Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-1745-896/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-15
Bylos Nr.: e2S-1745-896/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-00656-2026-9
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjas: Tomas Romeika
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vaiteksa“, Šiaulių miesto savivaldybės taryba, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Šiaulių miesto savivaldybės, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Ieškovas: Šiaulių apygardos prokuratūra

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1745-896/2026 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00656-2026-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.2; 3.3.2.6.1.

(S)Kauno apygardos teismasN u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 15 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaiteksa“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3540-1003/2026 pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, D. M. patikslintą ieškinį atsakovams Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Šiaulių miesto savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Vaiteksa“ dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkų, Pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, D. M., patikslintu ieškiniu atsakovams prašo:

pripažinti negaliojančiu 1,1238 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vaiteksa“ tvarką, suderintą ir pasirašytą 2021 m. gegužės 20 d., pagal MB Emkadas matininko A. N. 2020 m. vasario mėn. parengtą žemės sklypo paskirstymo planą;

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. 31VĮ-692-(14.31.2.) „Dėl pritarimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, naudojimosi tvarkos nustatymui“;

panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. T-542, kuriuo nuspręsta pirkti Šiaulių miesto savivaldybės nuosavybėn žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,1238 ha, esančio (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0850 ha iš UAB „Vaiteksa“ už 89700 Eur;

pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2026 m. vasario 25 d. žemės pirkimo–pardavimo sutartį NETSVEP Nr. 1050996089, patvirtintą Vilniaus miesto 21-ojo notaro biuro notaro G. R., notarinio registro Nr. 943, kuria UAB „Vaiteksa“ perleido Šiaulių miesto savivaldybei 850/11238 dalių 1,1238 ha žemės sklypo, t. y. 0,0850 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

panaikinti 2026 m. kovo 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-90 „Dėl pritarimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymui“;

pripažinti negaliojančia tarp UAB „Vaiteksa“ ir Šiaulių miesto savivaldybės 2026 m. kovo 9 d. sudarytą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį NETSVEP Nr. 1051089689, notarinio registro Nr. 1055, kuria nustatyta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka;

taikyti restituciją – grąžinti UAB „Vaiteksa“ 850/11238 dalių 1,1238 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios buvo perleistos pagal 2026 m. vasario 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį NETSVEP Nr. 1050996089, notarinio registro Nr. 943, o Šiaulių miesto savivaldybei grąžinti UAB „Vaiteksa“ pagal minėtą sutartį sumokėtus 89 700 Eur.

Patikslinto ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl 1,1238 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, D. M. patikslinto ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl 1,1238 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju kyla abejonių dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vaiteksa“ sudaryto susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo teisėtumo bei šio susitarimo pagrindu priimto Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įsakymo ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo perimti automobilių stovėjimo aikštelę, sumokant už ją 89 700 Eur ir po to sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrįstumo. Esminis nagrinėjamo ginčo klausimas – ar sudarant minėtą susitarimą ir priimant ginčijamus administracinius aktus bei sudarant pirkimo–pardavimo sutartį buvo laikytasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir viešąjį interesą saugančių imperatyvių teisės normų. Pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovas, gindamas viešąjį interesą, siekia pripažinti negaliojančiais: 2021 m. gegužės 20 d. ginčo sklypo naudojimosi tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vaiteksa“ tvarką; 2026 m. vasario 25 d. žemės pirkimo–pardavimo sutartį NETSVEP Nr. 1050996089, kuria UAB „Vaiteksa“ perleido Šiaulių miesto savivaldybei 850/11238 dalių 1,1238 ha žemės sklypo, t. y. 0,0850 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); tarp UAB „Vaiteksa“ ir Šiaulių miesto savivaldybės 2026 m. kovo 9 d. sudarytą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį NETSVEP Nr. 1051089689, o taip pat panaikinti su tuo susijusius: Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. 31VĮ-692-(14.31.2.); Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. T-542; Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2026 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. T-90. Ieškovas nurodė, kad atsakovams objektyviai buvo žinoma apie vykstantį teisminį ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo susitarimo, Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo bei Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumo, nes buvo įteiktas Šiaulių apylinkės teismo pranešimas apie gautą ieškinį ir pareigą pateikti atsiliepimą. Be to, Šiaulių notarams buvo pateikti prašymai netvirtinti sandorio iki ginčo išsprendimo, tačiau nepaisant to, 2026 m. vasario 25 d. sandoris buvo patvirtintas Vilniaus miesto 21-ajame notaro biure. Atsakovai, žinodami apie pareikštą ieškinį ir ginčijamą sandorio sudarymo pagrindų teisėtumą, tęsė sandorio sudarymo procedūras ir sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, taip sukurdami papildomas teisines pasekmes, komplikuojančias ginčo išsprendimą bei galimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas pripažino, kad nesiėmus ieškovo reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovams perleidus ginčo objektą būtų apsunkintas ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Teismas pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne ieškovo reikalavimo pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Vaiteksa“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės - įrašas viešame registre dėl 1,1238 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Atskirasis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:

