- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-30
- Bylos Nr.
- eAS-1265-492/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01622-2026-7
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: 1) užskaityti ankščiau sumokėtą (žr. Kauno rūmų 2026 m. kovo 17 d. nutarties Nr. eI2-10139-780/2026 3 lapą) žyminį mokestį; 2) pripažinti, kad teisme treti metai yra užšaldyti / įšaldyti apeliacinės pakopos procesai; 3) išreikalauti (įpareigoti pateikti) iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „HISK“ dokumento formą, būtiną Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) dėl išankstinės pensijos dydžių / rodiklių apskaičiavimo / perskaičiavimo; 4) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433 „Dėl atsisakymo skirti socialinio draudimo išankstinę senatvės pensiją P. V.“ (toliau – ir 2026 m. sausio 30 d. sprendimas); 5) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2026 m. kovo 17 d. raštą Nr. (10.2E) DV_S-20386 „Dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo“ (toliau – ir 2026 m. kovo 17 d. raštas) ir įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą (atsakovą – VSDFV) pašalinti padarytą pažeidimą (teisingai išnagrinėti prašymą – nevaržyti teisių) ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 5) panaikinti 2026 m. kovo 25 d. informaciją apie išduotą P1 dokumentą, atėmusį teisę į (duomenys neskelbtini) paskirtą pensiją; 6) įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui, (duomenys neskelbtini) kompetentingai įstaigai, jos pateiktos / išsiųstos informacijos dėl pareiškėjo noro / atsisakymo gauti pensiją kopiją; 7) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, užtikrinančias pareiškėjui (teisę) disponuoti pas atsakovą turimoms / sukauptoms lėšoms, pragyvenimui / išgyventi: skubiai skirti išankstinę pensiją; sustabdyti antstolio vykdomus, pagal vykdomuosius dokumentus, išieškojimų veiksmus; įpareigoti antstolį skubiai padidinti vienkartinį jo nustatytą mėnesinį, neišieškotinų pas atsakovą esančių / sukauptų lėšų limitą; 8) priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir kompensaciją (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 str. 3 d.) už neteisėta veika sukurtą emocinį / moralinį (jauseną, sveikatą, išgyvenimus) diskomfortą ir dėl to patirtą moralinę / materialinę žalą.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą.
Teismas nurodė, kad administraciniame teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas, o ne siekiama vien tam tikrų faktų ar aplinkybių konstatavimo. Todėl pareiškėjo reikalavimas pripažinti, kad apeliacinės pakopos procesai yra trečius metus užšaldyti ar įšaldyti, negali būti savarankiškas administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes tokio reikalavimo patenkinimas nesukeltų konkrečių teisinių pasekmių ir savaime nepašalintų jokio teisės ar teisėto intereso pažeidimo. Tokie teiginiai gali būti vertinami kaip skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali sudaryti savarankiško reikalavimo. Dėl šios priežasties šią skundo dalį atsisakyta priimti nagrinėti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Vertindamas pareiškėjo reikalavimus panaikinti VSDFV Vilniaus teritorinio skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433 ir 2026 m. kovo 17 d. raštą Nr. (10.2E) DV_S-20386, teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalis tokio pobūdžio ginčams nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Prieš kreipiantis į administracinį teismą VSDFV teritorinių skyrių sprendimai turi būti apskųsti VSDFV. Ši tvarka pareiškėjui buvo nurodyta ir pačiuose ginčijamuose administraciniuose aktuose. Kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, kad minėtus sprendimus būtų apskundęs VSDFV, o pats skunde taip pat nenurodė, kad būtų pasinaudojęs šia privaloma ikiteismine tvarka, teismas konstatavo, kad ši procedūra nebuvo įvykdyta. Dėl to skundo dalį dėl minėtų VSDFV teritorinio skyriaus sprendimų panaikinimo atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu. Kadangi reikalavimas įpareigoti VSDFV pašalinti pažeidimą ar atlikti kitus veiksmus yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo dėl administracinių sprendimų panaikinimo, atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, tuo pačiu pagrindu atsisakyta priimti ir šį išvestinį reikalavimą.
Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą panaikinti 2026 m. kovo 25 d. informaciją apie išduotą P1 dokumentą, nustatė, kad P1 dokumente pateikiama tik kitų institucijų priimtų sprendimų ir jų rezultatų santrauka, todėl pati ši informacija nekeičia pareiškėjo teisinio statuso, jo teisių ar pareigų. Dėl to P1 dokumentas nelaikytas individualiu teisės aktu, sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes ir galinčiu būti savarankiškai ginčijamu administraciniame teisme. Teismas pabrėžė, kad administraciniame teisme gali būti ginčijama ne bet kokia viešojo administravimo subjekto veikla, o tik tokie administraciniai aktai ar veiksmai, kurie daro įtaką konkretaus asmens teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.
