asmenims draudžiama statyti ir įrengti laikinus statinius, įrenginius (kuoliukus, atitvarus, kelio užtvarus, grandines) ar pastolius neturint nustatyta tvarka suderinto projekto ar statybos leidimo (jeigu jis reikalingas) ir Miesto tvarkymo skyriaus leidimo vykdyti kasinėjimo (žemės) darbus Savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje (vietinės reikšmės keliuose, gatvėse, pėsčiųjų ir dviračių takuose, aikštėse, skveruose, kiemuose ir žaliuosiuose plotuose), atitverti ją ar jos dalį arba apriboti eismą joje. Nurodyta, kad vadovaujantis Kauno miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis, kurios patvirtintos Savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. T-72 (toliau – ir Kauno miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės), Savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose sodinti želdinius galima tik suderinus su Aplinkos apsaugos skyriumi (23 p.) ir kad savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose medžiai ir krūmai veisiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintomis Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėmis. Informuojama, kad po 2024 m. birželio 4 d. bus atliekamas kontrolinis patikrinimas, po kurio bus priimtas galutinis sprendimas dėl administracinės atsakomybės taikymo.
Pareiškėja informavo Seniūniją, kad jos rašte padarytos faktinės išvados yra nepagrįstos, o nuoroda į galimą administracinę atsakomybę neturi jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. raštas Seniūnijai turėjo būti išnagrinėtas kaip savarankiškas (neanoniminis) skundas, pasisakant dėl reikalavimo atlikti analogišką teisinę procedūrą dėl visų kitų viešųjų želdinių, augančių ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitomis panašių atvejų valdomis, ir tik atlikus kompleksinio visos Seniūnijos teritorijos gatvių tinklo viešųjų želdinių projektavimo ir pertvarkymo procedūras, parengus atitinkamą želdinių pertvarkymo projektą bei tokį projektą nustatyta tvarka pristačius visuomenei, pradėti konkrečių želdinių, kurie galbūt trukdo naudotis pėsčiųjų praėjimais, pašalinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, atsakymo nepateikimas yra neteisėtas, todėl Administracija įpareigotina skundą nustatyta tvarka išnagrinėti ir dėl jame nurodytų aplinkybių atlikti administracinį patikrinimą bei priimti administracinį sprendimą.
Pareiškėjos Žemės sklypas suformuotas 1998 metais Kauno apskrities viršininko sprendimu ir tais pačiais metais tapo privačia nuosavybe. Per laikotarpį iki šių dienų Žemės sklypas priklausė įvairiems savininkams, o dabartiniai savininkai Žemės valdą įsigijo 2003 m. birželio 4 d. Rašte minimi želdiniai auga valstybinėje žemėje ir yra pasodinti seniau, negu pareiškėja tapo Žemės sklypo savininke. Todėl reikalavimas pareiškėjai pateiktas nepagrįstai, nes nėra nustatyta, kad būtent pareiškėja pasodino minimą tujų gyvatvorę. Nei Žemės sklypo, nei namų valdos (duomenys neskelbtini) savininkams tujų gyvatvorė nepriklauso, o pagal želdynus bei želdinius reguliuojančias teisės normas priklauso viešųjų želdinių kategorijai, kuri priklauso Savivaldybei. Ši aplinkybė pripažįstama ir Seniūnijos rašte duodant nuorodą į galbūt neteisėtą želdinių sodinimą Savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose.
Vertinant daugiau negu prieš dvidešimt metų pasodintus želdinius nėra pagrindo remtis nei 2020 m. kovo 5 d., nei 2007 m. gruodžio 29 d. priimtais norminiais teisės aktais, kadangi, net ir buvusi galima tokia veika, būtų įvykdyta dar prieš priimant šiuos aktus, o fundamentalus teisės principas skelbia, kad įstatymas atgal laike negalioja. Palaikydama viso Vičiūnų mikrorajono puoselėjamą tradiciją bei susiformavusią praktiką, pareiškėja, apsigyvenus šioje valdoje, kaip ir kiti gyventojai šalia savo sodybos augančią gyvatvorę pradėjo genėti ir puoselėti, kadangi šalia esantys viešieji želdiniai buvo apleisti ir neprižiūrimi. Per daugelį metų prižiūrint tujų gyvatvorę pavyko suformuoti natūralų atitvarą, kuris apsaugo pareiškėjos sodybą nuo palyginti neseniai šioje vietoje įrengtos pravažiuojamos gatvės dalies. Ties pareiškėjos namų valda, kur gyvatvorė yra nuolatos prižiūrima, jos šakos nepatenka į važiuojamąją dalį ir netrukdo eismui, o suformuotas praėjimas pėstiesiems kaip tik sudaro sąlygas dar saugiau juo naudotis, kadangi suformuoja gyvatvorės atitvarą nuo gatvės tiek pėstiesiems, tiek ir pareiškėjos gyvenamajai valdai. Vykdant gatvės tiesimo darbus, esamos tujos nei praėjimui, nei pravažiavimui, nei rangos darbams netrukdė. Iki šiol nebuvo gautos jokios pastabos ar pretenzijos dėl netinkamo tujų tvarkymo, jų trukdymo pėsčiųjų ar transporto eismui.
