Kauno apygardos teismo nutartis

Pareiškėja V. V. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. N. priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti palikimą atsiradusį po P. A. mirties, faktiškai pradėjus jį valdyti. Pareiškėja nurodė, kad ji ir suinteresuotas asmuo E. N. nėra saistomi giminystės ryšiais. Pareiškėja V. V. yra įpėdinė pagal įstatymą, paveldėjusi turtą po G. N. mirties. Suinteresuotas asmuo E. N. yra įpėdinis pagal įstatymą, paveldėjęs turtą po motinos H. R. N. mirties. P. A. ir G. A. buvo sutuoktiniai. Duomenų apie tai, kad G. A. ir P. A. turėtų vaikų ar kitų artimųjų (brolių seserų), nėra, tačiau iš 1998 m. lapkričio 23 d. paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad po G. A. mirties ((duomenys neskelbtini) turtą paveldėjo sutuoktinis P. A. ir duktė I. A.. Be to, iš P. A. testamento bei notarų biuro pažymos matyti, kad po P. A. mirties testamentu paskirtą turtą paveldėjo P. A. duktė H. R. A. (vėliau tapusi N.). G. R. N. mirė (duomenys neskelbtini) todėl į bylą suinteresuotu asmeniu yra įtrauktas jos sūnus E. N.. 2001 m. gruodžio 21 d. P. A. sudarė testamentą, kuriuo jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį su joje esančia pastatų dalimi, esančia (duomenys neskelbtini), paliko H. R. A.. Visą kitą savo turtą (neišskiriant namų apstatymo bei apyvokos reikmenų), kuris jam priklausys ir kur jis bus ir iš ko susidės, jis paliko G. N.. P. A. mirė (duomenys neskelbtini) Po P. A. mirties H. R. A. (N.) priėmė palikimą pagal 2001 m. gruodžio 21 d. testamentą, t. y. paveldėjo jai testamentu paliktą konkretų turtą. Po P. A. mirties G. N. priėmė palikimą pagal 2001 m. gruodžio 21 d. testamentą, pradėdama turtą faktiškai valdyti, t. y. G. N. pradėjo faktiškai valdyti tiek asmeninius P. A. daiktus, tame tarpe vestuvinį žiedą, rankinį laikrodį, tiek ir jų bendrai įgytus daiktus: paveikslą, kurį jie gavo dovanų nuo draugų vestuvių proga, miegamojo komplektą (spinta, lova, TV staliukas ir komoda), kurį jie įsigijo gyvendami kartu pas G. N. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Testamentu G. N. paskirtas turtas nėra paveldėtas. Apie tai, kad šie daiktai yra P. A. ar jų įgyti bendrai pareiškėjai pasakojo G. N.. P. A. ir G. N. nebuvo įregistravę oficialios santuokos, tačiau buvo sudarę bažnytinę santuoką ir tam tikslui buvo įsigiję vestuvinius žiedus, kuriais apsikeitė bažnytinės santuokos ceremonijos metu. Paskutinius gyvenimo metus P. A. ir G. N. praleido atskirai, kadangi P. A. susirgus onkologine liga, jo artimieji jį išsivežė. G. N. minėjo, kad P. A. jai buvo minėjęs, kad turi žemės sklypų, kurie po jo mirties atiteks jai, tačiau jam mirus, ji ieškojo tų žemės sklypų, tačiau jų nerado. Kaip ir kokiu būdu G. N. ieškojo tų sklypų, pareiškėjai nėra žinoma. Kadangi po P. A. mirties jo vardu registruoto nekilnojamojo turto nerado, todėl G. N. į notarą dėl P. A. asmeninių daiktų ir namų apyvokos daiktų, kurie buvo jos žinioje, paveldėjimo nesikreipė. 2025 m. spalio 22 d. pareiškėja po pakvietimo apsilankė (duomenys neskelbtini) notarų biure, kur, kaip G. N. įpėdinė, buvo informuota apie tai, kad G. N. nėra priėmusi palikimo pagal 2001 m. gruodžio 21 d. P. A. testamentą ir jai buvo pasiūlyta kreiptis tuo tikslu į teismą. Iš notaro pateiktų duomenų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. Nacionalinės žemės tarnyboje prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) buvo priimtas sprendimas Nr. 40S-42-(14.40.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 15175/37678 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris Nr. (duomenys neskelbtini) Joniškio k. v., esančio (duomenys neskelbtini) tačiau kadangi šio sprendimo priėmimo metu G. A. buvo mirusi, todėl daiktinės teisės jos vardu nebuvo įregistruotos. Taip pat 2018 m. rugsėjo 28 d. NŽT buvo priimtas sprendimas Nr. 40S-42-(14.40.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 3225/8006 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) tačiau kadangi šio sprendimo priėmimo metu G. A. buvo mirusi, todėl daiktinės teisės jos vardu nebuvo įregistruotos. P. A. buvo priėmęs palikimą po sutuoktinės G. A. mirties, tačiau palikimo priėmimo metu ir vėliau iki P. A. mirties ((duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į nurodytus žemės sklypus nebuvo atkurtos, todėl P. A. kaip įpėdinis negalėjo įregistruoti daiktinių teisių į žemės sklypus G. A. vardu bei šio turto paveldėti. Kadangi G. N., kuriai buvo paliktas visas kitas (išskyrus testamente nurodytas) turtas, tai jai mirus, jos teisės ir pareigos pereina jos įpėdinei pagal testamentą – pareiškėjai. Suinteresuotas asmuo E. N. prašė patikslintą pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, nes nors G. N. turėjo testamentą, tačiau per nustatytą 3 mėnesių terminą palikimo nepriėmė; faktiškai žemės sklypo nevaldė, daiktinių teisių neįregistravo; nesielgė kaip palikimo savininkė; neišreiškė valios palikimą priimti. Suinteresuotas asmuo yra įpėdinis pagal įstatymą, paveldėjęs turtą po savo motinos H. R. N., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties. P. A. ir G. A. yra suinteresuoto asmens E. N. seneliai. Pareiškėja pareiškime klaidingai teigia, jog P. A. ir G. A. vaikų neturėjo. G. A. ir P. A. turėjo 2 dukras: H. R. N. ir I. A.. Suinteresuoto asmens E. N. motina, H. R. N., mirė (duomenys neskelbtini) ir palikimą po jos mirties priėmė suinteresuotas asmuo E. N.. I. A. mirė (duomenys neskelbtini) palikimą po jos mirties priėmė jos sūnus L. S.. Suinteresuoto asmens senelė G. A. mirė (duomenys neskelbtini) palikimą po jos mirties priėmė jos sutuoktinis ir suinteresuoto asmens senelis P. A. ir jų duktė I. A.. P. A. 2001 m. gruodžio 21 d. sudarytu testamentu paliko jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį su joje esančia pastatų dalimi, adresu: (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens motinai H. R. A. (N.). Visą kitą savo turtą (neišskiriant namų apstatymo bei apyvokos reikmenų), kuris jam priklausys ir kur jis bus ir iš ko susidės, jis paliko G. N.. Po P. A. mirties ((duomenys neskelbtini) palikimą priėmė P. A. duktė, suinteresuoto asmens mama H. R. A. (N.), kuri kreipėsi į teismą ir palikimą priėmė faktiniu valdymu, kuris nustatytas teismo sprendimu. P. A. sutuoktinė G. A. mirė (duomenys neskelbtini) ir senelis su sutuoktine gyveno iki jos mirties. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jo senelis P. A. niekada nebuvo nei jam, nei savo dukroms, nei kitiems giminaičiams sakęs, kad yra sudaręs bažnytinę santuoką su G. N. ar ketina ją vesti. Kaip nurodė pati pareiškėja, paskutinius gyvenimo metus P. A. ir G. N. praleido atskirai, nes neva tai jo artimieji jį išsivežė jam susirgus onkologine liga. Šios pareiškėjos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, nes seneliui pasiligojus pati G. N. jį atvežė į jo motinos H. N. namus, esančius (duomenys neskelbtini), pranešdama, kad jo neslaugysianti. Šios faktinės aplinkybės yra žinomos ir kaimynams (bendraturčiams), kurie gyvena minėtame turte, esančiame (duomenys neskelbtini). P. A. nuo 2002 m. gyveno kartu su suinteresuoto asmens mama H. N., buvos jos slaugomas ir palaidotas. G. N. nedalyvavo P. A. laidotuvėse, jokių ryšių su jo šeima nepalaikė. Pareiškėja neteisingai nurodė, jog jis sirgo onkologine liga ir artimieji jį išsivežė, nes senelis eilę metų dar esant gyvai jo sutuoktinei sirgo (duomenys neskelbtini) liga. 2002 m. gegužės 16 d. jam buvo išduotas invalidumo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pirmos invalidumo grupės ir reikalingos nuolatinės priežiūros. 2007 m. liepos 24 d. jam buvo nustatyta specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Šie įrodymai patvirtina, jog P. A. jau 2002 m. gyveno pas suinteresuoto asmens mamą H. N., adresu (duomenys neskelbtini), buvo jos slaugomas. P. A. mirė dėl (duomenys neskelbtini), kas matyti iš pridedamo jo mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini). Priešingai nei teigė pareiškėja, net ir nesant žemės sklypų daiktinių teisių įregistravimo VĮ Registrų centre, apie turtinių teisių turėjimą, konkrečiu atveju apie G. A. nuosavybės teisių atkūrimą į nekilnojamąjį turtą - 1.84 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini), G. N., kaip P. A. testamentinei įpėdinei nebuvo kliūčių apie tai sužinoti Nacionalinėje žemės tarnyboje, seniūnijoje ir/ar kitose valstybinėse įstaigose, jeigu ji siekė (norėjo) priimti palikimą. Šios aplinkybės tik patvirtina faktą, jog G. N. nesiekė priimti palikimo, niekada nevaldė nekilnojamojo turto, kurį paveldėjo P. A. po savo sutuoktinės G. A. mirties. Apie tai, kad po senelės G. A., mirusios (duomenys neskelbtini) jai 2018 m. rugsėjo 28 d. NŽT sprendimu Nr. 40S-42-(14.40.3) (sprendime pavardė A.) atkurtos nuosavybės teisės į 1,84 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kartu su B. C. ir S. P., žinojo suinteresuoto asmens motina ir jos giminaičiai, kurie paveldėjo B. C. ir S. P. turtą. B. C. įpėdiniai, priėmę palikimą yra jos vaikai, R. C. ir A. G., kurie sudarė paveldėto turto pasidalijimo sutartį ir daiktines teisės į žemės sklypo dalį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo dalį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotos A. G. vardu. Žemės sklypo dalimis į kurias atkurtos nuosavybės teisės po G. A. mirties, faktiškai valdė ir iki savo mirties naudojosi suinteresuoto asmens motina H. N.. H. N. šį faktą sužinojo iš giminaičių (žemės sklypų bendraturčių) apie jos motinai G. A. atkurtas nuosavybes teises kartu su B. C. ir S. P., taip pat buvo minėjusi ir suinteresuotam asmeniui, kad jos gyvenamosios vietos adresu iš (duomenys neskelbtini) skyriaus žemėtvarkos buvo atsiusti dokumentai. Iš 2018 m. rugsėjo mėn. 28 d. NŽT sprendime Nr. 40S-42-(14.40.3) esančio įrašo matyti, jog sprendimas surašytas 2 egzemplioriais, kurių vienas įteiktas G. A. (A.) įpėdiniams, kitas saugomas NŽT (duomenys neskelbtini) skyriuje. Suinteresuoto asmens motina H. N. pavasario ir vasaros laiku gyveno pas A. P. adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas yra šalia minėtos namų valdos į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės jos motinai G. A., todėl suinteresuoto asmens motina naudojosi žemės sklypo dalimi kartu su bendraturčiais, nors daiktinės teisės kurį laiką nebuvo įregistruotos ir bendraturčių R. C. ir A. G., taip pat naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta, dirbo žemės sklype: sodino daržoves, bulves, prieskoninius augalus, ir rudenį sugrįžusį į savo būstą, esantį (duomenys neskelbtini), naudojosi / maitinosi išaugintomis gėrybėmis, vaišindavo suinteresuotą asmenį ir kaimynus. Faktines aplinkybes, jog pavasario-vasaros sezonu mama gyvendavo (duomenys neskelbtini) A. P. namų valdoje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina ir jos mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta mirties vieta. Mama mirė dėl (duomenys neskelbtini) veiklos sutrikimo, kai 2024 m. pavasarį buvo nuvykusi pas giminaičius. Kadangi nuosavybės teisės į aukščiau minėtus žemės sklypus atkurtos G. A. tik (duomenys neskelbtini), t. y. po jos mirties, todėl suinteresuoto asmens senelis P. A. priėmęs palikimą po sutuoktinės mirties negalėjo daiktinių teisių į šį turtą įregistruoti, nes jau buvo miręs ((duomenys neskelbtini) Suinteresuotas asmuo AB Turto bankas neprieštaravo pateiktam pareiškimui, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo NŽT nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendime Nr. 40S-42-(14.40.3.) minimų žemės sklypų dalių paveldėjimo valstybės vardu procedūra nėra pradėta. NŽT neturi duomenų apie tai, kas ir kada faktiškai pradėjo valdyti mirusiųjų turtą, todėl dėl pareiškėjos reikalavimų pagrįstumo prašė teismo spręsti išnagrinėjus bylą iš esmės, ištyrus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes.

Apeliaciniu skundu pareiškėja V. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą pareiškimą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad G. N. buvo pasyvi siekdama priimti palikimą ir būtent tokią išvadą teismas padarė vertindamas, kad ji niekada nesirūpino ir neprižiūrėjo žemės sklypų, kuriuos po sutuoktinės mirties paveldėjo P. A.. Tokia teismo padaryta išvada leidžia teigti, kad teismas neįsigilino į esmines bylos aplinkybes.

Skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, P. A. ir G. N. kartu gyveno ne kelis, o apie 8-9 m. (liudytojos R. B. teigimu apsigyveno 1998 m. pabaigoje, o bažnytinę santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) apie 1,5-2 m. iki P. A. mirties jį iš G. N. išsivežė jo artimieji (tai patvirtino liudytojos R. B., V. V. ir V. B.). Nors ši aplinkybė palikimo priėmimo faktui neturi reikšmės, tačiau rodo, kad teismas neobjektyviai vertino įrodymus, neatskleidė jų turinio.

Šalies argumentai

Pareiškėjos nurodytų daiktų – baldų, vestuvinių žiedų ar vestuvių proga gautų dovanų, naudojimas savaime neįrodo, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą pradėjo valdyti paveldimą turtą kaip savo. Pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų apie aktyvius veiksmus, susijusius su palikėjo turtinių teisių įgyvendinimu ar administravimu: nebuvo kreiptasi į notarą, kitas institucijas, nebuvo rūpinamasi žemės sklypo turtinių teisių registravimu, apsauga ar tvarkymu. Vien aplinkybė, jog pareiškėja nežinojo apie palikėjo mirtį ar apie tam tikro turto egzistavimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti faktinio palikimo priėmimo. Byloje įrodyta, nes pati pareiškėja pripažino, kad testamentinė įpėdinė G. N. buvo informuota paties palikėjo P. A., kad po jo sutuoktinės G. A. mirties jis paveldėjęs nuosavybės teises į žemės sklypus, todėl pareiškėjos argumentas, kad G. N. negalėjo žinoti, nes registre nieko nebuvo, įpėdiniai nebuvo įregistravę nuosavybės teisių, yra nepagrįstas. Testamentinė įpėdinė turėjo informaciją apie turtines teises į žemės sklypus po palikėjo mirties, tačiau nesidomėjo palikimo sudėtimi, nesikreipė į tokią informaciją turinčias institucijas, kaip žemėtvarka, archyvai ir kt. dėl informacijos suteikimo.