Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-09-02 · Administracinė byla Nr. eAS-2889-556/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-02
Bylos Nr.
eAS-2889-556/2026
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02461-2025-8
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius, Rytis Krasauskas
Atsakovas
Šiaulių miesto savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas
Viešojo intereso gynimo fondas
Administracinė byla Nr. eAS-2889-556/2026 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02461-2025-8 Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. rugsėjo 2 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų grupės (atstovaujamos A. Ū. ir advokato S. D.) atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal grupės (atstovaujamos A. Ū. ir advokato S. D.) patikslintą skundą atskovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Regionų administraciniame teisme gautas grupės atstovo A. Ū. ir grupės advokato S. D. grupės skundas atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos), kuriame prašė: 1) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. S-3683 „Dėl gyventojų grupės reikalavimų susijusių su žemės sklypu (duomenys neskelbtini)“ priimtą sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta patenkinti Suinteresuotos visuomenės 2022 m. lapkričio 30 d. „Pretenzijos-pranešimo apie grupės kreipimąsi į teismą su grupės skundu ir ketinimą patikslinti grupės skundą arba ketinimą kreiptis į teismą su savarankišku grupės ieškiniu“ (toliau – ir Pretenzija) pirmą ir antrą reikalavimus, ir įpareigoti Suinteresuotos visuomenės Pretenziją-pranešimą šioje dalyje išnagrinėti pakartotinai; 2) nagrinėti skundą pagal grupės skundo proceso taisykles.

Regionų administraciniame teisme 2026 m. liepos 31 d. gautas pareiškėjų prašymas iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti ginčo teritorijos pagrindu suformuotų žemės sklypų pardavimo aukcionų procedūras bei uždrausti sudaryti šių sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, registruoti nuosavybės teises ir atlikti kitus disponavimo ginčo teritorijos pagrindu suformuotais žemės sklypais veiksmus apie tai pranešant atsakovui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodė, kad Šiaulių miesto administracijos direktorius 2021 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. A-1662 patvirtino (duomenys neskelbtini) miško teritorijoje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtino laisvos valstybinės žemės sklypo ribas ir plotą (3,6935 ha), pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (kita) ir nustatė žemės naudojimo būdą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas yra apžėlęs mišku, kuriuo iki šiol pareiškėjai naudojosi rekreacijos tikslais. Atsakovui Žemės sklypą suformavus kaip atskirą laisvą valstybinį žemės sklypą atsirado pagrindas spręsti dėl šio Žemės sklypo įveiklinimo atsižvelgiant į Šiaulių miesto teritorijos Bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) reikalavimus.

Pareiškėjai teigė, kad Bendrojo plano sprendiniai, kurių neatitinka Žemės sklypo reglamentas bei Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 22 straipsnio 6 dalyje nustatytas imperatyvas – draudimas rekreacinės paskirties teritorijose statyti gyvenamuosius kvartalus – turi būti įtraukti į Žemės sklypo reglamentą inicijuojant jo neatitikimų Bendrojo plano sprendiniams ištaisymą. Pareiškėjai akcentavo, kad jie yra suinteresuoti Šiaulių miesto gamtinės aplinkos bei kraštovaizdžio – daugiamečiais želdiniais (medžiais, mišku) apaugusia Šiaulių miesto teritorija tarp (duomenys neskelbtini) gatvių (abipus (duomenys neskelbtini) gatvės) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) miškas Žemės sklype), kaip jiems svarbiu rekreaciniu gamtos objektu – išsaugojimu bei jo tvarkymu pagal Šiaulių miesto teritorijos Bendrajame plane nustatytų sprendinių reikalavimus.