Nėra jokių kitų asmenų (be Žemės sklypo savininkų), kurių teisėms bei teisėtiems interesams galėtų daryti įtaką Rašte minimi viešieji želdiniai, o Žemės sklypo savininkai su tokių želdinių buvimu per arti jų sklypo ribos sutinka. Kol nėra duomenų, kad konkretūs viešieji želdiniai pažeidžia kokių nors konkrečių asmenų teises, teisėtus interesus arba viešąjį interesą, tol nėra pagrindo inicijuoti nei viešojo intereso gynimo, nei administracinio pažeidimo procedūrų.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės) 24 punkte nustatytus prašymų ir skundų reikalavimus, anoniminis ir nepasirašytas skundas neturėtų būti nagrinėjamas. Todėl Rašto reikalavimas, kuris grindžiamas anoniminiu pranešimu, yra neteisėtas, kadangi nėra pagrindo pradėti anoniminio skundo tyrimo procedūrą.
(duomenys neskelbtini) gatvė (kurios statyba iki šiol nėra galutinai įteisinta) yra pastatyta gerokai vėliau, negu buvo suformuotos greta jos esančių žemės sklypų ribos ir buvo pasodinti aplinkiniai želdiniai. Todėl minėti gatvės želdiniai sudaro vientisą inžinerinio statinio teritorijos užstatymo sprendinį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdinių įstatymu, viešųjų želdinių tvarkymas yra galimas tiktai suplanuojant visą aktualią vietos gatvių tinklo teritoriją. Seniūnijos teritorijoje susiformavusi viešųjų želdinių priežiūros praktika susiformavo kaip teisės nereguliuojama viešoji tradicija ir leidžia sutaupyti viešąsias lėšas.
Administracija veikia ne pagal teisės normomis nustatytą kompetenciją, o teisinis reguliavimas nesudaro pagrindo jai pateikti Rašte nurodytą reikalavimą. Iki šiol dėl želdinių tvarkymo teisėtumo ar jų galimo pašalinimo nėra priimtas joks teisinės institucijos sprendimas, kuris įgalintų atsakovą imtis prievartinių vykdymo veiksmų. Raštu pareiškėjai nepagrįstai pateiktas reikalavimas, kadangi jis pateiktas nenustačius teisę pažeidžiančios veikos, kaltės, grindžiamas atgaliniu teisės normų galiojimu. Administracijos veikimas viršijant įgaliojimus, nėra pagrįstas vykdomųjų dokumentų suteikiama galia (todėl yra neteisėtas grasinimas savavaldžiavimu), nėra teisėtas veikimas pertvarkant želdinius ir nėra teisėtas veikimas laikantis piliečių lygiateisiškumo principo.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Administracija atsiliepime nurodė, kad:
Iš viešai prieinamų orto foto duomenų (https://www.geoportal.lt/map/) akivaizdu, kad iki pareiškėjai įsigyjant Žemės sklypą, t. y. iki 2003 metų, gyvatvorės už Žemės sklypo ribų nebuvo. Net ir pastačius namą Žemės sklype 2005–2006 metais, gerbūvis nei Žemės sklype, nei už jo ribų sutvarkytas dar nebuvo. Gerbūvis Žemės sklype ir už jo ribų tvarkytas 2009–2010 metais, tik
2011 m. lapkričio 18 d. buvo surašyta pareiškėjos deklaracija apie statybos užbaigimą. Žemės sklype bebaigiant gyvenamo namo statybos darbus, už pareiškėjos Žemės sklypo ribų buvo pasodinta gyvatvorė. Gyvatvorė yra pasodinta valstybinėje žemėje, taip neteisėtai praplečiant pareiškėjos reikmėms naudojamos žemės ribas (duomenys neskelbtini) ribų sąskaita.
Vien dėl to, jog pareiškėja tujų gyvatvorę pasodino valstybinėje žemėje, tujų gyvatvorė netapo ir netaps viešųjų želdynų elementu, juo labiau, priklausančiu Savivaldybei. Neleistinoje vietoje pareiškėjos pasodinta gyvatvorė vertintina ne kaip viešas želdynas, o kaip nuosavo kiemo praplėtimas (duomenys neskelbtini) gatvės sąskaita, kas nėra leistina ir dėl ko buvo surašytas Raštas.
Administracijoje 2024 m. liepos 26 d. gautas pareiškėjos pranešimas apie Rašto reikalavimo įvykdymą, kuriame pareiškėja nurodo, kad įvykdė reikalavimą, pašalindama dalį tujų gyvatvorės, taip palikdama laisvą praėjimą saugia pakelės dalimi, bei informuodama, kad likusi tujų gyvatvorės dalis pėsčiųjų praėjimą daro saugesnį, o pareiškėjos sodybą ir toliau apsaugo nuo gatvės triukšmo ir dulkių. Taigi, pareiškėja iš esmės su jai pateiktu reikalavimu sutinka – dalį neteisėtai valstybinėje žemėje pasodintos gyvatvorės pašalino, pati nuspręsdama, kokią tujų gyvatvorės dalį pašalinti ir kiek palikti laisvo praėjimo saugia pakelės dalimi, tačiau dalį tujų paliko.
