Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 9 d. nutarties ir 2026 m. birželio 15 d. papildomos nutarties, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-14777-534/2025, pagal pareiškėjų A. K. ir E. K. pareiškimą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-14777-534/2025, panaikino A. K. ir E. K. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini). įtrauktos į apskaitą Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, sudarymo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (toliau – Sutartis).

Sutarties 3 punkto 12 papunktyje vaiko nepilnamečio vaiko tėvai pareiškėjai A. K. ir E. K. įsipareigojo, kad buvimo su nepilnamečiu vaiku M. K. metu jie užtikrins nepilnamečio vaiko lankomų burelių, treniruočių, kitų užsiėmimų lankymą.

Sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad visas nepilnamečio vaiko mokymosi, edukacijos bei ugdymo išlaidas, lankomų būrelių, lankomų stovyklų išlaidas ir sveikatos priežiūros (medicinos) paslaugų išlaidas, specialios ortopedinės avalynės pirkimo išlaidas, iš anksto jas aptarus ir dėl jų šalims susitarus, šalys pasidalins lygiomis dalimis, po ½ dalį, pagal vienos iš šalių pateiktas sąskaitas ir kitus šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, jas apmokant ne vėliau nei per 20 kalendorinių dienų nuo jų pateikimo dienos.

Vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 27 d. nutarė klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2026 m. birželio 9 d. 10.00 val. ir nustatė pareiškėjui (skolininkui) E. K. terminą iki 2026m. birželio 5 d. pateikti paaiškinimus bei įrodymus dėl Sutarties 3 punkto 12 papunkčio bei 5 punkto sąlygų vykdymo.

E. K. nustatytu terminu (2026 m. birželio 5 d. buvo penktadienis) pateikė teismui paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pareiškėja kartu su 2026 m. gegužės 26 d. pateiktu prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo nėra pateikusi jokių įrodymų jos prašyme nurodytoms aplinkybėms įrodyti, pačiame prašyme nenurodyta, kaip, jos vertinimu, skolininkas nevykdo Sutarties 3 punkto 12 papunkčio ir 5 punkto sąlygų. Pareiškėjas (skolininkas) pažymėjo, kad jis tinkamai laikosi ir vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimu patvirtintos Sutarties 3 punkto 12 papunktyje ir 5 punkte numatytas sąlygas, o jeigu tarp šalių kartais ir kyla nesutarimai dėl šių sąlygų vykdymo, tai tik dėl pačios pareiškėjos komunikacijos ir bendradarbiavimo stokos.

Teismas pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir 2026 m. birželio 9 d. nutartimi šį prašymą atmetė, nutartyje nurodydamas, kad pareiškėja A. K. kartu su prašymu išduoti vykdomąjį raštą nepateikė konkrečių įrodymų apie Sutarties sąlygų pažeidimą ar nevykdymą.

Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos nutraukimo būdų (CK 3.51 straipsnis). Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, išlaikymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir kitas savo turtines teises bei pareigas.

Teismų praktikoje yra nurodyta, kad prašymas išduoti vykdomąjį raštą, nevykdant teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turi būti sprendžiamas vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2251-864/2023; 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2555-1012/2024; 2025 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1011-603/2025, 2026 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1251-1070/2026).

Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį rastą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

Pažymėtina, jog pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas, vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma. Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai: teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 32 ir 33 punktai).

Iš skundžiamos 2026 m. birželio 9 d. nutarties turinio matyti, kad teismas atsisakė išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą remdamasis iš esmės viena aplinkybe, t. y. kad pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų dėl Sutarties 3 punkto 12 papunkčio ir 5 punkto sąlygų nevykdymo. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nepasisakė dėl skolininko paaiškinimuose nurodytų argumentų (nutarties 19-20 punktai), nevertino jo pateiktų įrodymų, klausimą išnagrinėjo formaliai.

Visuotinai žinoma aplinkybė, kad nuo 2026 m. birželio 1 d. pradėjus veikti naujai Teismų informacinei sistemai LITEKOII, jos veikimas buvo apsunkintas, sistema dažnai neveikė, tiek šalims, tiek teismams buvo sudėtinga įvesti į sistemą duomenis ir dokumentus, todėl pagal Nacionalinės teismų rekomendacijas teismai, priimdami procesinius sprendimus, privalėjo įvertinti, kad dėl galimų sistemos sutrikimų šalių procesiniai dokumentai galėjo būti užregistruoti pavėluotai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos atstovė, neveikiant EPP sistemai, 2026 m. birželio 8 d. atsiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui elektroniniu paštu pareiškimą, prašydama klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, pateikė teismui papildomus paaiškinimus, rašytinius įrodymus, tačiau šis procesinis dokumentas į bylos kortelę buvo užregistruotas tik 2026 m. birželio 10 d., 16.26 val., t. y. jau po skundžiamos 2026 m. birželio 9 d. nutarties priėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismas dėl apeliantės prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir kitų paaiškinimų skundžiamoje nutartyje nieko nepasisakė.

Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Sutuoktinių tarpusavio turtiniuose ginčuose, kurie su vaikų teisėmis ir interesais nesusiję, teismas turi būti aktyvus tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti. Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-916/2023, 20 punktas).

Nagrinėjamu atveju aptartos faktinės bylos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad byloje yra iškilęs ginčas dėl teismo patvirtintos sutarties tinkamo vykdymo, nes šalys sutarties vykdymo aplinkybes aiškina skirtingai, tačiau pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje neįvertinus abiejų šalių įrodymų, paaiškinimų ir nenustačius, ar skolininkas E. K. tinkamai vykdė prievoles pagal teismo patvirtintos sutarties 3 punkto 12 papunktį ir 5 punktą, nėra galimybės spręsti, ar tikrai nėra teisinės prielaidos išduoti vykdomąjį raštą. Tik tinkamai ištyrus aplinkybes ir įrodymus, pagrindžiančius tėvų susitarimo dėl sutarties sąlygų vykdymo, teismas turi teisinį pagrindą spręsti – išduoti vykdomąjį raštą arba atsisakyti jį išduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-916/2023).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su teismo patvirtintos Sutarties dalies tinkamu (ne)vykdymu. Remdamasis tik skolininko E. K. argumentais, klausimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo teismas išnagrinėjo nevisapusiškai, nes liko neištirti visi įbylą pateikti įrodymai. Dėl netinkamai taikytų civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir vykdomojo rašto išdavimo tvarką, atsižvelgiant į pasyvų teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylą, teismas galėjo priimti neteisingą procesinį sprendimą. Dėl LITEKO II sutrikimų liko neįvertintos pareiškėjos 2026 m. birželio 8 d. prašyme nurodytos aplinkybės.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).

Atsižvelgdama į šios bylos faktines aplinkybes, pirmosios instancijos neištirtų ir nevertintų aplinkybių pobūdį ir jų reikšmę galutiniam teismo procesiniam sprendimui, į kasacinio teismo išaiškinimus dėl teismo sprendimo motyvavimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ginčijamą 2026 m. birželio 9 d. nutartį neištyręs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidęs bylos esmės, padaręs procesinių teisės normų pažeidimus, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl yra pagrindas nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1046-912/2023).

Atskiruoju skundu apeliantė taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 15 d. papildomą nutartį dėl bylinėjimosiišlaidų.

Pagal kasacinio teismo praktiką, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018). Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo bei jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl to papildoma 2026 m. birželio 15d. nutartis taip pat panaikinama, o su bylinėjimosi išlaidomis, patirtomis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, susijusius klausimus spręs bylą iš naujo nagrinėjantis teismas.

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė eilę naujų rašytinių įrodymų, skolininkas E. K. kartu atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus raštinius įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nusprendė ginčą perduoti pirmosios instancijos teismui, naujai pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu, todėl sprendžia, kad šalių pateikti nauji įrodymai priimtini (CPK 314 str.), o dėl jų įrodomosios reikšmės pasisakys pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą iš naujo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą patenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 9 d. nutartį, 2026 m. birželio 15d. papildomą nutartį ir klausimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.