- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- eAS-2993-492/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-05185-2026-4
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Beata Martišienė
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Pareiškėjas
- UAB „Sporto lizdas“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sporto lizdas“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sporto lizdas” skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sporto lizdas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė arba UAB „Sporto lizdas“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2026 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. (4.48 Mr) D3-3551 „Dėl prašymo panaikinti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymą“ (toliau – ir 2026 m. rugpjūčio 11 d. raštas Nr. (4.48 Mr) D3-3551) ir perduoti pareiškėjo 2026 m. rugpjūčio 6 ir 7 d. prašymus Administracijai nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Administracijos direktoriaus 2026 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. A1-1128 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo UAB „Sporto Lizdas“ (toliau – ir 2026 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. (4.1 E) A1-1128) galiojimą iki bus išnagrinėtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Teismas, atsižvelgęs į ginčui aktualias faktines bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendė, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Teismas vertino, jog pareiškėjo nurodyti kasdieniai nuostoliai, kurie sudaro apie 3 000 Eur, nebuvo pagrįsti objektyviais įrodymais, nes pareiškėjo pateikti kasos aparato operacijų žurnalo duomenys atspindėjo ne tik prekybos alkoholiu, bet ir maitinimo veiklos, pajamas, kurią pareiškėjas galėjo atnaujinti nuo 2026 m. rugpjūčio 5 d. Taip pat neįrodyti darbuotojų darbo užmokesčio, nuomos ir kitų mokėjimų dydžiai bei jų ryšys su prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas žalą grindžia prielaidomis ir abstrakčiais teiginiais, todėl neįrodė realaus reikalavimo užtikrinimo pagrindo. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija 2026 m. liepos 21 d. įsakymo, kuriuo licencijos galiojimas buvo sustabdytas, o ginčija vėlesnį atsakovo atsisakymą panaikinti licencijos sustabdymą. Nesant įrodytos neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos, teismas nenustatė pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Administracijos direktoriaus 2026 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. A1-1128 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo UAB „Sporto Lizdas“ galiojimą iki bus išnagrinėtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmės. Pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina ženklų pajamų sumažėjimą neturint alkoholio prekybos licencijos. Dėl sumažėjusio klientų srauto atšaukti suplanuoti renginiai, patiriami papildomi nuostoliai ir netesybos, prarandami nuolatiniai klientai bei ilgus metus kurtas sporto baro įvaizdis. Tęsiantis situacijai, kyla reali grėsmė įmonės veiklos tęstinumui, darbo vietoms ir galutinio teismo sprendimo veiksmingumui.
Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai reikalavo įrodyti jau atsiradusią žalą, nors Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakanka nustatyti tikėtiną neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmę. Reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis yra prevencinė, t. y. užkirsti kelią negrįžtamiems padariniams iki galutinio ginčo išsprendimo. Šiuo atveju nesustabdžius licencijos galiojimo, bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, o iki sprendimo priėmimo, pareiškėjas gali prarasti klientus, pajamas, darbuotojus ir galiausiai priverstas nutraukti veiklą.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog ginčas susijęs su konkrečios licencijuojamos veiklos vykdymu, o pareiškėjas pateikė duomenis, kad veikla vykdoma maitinimo paskirties patalpose, kurios nėra įtrauktos į savavališkos statybos statinių sąrašą, o nustatyti statybos pažeidimai yra šalinami. Todėl, pareiškėjo vertinimu, atsakovo argumentai dėl neteisėto statinio statuso, negali pateisinti licencijos galiojimo sustabdymo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į realią ir didėjančią žalos grėsmę, pagrindinės bylos pobūdį ir būtinybę užtikrinti veiksmingą teisminę gynybą. Dėl šios priežasties pareiškėjas mano, kad skundžiama nutarties dalis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta, pritaikant pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.
Administracijos vertinimu, skundžiama nutartis dalyje, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pagrįsta ir teisėta. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi pareiškėjas, nesudaro pagrindo konstatuoti teismo nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo.
Administracijos teigimu, nors pareiškėjas teigia dėl negalėjimo prekiauti alkoholiniais gėrimais kasdien patiriantis apie 3 000 Eur nuostolių, tačiau šio teiginio nepagrindžia objektyviais ir pakankamais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė duomenų, leidžiančių nustatyti, kokia jo bendrų pajamų ir pelno dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais ir kokią konkrečią įtaką tokios prekybos apribojimas daro jo finansinei padėčiai. Be to, pareiškėjo vykdoma veikla nėra susijusi tik su prekyba alkoholiniais gėrimais, kadangi jis vykdo ir maitinimo veiklą, todėl nurodoma galima negautų pajamų suma negali būti prilyginama neatitaisomai arba sunkiai atitaisomai didelei žalai.