Administracijos reikalavimas nėra grindžiamas anoniminiu pranešimu, o yra grindžiamas reikalavime nurodytų teisės aktų nuostatomis. Remiantis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 33 punktu, Administracija turėjo pagrindą pranešimą priimti, įvertinti jo turinį ir, nustačiusi, kad jis pasitvirtina, imtis atitinkamų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos pasodinta gyvatvorė yra ne jos nuosavybės teise valdomame Žemės sklype, o valstybinėje žemėje apie 1,3 m už pareiškėjos Žemės sklypo ribų, įsiterpusi į (duomenys neskelbtini) gatvės ribas. Pareiškėja neturi Aplinkos apsaugos skyriaus suderinimo dėl gyvatvorės (duomenys neskelbtini) ribose. Administracija turėjo teisinį pagrindą tiek pradėti procedūrą, tiek surašyti reikalavimą, tiek, kaip valstybinės žemės patikėtinio vardu veikiantis subjektas, tiek kaip (duomenys neskelbtini) gatvės savininkas, privalantis užtikrinti saugų eismą.
Pareiškėja Seniūnijos rašto teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė ir Seniūnijai pateikė savo 2024 m. gegužės 30 d. raštą, kaip savo poziciją dėl Seniūnijos rašto. Rašydama kreipimąsi, pareiškėja nelaikė, kad ji teikia Seniūnijai skundą, kuriuo prašo Administracijos apginti jos pažeistas teises, o tiesiog teikė paaiškinimus į Seniūnijos raštą, aiškindama, kodėl pareiškėjai neturėtų būti taikoma administracinė atsakomybė, ir papildomai pateikė informaciją, įvertinus kurią, analogišką procedūrą visais kitais rašte minimais būdais paprašė taikyti tik tuo atveju, jei pareiškėjai būtų taikomos poveikio priemonės. Pareiškėjos antrasis skundo reikalavimas turėtų būti paliktas nenagrinėtu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalies ir 29 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundo dalį, kuria prašoma įpareigoti Administraciją išnagrinėti pareiškėjos atstovo 2024 m. gegužės 30 d. raštą ir priimti administracinį sprendimą dėl jame išdėstytų reikalavimų, atmetė, o kitą bylos dalį pagal pareiškėjos skundą Administracijai dėl reikalavimo panaikinti Raštą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Kauno miesto apylinkės teismui.
Teismas nustatė, kad pareiškėja nuo 2003 metų yra Žemės sklypo savininkė, už kurio ribos, (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje, valstybinėje žemėje, yra pasodinta tujų gyvatvorė, kuri yra gatvės zonoje bei trukdo laisvą praėjimą.
Teismo vertinimu, byloje nebuvo ginčo, kad žemės plotas, kuriame auga tujos, yra valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Savivaldybė (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str. 1 d. 2 p.). Buvo nustatyta, kad Administracija pareiškėją Raštu įpareigojo iki 2024 m. liepos 25 d. atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinę žemę ir pašalinti tujų gyvatvorę, esančią už Žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje (valstybinėje žemėje). Pareiškėjai taip pat buvo nurodyta, kad neįvykdžius šio reikalavimo, tujų gyvatvorę pašalins Savivaldybei šias paslaugas teikianti įmonė, o Savivaldybės patirtos išlaidos bus išieškomos teisės aktų nustatyta tvarka.
Įvertinęs Rašto turinį, teismas nurodė, kad atsakovas kaltina pareiškėją neteisėtai užėmus valstybinės žemės sklypą, kuriame pareiškėja neteisėtai pasodino tujų gyvatvorę ir reikalauja šį žemės sklypą grąžinti teisėtam valstybinės žemės naudotojui, pašalinant tujų gyvatvorę. Šios aplinkybės patvirtino, kad nagrinėjamu atveju atsakovas veikia kaip valstybinės žemės naudotojas ir siekia, kad būtų pašalinti pažeidimai, susiję su jam patikėto žemės sklypo valdymu bei naudojimu. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad tarp šalių atsiradę teisiniai santykiai yra kilę iš teisinių santykių, kuriuos reguliuoja privatinės teisės normos, nustatančios teisėto valstybinės žemės naudotojo pažeistų teisių ir / ar teisėtų interesų gynybos būdus ir priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad savininko daiktinių teisių gynimo būdai yra įtvirtinti Žemės įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95–4.99 straipsniuose, pagal kuriuos savininkas ar teisėtas naudotojas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo – savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami teisėtam valstybinės žemės naudotojui ar savininkui, neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų; žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ar juridiniai asmenys privalo atlyginti teisėtam valstybinės žemės naudotojui ar savininkui žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.
Vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis, teismas nurodė, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Buvo atkreiptas dėmesys, kad Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje taip pat yra nurodyta, kad, vykdydama valstybinės žemės leidimo (laikinai) naudotis suteikimo funkcijas, atitinkama valstybinės valdžios institucija veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvė, įgyvendinanti atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu.
Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas darė išvadą, kad pareiškėja inicijavo ginčą, kuris nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai, byla dalyje dėl Rašto panaikinimo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo teismams taisykles, todėl ji turi būti perduota nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Kauno miesto apylinkės teismui) pagal rūšinį teismingumą.
Vertindamas antro pareiškėjos reikalavimo (įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. raštą ir priimti dėl jo sprendimą) pagrįstumą, teismas nustatė, kad Seniūnija 2024 m gegužės 3 d. raštu informavo pareiškėją, jog 2024 m. balandžio 25 d. atlikto faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie Žemės sklypo, kurio metu buvo nustatyta, kad už Žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje (valstybinėje žemėje) pasodinta medžių – tujų gyvatvorė. Riboženklių žemės sklypo posūkio taškuose nesimatė, todėl apytiksliai nustatyta, kad tujų gyvatvorė nuo Žemės sklypo ribos į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę išaugusi ir išsiplėtusi ~ 1,3 m. Gyvatvorės aukštis ~ 2,2 m, ilgis ~30 m. Prie gyvatvorės iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės yra išbetonuotas, tikėtina, buvusios tvoros pamatas, kurio plotis ~ 20 cm. Tuo Žemės sklypo savininkė pažeidžia Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus.
Teismas pažymėjo, kad Seniūnijos raštu pareiškėjai buvo nurodyta iki 2024 m. birželio 4 d. pašalinti nustatytus teisės aktų pažeidimus – tujų gyvatvorę ir buvusios tvoros pamatus, esančius valstybinėje žemėje. Pareiškėja taip pat buvo informuota, kad suėjus nustatytam terminui, po
2024 m. birželio 4 d. bus atliekamas kontrolinis patikrinimas, po kurio bus priimtas galutinis sprendimas dėl administracinės atsakomybės taikymo.
Teismo vertinimu, į šį Seniūnijos raštą pareiškėja atsakė 2024 m. gegužės 30 d. raštu, kuriame nurodė, kad įvykdyti reikalavimą pašalinti tujų gyvatvorę ir buvusios tvoros pamatus, esančius už Žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje (valstybinėje žemėje), pareiškėja neturi teisinio pagrindo įvykdyti, kadangi toks reikalavimas yra teisiškai nepagrįstas. Pareiškėjos rašte nurodyta, kad įvertinus papildomai pateiktą informaciją bei duomenis, Seniūnija turi pagrindą konstatuoti, kad anoniminis skundas nepasitvirtino, tačiau jeigu dėl pateiktos papildomos informacijos ir toliau būtų pripažįstama, kad pareiškėja, kaip Žemės sklypo savininkė, padarė administracinio nusižengimo veiką ir greta jos valdos augantys gatvės želdiniai privalo būti pašalinti, tai šį pranešimą prašo priimti kaip savarankišką skundą, kurio pagrindu turėtų būti atlikta analogiška teisinė procedūra ir dėl visų kitų viešųjų želdinių, augančių ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir kitomis panašių atvejų valdomis, o viešųjų želdinių projektavimas ir pertvarkymas būtų inicijuotas tik kompleksiškai parengiant visos Seniūnijos teritorijos gatvių tinklo želdinių pertvarkymo projektą, jį nustatyta tvarka pristatant visuomenei.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs šių raštų turinį, teismas nurodė, kad Seniūnijos 2024 m gegužės 3 d. raštu buvo inicijuota procedūra, kuria buvo siekiama apginti galbūt pažeistas Administracijos teises valstybinės žemės naudojimo srityje. Teismo įsitikinimu, iš pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. rašto turinio matyti, kad tai iš esmės yra pareiškėjos atsakymas į jai teikiamą reikalavimą nutraukti Administracijos teisių pažeidimą bei pašalinti šio pažeidimo padarinius, atsisakant tenkinti aptariamą reikalavimą.
Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. raštu nėra inicijuota savarankiška administracinė procedūra Viešojo administravimo įstatymo taikymo prasme (VAĮ 2 str. 2 d. ir 12 d.).
Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. rašto buvo matyti ir tai, jog pareiškėjos prašymas „priimti kaip savarankišką skundą, kurio pagrindu turėtų būti atlikta analogiška teisinė procedūra ir dėl visų kitų viešųjų želdinių, augančių ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir kitomis panašių atvejų valdomis,“ <...> yra sąlyginio pobūdžio, nes šį prašymą prašoma įgyvendinti tik tuo atveju, „jeigu dėl pateiktos papildomos informacijos ir toliau būtų pripažįstama, kad pareiškėja, kaip Žemės sklypo savininkė, padarė administracinio nusižengimo veiką ir greta jos valdos augantys gatvės želdiniai privalo būti pašalinti“.
Teismo vertinimu, toks šio prašymo (skundo) turinys patvirtina, kad jis yra sąlyginio pobūdžio, siejamas su įvykiu – bus pareiškėja kaltinama administracinio nusižengimo padarymu, ar ne (t. y. jei Administracija pareiškėjos nekaltins aptariamo pažeidimo padarymu, tai ji skundo neteikia, ir priešingai, jei ji bus kaltinama aptariamo pažeidimo padarymu, ji prašo nubausti ir kitus asmenis ir pan.).
Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas sprendė, kad toks šio skundo pobūdis akivaizdžiai neatitinka skundui Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatytų reikalavimų. Teismui buvo akivaizdu, kad toks skundo pobūdis yra susijęs išimtinai su pareiškėjos gynybine pozicija į Administracijos inicijuotą jos tikrai ar galbūt pažeistų teisių gynimo procedūrą. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. raštas yra pareiškėjos teiktas atsakymas Administracijai dėl jai pareikšto kaltinimo padarius aptariamą pažeidimą bei kad šiuo raštu nebuvo inicijuota ir nebuvo siekiama pradėti savarankišką administracinę procedūrą viešojo administravimo srityje. Teismas vertino, kad byloje nenustatyta nei faktinių, nei teisinių prielaidų, kurios sudarytų pagrindą įpareigoti atsakovą pradėti administracinę procedūrą, kaip nustatyta VAĮ, pagal pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. raštą, todėl netenkino pareiškėjos skundo reikalavimo dėl įpareigojimo išnagrinėti minėtą pareiškėjos raštą.
III.
Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo
2025 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjos skundas, ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:
Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. raštu nebuvo inicijuota savarankiška viešojo administravimo procedūra, atkreiptinas dėmesys į aptariamo rašto turinį, t. y. reikalavime nurodyta, kad jeigu dėl pateiktos papildomos informacijos ir toliau būtų pripažįstama, kad pareiškėja, kaip Žemės sklypo savininkė, padarė administracinio nusižengimo veiką ir greta jos valdos augantys gatvės želdiniai privalo būti pašalinti, tai šį pranešimą prašyta priimti kaip savarankišką skundą.
Viešojo administravimo įstatyme nėra draudimo vienu dokumentu pateikti atsakymą į tam tikrą reikalavimą ir inicijuoti savarankišką administracinę procedūrą. Todėl pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. rašto turinys laikytinas sudėtiniu, o skundo esmę sudaro motyvai dėl lygiateisiškumo bei teisėto želdinių pertvarkymo principų nesilaikymo viešųjų želdinių tvarkymo procese.
Taip pat yra nepagrįstas ir teismo motyvas, kad šio prašymo (skundo) turinys patvirtina, kad jis yra sąlyginio pobūdžio, siejamas su įvykiu. Viešojo administravimo įstatyme nėra draudimo pateikti sąlyginį reikalavimą, todėl aplinkybė, kad reikalavimas yra sąlyginio pobūdžio, nedaro skundo nepriimtinu, nes tokio atsisakymo galimybė nėra numatyta įstatyme, o pateikto dokumento reikalavimas bei turinys turi būti vertinamas pagal jo esmę.
Administracijos 2024 m. liepos 18 d. Raštu, kurio nagrinėjimą teismas perdavė bendrosios kompetencijos teismui, toliau yra tęsiama administracinė procedūra, kuria remiantis yra laikomasi pozicijos, jog pareiškėja, kaip Žemės sklypo savininkė, padarė administracinį nusižengimą ir greta jos valdos augantys gatvės želdiniai privalo būti pašalinti. Taigi, pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. rašto sąlyga laikytina įvykusia, o tai reiškia, kad pagal rašte pateiktą reikalavimą turi būti atlikta administracinė procedūra.
Atsižvelgiant į VAĮ įtvirtintas viešojo administravimo procedūros ir skundo sąvokas, pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. raštas visiškai atitinka skundo sąvoką, kadangi jo esmę sudaro lygiateisiškumo bei teisėto želdinių pertvarkymo principų nesilaikymo viešųjų želdinių tvarkymo procese akcentavimas prašant viešųjų želdinių projektavimą ir pertvarkymą inicijuoti tik kompleksiškai parengiant visos Panemunės seniūnijos teritorijos gatvių tinklo želdinių pertvarkymo projektą, jį nustatyta tvarka pristatant visuomenei.
Jeigu ginčo esmė iš pateikto rašto turinio atsakovui nėra aiški, tai pagal VAĮ 26 straipsnyje nustatytą procedūrą atsakovas turėjo apklausti skundo autorių. Viešojo administravimo subjektas privalo pagal kompetenciją perduoti skundo nagrinėjimą kitam kompetentingam viešojo administravimo subjektui, jeigu negali spręsti skunde nurodytų klausimų ir apie tai informuoti pareiškėją. Todėl vadovaujantis VAĮ 2 dalimi, pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. raštas, kaip skundas, turėjo būti tinkamai išnagrinėtas administracinės procedūros metu dėl jo priimant sprendimą. VAĮ taip pat numatyta sąlyginio administracinio sprendimo galimybė (VAĮ 16 str. 1 d. 2 p.). Teisių arba pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga gali būti priklausomi nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo.
Pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. raštu inicijuojama administracinė procedūra buvo susieta su sąlyga (jeigu dėl pateiktos papildomos informacijos ir toliau būtų pripažįstama, kad pareiškėja, kaip Žemės sklypo savininkė, padarė administracinio nusižengimo veiką ir greta jos valdos augantys gatvės želdiniai privalo būti pašalinti), kuriai atsiradus jis turėjo būti tiriamas kaip skundas, kadangi tokia sąlyga įvyko. Pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. rašto pateikimo metu nustatyta sąlyga jau egzistavo (t. y. nekito atsakovo pozicija, kad pareiškėja padarė administracinį nusižengimą ir greta jos Žemės sklypo augantys želdiniai turi būti pašalinti), kas lėmė atsakovo pareigą jį išnagrinėti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. rašto turinį, pareiškėja šiame kreipimesi prašė jį vertinti kaip atskirą skundą. Skundo esmę sudaro reikalavimas dėl asmens lygiateisiškumo pažeidimo, bet ne koks nors selektyvus reikalavimas tirti kitų asmenų pažeidimus dėl to, kad toks pažeidimas nustatytas prie pareiškėjos Žemės sklypo. Pareiškėjos prašymo turinys patvirtina, kad jis paremtas teisinio lygiateisiškumo principo akcentavimu, atsižvelgiant į susiformavusią visos aktualios miesto teritorijos viešųjų želdinių priežiūros praktiką ir pabrėžiant viešųjų želdinių formavimo bei projektavimo tvarkos laikymosi svarbą.
Pareiškėja, prieštaraudama dėl selektyvaus reikalavimo pašalinti želdinius greta savo namų valdos, remiantis anoniminiu pranešimu, savo skundu iš esmės reikalauja, kad tai būtų atliekama teisėtai ir nepažeidžiant asmenų lygiateisiškumo, t. y. viešųjų želdinių projektavimą ir pertvarkymą inicijuoti tik kompleksiškai parengiant visos Panemunės seniūnijos teritorijos gatvių tinklo želdinių pertvarkymo projektą, jį nustatyta tvarka pristatant visuomenei. Šiuo atveju skundo reikalavimo dalis, kuria nurodoma, kad skundo pagrindu turėtų būti atlikta analogiška teisinė procedūra ir dėl kitų viešųjų želdinių, reikalaujamo viešųjų želdinių projektavimo kontekste reiškia tik būtiną želdinių inventorizavimą, bet ne reikalavimą juos pašalinti ar nubausti kitus asmenis.
Pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. raštas, kaip skundas, visiškai atitinka esminius skundui keliamus reikalavimus, o jo esmę sudaro lygiateisiškumo bei teisėto želdinių pertvarkymo principų nesilaikymas viešųjų želdinių tvarkymo procese. Toks skundas turėjo būti išnagrinėtas ir priimtas sprendimas.
Akcentuojant VAĮ 3 įtvirtintus viešojo administravimo principus, anoniminis pranešimas selektyviai pateiktas tik dėl pareiškėjos tujų gyvatvorės. Kauno miesto savivaldybės administracijos įvykdyta administracinė procedūra yra elementarus kerštas piktnaudžiaujant valdžia. Atsakovas savo veiksmais grubiai pažeidžia esminius administravimo principus ir nagrinėjamoje byloje šis kontekstas yra svarbus bendram teisiniam vertinimui.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Administracija atsiliepime nurodo, kad:
Iš pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. rašto turinio matyti, kad tai iš esmės yra pareiškėjos atsakymas į jai teikiamą reikalavimą nutraukti Administracijos teisių pažeidimą bei pašalinti šio pažeidimo padarinius, atsisakant tenkinti aptariamą reikalavimą.
Pasisakant dėl pareiškėjos argumentų dėl lygiateisiškumo, Administracijos vertinimu, pareiškėja nėra nurodžiusi jokio pagrindo, kuriuo remiantis jos 2024 m. gegužės 30 d. atsakymas į Seniūnijos 2024 m. gegužės 3 d. raštą galėjo būti laikomas skundu, kuris būtų tiesiogiai kildinamas iš jos pačios teisių pažeidimo.
Į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 straipsnyje nustatyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas, todėl asmenys, kreipdamiesi į Teismą, privalo nurodyti, kokia jų teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta tik jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas - asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį); 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu.
Taigi, privatus asmuo gali ginti tik savo pažeistas teises ir interesus, o visuomenės (viešojo) intereso gynimą privalo užtikrinti įstatyme nurodyti subjektai. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.
Kaip teisingai nustatyta byloje, Seniūnijos 2024 m. gegužės 3 d. raštu pareiškėjai buvo nurodyta iki 2024 m. birželio 4 d. pašalinti tujų gyvatvorę ir buvusios tvoros pamatus, esančius už Žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje (valstybinėje žemėje), ji taip pat buvo informuota, kad po 2024 m. birželio 4 d. bus priimtas galutinis sprendimas dėl administracinės atsakomybės taikymo.
