Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos žemės ūkio bendrijos „Terra Belvedere“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-4184-1248/2026, pagal pareiškėjos (skolininkės) žemės ūkio bendrijos „Terra Belvedere“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys kredito unija „Taupa“, antstolė A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Antstolės A. P. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0124/26/00652, kurioje atliekamas išieškojimas pagal Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro notaro M. K. 2026 m. kovo 10 d. vykdomąjį įrašą Nr. MK-2234, kuriame nurodyta priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą su palūkanomis iš skolininkės žemės ūkio bendrijos (toliau – ŽŪB) „Terra Belvedere“ kreditoriaus kredito unijos „Taupa“ naudai. Įsiskolinimo dydį sudaro 93 859,34 Eur skola, 8 194,24 Eur delspinigiai, 6 246,78 Eur palūkanos, 754,87 Eur vykdomojo įrašo atlikimas, 1 585,07 Eur palūkanos. Antstolė 2026 m. kovo 26 d. patvarkymu Nr. S-26-124-27325 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2026 m. kovo 26 d. raginimu nurodė skolininkui įvykdyti sprendimą Nr. S-26-124-27347. Pareiškėja ŽŪB „Terra Belvedere“ (toliau – ir pareiškėja, skolininkė) kreipėsi į antstolę A. P. su skundu, prašydama panaikinti antstolės 2026 m. kovo 26 d. patvarkymą Nr. S-26-124-27325, kuriuo priimtas vykdyti Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaro M. K. 2026 m. kovo 10 d. vykdomasis įrašas Nr. MK-2234. Skunde nurodė, kad apie vykdomojo įrašo atlikimo faktą nei notaro pranešimo apie ketinimą atlikti vykdomąjį įrašą, nei vykdomojo įrašo kopijos skolininkė negavo, todėl nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti įstatymo garantuojama 20 dienų skolos sumokėjimo teise ir ginčyti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą. Antstolė A. P. 2026 m. balandžio 21 d. patvarkymu Nr. S-26-124-34138 atsisakė tenkinti pareiškėjos reikalavimus ir jos skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnis nenumato antstolio teisės tikrinti vykdomojo dokumento teisėtumo. Vykdomojo įrašo atlikimo faktas CK 4.192 straipsnio 4 dalimi nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Suinteresuotas asmuo kredito unija (toliau – KU) „Taupa“ (toliau – ir Unija) atsiliepime į skundą prašė skolininkės skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog antstolė veikė laikydamasi CPK 651 straipsnio reikalavimų, vykdomasis įrašas atitiko teisės aktus, jokių akivaizdžių kliūčių vykdymui nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Vykdomąjį įrašą Nr. MK-2234 antstolei pateikė vykdyti ne pati išieškotoja, o jos atstovas, veikęs pagal išieškotojos išduotą įgaliojimą. Šio įgaliojimo terminas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu jau buvo pasibaigęs, o duomenų apie naują ar pratęstą įgaliojimą antstolei nebuvo pateikta. Tai reiškia, kad vykdomąjį dokumentą antstolei pateikė tinkamai neįgaliotas asmuo, t. y. egzistavo akivaizdi CPK 651 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta kliūtis, dėl kurios antstolė privalėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 str. 1 d.). Priimdama tokį dokumentą vykdyti, antstolė pažeidė CPK 651 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei 650 straipsnio reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas, nenustatęs šios pažeidimo, priėmė neteisingą procesinį sprendimą.

Teismas sutapatino du skirtingus dalykus: vykdomajame dokumente įtvirtinto reikalavimo materialųjį teisėtumą (kurio antstolis iš tiesų netikrina) ir patikrinimą, ar antstoliui apskritai pateiktas galiojantis, vykdytinas vykdomasis dokumentas, atitinkantis imperatyvias jo atlikimo prielaidas. Skundžiamoje nutartyje teismas pripažino, kad CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių sąrašas nėra baigtinis. Tačiau, padaręs šią teisingą prielaidą, teismas iš jos nepadarė jokių išvadų ir nevertino, ar aplinkybė, kad vykdomasis įrašas galimai atliktas neįvykdžius privalomos išankstinio pranešimo procedūros, gali būti vertinama kaip kliūtis CPK 651 straipsnio 2 dalies prasme. Tokio vertinimo nebuvimas reiškia, kad teismas neištyrė esminės bylos aplinkybės.

Teismas nepagrįstai esminę skolininko procesinę garantiją (CK 4.192 str. 4 d.) prilygino formaliam, teisiškai nereikšmingam reikalavimui. Ši procedūra atlieka dvejopą funkciją: pirma, sudaro skolininkui realią galimybę išvengti priverstinio nekilnojamojo turto realizavimo ir su tuo susijusių vykdymo išlaidų savanoriškai įvykdant prievolę; antra, ji yra vienintelis momentas, kai skolininkas gali pateikti notarui duomenis, dėl kurių notaras gali atsisakyti atlikti vykdomąjį įrašą. Atimti iš skolininko šią garantiją reiškia ne formalų, o esminį jo procesinių teisių pažeidimą, kurio tiesioginis padarinys – iškart pradedamas priverstinis išieškojimas iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto. Todėl teismo išvada, jog tokia aplinkybė esą teisiškai nereikšminga, neatitinka nei įstatymo teksto, nei jo tikslo, ir nepagrįstai palieka neišnagrinėtą apeliantės skunde išdėstytą argumentą.

Skundžiama nutartis nepakankamai motyvuota ir priimta pažeidžiant šalių interesų pusiausvyros bei proporcingumo reikalavimus. Šiuo atveju priverstinis išieškojimas nukreiptas į apeliantės nekilnojamąjį turtą, todėl reikalavimas, kad iki turto realizavimo būtų laikytasi tiek vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti tvarkos, tiek įstatymo skolininkui garantuotos išankstinio informavimo procedūros, yra ne perteklinis formalumas, o proporcingumo ir teisingo vykdymo proceso reikalavimo išraiška. Nutartyje apsiribota bendro pobūdžio teiginiais apie ribotą antstolio kompetenciją, tačiau neatsakyta į esminius apeliantės argumentus. Toks esminių bylos aplinkybių neištyrimas ir nepakankamas motyvavimas savarankiškai sudaro pagrindą nutarčiai panaikinti.

Visi atskirojo skundo argumentai grindžiami klaidinga prielaida, kad antstolis, prieš priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, privalo iš naujo tikrinti vykdomojo dokumento išdavimo teisėtumą, kreditoriaus materialiosios reikalavimo teisės egzistavimą, notaro atliktų procesinių veiksmų teisėtumą bei kreditoriaus atstovavimo santykius. Toks aiškinimas prieštarauja tiek Civilinio proceso kodekso sistemai, tiek vykdymo proceso paskirčiai. Antstolis nėra institucija, kuri sprendžia, ar notaras tinkamai taikė Civilinio kodekso normas, ar kreditoriaus reikalavimas buvo pagrįstas, ar buvo tinkamai įvykdyta išankstinio informavimo procedūra. Pareiškėjas iš esmės ginčija ne antstolės veiksmus, bet notaro atliktą vykdomąjį įrašą.

Pareiškėjas nepagrįstai ignoruoja esminę aplinkybę – atstovavimo santykiai tarp išieškotojos ir jos atstovo faktiškai nebuvo nutrūkę, kadangi dar iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti įgaliojimo terminas buvo pratęstas 2025 m. gruodžio mėn. 31 d., išieškotoja patvirtina, kad jos atstovas ir toliau buvo bei yra įgaliotas veikti KU „Taupa“ vardu, o atnaujinto įgaliojimo nepateikimas buvo išimtinai techninio ir organizacinio pobūdžio žmogiškoji klaida, neturėjusi jokios įtakos nei atstovo atliekamų veiksmų turiniui, nei išieškotojos valios išraiškai. Net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad vykdomojo dokumento pateikimo momentu kilo formalus atstovavimo dokumento pateikimo trūkumas, jis negali lemti tokios kraštutinės pasekmės kaip viso vykdymo proceso panaikinimas. Dėl to išieškotoja prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau – po pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytų argumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaras M. K. 2026 m. kovo 10 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės Nr. MK-2234, kuriame nurodyta priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą su palūkanomis iš skolininkės ŽŪB „Terra Belvedere“ kreditoriaus KU „Taupa“ naudai. Hipotekos įkaito davėja nurodyta I. Č.. Įsiskolinimo dydį sudaro 93 859,34 Eur skola, 8 194,24 Eur delspinigiai, 6 246,78 Eur palūkanos, 754,87 Eur vykdomojo įrašo atlikimas, 1 585,07 Eur palūkanos. Šis vykdomasis įrašas antstolei pateiktas vykdyti 2026 m. kovo 26 d.

Antstolė A. P. skundžiamu 2026 m. kovo 26 d. patvarkymu Nr. S-26-124-27325 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti.

ŽŪB „Terra Belvedere“ 2026 m. balandžio 13 d. pateikė antstolei skundą, prašydama panaikinti 2026 m. kovo 26 d. patvarkymą Nr. S-26-124-27325, kuriuo buvo priimtas vykdyti Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaro M. K. 2026 m. kovo 10 d. vykdomasis įrašas. Skundas buvo grindžiamas tuo, kad apie vykdomojo įrašo atlikimo faktą skolininkė nebuvo tinkamai informuota, kadangi negavo nei notaro pranešimo apie ketinimą atlikti vykdomąjį įrašą, nei vykdomojo įrašo kopijos, todėl jai nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti įstatymo garantuojama 20 dienų skolos sumokėjimo teise ir ginčyti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą.

Skundžiama nutartimi teismas pareiškėjos skundą atmetė, savo sprendimą argumentuodamas tuo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog priimdama vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolė pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Be to, notaro išduotas vykdomasis įrašas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka ir yra galiojantis.

Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad prašymą kreditorės vardu priimti vykdyti notaro vykdomąjį įrašą antstolei pateikė asmuo, kurio įgaliojimai buvo pasibaigę, o naujas įgaliojimas antstolei nebuvo pateiktas. Be to, anot apeliantės, teismas neįvertino bylai reikšmingos aplinkybės, t. y. kad vykdomasis įrašas buvo atliktas neįvykdžius privalomos išankstinio pranešimo apie tokį įrašą procedūros, dėl to tai yra kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti CPK 651 straipsnio 2 dalies prasme, teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota.

Pasisakant dėl atskirojo skundo argumento, kad prašymą priimti vykdyti notaro vykdomąjį įrašą kreditorės vardu antstolei pateikė asmuo, kurios įgaliojimai buvo pasibaigę, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja savo skundo dėl antstolės veiksmų tokiais argumentais negrindė, šiuo klausimu savo pozicijos nepateikė ir išieškotoja, dėl to šios aplinkybės nevertino ir pirmosios instancijos teismas.

Pažymėtina, kad teismo procesas apeliacinės instancijos teisme nėra naujas procesas ir nėra skirtas naujiems, pirmosios instancijos teisme neiškeltiems ir nevertintiems klausimams nagrinėti ar naujoms, šiam teismui nenurodytoms aplinkybėms nustatyti. Apeliacinio proceso paskirtis yra pagal CPK ir apeliaciniame (atskirajame) skunde apibrėžtas ginčo nagrinėjimo ribas peržiūrėti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (nutartį) ir pašalinti teismo padarytas klaidas nustatant bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir (ar) aiškinant ir taikant teisės normas (CPK 301 ir 320 straipsniai). Todėl civilinį procesą reglamentuojančiose teisės normose yra nustatyti ribojimai šalims šiose proceso stadijose reikšti naujus reikalavimus, remtis naujais argumentais ir aplinkybėmis, taip pat teikti naujus įrodymus (CPK 312 ir 314 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-916/2024, 26 punktas).

Išieškotoja, atsikirsdama į apeliantės prieš tai nurodytus argumentus, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui tris įgaliojimus – 2025 m. rugsėjo 9 d., 2025 m. gruodžio 31 d., 2026 m. birželio 29 d. Išieškotoja prašo juos prijungti prie bylos, kuriais įrodinėja atsikirtimo į atskirąjį skundą argumentus, kad išieškotojos ir įgalioto asmens įgalinimai vykdomojo įrašo pateikimo antstolei metu nebuvo nutrūkę.

Kaip nurodyta šios nutarties 20 punkte, apeliacinės instancijos teisme yra ribojama šaliai remtis naujais argumentais ir aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl 19 punkte paminėto apeliantės skundo argumentų nepasisako, o išieškotojos kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų įgaliojimų nepriima (CPK 314 straipsnis).

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad antstolė neturėjo teisės priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes skolininkei nebuvo įteiktas vykdomasis įrašas, todėl ji negalėjo savanoriškai įvykdyti prievolės ar pateikti prieštaravimų. Vadovaujantis CK 4.192 straipsnio 4 dalimi, notaras privalo išsiųsti skolininkui pranešimą ir suteikti 20 dienų terminą skolai sumokėti, tačiau, anot apeliantės, ši procedūra nebuvo įvykdyta. Tai kartu reiškia, kad minėtas pažeidimas yra esminė procedūrinė klaida, sudaranti antstoliui kliūtį priimti vykdyti tokį vykdomąjį dokumentą.

Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 23 punktas).

CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose išvardytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis atsisako vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti, o 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Kasacinio teismo praktikoje kitokiomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pripažintos aplinkybės, kai nebuvo suėjęs terminas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009), nebuvo suėjęs vykdomajame rašte nurodytas terminas prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007). Atsižvelgdama į tai, kokios aplinkybės nurodytos CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose bei pripažintos akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų, nes pirminius vykdomuosius veiksmus, pvz., užklausas dėl skolininko turto, antstolis atlieka vėlesnėje stadijoje – jau priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 654 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 26 punktas; 2026 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-469/2026, 18 punktas).

Be to, antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, privalo laikytis ne tik CPK įtvirtintų nuostatų, bet ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija). Pagal Instrukcijos 7 punktą, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per 3 darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti taip pat laikoma: 7.1. kai pateikiamas vykdyti vykdomasis dokumentas dėl turto konfiskavimo ir nustatoma, kad konfiskuotas turtas jau paimtas ir yra valstybės institucijos žinioje arba yra apribotos nuosavybės teisės į šį turtą; 7.2. kai pateikiamas vykdyti vykdomasis dokumentas dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo pagal Civilinio kodekso 6.271, 6.272 straipsnius, tačiau nepateiktos Instrukcijos 5.1 papunktyje nurodytų dokumentų kopijos, taip pat jeigu nurodytų dokumentų kopijos pateiktos, tačiau nėra suėjęs Teisingumo ministerijos rašte, kuriame nurodyta, kad teismo sprendimas vykdytinas, nurodytas teismo sprendimo įvykdymo terminas; 7.3. kai pateikiamas vykdyti vykdomasis dokumentas dėl iš valstybės asmeniui priteistų išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje atlyginimo, tačiau nepateikta Instrukcijos 5.2 papunktyje nurodyto prašymo kopija, taip pat jeigu nurodyto prašymo kopija pateikta, tačiau nėra suėjęs 20 darbo dienų terminas, per kurį kompetentinga valstybės ar savivaldybės institucija turi atlyginti asmeniui teismo sprendimu priteistas išlaidas; 7.4. kai vykdomasis dokumentas pateikiamas praleidus CPK 606 straipsnyje nustatytą terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, tačiau nepateiktas prašymas šį terminą atnaujinti. Pagal Instrukciją, nenustatęs kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolio pareigos vykdymo procese yra aiškiai apibrėžtos teisės aktuose. CPK 650 straipsnis ir Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolis vykdo vykdomuosius dokumentus. Kadangi notaro vykdomasis įrašas pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra vykdytinas dokumentas, antstolis neprivalo tikrinti, ar pasibaigė CK 4.192 straipsnio 4 dalyje nustatytas 20 dienų terminas skolininkui sumokėti skolą ar pateikti prieštaravimus notarui, nes ši norma reglamentuoja notaro veiksmus iki vykdomojo įrašo išdavimo, o ne patį jo vykdymo procesą pagal pradėtą priverstinį vykdymą. CPK 651 straipsnyje įtvirtinta antstolio pareiga priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti įsitikinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių jo vykdymui, kadangi notaro vykdomasis įrašas yra prilyginamas vykdytinam dokumentui (CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir pagal įstatymą tampa vykdytinas iš karto po jo išdavimo, antstolis neturi diskrecijos tikrinti, ar prieš jį išduodant buvo laikytasi tam tikrų pranešimo skolininkams terminų.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad antstoliui pateiktas vykdyti notaro vykdomasis įrašas būtų ginčijamas, panaikintas ar kad tarp šalių – skolininko, kreditoriaus ir įkaito davėjo – būtų kilęs ginčas dėl priverstinio skolos išieškojimo paminėto vykdomojo įrašo pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Apeliantės argumentai dėl vykdomojo įrašo negavimo nesudaro pagrindo pripažinti, jog antstolė, priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, pažeidė CPK 651 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad antstolei buvo pateikti visi vykdymo procesui reikalingi duomenys, įskaitant informaciją apie skolininką ir skolos dydį. Kadangi antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą remdamasi jai pateiktais duomenimis ir vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, nėra pagrindo konstatuoti, jog vykdymo proceso pradėjimas buvo neteisėtas ar neatitiko teisės aktų reikalavimų (CPK 183, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į taikytiną teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, susijusios su 20 dienų termino skolai sumokėti nepranešimu nepatenka į vykdymo procesą, o kyla iš notarinių veiksmų teisėtumo vertinimo. Šios aplinkybės gali būti ginčijamos atskiroje byloje dėl vykdomojo įrašo panaikinimo, tačiau jos nesudaro pagrindo kvestionuoti antstolio veiksmų teisėtumo vykdymo procese.

Pažymėtina, kad notaro vykdomieji įrašai pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, ir pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius, taip pat notaro vykdomieji įrašai dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pareiškimą yra vykdytini ir vykdomieji dokumentai, vykdomi civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 43 straipsnis, CK 4.192 straipsnio 5 dalis, CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 10 punktas).

Notaro vykdomųjų įrašų dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo ir apskundimo tvarka įtvirtinta Notariato įstatymo 49¹ straipsnyje. Pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatas, notaras, gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos (įkeitimo) kreditorius; ar hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka priklausomai nuo įkeisto objekto – Nekilnojamojo turto registre arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras turi teisę įstatymų nustatytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą. Notaras netikrina kitų, negu nurodyti 49¹ straipsnio 1 dalyje, duomenų atitikties ir už juos neatsako (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 3 dalis). Notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų atitikties skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 4 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 „Dėl vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punktą, notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka. Aprašo 7 punktas nustato, kad notaras prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą privalo patikrinti, ar jį pateikė kreditorius, ar prašyme nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre esančius duomenis, ar yra pasibaigęs hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o jei reikalaujama skolos išieškojimo prieš terminą – ar tam yra teisinis pagrindas. Aprašo 10 nurodyta, kad patikrinęs šio aprašo 7 punkte nustatytus duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui ir įkaito davėjui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Pranešimas skolininkui siunčiamas registruotu laišku hipotekos (įkeitimo) sandoryje nurodytu skolininko gyvenamosios vietos (buveinės) adresu. Aprašo 12 punktas numato, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto skolos dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti prieš terminą pagrįstumo, pranešimo su siūlymu sumokėti kreditoriui skolą neįteikimas nestabdo notaro vykdomojo įrašo išdavimo. Pagal Aprašo 23 punktą, notaro vykdomasis įrašas ar atsisakymas jį atlikti gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.

CK 4.192 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir vykdomojo įrašo atlikimo, 1 dalyje nustatyta, kad jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką ir vykdomojo įrašo formą nustato teisingumo ministras. Prašyme atlikti vykdomąjį įrašą hipotekos kreditorius, be kitų duomenų, turi nurodyti negrąžintos skolos dydį; hipotekos kreditorius atsako už prašyme nurodytų duomenų teisingumą (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, turi patikrinti, ar hipotekos kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registro duomenis, ir išsiųsti skolininkui pranešimą, siūlydamas sumokėti skolą arba pateikti duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko nesumokėtą hipoteka užtikrintą skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos sumos dalį su priklausančiomis palūkanomis (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Notaro vykdomasis įrašas – vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu priverstinai išieškoma skola pagal hipotekos (įkeitimo) sandorį (CK 4.192 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą ginčijamo klausimo teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad vykdymo procesas vyksta pagal galiojantį ir vykdytiną notaro išduotą vykdomąjį įrašą, kuris pagal įstatymą yra vykdomasis dokumentas. Vykdomojo įrašo teisėtumo klausimai nėra vykdymo proceso dalis, kadangi notaras, išduodamas vykdomąjį įrašą, privalo patikrinti visus teisės aktuose numatytus duomenis – ar prašymą pateikė kreditorius, ar įkeisto turto duomenys atitinka Hipotekos registre esančią informaciją, ar prievolės įvykdymo terminas yra pasibaigęs (Notariato įstatymo 491 straipsnis, Aprašo 7 punktas). Be to, notaro vykdomasis įrašas laikomas teisėtu ir vykdytinu tol, kol jis nėra panaikintas teisės aktų nustatyta tvarka, o tokio vykdomojo dokumento teisėtumo vertinimas nepriskirtinas antstolio kompetencijai (Aprašo 22 punktas, CPK 511 straipsnis).

Apibendrinant tai, kas nurodyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjos teiginiai dėl pranešimo apie vykdomojo įrašo neįteikimą neturi įtakos antstoliui sprendžiant vykdomojo įrašo priėmimo klausimą. Be to, vykdomajame įraše Nr. MK-2234 yra nurodyta, kada notaras išsiuntė skolininkei pranešimą (2026 m. vasario 6 d.), vykdomasis įrašas išduotas 2026m. kovo 10 d., todėl nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad buvo pažeista skolininkės informavimo tvarka ir nebuvo išlaikytas dvidešimties dienų terminas skolininkės prieštaravimams dėl kreditoriaus nurodyto skolos dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti (Aprašo 10 punktas).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių atskirojo skundo argumentų, kiti apeliantės nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir ginčo santykį reguliuojančias teisės normas, šių teisės normų nepažeidė ir priėmė teisėtą bei pagrįsta nutartį, kurią panaikinti ar pakeist atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos žemės ūkio bendrijos „Terra Belvedere“ atskirąjį skundą atmesti. Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.