Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Skundžiamu Raštu prašoma iki 2024 m. liepos 25 d. atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinę žemę ir pašalinti tujų gyvatvorę, esančią už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ribos (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje (valstybinėje žemėje), bei informuojama, kad neįvykdžius šio reikalavimo, tujų gyvatvorę pašalins savivaldybei šias paslaugas teikianti įmonė, o savivaldybės patirtos išlaidos bus išieškomos teisės aktų nustatyta tvarka.

Administracijos filialo Panemunės seniūnija (toliau – ir Seniūnija) 2024 m. gegužės 3 d. raštu „Dėl tujų gyvatvorės (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje prie namų valdos (duomenys neskelbtini) pašalinimo“ (toliau – ir Seniūnijos raštas) informavo pareiškėją, kad vykdant Seniūnijos nuostatais nustatytą savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimo kontrolės ir organizavimo Seniūnijos teritorijoje funkciją, pagal anoniminį pranešimą nustatė, jog valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje, prie Žemės sklypo auga tujų gyvatvorė. Patikrinimą atlikę asmenys nustatė, kad riboženklių žemės sklypo posūkio taškuose nesimatė, todėl apytiksliai nustatė, kad tujų gyvatvorė nuo Žemės sklypo ribos į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę išaugusi ir išsiplėtusi ~ 1,3 m. Gyvatvorės aukštis ~ 2,2 m, ilgis ~30 m. Padaryta išvada, kad Žemės sklypo savininkai pažeidžia Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 (2016 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. T-208 redakcija) patvirtintų Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės) reikalavimus, pagal kuriuos asmenims draudžiama statyti ir įrengti laikinus statinius, įrenginius (kuoliukus, atitvarus, kelio užtvarus, grandines) ar pastolius neturint nustatyta tvarka suderinto projekto ar statybos leidimo (jeigu jis reikalingas) ir Miesto tvarkymo skyriaus leidimo vykdyti kasinėjimo (žemės) darbus Savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje (vietinės reikšmės keliuose, gatvėse, pėsčiųjų ir dviračių takuose, aikštėse, skveruose, kiemuose ir žaliuosiuose plotuose), atitverti ją ar jos dalį arba apriboti eismą joje. Nurodyta, kad vadovaujantis Kauno miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis, kurios patvirtintos Savivaldybės tarybos 2022 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. T-72 (toliau – ir Kauno miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės), Savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose sodinti želdinius galima tik suderinus su Aplinkos apsaugos skyriumi (23 p.) ir kad savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose medžiai ir krūmai veisiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintomis Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėmis. Informuojama, kad po 2024 m. birželio 4 d. bus atliekamas kontrolinis patikrinimas, po kurio bus priimtas galutinis sprendimas dėl administracinės atsakomybės taikymo.

Pareiškėja informavo Seniūniją, kad jos rašte padarytos faktinės išvados yra nepagrįstos, o nuoroda į galimą administracinę atsakomybę neturi jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. raštas Seniūnijai turėjo būti išnagrinėtas kaip savarankiškas (neanoniminis) skundas, pasisakant dėl reikalavimo atlikti analogišką teisinę procedūrą dėl visų kitų viešųjų želdinių, augančių ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitomis panašių atvejų valdomis, ir tik atlikus kompleksinio visos Seniūnijos teritorijos gatvių tinklo viešųjų želdinių projektavimo ir pertvarkymo procedūras, parengus atitinkamą želdinių pertvarkymo projektą bei tokį projektą nustatyta tvarka pristačius visuomenei, pradėti konkrečių želdinių, kurie galbūt trukdo naudotis pėsčiųjų praėjimais, pašalinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, atsakymo nepateikimas yra neteisėtas, todėl Administracija įpareigotina skundą nustatyta tvarka išnagrinėti ir dėl jame nurodytų aplinkybių atlikti administracinį patikrinimą bei priimti administracinį sprendimą.