Pareiškėjos atstovas, gindamas pareiškėją nuo administracinės atsakomybės jai taikymo, pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. raštu į Seniūnijos 2024 m. gegužės 3 d. raštą aiškiai nurodė, kokiu tikslu jis jį teikia: <...> administracinė atsakomybė yra galima tik už tam tikrą neteisėtą veiką; be to, tokia veika turi būti įvykdyta esant veikos padarymo metu galiojančiai teisės normai ir tiksliai atitikti teisės normoje aprašytą dispoziciją; rašte padarytos faktinės išvados yra nepagrįstos, o nuoroda į galimą administracinę atsakomybę neturi visiškai jokio teisinio pagrindo. Taigi, pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. atsakymas į Seniūnijos 2024 m. gegužės 3 d. negali būti vertinamas niekaip kitaip, kaip paaiškinimas dėl administracinės atsakomybės (ne)taikymo remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, ką patvirtina ne tik jo turinys, bet ir adresatas – Seniūnija.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjos atžvilgiu nei Administracija, nei Seniūnija administracinės atsakomybės pagal ANK iki šiol netaikė, o reikalavimas panaikinti Administracijos 2024 m. liepos 18 d. Raštą bei juo pateiktą reikalavimą vis dar yra nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme užvestoje civilinėje byloje Nr. e2-7242-1163/2025, kas patvirtina, kad pareiškėjai jokios neigiamas pasekmės iki šiol nekilo.
Pasisakant dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su sąlyginiu reikalavimu, pažymėtina, kad Administracija neturi pagrindo nukrypti nuo Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintos skundo sąvokos ir įstatymuose įtvirtintas sąvokas aiškinti pagal pareiškėjos atstovo pageidavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.
Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimo dalies, kuria atmestas pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Administraciją išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. raštą „Dėl reikalavimo pašalinti tujų gyvatvorę (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje prie namų valdos (duomenys neskelbtini)” ir priimti administracinį sprendimą dėl jame išdėstytų reikalavimų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (išnagrinėti 2024 m. gegužės 30 d. raštą) konstatavęs, kad šiuo raštu pareiškėja atsakė į Seniūnijos 2024 m. gegužės 3 d. raštą, kuriuo buvo nurodyta pašalinti nustatytus teisės aktų pažeidimus, todėl sprendė, kad pareiškėjos raštu nebuvo inicijuota administracinė procedūra, kaip nustatyta Viešojo administravimo įstatyme. Teismo vertinimu, rašte buvo suformuluotas sąlyginis reikalavimas, o pats pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. raštas neatitiko skundui keliamų reikalavimų.
Pareiškėja apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo 2024 m. gegužės 30 d. rašto turinį, šis raštas atitinka skundui keliamus reikalavimus ir turėjo būti išnagrinėtas VAĮ nustatyta tvarka, pateikiant administracinį sprendimą. Pareiškėja tvirtina, kad jos skundo (2024 m. gegužės 30 d. rašto) esmė yra asmenų lygiateisiškumas bei viešųjų želdinių formavimo bei projektavimo tvarkos laikymosi svarba.
Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
Teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsniu, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.
Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2219-520/2020).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Seniūnija 2024 m. gegužės 3 d. raštu informavo pareiškėją, kad vykdant Seniūnijos nuostatais nustatytą savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimo kontrolės ir organizavimo Seniūnijos teritorijoje funkciją pagal anoniminį pranešimą nustatė, kad valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje, prie Žemės sklypo namų valdos auga tujų gyvatvorė bei paprašė pareiškėjos iki 2024 m. birželio 4 d. pašalinti nustatytus teisės aktų pažeidimus – tujų gyvatvorę ir buvusios tvoros pamatus, esančius valstybinėje žemėje. Pareiškėja taip pat buvo informuota, kad suėjus nustatytam terminui, po 2024 m. birželio 4 d. bus atliekamas kontrolinis patikrinimas, po kurio bus priimtas galutinis sprendimas dėl administracinės atsakomybės taikymo. Seniūnijos rašte konstatuota, kad pareiškėja pažeidžia Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus (25.6. p.).
Pareiškėjos atstovas 2024 m. gegužės 30 d. rašte, adresuotame Seniūnijai, nurodė, kad administracinė atsakomybė galima tik už tam tikrą neteisėtą veiką, Seniūnijos rašte padarytos išvados nepagrįstos, o nuoroda į galimą administracinę atsakomybę neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjos rašte dėstomos aplinkybės, susijusios su Žemės sklypo nuosavybe, ginčo želdinių sodinimo laikotarpiu, tai, kad tujų gyvatvorė pareiškėjai nepriklauso (tujos priklauso viešųjų želdinių kategorijai), nurodoma, kad nėra pagrindo anoniminio skundo teisinei procedūrai, pasisakoma dėl galbūt buvusios tvoros pamato vertinimo, nurodoma, kad gatvės želdiniai formuoja bendrą visos gyvenamosios teritorijos estetiką, pabrėžiami Želdynų įstatyme įtvirtinti principai, taip pat, kad siekiant pertvarkyti viešuosius želdinius privalo būti parengtas visos teritorijos želdynų pertvarkymo projektas, turi būti išsaugomi sveiki, gyvybingi ir perspektyvūs želdiniai; kt. Rašte atkreipiamas dėmesys į pozityvias Seniūnijoje susiformavusias viešųjų želdinių tradicijas, pagal kurią greta namų valdų augančius želdinius puoselėja ir prižiūri gyventojai, nurodomi analogiški tiriamam atvejui pavyzdžiai. Rašte pareiškėja tvirtino, kad jai nepagrįstai nurodoma pašalinti tujų gyvatvorę ir buvusios tvoros pamatus, esančius už Žemės sklypo ribos, kadangi toks reikalavimas pateiktas nenustačius teisę pažeidžiančios veikos, yra adresuotas asmeniui nenustačius jo kaltės ir grindžiamas atgaliniu teisės normų galiojimu.