Šalies argumentai
Pareiškėjo reikalavimą priteisti kompensaciją už, jo teigimu, neteisėtais veiksmais sukeltą moralinę ir materialinę žalą teismas taip pat laikė išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo dėl VSDFV Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimų teisėtumo. Kadangi dėl nesilaikytos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarkos teismas negali nagrinėti pagrindinio reikalavimo dėl minėtų administracinių sprendimų teisėtumo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo nagrinėti ir iš šių sprendimų kildinamo reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Todėl ir šią skundo dalį teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsisakęs priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, nenagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Teismas, be kita ko, nesprendė pareiškėjo prašymo įskaityti anksčiau sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį, nes iš ankstesnės Regionų administracinio teismo Kauno rūmų nutarties matyti, kad šio žyminio mokesčio klausimas jau buvo spręstas kitoje byloje, o nagrinėjamoje byloje nebuvo galimybės nustatyti, kad tas mokestis buvo sumokėtas būtent už šio skundo pateikimą.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), nustatęs, kad pareiškėjas, siekdamas nuginčyti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus, nesilaikė privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, o kita dalis skundo (pareiškimo) reikalavimų nenagrinėtini administraciniame teisme.
Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.
Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taip pat atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kai asmuo, kuris kreipėsi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).
ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai), o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017, 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1089-520/2026 ir kt.).
Socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas, kurio 44 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas nuginčyti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus, privalėjo pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o kadangi nepateikė įrodymų, jog tokia tvarka pasinaudojo, pagrįstai skundo (pareiškimo) dalį dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimų panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-493-624/2026, 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1089-520/2026 ir kt.).
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Administraciniu ginču laikomas asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniam teismui priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014 ir kt.).
Bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo ar vilkinimo atlikti veiksmus, teismas gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 92 str.). Taigi, jeigu viešojo administravimo subjektas neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, t. y. kai skundžiamas tam tikras viešojo administravimo subjekto neveikimas, tokiu atveju skunde gali būti suformuluotas savarankiškas skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Reiškiant savarankišką skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad administravimo subjektas atsisakė atlikti skundą padavusio asmens prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomų atlikti veiksmų atlikimą. Kai skunde suformuluotas savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra tiesiogiai susijęs su viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu sprendimu, su kuriuo nesutinka skundą padavęs asmuo, tokiu atveju skundą padavęs asmuo tame pačiame skunde turi suformuluoti reikalavimą ir dėl tokio administracinio sprendimo. Tokiu atveju skunde suformuluotas reikalavimas dėl administracinio sprendimo, su kuriuo siejamas skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, yra pagrindinis, o skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išvestinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1197-822/2023 ir kt.).
Taigi, suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011 ir kt.).
Pareiškėjas skunde (pareiškime) suformulavo reikalavimus įpareigoti VSDFV atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau nepateikė įrodymų, kad VSDFV yra atsisakiusi atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus ar vilkina pareiškėjo tam tikro prašymo nagrinėjimą, todėl, nesant tarp pareiškėjo ir VSDFV kilusio ginčo dėl tam tikros informacijos pateikimo bei kitų veiksmų atlikimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti tokio pobūdžio skundo (pareiškimo) reikalavimus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs P1 dokumentą, nustatė, kad jame pateikta informacija savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui. Teisėjų kolegija, susipažinusi su P1 dokumento turiniu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tai yra informacinio pobūdžio dokumentas. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad šis dokumentas yra administracinis aktas, kuris galėtų būti skundžiamas administraciniam teismui.
Pareiškėjas skunde (pareiškime) yra nurodęs reikalavimą priteisti iš atsakovo (VSDFV) kompensaciją (ABTĮ 50 str. 3 d.) už neteisėta veika sukurtą emocinį / moralinį (jauseną, sveikatą, išgyvenimus) diskomfortą ir dėl to patirtą moralinę / materialinę žalą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš skundo (pareiškimo) reikalavimų, susijusių su VSDFV teritorinio skyriaus priimtais sprendimais. Pareiškėjo skunde (pareiškime) ir atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir spręsti, kad šis reikalavimas yra pareikštas kaip savarankiškas reikalavimas priteisti žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.).
Pareiškėjas skunde (pareiškime) prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025 ir kt.).
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.