Pareiškėjos Žemės sklypas suformuotas 1998 metais Kauno apskrities viršininko sprendimu ir tais pačiais metais tapo privačia nuosavybe. Per laikotarpį iki šių dienų Žemės sklypas priklausė įvairiems savininkams, o dabartiniai savininkai Žemės valdą įsigijo 2003 m. birželio 4 d. Rašte minimi želdiniai auga valstybinėje žemėje ir yra pasodinti seniau, negu pareiškėja tapo Žemės sklypo savininke. Todėl reikalavimas pareiškėjai pateiktas nepagrįstai, nes nėra nustatyta, kad būtent pareiškėja pasodino minimą tujų gyvatvorę. Nei Žemės sklypo, nei namų valdos (duomenys neskelbtini) savininkams tujų gyvatvorė nepriklauso, o pagal želdynus bei želdinius reguliuojančias teisės normas priklauso viešųjų želdinių kategorijai, kuri priklauso Savivaldybei. Ši aplinkybė pripažįstama ir Seniūnijos rašte duodant nuorodą į galbūt neteisėtą želdinių sodinimą Savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose.

Vertinant daugiau negu prieš dvidešimt metų pasodintus želdinius nėra pagrindo remtis nei 2020 m. kovo 5 d., nei 2007 m. gruodžio 29 d. priimtais norminiais teisės aktais, kadangi, net ir buvusi galima tokia veika, būtų įvykdyta dar prieš priimant šiuos aktus, o fundamentalus teisės principas skelbia, kad įstatymas atgal laike negalioja. Palaikydama viso Vičiūnų mikrorajono puoselėjamą tradiciją bei susiformavusią praktiką, pareiškėja, apsigyvenus šioje valdoje, kaip ir kiti gyventojai šalia savo sodybos augančią gyvatvorę pradėjo genėti ir puoselėti, kadangi šalia esantys viešieji želdiniai buvo apleisti ir neprižiūrimi. Per daugelį metų prižiūrint tujų gyvatvorę pavyko suformuoti natūralų atitvarą, kuris apsaugo pareiškėjos sodybą nuo palyginti neseniai šioje vietoje įrengtos pravažiuojamos gatvės dalies. Ties pareiškėjos namų valda, kur gyvatvorė yra nuolatos prižiūrima, jos šakos nepatenka į važiuojamąją dalį ir netrukdo eismui, o suformuotas praėjimas pėstiesiems kaip tik sudaro sąlygas dar saugiau juo naudotis, kadangi suformuoja gyvatvorės atitvarą nuo gatvės tiek pėstiesiems, tiek ir pareiškėjos gyvenamajai valdai. Vykdant gatvės tiesimo darbus, esamos tujos nei praėjimui, nei pravažiavimui, nei rangos darbams netrukdė. Iki šiol nebuvo gautos jokios pastabos ar pretenzijos dėl netinkamo tujų tvarkymo, jų trukdymo pėsčiųjų ar transporto eismui.

Nėra jokių kitų asmenų (be Žemės sklypo savininkų), kurių teisėms bei teisėtiems interesams galėtų daryti įtaką Rašte minimi viešieji želdiniai, o Žemės sklypo savininkai su tokių želdinių buvimu per arti jų sklypo ribos sutinka. Kol nėra duomenų, kad konkretūs viešieji želdiniai pažeidžia kokių nors konkrečių asmenų teises, teisėtus interesus arba viešąjį interesą, tol nėra pagrindo inicijuoti nei viešojo intereso gynimo, nei administracinio pažeidimo procedūrų.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės) 24 punkte nustatytus prašymų ir skundų reikalavimus, anoniminis ir nepasirašytas skundas neturėtų būti nagrinėjamas. Todėl Rašto reikalavimas, kuris grindžiamas anoniminiu pranešimu, yra neteisėtas, kadangi nėra pagrindo pradėti anoniminio skundo tyrimo procedūrą.