Pareiškėja, informuodama apie Seniūnijos rašte nurodyto reikalavimo įvykdymą,
2024 m. gegužės 30 d. rašte pranešė, kad: 1) Seniūnijos rašte nurodyto reikalavimo neturi teisinio pagrindo vykdyti; 2) įvertinus papildomai pateiktą informaciją bei duomenis, Seniūnija turi pagrindą konstatuoti, kad anoniminis skundas nepasitvirtino, tačiau jeigu dėl pateiktos papildomos informacijos ir toliau būtų pripažįstama, kad pareiškėja, kaip Žemės sklypo savininkė, padarė administracinio nusižengimo veiką ir greta jos augantys gatvės želdiniai privalo būti pašalinti, tai šį pranešimą prašo priimti kaip savarankišką skundą, kurio pagrindu turėtų būti atlikta analogiška teisinė procedūra ir dėl visų kitų viešųjų želdinių, augančių ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir kitomis panašių atvejų valdomis, o viešųjų želdinių projektavimas ir pertvarkymas būtų inicijuotas tik kompleksiškai parengiant visos Seniūnijos teritorijos gatvių tinklo želdinių pertvarkymo projektą, jį nustatyta tvarka pristatant visuomenei.
Byloje nėra ginčo, kad Administracija (Seniūnija) atsakymo į pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. raštą nėra pateikusi. Administracija byloje laikosi pozicijos, kad šiuo raštu pareiškėja reagavo į Seniūnijos 2024 m. gegužės 3 d. raštą, nesutikdama su jame nurodytais reikalavimais.
Viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (VAĮ 2 str. 2 d.). Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 str. 12 d.). Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.
Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 33 punkte nustatyta, kad asmens kreipimasis, kuris pateiktas Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytais būdais, kuris neturi prašymo ar skundo požymių ir kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus, pateikiami pasiūlymai, kaip pagerinti institucijos veiklą, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą situaciją ar padėtį, turi būti priimtas, užregistruotas ir įvertintas jo turinys, su juo turi būti susipažindintas institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, tačiau į jį nėra atsakoma, jei institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip.
Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, nustatytas aplinkybes nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju Administracijai (Seniūnijai) nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo pradėti administracinę procedūrą, t. y. nagrinėti pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. raštą ir dėl jo priimti administracinės procedūros sprendimą.
Pakartotinai įvertinus byloje susiklosčiusią situaciją, faktines aplinkybes pripažintina, kad apeliantės argumentai dėl 2024 m. gegužės 30 d. rašto ir jame suformuluotos pareiškėjos valios kvalifikavimo nepaneigia byloje esančių įrodymų visuma pagrįsto pirmosios instancijos teismo vertinimo, jog šiuo raštu pareiškėja reagavo į Seniūnijos rašte suformuluotą reikalavimą pašalinti valstybinėje žemėje, šalia pareiškėjos Žemės sklypo augančias tujas ir buvusios tvoros pamatus. Nors pareiškėja 2024 m. gegužės 30 d. rašte suformulavo prašymą esant konkrečioms aplinkybėms šį raštą laikyti skundu ir jį nagrinėti, tačiau pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. rašto turinys patvirtina, kad pareiškėja reiškia nesutikimą su Seniūnijos reikalavimu, galimu teisinės atsakomybės taikymu, o savo poziciją grindžia pasisakydama plačiau dėl ginčo želdinių statuso, sodinimo laikotarpio, gyvenamojoje vietovėje susiklosčiusių tradicijų, pagal kurias žemės valdų savininkai (gyventojai) puoselėja ir rūpinasi gatvėje augančiais augalais, nurodo, kaip turi elgtis Seniūnija susiklosčiusioje situacijoje – tirti ir kitus analogiškus atvejus, tvarkyti želdinius parengus ir suderinus su visuomene Seniūnijos teritorijos gatvių tinklo želdinių pertvarkymo projektą ir pan.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai, kad 2024 m. gegužės 30 d. raštą ir jame nurodytus reikalavimus Administracija turėjo išnagrinėti ir priimti administracinį sprendimą, yra deklaratyvūs. Pareiškėja tvirtindama, kad jos raštas yra skundas, nagrinėjamu atveju nepagrindžia, kokios jos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, o abstrakčiai teigia, kad 2024 m. gegužės 30 d. rašto (skundo) esmė buvo lygiateisiškumo ir želdinių apsaugos ir tvarkymo principų užtikrinimas, tačiau šis vertinimas neatitinka byloje susiklosčiusios situacijos ir 2024 m. gegužės 30 d. rašto esmės, jo parengimą lėmusių aplinkybių.
Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų nepasisakoma.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, konstatuotina, kad pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos PRS1 apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.