8.1. Vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą, būtina atsižvelgti į tai, kokio materialinio teisinio rezultato ieškovas siekia patikslintu ieškiniu. Patikslintu ieškiniu ieškovas siekia ne tik panaikinti atskirus 2021 m. ir 2026 m. priimtus sprendimus bei sudarytus sandorius, bet ir materialine prasme sugrąžinti šalių teisinius santykius į ankstesnę bendrosios dalinės nuosavybės būseną, buvusią iki vėlesnio žemės sklypo dalių perkonfigūravimo ir iki galutinio naudojimosi tvarkos įforminimo. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2026 m. vasario 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį, panaikinti 2026 m. kovo 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-90, pripažinti negaliojančia 2026 m. kovo 9 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartį ir taikyti restituciją, t. y. grąžinti UAB „Vaiteksa“ 850/11238 žemės sklypo dalių, o Šiaulių miesto savivaldybei – 89 700 Eur. Jei visi šie reikalavimai būtų patenkinti, būtų panaikinta po 2026 m. vasario 25 d. susiformavusi nauja nuosavybės teisių padėtis, eliminuotas 2026 m. kovo 9 d. notarine sutartimi įformintas ir registre išviešintas naudojimosi režimas, o šalys būtų grąžintos ne tik į iki 2026 m. vasario 25 d. buvusią padėtį, bet plačiąja prasme ir į iki 2021 m. buvusią stadiją, kai galutinai įformintos ir išviešintos naudojimosi žemės sklypu tvarkos dar nebuvo. Iš to akivaizdu, kad patikslinto ieškinio dalykas nėra visas 1,1238 ha ploto žemės sklypas kaip vientisas objektas. Patikslintu ieškiniu tiesiogiai ginčijamas konkretus 2026 m. vasario 25 d. sandoris dėl 850/11238 žemės sklypo dalių, iš šio sandorio išvesti 2026 m. kovo 6 d. ir 2026 m. kovo 9 d. teisiniai padariniai ir prašoma restitucija būtent dėl šios konkrečios idealiosios dalies. Todėl ir laikinosios apsaugos priemonės, jeigu jos apskritai būtų taikytinos, turėjo būti tiesiogiai susietos su ginčo objektu, o ne su visu žemės sklypu. Pirmosios instancijos teismas pritaikė maksimalų suvaržymą - įrašą viešame registre dėl viso 1,1238 ha ploto žemės sklypo perleidimo draudimo. Toks suvaržymas neatitinka nei patikslinto ieškinio dalyko, nei ieškovo siekiamo materialinio teisinio rezultato. Ieškinyje nėra reiškiamas reikalavimas panaikinti viso žemės sklypo nuosavybės santykius ar taikyti restituciją viso sklypo mastu. Skundžiama nutartis neatitinka ir laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo bei šalių interesų pusiausvyros reikalavimų.

8.2. Ieškinio patenkinimo atveju UAB „Vaiteksa“ idealioji dalis ne sumažėtų, o padidėtų, nes restitucijos taikymo atveju jai būtų grąžintos perleistos 850/11238 žemės sklypo dalys. Tokiomis aplinkybėmis viso sklypo perleidimo draudimas nėra proporcinga ir procesiškai pateisinama priemonė, todėl skundžiama nutarties dalis naikintina. Tokiomis aplinkybėmis kyla esminis klausimas, kokią konkrečią būsimo teismo sprendimo įvykdymo riziką šalina draudimas perleisti visą žemės sklypą. Akivaizdu, kad tokia priemonė nėra nukreipta į realų būsimo sprendimo įvykdymo užtikrinimą.

8.3. Skundžiamoje nutartyje teismas apsiribojo abstrakčiu teiginiu, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovams perleidus ginčo objektą būtų apsunkintas ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Tačiau tokia motyvacija neatitinka CPK 144 straipsnio reikalavimų ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikos. Nutartyje pateikta motyvacija neindividualizuoja nei tariamos grėsmės pobūdžio, nei jos apimties, nei tikėtino atsakovės elgesio, nes neatsakoma į esminius klausimus: kokia konkreti žemės sklypo dalis gali būti perleista, kam ji galėtų būti perleista, kokiais duomenimis grindžiama tokio perleidimo tikimybė ir kodėl tariama rizika siejama su visu sklypu, o ne tik su ieškinyje ginčijamomis 850/11238 dalimis. Todėl skundžiama nutartis neatitinka CPK 144 straipsnio taikymo standarto, nes remiasi ne konkrečiai nustatyta grėsme, o abstrakčia ir neindividualizuota prielaida apie galimą disponavimą turtu.