(duomenys neskelbtini) gatvė (kurios statyba iki šiol nėra galutinai įteisinta) yra pastatyta gerokai vėliau, negu buvo suformuotos greta jos esančių žemės sklypų ribos ir buvo pasodinti aplinkiniai želdiniai. Todėl minėti gatvės želdiniai sudaro vientisą inžinerinio statinio teritorijos užstatymo sprendinį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdinių įstatymu, viešųjų želdinių tvarkymas yra galimas tiktai suplanuojant visą aktualią vietos gatvių tinklo teritoriją. Seniūnijos teritorijoje susiformavusi viešųjų želdinių priežiūros praktika susiformavo kaip teisės nereguliuojama viešoji tradicija ir leidžia sutaupyti viešąsias lėšas.

Administracija veikia ne pagal teisės normomis nustatytą kompetenciją, o teisinis reguliavimas nesudaro pagrindo jai pateikti Rašte nurodytą reikalavimą. Iki šiol dėl želdinių tvarkymo teisėtumo ar jų galimo pašalinimo nėra priimtas joks teisinės institucijos sprendimas, kuris įgalintų atsakovą imtis prievartinių vykdymo veiksmų. Raštu pareiškėjai nepagrįstai pateiktas reikalavimas, kadangi jis pateiktas nenustačius teisę pažeidžiančios veikos, kaltės, grindžiamas atgaliniu teisės normų galiojimu. Administracijos veikimas viršijant įgaliojimus, nėra pagrįstas vykdomųjų dokumentų suteikiama galia (todėl yra neteisėtas grasinimas savavaldžiavimu), nėra teisėtas veikimas pertvarkant želdinius ir nėra teisėtas veikimas laikantis piliečių lygiateisiškumo principo.

Iš viešai prieinamų orto foto duomenų (https://www.geoportal.lt/map/) akivaizdu, kad iki pareiškėjai įsigyjant Žemės sklypą, t. y. iki 2003 metų, gyvatvorės už Žemės sklypo ribų nebuvo. Net ir pastačius namą Žemės sklype 2005–2006 metais, gerbūvis nei Žemės sklype, nei už jo ribų sutvarkytas dar nebuvo. Gerbūvis Žemės sklype ir už jo ribų tvarkytas 2009–2010 metais, tik

2011 m. lapkričio 18 d. buvo surašyta pareiškėjos deklaracija apie statybos užbaigimą. Žemės sklype bebaigiant gyvenamo namo statybos darbus, už pareiškėjos Žemės sklypo ribų buvo pasodinta gyvatvorė. Gyvatvorė yra pasodinta valstybinėje žemėje, taip neteisėtai praplečiant pareiškėjos reikmėms naudojamos žemės ribas (duomenys neskelbtini) ribų sąskaita.

Vien dėl to, jog pareiškėja tujų gyvatvorę pasodino valstybinėje žemėje, tujų gyvatvorė netapo ir netaps viešųjų želdynų elementu, juo labiau, priklausančiu Savivaldybei. Neleistinoje vietoje pareiškėjos pasodinta gyvatvorė vertintina ne kaip viešas želdynas, o kaip nuosavo kiemo praplėtimas (duomenys neskelbtini) gatvės sąskaita, kas nėra leistina ir dėl ko buvo surašytas Raštas.

Administracijoje 2024 m. liepos 26 d. gautas pareiškėjos pranešimas apie Rašto reikalavimo įvykdymą, kuriame pareiškėja nurodo, kad įvykdė reikalavimą, pašalindama dalį tujų gyvatvorės, taip palikdama laisvą praėjimą saugia pakelės dalimi, bei informuodama, kad likusi tujų gyvatvorės dalis pėsčiųjų praėjimą daro saugesnį, o pareiškėjos sodybą ir toliau apsaugo nuo gatvės triukšmo ir dulkių. Taigi, pareiškėja iš esmės su jai pateiktu reikalavimu sutinka – dalį neteisėtai valstybinėje žemėje pasodintos gyvatvorės pašalino, pati nuspręsdama, kokią tujų gyvatvorės dalį pašalinti ir kiek palikti laisvo praėjimo saugia pakelės dalimi, tačiau dalį tujų paliko.