Administracija nurodo, kad pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė savo esme reikštų, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės jam būtų suteikta galimybė vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais, nors būtent teisė vykdyti tokią veiklą yra vienas iš pagrindinių nagrinėjamo ginčo klausimų. Todėl tokios priemonės taikymas, nesant pakankamai duomenų apie realią didelės ir sunkiai atitaisomos žalos grėsmę, faktiškai reikštų pareiškėjo siekiamų reikalavimų įgyvendinimą dar neišnagrinėjus bylos iš esmės, tokiu būdu pažeidžiant proceso šalių interesų pusiausvyrą.
Administracija taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonė turi būti tiesiogiai susijusi su byloje pareikštu reikalavimu ir negali būti naudojama tam, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės būtų faktiškai išspręstas ginčas. Administracija laikosi pozicijos, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė nei realios neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmės, nei būtinybės laikinai sureguliuoti esamą padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė, jog, netaikius prašomos priemonės, jam kiltų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyti kasdien patiriami nuostoliai nebuvo pagrįsti objektyviais įrodymais. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas neginčija Administracijos direktoriaus 2026 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. (4.1 E) A1-1128, kuriuo buvo sustabdytas licencijos galiojimas, teisėtumo, o ginčija vėlesnį Administracijos sprendimą, kuriuo atsisakyta panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą.
Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad dėl sustabdytos alkoholinių gėrimų mažmeninės prekybos licencijos galiojimo sumažėjo jo pajamos, prarandami klientai, atšaukiami renginiai, didėja veiklos sąnaudos, kyla darbuotojų praradimo ir veiklos tęstinumo rizika. Pareiškėjo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės kyla neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmė. Dėl to pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir laikinai sustabdyti Administracijos direktoriaus 2026 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. (4.1 E) A1-1128 galiojimą.
Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos teismo nutarties dalies pagrįstumą ir teisėtumą bei vertindama atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – kasos aparato operacijų žurnalo duomenis, duomenis apie sumokėtas socialinio draudimo įmokas, 2025 ir 2026 metų pardavimo pajamų duomenis, elektros energijos sąnaudas pagrindžiančią sąskaitą, taip pat duomenis apie nugriautus statinius ir patikrinimo aktus. Šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui sprendžiant pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą. Įvertinusi šių įrodymų turinį, jų atsiradimo bei pateikimo aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad minėti duomenys pareiškėjui buvo prieinami dar pirmosios instancijos teismui sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, todėl pareiškėjas turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti kartu su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo arba iki šio prašymo išnagrinėjimo dienos. Tačiau pareiškėjas nenurodo objektyvių priežasčių, dėl kurių šių įrodymų nebūtų galėjęs pateikti pirmosios instancijos teismui, taip pat aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad būtinybė šiuos dokumentus pateikti atsirado tik po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (jos dalies) priėmimo. Todėl atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų priimti ir vertinti apeliacinės instancijos teisme.
Be to, pareiškėjas 2026 m. spalio 5 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus. Įvertinusi šių duomenų pateikimo aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad nėra pagrindo šių įrodymų priimti ir vertinti apeliacinės instancijos teisme. Jeigu šiais įrodymais pareiškėjas siekia pagrįsti šiuo metu egzistuojantį poreikį taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jie turėtų būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kad pastarasis, įvertinęs naujai pateiktus duomenis, galėtų spręsti dėl tokios priemonės taikymo.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja (šia teise) piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pagrindinėje byloje prašo panaikinti Administracijos 2026 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. (4.48 Mr) D3-3551 „Dėl prašymo panaikinti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymą“ ir perduoti Administracijai iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2026 m. rugpjūčio 6 ir 7 d. prašymus. Administracija minėtu raštu atsisakė panaikinti alkoholio prekybos licencijos galiojimo sustabdymą UAB „Sporto lizdas“, nustačiusi, kad kavinė yra pastatuose, kurie Nekilnojamojo turto registre nuo 2018 metų registruoti kaip savavališka statyba. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 16 d. yra galutinai pripažinęs šių pastatų statybą savavališka ir nurodęs pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taip pat pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Administracijos direktoriaus 2026 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. (4. 1 E) A1-1128 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo sustabdymo UAB „Sporto Lizdas“ galiojimą iki bus išnagrinėtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl pareiškėjo skundo. Šiuo įsakymu buvo sustabdytas UAB „Sporto lizdas“ licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, išduotos (duomenys neskelbtini), kavinėje, (duomenys neskelbtini), galiojimas neterminuotam laikui. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę iš esmės grindžia ekonominio pobūdžio neigiamomis pasekmėmis, kurios, pareiškėjo teigimu, kyla dėl negalėjimo verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, t. y. sumažėjusiomis pajamomis, klientų praradimu, atšauktais renginiais, papildomais nuostoliais, darbuotojų praradimo ir veiklos tęstinumo rizika. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien šių aplinkybių nurodymas procesiniuose dokumentuose nepatvirtina, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas vykdo ne tik prekybos alkoholiniais gėrimais, bet ir maitinimo veiklą. Todėl pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikti kasos aparato operacijų žurnalo duomenys neatspindi tik pajamų iš prekybos alkoholiniais gėrimais, o tai neleidžia nustatyti, kokią konkrečią pareiškėjo pajamų dalį sudaro pajamos iš alkoholinių gėrimų prekybos ir kokio dydžio finansinius paradimus būtent dėl šios veiklos apribojimo pareiškėjas patiria. Be to, pareiškėjui nėra uždrausta tęsti maitinimo veiklos, todėl bendras pareiškėjo pajamų pokytis šiuo atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad būtent dėl licencijos galiojimo sustabdymo pareiškėjui kyla tokio masto žala, kuri pagal savo pobūdį būtų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma. Analogiškai vertintinas ir pareiškėjo nurodomas apie 3 000 Eur per dieną patiriamų nuostolių dydis. Pareiškėjas nepateikė duomenų, leidžiančių nustatyti, kaip ši suma apskaičiuota, kokią jos dalį sudaro negautos pajamos, kokią – negautas pelnas, kokios sąnaudos dėl licencijos galiojimo sustabdymo faktiškai nepatiriamos, taip pat kaip nurodyti skaičiavimai susiję su alkoholinių gėrimų prekybos apribojimu. Be to, negautos pajamos ir neatitaisoma žala nėra tapačios teisinės kategorijos.
Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo nurodomi finansiniai praradimai negalėtų būti kompensuojami pinigais. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad pagrindinėje byloje konstatavus pareiškėjo teisių pažeidimą dėl licencijos galiojimo sustabdymo patirtų turtinių praradimų atlyginimas būtų objektyviai neįmanomas arba itin sudėtingas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad finansinio pobūdžio neigiamos pasekmės savaime nėra pakankamas pagrindas reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti, jeigu nėra duomenų, patvirtinančių, kad jų pašalinimas ar kompensavimas vėliau būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024, 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-638-552/2024, 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2024, 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-616-575/2024 ir kt.). Pareiškėjo argumentai dėl klientų praradimo, atšauktų renginių, darbuotojų praradimo ir galimo veiklos nutraukimo taip pat nepaneigia šioje nutartyje padarytos esminės išvados, nes šios aplinkybės nurodomos kaip galimos ateityje atsirasiančios pasekmės, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tokios pasekmės šios nutarties priėmimo dieną yra realios, neišvengiamos ir, kad jų padarinių nebūtų galima pašalinti ar kompensuoti.
Vertinant pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pagrįstumą, be kita ko, reikšminga ir tai, kad ši priemonė nėra tiesiogiai susijusi su pagrindinėje byloje pareikštais reikalavimais. Kaip minėta, pagrindinėje byloje pareiškėjas neginčija Administracijos direktoriaus 2026 m. liepos 21 d. įsakymo, kuriuo sustabdytas licencijos galiojimas, teisėtumo. Pareiškėjas ginčija Administracijos 2026 m. rugpjūčio 11 d. raštą, kuriuo atsisakyta panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, ir prašo perduoti jo prašymus Administracijai nagrinėti iš naujo. Tuo tarpu pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra nukreipta būtent į Administracijos direktoriaus 2026 m. liepos 21 d. įsakymo galiojimo sustabdymą. Tokios priemonės taikymas reikštų ne tik esamos padėties išsaugojimą iki ginčo išsprendimo, bet ir faktiškai atkurtų pareiškėjo galimybę vykdyti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia priemonė peržengtų reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtį, nes ja iš esmės būtų išspręstas klausimas, kuris nėra pagrindinėje byloje pareikšto reikalavimo objektas ir į kurį galėtų būti atsakyta tik išnagrinėjus ginčą iš esmės.
Pareiškėjo argumentai dėl statinių teisinio statuso, savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir aplinkybės, jog, pareiškėjo teigimu, nustatyti pažeidimai yra pašalinti, yra susiję su pagrindiniu ginču ir Administracijos atsisakymo panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą teisėtumo bei pagrįstumo vertinimu. Todėl, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, nėra vertinama, ar Administracijos nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą atsisakyti panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3799-261/2017). Paprastai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-752/2011). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl statinių teisinio statuso, savavališkos statybos padarinių ir nustatytų pažeidimų pašalinimo yra vertintini nagrinėjant administracinę bylą iš esmės, o ne sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą.
Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė, jog, netaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam kiltų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo nurodytos galimos ekonominės pasekmės yra iš esmės turtinio pobūdžio, tačiau jų konkretus dydis, priežastinis ryšys su alkoholinių gėrimų prekybos licencijos galiojimo sustabdymu ir aplinkybė, kad šios pasekmės vėliau negalėtų būti pašalintos ar kompensuotos, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Be to, prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė būtų nukreipta į administracinio akto, kurio pareiškėjas pagrindinėje byloje neginčija, galiojimo sustabdymą ir sudarytų sąlygas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės atnaujinti licencijuojamą veiklą. Įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pateiktus duomenis, reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtį ir jų taikymui keliamus reikalavimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas ir konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygų – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Atskirojo skundo argumentai šios išvados nepaneigia ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sporto lizdas“ atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sporto lizdas“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.