8.4. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą vertinamas ne tariamas atsakovo nesąžiningumas materialiniuose ginčo santykiuose, o konkretūs procesiškai reikšmingi veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti turtinę padėtį tam, kad būtų apsunkintas galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas. Tokių duomenų byloje nenustatyta.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į atsakovės UAB „Vaiteksa“ atskirąjį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo atsakovės UAB „Vaiteksa“ atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:

9.1. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis 1,1238 ha žemės sklypo (toliau – ir Žemės sklypas) savininkai yra trys: 1) Lietuvos Respublika, kuriai nuosavybės teise priklauso 0,6615 ha (2205/3746 dalys) žemės sklypo); 2) Šiaulių miesto savivaldybė, kuriai nuosavybės teise priklauso – 0,0850 ha (425/5619 dalys) žemės sklypo; 3) UAB „Vaiteksa“, kuriai nuosavybės teise priklauso – 0,3773 ha (3773/11238 dalys) žemės sklypo. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės riboja kiekvieno savininko, įskaitant ir apeliantės, teisę perleisti nuosavybę iki byla bus išnagrinėta ir įsiteisės teismo sprendimas, tačiau apeliantė nepateikė duomenų ir neįrodinėja, kad jai gali sukelti realią žalą ar nepatogumus taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovui pareiškus pradinį ieškinį atsakovams, ir nepaprašius taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės Šiaulių miesto savivaldybė ir UAB „Vaiteksa“ šioje byloje ieškovo ieškiniu ginčijamo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. T-542 pagrindu, jau atliko vieną Žemės sklypo dalies perleidimo sandorį – 2026 m. vasario 25 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 943, kuria UAB „Vaiteksa“ perleido Šiaulių miesto savivaldybei 850/11238 dalis Žemės sklypo. Toks elgesys suponuoja išvadą, kad egzistuoja tikimybė, jog gali būti bandoma Žemės sklypo dalis perleisti, nors apeliantė skunde ir nenurodė, kad artimiausiu metu planuoja perleisti Žemės sklype jai nuosavybės teise priklausančias pastato dalis ir kartu atitinkamą Žemės sklypo dalį kitiems asmenims.

10. Atsiliepime į atsakovės UAB „Vaiteksa“ atskirąjį skundą ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūra prašo atsakovės UAB „Vaiteksa“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentais:

10.1. Atsakovai, žinodami apie pareikštą ieškinį ir ginčijamą sandorio sudarymo pagrindų teisėtumą, tęsė sandorio sudarymo procedūras ir sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, taip sukurdami papildomas teisines pasekmes, komplikuojančias ginčo išsprendimą bei galimo teismo sprendimo įvykdymą.

10.2. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir vienai iš šalių vėl atlikus nuosavybės teisės pakeitimus, būtų apsunkintas galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

10.3. Poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones nulėmė pačių atsakovų veiksmai, sudarant naujus sandorius jau po ieškinio pareiškimo teisme. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis draudimo nustatymas užkerta kelią pakisti bylos nagrinėjimo metu esančiai situacijai ir atsirasti naujiems teisiniams santykiams, kurių atsiradimas akivaizdžiai apsunkintų ar net padarytų neįmanomą ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymą. Atsakovai nepateikė jokių duomenų, kad laikinosios apsaugos priemonės sukeltų jiems realią ar reikšmingą žalą, kadangi ginčijama priemonė riboja tik disponavimo teisę, tačiau nevaržo naudojimo žemės sklypu teisės.

10.4. Pateiktas ieškinys pagrįstas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ieškinio argumentai paremti teismui pateiktais įrodymais, o laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais. Teismas pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne ieškovo reikalavimo pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Įvertinus pareikštą reikalavimą, ieškovo nurodytas bei teismo nustatytas aplinkybes, tikslinga taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