Administracijos reikalavimas nėra grindžiamas anoniminiu pranešimu, o yra grindžiamas reikalavime nurodytų teisės aktų nuostatomis. Remiantis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 33 punktu, Administracija turėjo pagrindą pranešimą priimti, įvertinti jo turinį ir, nustačiusi, kad jis pasitvirtina, imtis atitinkamų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos pasodinta gyvatvorė yra ne jos nuosavybės teise valdomame Žemės sklype, o valstybinėje žemėje apie 1,3 m už pareiškėjos Žemės sklypo ribų, įsiterpusi į (duomenys neskelbtini) gatvės ribas. Pareiškėja neturi Aplinkos apsaugos skyriaus suderinimo dėl gyvatvorės (duomenys neskelbtini) ribose. Administracija turėjo teisinį pagrindą tiek pradėti procedūrą, tiek surašyti reikalavimą, tiek, kaip valstybinės žemės patikėtinio vardu veikiantis subjektas, tiek kaip (duomenys neskelbtini) gatvės savininkas, privalantis užtikrinti saugų eismą.

Pareiškėja Seniūnijos rašto teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė ir Seniūnijai pateikė savo 2024 m. gegužės 30 d. raštą, kaip savo poziciją dėl Seniūnijos rašto. Rašydama kreipimąsi, pareiškėja nelaikė, kad ji teikia Seniūnijai skundą, kuriuo prašo Administracijos apginti jos pažeistas teises, o tiesiog teikė paaiškinimus į Seniūnijos raštą, aiškindama, kodėl pareiškėjai neturėtų būti taikoma administracinė atsakomybė, ir papildomai pateikė informaciją, įvertinus kurią, analogišką procedūrą visais kitais rašte minimais būdais paprašė taikyti tik tuo atveju, jei pareiškėjai būtų taikomos poveikio priemonės. Pareiškėjos antrasis skundo reikalavimas turėtų būti paliktas nenagrinėtu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalies ir 29 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Įvertinęs Rašto turinį, teismas nurodė, kad atsakovas kaltina pareiškėją neteisėtai užėmus valstybinės žemės sklypą, kuriame pareiškėja neteisėtai pasodino tujų gyvatvorę ir reikalauja šį žemės sklypą grąžinti teisėtam valstybinės žemės naudotojui, pašalinant tujų gyvatvorę. Šios aplinkybės patvirtino, kad nagrinėjamu atveju atsakovas veikia kaip valstybinės žemės naudotojas ir siekia, kad būtų pašalinti pažeidimai, susiję su jam patikėto žemės sklypo valdymu bei naudojimu. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad tarp šalių atsiradę teisiniai santykiai yra kilę iš teisinių santykių, kuriuos reguliuoja privatinės teisės normos, nustatančios teisėto valstybinės žemės naudotojo pažeistų teisių ir / ar teisėtų interesų gynybos būdus ir priemones.

2024 m. birželio 4 d. bus atliekamas kontrolinis patikrinimas, po kurio bus priimtas galutinis sprendimas dėl administracinės atsakomybės taikymo.

