- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-30
- Bylos Nr.
- eB2-1214-413/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00373-2026-9
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Domisa vystymas“, MB Domisa vystymas
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei mažajai bendrijai „Domisa vystymas“ ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Domisa vystymas“ (toliau – bendrija, įmonė, atsakovė), kadangi atsakovė nemoka mokesčių valstybei, 2026 m. liepos 31 d. duomenimis jos mokestinė nepriemoka sudaro 10 739,14 Eur. Atsakovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2025 m. gegužės 26 d. Ieškovė nuo 2025 m. birželio 9 d. iki 2026 m. birželio 29 d. buvo priėmusi sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojos sąskaitos, tačiau neteismine tvarka skolos išieškoti nepavyko. Įmonė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, priverstinis skolų išieškojimas vykdomas keturiose vykdomosiose bylose, iš jų trijose – VMI naudai, tačiau jokių rezultatų nedavė. Ieškovės nuomone, atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.. Kauno apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi įpareigojo atsakovės vadovą pateikti teismui bendrovės finansinius dokumentus, duomenis apie turimą turtą, įmonės kreditorių ir skolininkų (debitorių) sąrašus bei atsiliepimą į ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos MB „Domisa vystymas“ iškėlimo. Ta pačia nutartimi teismas paskyrė klausimą dėl bankroto bylos atsakovei (ne)iškėlimo nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2026 m. rugsėjo 15 d. Teismo nutartis, bendrovei siųsta buveinės adresu (duomenys neskelbtini) ir bendrovės vadovui L. K. adresu (duomenys neskelbtini), grąžinta teismui neįteikti su pašto darbuotojo žymomis „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. Teismas 2026 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą 2026 m. rugsėjo 30 d. 11.00 val. ir papildomai nustatė MB „Domisa vystymas“ vadovui L. K. terminą iki 2026 m. rugsėjo 28 d. įskaitytinai pateikti teismo 2026 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje nurodytus dokumentus ir savo nuomonę dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Atsakovės vadovas 2026 m. rugsėjo 21 d. ir 28 d. pateikė teismui atsiliepimus į VMI pareiškimą, nurodydamas, kad įmonė padengė ieškovei didžiąją dalį skolos, likusi nesumokėta skola siekia 2 310 Eur, kurią atsakovė keltina padengti artimiausiu metu. Įmonės vadovo nuomone, jo vadovaujama bendrija įmonė yra moki, toliau vykdo ūkinę veiklą, gauna iš jos pajamas ir pelną.
Atsakovei mažajai bendrijai „Domisa vystymas“ atsisakytina kelti bankroto bylą
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.
Motyvuojamoji dalis
JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-478-467/2025).
Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-806-934/2025).
Bylos medžiaga nustatyta, kad MB „Domisa vystymas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2023 m. gruodžio 21 d., veiklos tikslai ir rūšys – statybų plėtra; gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba; naujų pastatų statyba; pastatų statyba; specializuota statybos veikla; statinių, kitokių nei pastatai, statyba; statybos baigimas ir apdaila.
Ieškovė pateikė teismui iš VĮ „Registrų centras“ 2026 m. liepos 31 d. gautus atsakovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2025 metus, iš kurių matyti, kad bendrija minėtais metais turėjo turto už 42 882 Eur, o jos įsipareigojimai siekė 38 499 Eur, nuostoliai sudarė 44 486 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės vadovas 2026 m. rugpjūčio 17 d. pateikė VĮ „Registrų centras“ prašymą anuliuoti bendrijos už 2025 metus pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, kadangi juose yra padarytos klaidos, o 2026 m. rugpjūčio 22 d. pateikė VĮ „Registrų centras“ naujus bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentus už 2025 metus, iš kurių matyti, kad į įmonės balansą 2025 metais įrašyto turto vertė siekė 23 434 Eur, bendrijos įsipareigojimai – 0 Eur, bendrijos pelnas – 23 499 Eur. Bendrijos aiškinamajame rašte nurodyta, kad nuo 2025 metų sausio mėnesio įmonė pradėjo gauti pajamas iš statybos projektų valdymo Vokietijoje, įmonė taip pat tęsė statybos projektų vykdymą Lietuvoje. Atsakovė nei 2024 m., nei 2025 m. pelno neskirstė ir paliko jį naudoti bendrijos apyvartinėms lėšoms. Be to, įmonė aktyviai investavo į naujų projektų paiešką tolesnei savo plėtrai. 2026 metais vėl numatomas pajamų didėjimas dėl sėkmingai pasitvirtinusių investicijų ir dar 2025 metų 3 ketvirtyje padidėjusių pajamų.
Taigi, vertinant 2025 metų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, matyti, kad bendrijos skolos neviršijo/neviršija į įmonės balansą įrašyto turto vertės, įmonė praėjusiais metais dirbo pelningai, o tai reiškia, kad jos finansinė padėtis neatitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nemokumo sąlygos (balanso testas).
VMI savo ieškinyje nurodė, kad atsakovės mokestinė nepriemoka valstybei siekia 10 739,14 Eur. Atsakovės vadovas pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad įmonė 2026 m. rugsėjo 21 d. savo mokestinę nepriemoką sumažino iki 5 952,79 Eur, o 2026 m. rugsėjo 28 d. sumažino dar 2 000 Eur suma ir šiai dienai skola valstybei siekia 3 970 Eur. Įvertinus MB „Domisa vystymas“ 2026 m. rugsėjo mėnesį atliktus įsigijimus bei su jais susijusį atskaitomą pirkimo PVM, 2026 m. spalio 1 d. mokestinė prievolė VMI sumažės dar 1 660 Eur ir likusi skola valstybei sieks tik 2 310 Eur, kurią atsakovė planuoja padengti iki 2026 m. spalio 31 d. Aplinkybę, kad atsakovė sumažino mokestinę nepriemoką valstybei patvirtina iš viešai prieinama informacija VMI sistemoje.
Nekilnojamojo turto duomenimis, atsakovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, tačiau teismui pateikti duomenys patvirtina, kad šiuo metu įmonė savo ūkinės veiklos nėra nutraukusi, gauna iš jos pajamas ir per gana trumpą laikotarpį (nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. iki 2026 m. rugsėjo 28 d.) padengė didžiąją dalį skolos valstybei, sumažindama mokestinę nepriemoką nuo 10 739,14 Eur iki 3 970 Eur.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
Į bylą naujai pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės veikla yra ekonomiškai gyvybinga, jos finansinė situacija šiuo metu sietina su apyvartinių lėšų ir piniginių srautų neatitikimu, tačiau tai nėra ilgalaikiai ir rimti finansiniai sunkumai, dėl kurių įmonė negalėtų vykdyti įprastinės ūkinės komercinės veiklos. Įmonė turi realų finansinių įsipareigojimų mokėjimo planą ir jo laikosi.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankrotas yra kraštutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma išspręsti kitu būdu.
Teismas, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus apie atsakovės finansinę padėtį, jos įsipareigojimus, vykdomą veiklą ir šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusią situaciją, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas atsakovės veiklos išsaugojimui. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atsakovė būtų patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų tęsti veiklos ir vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Bankroto bylos iškėlimas atsakovei, kuri šiuo metu vykdo veiklą, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui. Todėl MB „Domisa vystymas“ atsisakytina iškelti bankroto bylą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
Atsisakyti iškelti bankroto bylą mažajai bendrijai „Domisa vystymas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) . Nutarties kopiją išsiųsti ieškovei ir atsakovei. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną įsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstoliams. Įsiteisėjus nutarčiai, atšaukti nemokumo administratoriaus atranką AVNIS sistemoje. Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.