Grupės atstovas Grupės vardu 2022 m. lapkričio 30 d. pateikė atsakovui Pretenziją, kuria prašoma: 1) parengti vietovės – (duomenys neskelbtini) mikrorajono – lygmens teritorijų planavimo dokumentą, kuriame 3,6935 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), suprojektuoti kaip atskirąjį želdyną; 2) pradėti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (3.6935 ha ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijų planavimo dokumento koregavimo (arba pakeitimo) procedūrą pašalinant šio žemės sklypo reglamente nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei žemės naudojimo būdų neatitikimus Šiaulių miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniams; 3) atlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūras, kuriomis būtų įvertintos Žemės sklypo panaudojimo alternatyvos bei galimas neigiamas poveikis greta esančios (duomenys neskelbtini) pelkės, kaip „Natura 2000“ teritorijos, vertingosioms savybėms. Atsakovas 2022 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. S-4714 „Dėl gyventojų grupės reikalavimų susijusių su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė patenkinti Pretenziją. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 25 d. bendruoju sprendimu pareiškėjų skundą dalyje dėl pirmojo ir antrojo reikalavimo patenkino – panaikino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. (6.30.)SG-1112 „Dėl želdinių ekspertizės (duomenys neskelbtini)“ tose dalyse ir įpareigojo atsakovę Šiaulių miesto savivaldybės administraciją 2022-08-25 prašymą išnagrinėti iš naujo. Atsakovas skundžiamu Sprendimu netenkino Pretenzijos reikalavimų, todėl pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė šiais argumentais:

po grupės skundo padavimo paaiškėjo naujos, bylai esminę reikšmę turinčios aplinkybės. Pareiškėjams tapo žinoma, kad Šiaulių miesto savivaldybė pradėjo ginčo teritorijos realizavimo procedūras – teritorija padalyta į atskirus žemės sklypus, kurie paskelbti parduoti viešuose aukcionuose;

vietoje to, kad iki galutinio teismo sprendimo būtų išsaugotas esamas teisinis ir faktinis status quo, ginčo teritorija išskaidoma į atskirus parduodamus žemės sklypus ir pradedamas ginčo teritorijos privatizavimas. Jeigu šios procedūros bus užbaigtos, ginčo objektas bus iš esmės pakeistas, o teritorija, kurios atžvilgiu pareiškėjai siekia teritorijų planavimo sprendinių peržiūros, faktiškai nustos egzistuoti kaip vientisas planavimo objektas;

tokiu būdu, dar nepasibaigus teisminiam procesui, būtų sukurtos naujos teisinės ir faktinės aplinkybės, galinčios iš esmės apsunkinti arba apskritai padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pardavus ginčo teritorijos pagrindu suformuotus žemės sklypus, atsirastų nauji privačių teisių subjektai, kurių teisės turėtų būti vertinamos kartu su pareiškėjų ginamomis teisėmis, o patenkinus pareiškėjų skundą atsirastų būtinybė inicijuoti naujus teisminius procesus dėl sudarytų sandorių teisinių pasekmių. Tokia situacija ne tik apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir paneigtų paties šio teisminio proceso paskirtį;

ginčo teritorijos privatizavimas iki teismui pasisakant dėl teritorijų planavimo teisėtumo sukurtų tokią faktinę padėtį, kuri ateityje galėtų būti naudojama kaip argumentas atsisakyti įgyvendinti pareiškėjų siekiamus teritorijų planavimo sprendinius vien dėl to, kad teritorijoje jau atsirado privatūs žemės savininkai. Todėl ginčo teritorijos realizavimas aukcionuose iki bylos išnagrinėjimo sukeltų ne tik privačių interesų pažeidimo, bet ir viešojo intereso pažeidimo riziką. Jeigu teritorija būtų išparduota atskirais sklypais, būtų iš esmės apsunkinta galimybė ateityje įgyvendinti tokius teritorijų planavimo sprendinius, kurių priėmimo siekia pareiškėjai, o pats teisminis procesas rizikuotų tapti deklaratyvus;