Teismo vertinimu, į šį Seniūnijos raštą pareiškėja atsakė 2024 m. gegužės 30 d. raštu, kuriame nurodė, kad įvykdyti reikalavimą pašalinti tujų gyvatvorę ir buvusios tvoros pamatus, esančius už Žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje (valstybinėje žemėje), pareiškėja neturi teisinio pagrindo įvykdyti, kadangi toks reikalavimas yra teisiškai nepagrįstas. Pareiškėjos rašte nurodyta, kad įvertinus papildomai pateiktą informaciją bei duomenis, Seniūnija turi pagrindą konstatuoti, kad anoniminis skundas nepasitvirtino, tačiau jeigu dėl pateiktos papildomos informacijos ir toliau būtų pripažįstama, kad pareiškėja, kaip Žemės sklypo savininkė, padarė administracinio nusižengimo veiką ir greta jos valdos augantys gatvės želdiniai privalo būti pašalinti, tai šį pranešimą prašo priimti kaip savarankišką skundą, kurio pagrindu turėtų būti atlikta analogiška teisinė procedūra ir dėl visų kitų viešųjų želdinių, augančių ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir kitomis panašių atvejų valdomis, o viešųjų želdinių projektavimas ir pertvarkymas būtų inicijuotas tik kompleksiškai parengiant visos Seniūnijos teritorijos gatvių tinklo želdinių pertvarkymo projektą, jį nustatyta tvarka pristatant visuomenei.

2025 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjos skundas, ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. raštu nebuvo inicijuota savarankiška viešojo administravimo procedūra, atkreiptinas dėmesys į aptariamo rašto turinį, t. y. reikalavime nurodyta, kad jeigu dėl pateiktos papildomos informacijos ir toliau būtų pripažįstama, kad pareiškėja, kaip Žemės sklypo savininkė, padarė administracinio nusižengimo veiką ir greta jos valdos augantys gatvės želdiniai privalo būti pašalinti, tai šį pranešimą prašyta priimti kaip savarankišką skundą.

Viešojo administravimo įstatyme nėra draudimo vienu dokumentu pateikti atsakymą į tam tikrą reikalavimą ir inicijuoti savarankišką administracinę procedūrą. Todėl pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. rašto turinys laikytinas sudėtiniu, o skundo esmę sudaro motyvai dėl lygiateisiškumo bei teisėto želdinių pertvarkymo principų nesilaikymo viešųjų želdinių tvarkymo procese.

Taip pat yra nepagrįstas ir teismo motyvas, kad šio prašymo (skundo) turinys patvirtina, kad jis yra sąlyginio pobūdžio, siejamas su įvykiu. Viešojo administravimo įstatyme nėra draudimo pateikti sąlyginį reikalavimą, todėl aplinkybė, kad reikalavimas yra sąlyginio pobūdžio, nedaro skundo nepriimtinu, nes tokio atsisakymo galimybė nėra numatyta įstatyme, o pateikto dokumento reikalavimas bei turinys turi būti vertinamas pagal jo esmę.

Administracijos 2024 m. liepos 18 d. Raštu, kurio nagrinėjimą teismas perdavė bendrosios kompetencijos teismui, toliau yra tęsiama administracinė procedūra, kuria remiantis yra laikomasi pozicijos, jog pareiškėja, kaip Žemės sklypo savininkė, padarė administracinį nusižengimą ir greta jos valdos augantys gatvės želdiniai privalo būti pašalinti. Taigi, pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. rašto sąlyga laikytina įvykusia, o tai reiškia, kad pagal rašte pateiktą reikalavimą turi būti atlikta administracinė procedūra.

Atsižvelgiant į VAĮ įtvirtintas viešojo administravimo procedūros ir skundo sąvokas, pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. raštas visiškai atitinka skundo sąvoką, kadangi jo esmę sudaro lygiateisiškumo bei teisėto želdinių pertvarkymo principų nesilaikymo viešųjų želdinių tvarkymo procese akcentavimas prašant viešųjų želdinių projektavimą ir pertvarkymą inicijuoti tik kompleksiškai parengiant visos Panemunės seniūnijos teritorijos gatvių tinklo želdinių pertvarkymo projektą, jį nustatyta tvarka pristatant visuomenei.