Byloje kilęs ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl 1,1238 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties, prašo nutartį panaikinti. Skunde nurodoma, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonės nėra proporcinga, kadangi patikslintu ieškiniu tiesiogiai ginčijamas konkretus 2026 m. vasario 25 d. sandoris dėl 850/11238 žemės sklypo dalių, o pirmosios instancijos teismas pritaikė maksimalų suvaržymą - įrašą viešame registre dėl viso 1,1238 ha ploto žemės sklypo perleidimo draudimo.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad 1,1238 ha žemės sklypo savininkai (bendraturčiai) yra Lietuvos Respublika, kuriai nuosavybės teise priklauso 0,6615 ha (2205/3746 dalys) žemės sklypo), Šiaulių miesto savivaldybė, kuriai nuosavybės teise priklauso – 0,0850 ha (425/5619 dalys) žemės sklypo ir UAB „Vaiteksa“, kuriai nuosavybės teise priklauso – 0,3773 ha (3773/11238 dalys) žemės sklypo. Ginčą nagrinėjant iš esmės bus vertinamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vaiteksa“ sudaryto susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo teisėtumas, taip pat šio susitarimo pagrindu priimto Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įsakymo bei Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo perimti automobilių stovėjimo aikštelę, sumokant už ją 89 700 Eur ir po to sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, kuria UAB „Vaiteksa“ perleido Šiaulių miesto savivaldybei 850/11238 dalių 1,1238 ha žemės sklypo, t. y. 0,0850 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagrįstumas. Esminis nagrinėjamo ginčo klausimas – ar sudarant minėtą susitarimą ir priimant ginčijamus administracinius aktus bei sudarant pirkimo-pardavimo sutartį buvo laikytasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir viešąjį interesą saugančių imperatyvių teisės normų. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl 1,1238 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

Tais atvejais, kai prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Todėl tokiais atvejais grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sudaro pati galimybė nevaržomai disponuoti turtu, kuris yra restitucijos objektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1398-178/2017, 21 punktas). Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas.

Lietuvos apeliacinis teismas laikosi praktikos, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre, kuriuo uždraudžiama disponuoti ginčo turtu, yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017, 20 punktas), užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esamai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas, kaip jau buvo nurodyta, apsunkintų ar net padarytų neįmanomu ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-577/2025, 24 punktas).

Įvertinus minėtą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, taip pat tai, kad ieškovo reiškiami reikalavimai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkų, Pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimų panaikinimo vertintini kaip preliminariai pagrįsti, susiję su ginčo nekilnojamojo turto (žemės sklypo) galimu statuso pasikeitimu, siekiant užtikrinti status quo, tikslinga taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę – atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą perleidimo draudimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikyta laikinoji apsaugos priemonė atitinka proporcingumo principą, nesuvaržo atsakovų teisių daugiau, negu to reikia teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui užtikrinti (CPK 145 straipsnio 2 dalis), taip pat ji nevaržo teisės turimą turtą valdyti ir juo naudotis. Be to, sutiktina su ieškovu, kad ieškovui pareiškus pradinį ieškinį atsakovams, ir nepaprašius taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės Šiaulių miesto savivaldybė ir UAB „Vaiteksa“ šioje byloje ieškovo ieškiniu ginčijamo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. T-542 pagrindu, jau atliko vieną Žemės sklypo dalies perleidimo sandorį – 2026 m. vasario 25 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 943, kuria UAB „Vaiteksa“ perleido Šiaulių miesto savivaldybei 850/11238 dalis 1,1238 ha žemės sklypo. Toks elgesys suponuoja išvadą, kad egzistuoja tikimybė, jog gali būti bandoma 1,1238 ha žemės sklypo dalis perleisti, nors apeliantė skunde ir nenurodė, kad artimiausiu metu planuoja perleisti žemės sklype jai nuosavybės teise priklausančias pastato dalis ir kartu atitinkamą žemės sklypo dalį kitiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas labiau atitinka šalių interesų pusiausvyrą, gali sukelti mažesnes neigiamas pasekmes nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Taigi pagrindo teigti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai prieštarauja ekonomiškumo ir efektyvumo principams, nėra.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog nagrinėjamuoju atveju nenustatyta konkreti grėsmė, nenustatytas atsakovo nesąžiningumas. Kaip buvo nurodyta ieškinyje, atsakovams objektyviai buvo žinoma apie vykstantį teisminį ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo susitarimo, Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo bei Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumo. Atsakovams buvo įteiktas Šiaulių apylinkės teismo pranešimas apie gautą ieškinį ir pareigą pateikti atsiliepimą, o apie paduotą ieškinį 2026 m. vasario 7 d. buvo viešai paskelbta visuomenės informavimo priemonėse. Gavus informacijos apie ketinamą sudaryti sandorį, Šiaulių notarams buvo pateikti prašymai netvirtinti sandorio iki ginčo išsprendimo. Nepaisant to, 2026 m. vasario 25 d. sandoris buvo patvirtintas Vilniaus miesto 21-ajame notaro biure. Atsakovai, žinodami apie pareikštą ieškinį ir ginčijamą sandorio sudarymo pagrindų teisėtumą, tęsė sandorio sudarymo procedūras ir sudarė pirkimo– pardavimo sutartį, taip sukurdami papildomas teisines pasekmes, komplikuojančias ginčo išsprendimą bei galimo teismo sprendimo įvykdymą. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ginčo objektas gali būti toliau perleidžiamas, o būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas.

Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a : Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaiteksa“ atskirąjį skundą atmesti. Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Romeika