Šalies argumentai

pareiškėjai savo prašymą grindžia įrodymu – 2026 m. liepos 31 d. atlikta ekrano nuotrauka, kurioje nurodyta informacija apie aukcionui projektuojamus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) gatvėje – projektuojama 64, suprojektuota 1, suformuota 7, pateikta aukcionui 2, vykstantys aukcionai 0.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų skundas priimtas 2026 m. sausio 7 d. teismo nutartimi. Teismas, pareiškėjų skundo priėmimo metu, atlikęs preliminarų prima facie pareiškėjų keliamų reikalavimų pagrįstumo vertinimą, nenustatė pagrindo pareiškėjų skundą laikyti akivaizdžiai nepagrįstu, todėl priėjo prie išvados, jog egzistuoja pirmoji sąlyga reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžia tuo, jog Šiaulių miesto savivaldybei pradėjus ginčo teritorijos realizavimo procedūras, egzistuoja prielaidos, kad ginčo objektas bus iš esmės pakeistas, o teritorija, kurios atžvilgiu pareiškėjai siekia teritorijų planavimo sprendinių peržiūros, faktiškai nustos egzistuoti kaip vientisas planavimo objektas, tokiu būdu būtų sukurtos naujos teisinės ir faktinės aplinkybės, galinčios iš esmės apsunkinti arba apskritai padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, taip pat kelia grėsmę pareiškėjų siekiui išsaugoti vientisą rekreacinę, mišku apaugusią teritoriją. Įvertinęs nurodytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų prašyme nurodyti teiginiai yra pagrįsti prielaidomis, o ne objektyviomis bylos aplinkybėmis, kadangi įrodymų, patvirtinančių, jog Žemės sklype yra (ar artimiausiu metu bus) pradėti aplinkos pertvarkymo, statybų darbai ar priimti sprendimai (administraciniai aktai), kurie sudarytų tiesioginį teisinį pagrindą tokiems darbams atlikti, nepateikta. Pareiškėjai savo teiginius grindžia į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir spėjimais (nurodo, kad žala kils tuo atveju, jeigu Žemės sklypo realizavimo procedūros bus užbaigtos, tačiau pagal pareiškėjų pateiktus duomenis tokios procedūros šiuo metu yra tik inicijuotos), kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos kilimo grėsmės realumo. Teismas šioje proceso stadijoje pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių įvertino kaip nepagrįstą, todėl atmetė.

III.

Grupės atstovas Grupės vardu atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – iki galutiinio teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti ginčo teritorijos pagrindu suformuotų žemės sklypų pardavimo aukcionų procedūras bei uždrausti sudaryti šių sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, registruoti nuosavybės teises ir atlikti kitus disponavimo ginčo teritorijos pagrindu suformuotais žemės sklypais veiksmus apie tai pranešant atsakovui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui.

Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad byloje nustatytas ne hipotetinis būsimas įvykis, o jau įvykęs juridinę reikšmę turintis faktas – pradėta ginčo teritorijos realizavimo procedūra. Būtent ši aplinkybė ir sudarė pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių faktinį pagrindą. Pareiškėjai neteigė, kad auciono procedūros jau pasibaigusios ar kad žemės sklypai jau perleisti tretiesiems asmenims. Priešingai, būtent dėl to, kad realizavimo procesas jau pradėtas, tačiau dar nėra baigtas, ir buvo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Ginčo teritorijos pateikimas viešo aukciono procedūroms nėra pasirengimas galimam disponavimui ateityje. Tai yra disponavimmo valstybine žeme proceso dalis, kuria pradedamas konkretus turto perleidimas. Aukciono paskelbimas negali būti vertinamas kaip hipotetinė būsima aplinkybė ar prielaida apie galimas ateities pasekmes. Priešingai, tai yra objektyviai nustatytas ir byloje įrodytas faktas, patvirtinantis, kad ginčo teritorijos realizavimo procedūros jau vykdomos. Todėl teismo išvada, jog pareiškėjų argumentai grindžiami vien prielaidomis, yra nepakankamai motyvuota ir neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Teismas nesuabejojo nei pareiškėjų pateikto įrodymo autentiškumu, nei aukciono procedūrų pradėjimo faktu, tačiau šiam byloje nustatytam faktui suteikė netinkamą teisinę reikšmę, jį nepagrįstai prilygindamas prielaidai apie galimas ateities pasekmes.

Žemesnės instancijos teismas

Reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis yra prevencinė – jos taikomos siekiant užkirsti kelią tokių teisinių ir faktinių pasekmių atsiradimui, kurios galėtų apsunkinti arba padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl aplinkybė, kad ginčo teritorijos realizavimo procedūros dar nėra užbaigtos, negali būti pagrindas atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Priešingai, būtent tai, kad realizavimo procesas jau yra pradėtas, tačiau dar nėra pasibaigęs, lemia būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Tokiu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taptų įmanomas tik po to, kai ginčo teritorija jau būtų perleista tretiesiems asmenims ir ginčo objekto teisinė padėtis būtų iš esmės pasikeitusi. Toks Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio aiškinimas neatitiktų reikalavimo užtikrinimo priemonių prevencinės paskirties.