Jeigu ginčo esmė iš pateikto rašto turinio atsakovui nėra aiški, tai pagal VAĮ 26 straipsnyje nustatytą procedūrą atsakovas turėjo apklausti skundo autorių. Viešojo administravimo subjektas privalo pagal kompetenciją perduoti skundo nagrinėjimą kitam kompetentingam viešojo administravimo subjektui, jeigu negali spręsti skunde nurodytų klausimų ir apie tai informuoti pareiškėją. Todėl vadovaujantis VAĮ 2 dalimi, pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. raštas, kaip skundas, turėjo būti tinkamai išnagrinėtas administracinės procedūros metu dėl jo priimant sprendimą. VAĮ taip pat numatyta sąlyginio administracinio sprendimo galimybė (VAĮ 16 str. 1 d. 2 p.). Teisių arba pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga gali būti priklausomi nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo.

Pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. raštu inicijuojama administracinė procedūra buvo susieta su sąlyga (jeigu dėl pateiktos papildomos informacijos ir toliau būtų pripažįstama, kad pareiškėja, kaip Žemės sklypo savininkė, padarė administracinio nusižengimo veiką ir greta jos valdos augantys gatvės želdiniai privalo būti pašalinti), kuriai atsiradus jis turėjo būti tiriamas kaip skundas, kadangi tokia sąlyga įvyko. Pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. rašto pateikimo metu nustatyta sąlyga jau egzistavo (t. y. nekito atsakovo pozicija, kad pareiškėja padarė administracinį nusižengimą ir greta jos Žemės sklypo augantys želdiniai turi būti pašalinti), kas lėmė atsakovo pareigą jį išnagrinėti.

Pareiškėja, prieštaraudama dėl selektyvaus reikalavimo pašalinti želdinius greta savo namų valdos, remiantis anoniminiu pranešimu, savo skundu iš esmės reikalauja, kad tai būtų atliekama teisėtai ir nepažeidžiant asmenų lygiateisiškumo, t. y. viešųjų želdinių projektavimą ir pertvarkymą inicijuoti tik kompleksiškai parengiant visos Panemunės seniūnijos teritorijos gatvių tinklo želdinių pertvarkymo projektą, jį nustatyta tvarka pristatant visuomenei. Šiuo atveju skundo reikalavimo dalis, kuria nurodoma, kad skundo pagrindu turėtų būti atlikta analogiška teisinė procedūra ir dėl kitų viešųjų želdinių, reikalaujamo viešųjų želdinių projektavimo kontekste reiškia tik būtiną želdinių inventorizavimą, bet ne reikalavimą juos pašalinti ar nubausti kitus asmenis.

Pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. raštas, kaip skundas, visiškai atitinka esminius skundui keliamus reikalavimus, o jo esmę sudaro lygiateisiškumo bei teisėto želdinių pertvarkymo principų nesilaikymas viešųjų želdinių tvarkymo procese. Toks skundas turėjo būti išnagrinėtas ir priimtas sprendimas.

Akcentuojant VAĮ 3 įtvirtintus viešojo administravimo principus, anoniminis pranešimas selektyviai pateiktas tik dėl pareiškėjos tujų gyvatvorės. Kauno miesto savivaldybės administracijos įvykdyta administracinė procedūra yra elementarus kerštas piktnaudžiaujant valdžia. Atsakovas savo veiksmais grubiai pažeidžia esminius administravimo principus ir nagrinėjamoje byloje šis kontekstas yra svarbus bendram teisiniam vertinimui.

Iš pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. rašto turinio matyti, kad tai iš esmės yra pareiškėjos atsakymas į jai teikiamą reikalavimą nutraukti Administracijos teisių pažeidimą bei pašalinti šio pažeidimo padarinius, atsisakant tenkinti aptariamą reikalavimą.

Pasisakant dėl pareiškėjos argumentų dėl lygiateisiškumo, Administracijos vertinimu, pareiškėja nėra nurodžiusi jokio pagrindo, kuriuo remiantis jos 2024 m. gegužės 30 d. atsakymas į Seniūnijos 2024 m. gegužės 3 d. raštą galėjo būti laikomas skundu, kuris būtų tiesiogiai kildinamas iš jos pačios teisių pažeidimo.

Į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 straipsnyje nustatyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas, todėl asmenys, kreipdamiesi į Teismą, privalo nurodyti, kokia jų teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta tik jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas - asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį); 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu.

Taigi, privatus asmuo gali ginti tik savo pažeistas teises ir interesus, o visuomenės (viešojo) intereso gynimą privalo užtikrinti įstatyme nurodyti subjektai. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Kaip teisingai nustatyta byloje, Seniūnijos 2024 m. gegužės 3 d. raštu pareiškėjai buvo nurodyta iki 2024 m. birželio 4 d. pašalinti tujų gyvatvorę ir buvusios tvoros pamatus, esančius už Žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje (valstybinėje žemėje), ji taip pat buvo informuota, kad po 2024 m. birželio 4 d. bus priimtas galutinis sprendimas dėl administracinės atsakomybės taikymo.

Pareiškėjos atstovas, gindamas pareiškėją nuo administracinės atsakomybės jai taikymo, pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. raštu į Seniūnijos 2024 m. gegužės 3 d. raštą aiškiai nurodė, kokiu tikslu jis jį teikia: <...> administracinė atsakomybė yra galima tik už tam tikrą neteisėtą veiką; be to, tokia veika turi būti įvykdyta esant veikos padarymo metu galiojančiai teisės normai ir tiksliai atitikti teisės normoje aprašytą dispoziciją; rašte padarytos faktinės išvados yra nepagrįstos, o nuoroda į galimą administracinę atsakomybę neturi visiškai jokio teisinio pagrindo. Taigi, pareiškėjos 2024 m. gegužės 30 d. atsakymas į Seniūnijos 2024 m. gegužės 3 d. negali būti vertinamas niekaip kitaip, kaip paaiškinimas dėl administracinės atsakomybės (ne)taikymo remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, ką patvirtina ne tik jo turinys, bet ir adresatas – Seniūnija.

Pareiškėja, informuodama apie Seniūnijos rašte nurodyto reikalavimo įvykdymą,

2024 m. gegužės 30 d. rašte pranešė, kad: 1) Seniūnijos rašte nurodyto reikalavimo neturi teisinio pagrindo vykdyti; 2) įvertinus papildomai pateiktą informaciją bei duomenis, Seniūnija turi pagrindą konstatuoti, kad anoniminis skundas nepasitvirtino, tačiau jeigu dėl pateiktos papildomos informacijos ir toliau būtų pripažįstama, kad pareiškėja, kaip Žemės sklypo savininkė, padarė administracinio nusižengimo veiką ir greta jos augantys gatvės želdiniai privalo būti pašalinti, tai šį pranešimą prašo priimti kaip savarankišką skundą, kurio pagrindu turėtų būti atlikta analogiška teisinė procedūra ir dėl visų kitų viešųjų želdinių, augančių ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir kitomis panašių atvejų valdomis, o viešųjų želdinių projektavimas ir pertvarkymas būtų inicijuotas tik kompleksiškai parengiant visos Seniūnijos teritorijos gatvių tinklo želdinių pertvarkymo projektą, jį nustatyta tvarka pristatant visuomenei.

Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 33 punkte nustatyta, kad asmens kreipimasis, kuris pateiktas Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytais būdais, kuris neturi prašymo ar skundo požymių ir kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus, pateikiami pasiūlymai, kaip pagerinti institucijos veiklą, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą situaciją ar padėtį, turi būti priimtas, užregistruotas ir įvertintas jo turinys, su juo turi būti susipažindintas institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, tačiau į jį nėra atsakoma, jei institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip.