Kauno apygardos teismo nutartis

2026-06-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-240-999/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-06-26
Bylos Nr.
eAN2-240-999/2026
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00220-2026-6
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Institucija
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Suinteresuotas asmuo
MB K&D Autohaus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-240-999/2026 Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00220-2026-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.5.3; 21.11.10
Kauno apygardos teismasN u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 26 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Dyburienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo APA1 skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atmestas APA1 skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo A. M. 2026 m. vasario 5 d. priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos nutarimu APA1 pripažintas kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje. Nutarime nurodoma, kad APA1 2025 m. rugpjūčio 27 d. 16 val. 52 min., (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje, vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), rankomis naudodamasis išmaniąja ryšio priemone telefonu. Nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustačius vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, APA1 paskirta 90 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesių laikotarpiui.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su nutarimu, APA1 pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams, kuriuo buvo prašoma pakeisti jo atžvilgiu priimtą nutarimą, neskiriant administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinant jos taikymo terminą. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi, APA1 skundas buvo atmestas.

APA1 skundu apygardos teismui prašo pakeisti apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje ir pakeisti paskirtą nuobaudą. Skundu prašo neskirti specialiosios teisės atėmimo 2 mėnesiams, netaikant specialiosios teisės atėmimo šioje administracinėje byloje.

Skunde nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas nutartį nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, ko pasėkoje nepagrįstai nepaskyrė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui švelnesnę, negu įstatymo nustatyta administracinio poveikio priemonę. Pasak APA1 , teismas neįvertino, kad šiuo metu jis turi mažametį vaiką, kurį reikia vežti pas daktarus apžiūrai, berniukui du metai. Gyvena su gyvenimo drauge 17 kilometrų nuo Kauno, ko pasėkoje jam neturint teisių negalės nuvežti vaiko pas daktarus būtinosioms apžiūroms, taip pat negalės nuvykti į darbą. Nuo namų iki artimiausios autobusų stotelės yra penki kilometrai, todėl teisių atėmimas jam, kaip šeimos maitintojui užkirstų kelią uždirbti šeimai pinigus, visus išmaitinti.

Akcentuoja, kad užsiima automobilių prekyba, todėl teisės jam būtinos pervaryti automobilius, juos parsivaryti, nuvežti remontuoti ar tiesiog atvykti į darbą. Nurodo, kad yra (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad konkrečiu atveju turi būti atsižvelgta į pažeidėjo kaltės formą (pažeidimas padarytas dėl neatsargumo) ir jo prisipažinimą. Jis prisipažino, kad padarė šį nusižengimą, bandė sudaryti mokestinę sutartį su VMI dėl visų turimų baudų sumokėjimo dalimis, o tai turėtų būti vertinama kaip lengvinanti aplinkybė. Nurodo, kad paskutinį kartą už naudojimąsi telefonu buvo baustas 2025 m. gruodžio 15 d.

Pažymi, kad jo padaryta veika yra visiškai atsitiktinė, niekaip neatspindinti jo skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančias teisės ir moralės normas. Padaryta veika yra ne sisteminis, o vienkartinis, atsitiktinis jo elgesys, dėl to yra pagrindas išvadai, kad švelnesnė nuobauda būtų pajėgi jį perauklėti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į APA1 skundą, Institucijos vyriausiasis tyrėjas R. K. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistus Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. balandžio 28 d. nutartį ir Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos nuomone, APA1 kaltė byloje įrodyta surinktų duomenų ir įrodymų visetu, duomenys vienas kitą papildo ir Marijampolės apylinkės teismo padarytos išvados yra teisėtos ir teisingos. Teismas buvo aktyvus, aktyviai tyrė surinktus įrodymus, proceso šalims užtikrino rungimosi principu grįstus posėdžius, suteikė teisę pateikti reikšmingus bylai duomenis, užtikrino nešališką procesą.

Institucija pažymi, kad APA1 prisipažino įvykdęs jam inkriminuotą nusižengimą. Taip pat pažymi, kad APA1 skunde nurodyti motyvai yra deklaratyvūs, asmuo cituoja teismų praktiką, tačiau nenurodo nei vienos konkrečios ypatingos aplinkybės, dėl ko jo atžvilgiu bausmė turėtų būti švelninama.

Atsiliepime teigiama, kad APA1 paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nuobauda ir poveikio priemonė paskirtos įvertinus tiek lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes ir yra tinkamos realizuoti administracinės nuobaudos tikslus.

Institucija pažymi, kad APA1 administracinių nusižengimų istorija rodo, jog jis eilę metų sistemingai daro tyčinius nusižengimus – nuo 2019 metų baustas 73 kartus už įvairius administracinius nusižengimus, iš kurių daugiausiai už KET pažeidimus, paskirtos nuobaudos nebevykdomos nuo 2022 metų. Ankstesnio savo elgesio APA1 kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė. Šie duomenys patvirtina, kad padarytas nusižengimas yra labiau sisteminis nei atsitiktinis, paskiriamos vien piniginės nuobaudos neturi jokio auklėjamojo poveikio, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nagrinėjamu atveju turi būti taikytinas.

Institucijos įsitikinimu, APA1 nepateikė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl ko paskirta nuobauda turėtų būti mažinama. Institucija atkreipia dėmesį, kad numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobūdžio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju, privatus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbu ar šeimyniniais įsipareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Institucijos nuomone, tenkinus asmens skundą, būtų pažeisti protingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principai.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

konstatuoja:

APA1 apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apylinkės teismo nutarimo motyvus, apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus sprendžia, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai įvertinus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes bei konstatuoja, kad APA1 paskirta administracinė nuobauda yra tinkama.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 471 straipsnio 3 dalimi, reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad už minėto straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.

Kelių eismo taisyklių 20 punktas numato, kad transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

Institucijos 2026 m. vasario 5 d. nutarimu, APA1 pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nubaustas 90 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. APA1 inkriminuotą administracinį nusižengimą jis įvykdė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtą už ANK 417 straipsnio pažeidimą, dėl ko institucijos nutarimu jam buvo nustatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje numatytas terminas.

Pažymėtina, kad pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį, administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. Taigi ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu – siekiama pirmiau nurodytų tikslų. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-697/2025).

Žemesnės instancijos teismas

ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-22-648/2024).

Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundo bei atsiliepimo į jį argumentus APA1 paskirtos nuobaudos individualizavimo kontekste, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, APA1 asmenybę, jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą ir pagrįstai netenkino skundo dėl APA1 paskirtos bausmės švelninimo.

APA1 skunde nurodo, kad turi mažametį vaiką, kurį reikia vežti pas daktarus apžiūrai, gyvena 17 kilometrų atstumu nuo Kauno, taip pat ne tik negalės nuvykti į darbą, bet ir vykdyti savo darbo funkcijas, kadangi dirba su automobiliais, kuriuos reikia pervaryti, vežti taisyti ir pan. Visgi, aukštesnysis teismas nemato pagrindo švelninti apeliantui paskirtą nuobaudą remiantis nurodytomis aplinkybėmis, kadangi šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Nors apelianto nurodytos aplinkybės ir yra svarbios vertinant nuobaudos švelninimo klausimą, tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamas pagrindas nuobaudą švelninti ar jos išvis neskirti. Pažymėtina, kad pagal turimus bylos duomenis, APA1 yra daug kartų baustas ANK nustatyta tvarka, išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog APA1 nuo 2022 metų iki šio pažeidimo padarymo dienos baustas net 75 kartus dėl įvairių administracinių nusižengimų, iš kurių vien tik 2025 metais jis 25 kartus dėl įvairaus pavojingumo Kelių eismo taisyklių pažeidimų (baudos nesumokėtos). Toks apelianto elgesys nerodo, jog jis daro reikiamas išvadas iš jam skiriamų nuobaudų bei patvirtina polinkio nepaisyti kelių eismo taisyklių tęstinumą.

Atmetamas kaip nepagrįstas APA1 argumentas, jog jo padaryta veika yra visiškai atsitiktinė, niekaip neatspindinti jo skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės bei moralės normas. Apeliantas teigia, kad jo padaryta veika yra ne sisteminis, o vienkartinis elgesys. Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, šie apelianto teiginiai visiškai paneigti byloje esamais duomenimis apie tai, kad apeliantas nuo 2019 metų yra baustas virš 70 kartų už įvairaus pavojingumo Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai parodo, jog apeliantas itin linkęs daryti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nerūpestingai vertina ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumą, todėl tikėtina, jog paskyrus apeliantui švelnesnę nuobaudą, jis Kelių eismo taisyklių pažeidimus darys ir toliau. Taigi, nors apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į itin teigiamai charakterizuojamą APA1 asmenybę – prisipažino, siekė apmokėti paskirtas nuobaudas dalimis, tačiau Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys parodo, jog jis nėra itin drausmingas vairuotojas.

Apygardos teismas, įvertinęs visumą reikšmingų nuobaudos skyrimui aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju APA1 paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti pastarojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog administracinė nuobauda APA1 paskirta tinkamai, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti pastarajam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba trumpinti šios administracinio poveikio priemonės terminą nėra pagrindo. Dėl ko, keisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. balandžio 28 d. nutartį APA1 apeliaciniame skunde išdėstytais nuobaudos individualizavimo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. balandžio 28 d. nutartį nepakeistą ir APA1 skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Daina Dyburienė