Pirmosios instancijos teismas nutartį motyvuoja tuo, kad byloje nepateikta duomenų apie pradėtus statybos darbus arba priimtus administracinius aktus, kurie sudarytų pagrindą tokiems darbams, tačiau tokie motyvai nėra susiję su pareiškėjų pareikštu prašymu. Pareiškėjai neprašė sustabdyti statybų, projektavimo ar statybą leidžiančių dokumentų galiojimo. Pareiškėjai prašė sustabdyti viešo aukciono procedūras ir uždrausti atlikti disponavimo ginčo teritorijos pagrindu suformuotais žemės sklypais veiksmus. Aplinkybė, kad statybos darbai dar nėra pradėti, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Taigi pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones remdamasis aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su pareiškėjų prašomu apsaugoti teisiniu interesu. Pareiškėjai siekė išsaugoti esamą ginčo objekto teisinę padėtį iki bylos išnagrinėjimo, o ne sustabdyti galimus būsimus statybos darbus.

Ginčo esmė šioje byloje yra pareiškėjų reikalavimas iš naujo spręsti teritorijų planavimo klausimą ir sudaryti prielaidas ginčo teritoriją planuoti kaip vientisą rekreacinę teritoriją. Tuo tarpu atsakovas jau pradėjo šios teritorijos realizavimo procedūras, kurios suponuoja jos išskaidymą į atskirus perleidžiamus žemės sklypus. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo metu jau vykdomi veiksmai, kuriais įgyvendinamas tas teritorijos naudojimo ir disponavimo ja modelis, kurio teisėtumas ir yra šios administracinės bylos dalykas. Jeigu šios procedūros būtų užbaigtos iki bylos išnagrinėjimo, atsirastų nauji privačių teisių subjektai, o tai objektyviai apsunkintų arba net padarytų neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir pareiškėjų siekiamų teritorijų planavimo sprendinių įgyvendinimą.

Nutartyje apskritai nevertinta kita savarankiška ABTĮ 70 straipsnio taikymo prielaida – galimybė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčijamais teisiniais santykiais. Nagrinėjamu atveju būtent tokia situacija ir susiklostė. Ginčo teritorijos realizavimo procedūros jau pradėtos, tačiau dar nėra baigtos. Todėl vienintelis būdas išsaugoti esamą teisinę padėtį iki bylos išnagrinėjimo yra laikinai sustabdyti šių procedūrų eigą. Pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtinto savarankiško reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindo – būtinybės laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčijamais teisiniais santykiais. Nepasisakymas dėl šio įstatyme įtvirtinto reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindo reiškia, kad skundžiama nutartis negali būti laikoma pakankamai motyvuota. Toks motyvavimo trūkumas savaime sudaro pagrindą ją panaikinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjai pateikė į bylą prašymą, kuriame prašo priimti ir pridėti prie administracinės bylos

kaip naują įrodymą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2026 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr. SG-1343 ir įvertinti jame patvirtintas aplinkybes sprendžiant pareiškėjų atskirąjį skundą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pareiškėai paaiškina, kad po skundžiamos nutarties priėmimo gautas oficialus atsakovo administracinis sprendimas papildomai patvirtina, kad ginčo teritorijos pertvarkymas nėra hipotetinė būsima aplinkybė. Ginčo teritorijos pertvarkymo procesas jau pradėtas, jo tikslas – ginčo žemės sklypo padalijimas, o atsakovė konkrečiai nurodė ir numatomą šio pertvarkymo rezultatą. Šios aplinkybės yra tiesiogiai reikšmingos vertinant pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjų argumentai dėl ginčo objekto pakeitimo ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo grindžiami prielaidomis. Priešingai, naujai gautas įrodymas, vertinamas kartu su pareiškėjų jau pateiktais duomenimis apie ginčo teritorijos pagrindu suformuotų žemės sklypų pardavimo aukcionų paskelbimą, papildomai patvirtina, kad ginčo objekto teisinę ir faktinę padėtį keičiantys veiksmai jau yra pradėti ir nėra hipotetiniai.

Aplinkybė, kad galutinės šių procesų teisinės pasekmės dar nėra atsiradusios, nepaneigia pareiškėjų nurodomos grėsmės realumo. Priešingai, reikalavimo užtikrinimo priemonių prevencinė paskirtis yra užkirsti kelią tokioms pasekmėms dar iki jų atsiradimo. Nagrinėjamu atveju šiomis priemonėmis siekiama išsaugoti ginčo objekto esamą teisinę ir faktinę padėtį iki bylos išnagrinėjimo ir išvengti situacijos, kai ginčo teritorijos pagrindu suformuoti žemės sklypai būtų perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba iš esmės apsunkintas.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas pažymi, kad byloje nėra skundžiamas joks teritorijų planavimo dokumentas, kurio teisėtumą turėtų vertinti teismas, byloje nėra pareikštų reikalavimų panaikinti konkrečius atsakovo sprendimus, kuriais yra atlikti veiksmai ginčo teritorijos teritorijų planavimo procese. Taigi, pareiškėjai iš esmės siekia ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, o kad teismas prevenciškai imtųsi ginti pareiškėjų teises.

Atsakovas pažymi, kad jeigu teismas patenkintų pareiškėjų skundą, galimas procesinis rezultatas pagal pačių pareiškėjų skunde nurodytą reikalavimą būtų ginčijamo atsakovo atsakymo panaikinimas ir įpareigojimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymo pirmą ir antrą reikalavimus. Be to, patys pareiškėjai reikalavimu prašo panaikinti atsakovo raštą ir įpareigoti atsakovą pareiškėjų pretenziją išnagrinėti iš naujo. Savivaldybė tokį įpareigojimą galėtų įvykdyti nepriklausomai nuo aukcionų ar kitų veiksmų eigos – t. y. galėtų pakartotinai įvertinti prašymą, surinkti reikšmingus duomenis ir pateikti motyvuotą atsakymą pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus. Teismas šioje byloje nesprendžia, kad atsakovas privalo parengti konkretaus turinio teritorijų planavimo dokumentą. Teismui net ir panaikinus atsakovo skundžiamą atsakymą, teismo sprendimas savaime nepanaikintų sklypų formavimo dokumentų, nepakeistų sklypų naudojimo paskirties ir būdo, nesukurtų pareiškėjams teisės reikalauti, kad sklypai liktų valstybės nuosavybė. Tuo tarpu pareiškėjų prašoma priemonė išeina už nagrinėjamos administracinės bylos ribų, nes ja siekiama sustabdyti savarankiškų administracinių ir (ar) turtinių procedūrų vykdymą, nors šių procedūrų teisėtumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, be to, kaip žemiau paaiškinsime, nėra net tokios įvykdytos.

Atsakovas paaiškina, kad nėra priimta sprendimų dėl konkrečių suformuotų žemės sklypų pardavimo, nėra paskelbti jų pardavimo aukcionai, nenustatytos aukcionų sąlygos, terminai ar dalyviai, todėl pareiškėjai prašo sustabdyti faktiškai nepradėtas ir šiuo metu neegzistuojančias aukcionų procedūras, uždrausti sudaryti pirkimo–pardavimo sutartis dėl dar nesuformuotų nekilnojamojo turto objektų bei uždrausti registruoti nuosavybės teises, nors šiuo metu nėra nei tokių sandorių objektų, nei aukcionų laimėtojų, nei kitų teisinių prielaidų nuosavybės teisėms perleisti ir registruoti. Vien tai, kad vyksta žemės sklypų projektavimas, savaime nereiškia, kad būsimi sklypai bus parduodami, kad dėl jų bus skelbiami aukcionai ar kad nuosavybės teisės į juos bus perleistos tretiesiems asmenims. Sklypų projektavimas ir formavimas bei sprendimų dėl disponavimo savivaldybės turtu priėmimas yra skirtingos procedūros, kurių kiekvienai taikomi atskiri teisės aktuose nustatyti reikalavimai ir kuriose turi būti priimti savarankiški kompetentingų subjektų sprendimai. Todėl pareiškėjų prašymas grindžiamas ne realia ir tiesiogine neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsme, o prielaidomis apie ateityje galbūt būsiančius veiksmus. Pareiškėjai teismui nepateikė konkrečių įrodymų apie priimtus sprendimus parduoti žemės sklypus, paskelbtus aukcionus, nustatytas jų datas ar pradėtas pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo procedūras.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-415-525/2025 baigus nagrinėti administracinę bylą ir atsakovui įgijus pareigą atlikti pakartotinę želdynų ir želdinių inventorizaciją ir ekspertizę žemės sklype (duomenys neskelbtini), atsakovas atliko želdynų ir želdinių inventorizaciją ir ekspertizę ir 2026 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. A-59 nusprendė pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant tikslą pertvarkyti žemės sklypą, padalijant į du ar daugiau žemės sklypų, nustatant ir keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us). Įsakymas nuo 2026 m. vasario 5 d. viešai skelbiamas Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainėje (duomenys neskelbtini). Šio įsakymo pagrindu yra pradėtos žemės sklypų projektavimo procedūros, kurios yra eigoje ir nėra užbaigtos. Todėl jokie ginčo teritorijoje esančių žemės sklypų aukcionai nėra paskelbti ir nėra jokio net faktinio pagrindo teismui juos stabdyti. Pareiškėjų prašymas grindžiamas hipotetine būsimų veiksmų seka ir šiuo metu neturi realaus faktinio objekto.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad prašomas pridėti prie bylos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2026 m. rugpjūčio 21 d. raštas Nr. SG-1343 negalėjo būti pateikti anksčiau, tenkina pareiškėjų prašymą ir prideda prie bylos pateiktą papildomus įrodymą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės nurodęs, kad pareiškėjai neįrodė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistavo pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog vadovaujasi ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, nustatančiu, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžia tuo, kad yra pradėta ginčo teritorijos realizavimo procedūra. Pareiškėjai nurodo, kad neteigia, jog aukciono procedūros jau pasibaigusios ar kad žemės sklypai jau perleisti tretiesiems asmenims. Priešingai, būtent dėl to, kad realizavimo procesas jau pradėtas, tačiau dar nėra baigtas, ir buvo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjų teigimu, aukciono paskelbimas negali būti vertinamas kaip hipotetinė būsima aplinkybė ar prielaida apie galimas ateities pasekmes. Priešingai, tai yra objektyviai nustatytas ir byloje įrodytas faktas, patvirtinantis, kad ginčo teritorijos realizavimo procedūros jau vykdomos. Todėl teismo išvada, jog pareiškėjų argumentai grindžiami vien prielaidomis, yra nepakankamai motyvuota ir neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Teismas nesuabejojo nei pareiškėjų pateikto įrodymo autentiškumu, nei aukciono procedūrų pradėjimo faktu, tačiau šiam byloje nustatytam faktui suteikė netinkamą teisinę reikšmę, jį nepagrįstai prilygindamas prielaidai apie galimas ateities pasekmes.

Teisėjų kolegija, įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir pareiškėjų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pažymi, kad pareiškėjai neįrodė prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones išdėstytų teiginių, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjams gali kilti neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėjai savo teiginius grindžia į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir spėjimais (nurodo, kad žala kils tuo atveju, jeigu Žemės sklypo realizavimo procedūros bus užbaigtos, tačiau pagal pareiškėjų pateiktus duomenis, tokios procedūros šiuo metu yra tik inicijuotos), kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti jų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų proporcingas ir atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

Pasisakydama dėl pareiškėjų argumentų, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nevertinta kita savarankiška ABTĮ 70 straipsnio taikymo prielaida – galimybė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčijamais teisiniais santykiais, teisėjų kolegija pažymi, jog užtikrinimo priemonės taikomos tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, tik esant pateiktiems įrodymams, kad yra būtinybė užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, egzistuoja rizika, jog pareiškėjų teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius būtų išvengta didelės žalos (nuostolių). Šiuo atveju pareiškėjai taip pat turi įrodyti būtiną reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygą, t. y., kad nesiėmus užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis administracinėse bylose Nr. AS-917-552/2017 ir Nr. eAS-924-552/2017), tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikė pagrįstų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog jie patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų grupės (atstovaujamos A. Ū. ir advokato S. D.) atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius