- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-15
- Bylos Nr.
- e2S-1980-413/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04594-2026-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerija, V. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-10947-862/2026, pagal pareiškėjo antstolio M. D. pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo, suinteresuoti asmenys: V. K., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 2 d. nutartimi atmetė antstolio M. D. pareiškimą.
Teismas nustatė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. vasario 28 d. privalomuoju nurodymu Nr. ŽPN- 1933 skolininkė V. K. buvo įpareigota atlaisvinti 253 kv. m valstybinės žemės plotą, esantį šiaurinėje, vakarinėje ir pietinėje žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , pastatytą ant mūrinių stulpų valstybinėje žemėje už šiaurinės žemės sklypo ribos; 10,16 m ir 2,51 m ilgio medines tvoras ant mūrinių stulpų; mūrinį statinį, stoginę ir 17,64 m ilgio vielos tinklo tvorą, pastatytus valstybinėje žemėje už vakarinės žemės sklypo ribos; 21,39 m ilgio vielos tinklo tvorą kartu su medinėmis sekcijomis, įtvirtintomis ant betoninių atramų, apaugusiomis vijokliniais augalais, ir šalia jos pastatytą šiltnamį, esančius valstybinėje žemėje už pietinės žemės sklypo ribos. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2025 m. rugpjūčio 13 d. Inspekcija, 2025 m. rugpjūčio 28 d. patikrinusi privalomojo nurodymo vykdymą, nustatė, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Antstolis 2025 m. spalio 15 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gavo skolininkės prašymą pateikti susipažinti vykdomosios bylos Nr. 0028/25/01869 medžiagą.
Antstolis 2026 m. vasario 19 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą Nr. S-26-28-5275.
Teismas taip pat nustatė, kad skolininkė dėl širdies nepakankamumo, operacijos, reabilitacijos bei sepsio buvo gydoma ligoninėse ir išbuvo reabilitacijoje nuo 2025 m. gegužės 8 d. iki 2025 m. gegužės 23 d., nuo 2025 m. birželio 10 d. iki 2025 m. birželio 16 d., nuo 2025 m. birželio 20 d. iki 2025 m. liepos 10 d., nuo 2025 m. rugpjūčio 4 d. iki 2025 m. rugpjūčio 11 d. ir nuo 2025 m. gruodžio 4 d. iki 2025 m. gruodžio 15 d.
Skolininkė pateikė įrodymus, kurie, teismo vertinimu, patvirtina, kad 2026 m. vasario 6 d. buvo atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, kurių pagrindu buvo sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, žemės sklypo planas. Šie dokumentai buvo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyriui, o šio skyriaus 2026 m. kovo 2 d. raštas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų suderinimo patvirtina, kad dėl nustatytų žemės sklypo ribų pastabų nebuvo pateikta. Atliktų matavimų pagrindu paaiškėjo, kad 20,98 m ilgio medinė tvora šiaurinėje žemės sklypo dalyje sutampa su šia žemės sklypo riba ir nėra pastatyta valstybinėje žemėje. Teismas pažymėjo, kad išieškotoja (Inspekcija) nepateikė įrodymų, kurie paneigtų 2026 m. vasario 6 d. atliktų kadastrinių matavimų rezultatus. Teismo vertinimui, skolininkei 2026 m. vasario 6 d. atlikus žemės kadastrinius matavimus ir paaiškėjus, kad 20,98 m ilgio medinė tvora nėra pastatyta valstybinėje žemėje, išieškotoja turėtų vadovautis teisingumo ir protingumo principais, įsitikinti 2025 m. vasario 28 d. privalomojo nurodymo šioje dalyje pagrįstumu ir tik įsitikinusi tuo, jog kadastrinių matavimų rezultatai neteisingi ar yra kitos priežastys tvoros pašalinimui, galėtų toliau palaikyti reikalavimą, įpareigojantį skolininkę pašalinti 20,98 m ilgio tvorą šiaurinėje žemės sklypo dalyje.
Teismas pažymėjo, kad suinteresuoto asmens V. K. pateiktos nuotraukos ir paaiškinimai, taip pat išieškotojos 2026 m. balandžio 30 d. sudarytas patikrinimo aktas patvirtina, kad išnykus objektyvioms kliūtims privalomajam nurodymu įvykdyti (pagerėjus skolininkės sveikatos būklei, 2026 metų kovo mėnesį nutirpus žemę ir joje esančius daiktus dengusiam sniego sluoksniui, išėjus įšalui) skolininkė įvykdė dalį privalomojo nurodymo įpareigojimų: pašalino 21,39 m ilgio tvorą pietinėje sklypo dalyje, 17,64 m ilgio tvorą ir 2,51 m ilgio tvorą bei stoginę vakarinėje sklypo dalyje. Skolininkės 2026 m. gegužės 4 d. pateiktos nuotraukos ir teismo posėdyje duoti paaiškinimai patvirtino, kad 2026 m. gegužės 2 d. iš valstybinės žemės buvo pašalintas šiltnamis, stoginė, sutvarkyta aplinka, todėl, anot teismo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad skolininkė vengia vykdyti privalomąjį nurodymą ar jo nevykdo.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administraciniame teisme buvo nutraukta administracinė byla, sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas pasisakyti dėl mūrinio statinio, esančio vakarinėje valstybinės žemės dalyje, kadangi šis statinys nepriklauso skolininkei nuosavybės teise, ir aplinkybės, kad tvora, esanti šiaurinėje žemės sklypo dalyje, nėra pastatyta valstybinėje žemėje. Teismas pažymėjo, kad skolininkės iniciatyva 2026 m. vasario 6 d. buvo atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, kurių pagrindu buvo sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, žemės sklypo planas. Šie dokumentai buvo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyriui, kuris 2026 m. kovo 2 d. raštu patvirtino, kad dėl žemės sklypo ribų pastabų pateikta nebuvo. Atliktų matavimų pagrindu paaiškėjo, kad 20,98 m ilgio medinė tvora šiaurinėje žemės sklypo dalyje sutampa su šia žemės sklypo riba ir nėra pastatyta valstybinėje žemėje. Inspekcija nepateikė įrodymų, kurie paneigtų minėtų kadastrinių matavimų rezultatus. Teismo nuomone, po naujai atliktų žemės kadastrinių matavimų paaiškėjus aplinkybei, kad 20,98 m ilgio medinė tvora nėra pastatyta valstybinėje žemėje, išieškotoja turėtų vadovautis teisingumo ir protingumo principais ir įsitikinti 2025 m. vasario 28 d. privalomojo nurodymo šioje dalyje pagrįstumu. Tik įsitikinusi, kad žemės kadastrinių matavimų rezultatai neteisingi ar yra kitos priežastys tvoros pašalinimui, galėtų toliau palaikyti reikalavimą, įpareigojantį skolininkę pašalinti 20,98 m ilgio tvorą šiaurinėje žemės sklypo dalyje.
Teismas nurodė, kad Inspekcijos atstovo paaiškinimai teismo posėdyje patvirtino faktą, jog išieškotoja tiek prieš atlikdama 2025 m. vasario 21 d. patikrinimą, tiek surašydama 2025 m. vasario 28 d. privalomąjį nurodymą, tiek iš skolininkės gavusi UAB „Light Conversion“ 2026 m. kovo 30 d. raštą Nr. S26-0282 ir šio rašto priedus (nekilnojamojo turto registro išrašus, kadastrinių bylų duomenis), nesiaiškino, kokiam asmeniui nuosavybės teise priklauso ar gali priklausyti valstybinėje žemėje esantis mūrinis pastatas, pažymėtas Vilniaus miesto plano 1989 m. birželio 27 d. ištraukoje, išsidėstęs už žemės sklypo ribos Nr. 22, ir kokia šio pastato paskirtis. Byloje esant duomenų, kad UAB „Light Conversion“ nuo 2018 iki 2019 metų nuosavybės teise priklausė statiniai – vandentiekio vamzdynas ir nuotekų šalinimo tinklai, kurių dalimi galėjo būti ir reikalaujamas nugriauti mūrinis statinys (galimai buitinių nuotekų šalinimo siurblinė), dėl nežinomų priežasčių neįtrauktas į nuotekų šalinimo tinklų kadastrinę bylą; kad šie statiniai iki 2018 metų priklausė AB „Dvarčionių keramika“, o 2019 metais nuotekų šalinimo tinklai ir vandentiekio vamzdynas buvo perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, teismas sutiko su skolininkės argumentais, kad privalomojo nurodymo dalis, įpareigojanti skolininkę nugriauti ir šį statinį, negali būti laikoma pagrįsta. Teismas sprendė, kad išieškotoja, palaikydama privalomojo nurodymo įpareigojimą skolininkei nugriauti mūrinį statinį, esantį vakarinėje valstybinės žemės dalyje, turėtų atlikti papildomus veiksmus siekiant nustatyti šio statinio savininką ir tik įsitikinusi tuo, galėtų toliau palaikyti reikalavimą, įpareigojantį skolininkę pašalinti aptartą mūrinį statinį.
Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkė dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių iki 2026 metų pavasario neturėjo galimybės įvykdyti privalomąjį nurodymą, teismas nusprendė, kad privalomojo nurodymo savalaikis neįvykdymas nebuvo tyčinis skolininkės veiksmas. Įvertinęs aplinkybes, kad skolininkė pašalino pietinėje žemės sklypo riboje buvusią 21,39 m ilgio tvorą, vakarinėje žemės sklypo dalyje pašalino buvusią 17,64 m ilgio tvorą ir stoginę, sutvarkė aplinką, pietinėje žemės sklypo dalyje pašalino ties žemės sklypo riba buvusį šiltnamį, konstatavo, kad į bylą pateikti įrodymai laidžia abejoti privalomojo nurodymo dalimi, įpareigojančia skolininkę pašalinti 20,98 m ilgio medinę tvorą šiaurinėje žemės sklypo dalyje ir vakarinėje valstybinės žemės sklypo dalyje esantį mūrinį statinį, teisėtumu. Todėl teismas sprendė, kad baudos skyrimas V. K. neatitiktų CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos baudos skyrimo tikslų bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis), dėl to atmetė antstolio pareikšimą kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – apeliantė, Inspekcija) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
Atsižvelgdami į Inspekcijoje gautą antstolio 2026 m. kovo 31 d. prašymą, Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai atliko patikrinimą vietovėje ir surašė 2026 m. balandžio 30 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. RE-842, kuriame konstatuota, kad Privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, t. y., „Pašalinta 21,39 m ir 17,64 m ilgio vielos tinklo tvoros, 2,51 m ilgio medinė tvora ant mūrinių stulpų ir stoginė. Nepašalinta 20,98 m ir 10,16 m ilgio medinės tvoros ant mūrinių stulpų, mūrinis statinys ir šiltnamis“. Teismas, darydamas išvadas, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Skolininkė ir jos atstovė patvirtino, kad nauji (patikslinti) žemės sklypo kadastriniai matavimai VĮ Registrų centre nėra įregistruoti. Vadinasi, bylos nagrinėjimo metu vieninteliai teisiškai reikšmingi ir preziumuojami teisingais buvo Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti duomenys (1996 m. birželio 1 d. Žemės sklypo kadastriniai matavimai). Nepaisant to, teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi neįregistruotų kadastrinių matavimų pagrindu pateiktais duomenimis.
Asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas pašalinti žemės naudojimo pažeidimus, apie privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymą turi nedelsdamas informuoti Inspekciją, pridėdamas tai patvirtinančius įrodymus. Skolininkė nepateikė Inspekcijai duomenų apie Privalomojo nurodymo įvykdymą, todėl teismas, faktiškai įpareigodamas Inspekciją pakartotinai vertinti galiojančio vykdomojo dokumento pagrįstumą ir siedamas tolesnį jo vykdymą su neįregistruotų kadastrinių matavimų duomenimis, peržengė nagrinėjamo klausimo ribas ir sukūrė Inspekcijai įstatymuose nenumatytą pareigą, kuri nėra suderinama su teisinio apibrėžtumo, teisėtumo ir privalomo vykdomųjų dokumentų vykdymo principais.
Jeigu skolininkė atlieka naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir Inspekcija, atlikusi patikrinimą, nustatytų, kad visgi 20,98 m tvora patenka į žemės sklypo ribas, tai toje dalyje Privalomasis nurodymas būtų įvykdytas, bet jokiu būdu ne panaikintas, nes Privalomasis nurodymas surašytas patikrinimo metu nustatytam pažeidimui šalinti, t. y. patikrinimo metu buvo nustatytos tokios faktinės aplinkybės.
Nei pavienės nuotraukos, nei jų pagrindu padaryti subjektyvūs vertinimai nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti tikslią statinių ar įrenginių buvimo vietą, jų ilgį, santykį su žemės sklypo ribomis, taip pat konstatuoti jų pašalinimo faktą ar apimtį. Iš pateiktų nuotraukų objektyviai nėra galimybės identifikuoti, kokie konkretūs objektai jose užfiksuoti, nustatyti jų parametrus, buvimo vietą bei padaryti vienareikšmes išvadas, jog būtent Privalomajame nurodyme nurodyti statiniai ir įrenginiai buvo pašalinti. Tokios aplinkybės gali būti nustatomos tik atlikus kompetentingos institucijos (Inspekcijos) patikrinimą vietovėje ir įvertinus faktinius duomenis.
Pasisakydamas dėl skolininkės ligos aplinkybių, teismas nepagrįstai skundžiamojoje nutartyje iš naujo vertino aplinkybes, kurios jau buvo išnagrinėtos ir įvertintos 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartimi, kurios yra įsiteisėjusios. Todėl skundžiamos nutarties išvados, jog skolininkė dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių neturėjo galimybės susipažinti su Privalomuoju nurodymu bei jo įvykdyti, laikytinos nepagrįstomis ir prieštaraujančiomis anksčiau priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytoms aplinkybėms.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Teismui buvo pateiktas 2026 m. vasario 6 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, žemės sklypo planas. Matininkui V. P. atlikus kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994, paaiškėjo, kad žemės sklypo šiaurinė riba sutampa su tvora, todėl ši tvora nėra pastatyta valstybinėje žemėje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2026 m. kovo 2 d. raštu Nr. A51-36475/26 patvirtino, kad dėl paženklintų ir kadastrinių matavimų plane nurodytų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje ribų pastabų neturi. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre šie patikslinti kadastriniai matavimai įregistruoti nuo 2026 m. gegužės 18 d.. Taigi, skundžiamos nutarties priėmimo metu, patikslinti žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo įregistruoti viešame registre teisės aktų nustatyta tvarka.
Privalomuoju nurodymu V. K. įpareigota pašalinti mūrinį statinį, esantį valstybinėje žemėje už vakarinės žemės sklypo ribos. Bylos medžiaga nustatyta, kad šis mūrinis statinys niekada nepriklausė ir nepriklauso V. K., jis niekada nebuvo jos naudojamas, todėl ji negali nugriauti jai nepriklausančio ir ne jos žemės sklype esančio turto. Šiuo atveju Inspekcija nenustatinėjo nei asmenų, valstybinėje žemėje pastačiusių mūrinį statinį, nei jo paskirties, nei jo priklausomybės nuosavybės teise. Taip pat neaišku, kokiu pagrindu buvo nustatyta, kad būtent žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) V. K. taikytina atsakomybė pašalinti valstybinėje žemėje esantį mūrinį statinį.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pagal nuotekų šalinimo tinklų planą ir vamzdynų dalies specifikaciją, į šį statinį yra atvestas savitakinis nuotekų vamzdynas, aptarnaujantis visus (duomenys neskelbtini) gatvės namus, o iš jo yra išvesta slėginė fekalinės kanalizacijos trasa. Visi prie statinio prijungti fekalinės kanalizacijos vamzdynai yra turtinio vieneto, t. y. nuotekų šalinimo tinklų fekalinės kanalizacijos vamzdyno - kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Nuotekų šalinimo tinklai ( (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) „Vilniaus vandenys“ (pirminis savininkas AB „Dvarčionių keramika“) 2022 m. gegužės 6 d. Sutarties Nr. 4154 pagrindu. Dėl to V. K. dėl objektyvių priežasčių negali šioje dalyje įvykdyti privalomojo nurodymo.
Nors apeliantas nurodo, kad skolininkė nepateikė Inspekcijai duomenų apie Privalomojo nurodymo įvykdymą, tačiau visa informacija ir įrodymai apie privalomojo nurodymo įvykdymą skolininkės buvo teikiama nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje suinteresuotu asmeniu dalyvauja Inspekcija, taiga visi dokumentai jai buvo įteikti tinkamai.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartyje ir Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartyje vertintos aplinkybes, susijusios su skundo pateikimo terminų praleidimu. Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, susijusios su suinteresuoto asmens sveikatos būkle analizuotos vertinant skolininkės kaltės klausimą. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad skolininkė sąmoningai nevykdė privalomojo nurodymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad 0,06 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. 0101/0026:153, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir ant jo pastatytas gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. K..
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra institucija, kuri atlieka teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis).
Apeliantė 2025 m. vasario 28 d. surašė skolininkei privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-1933, kuriuo įpareigojo V. K. atlaisvinti 253 kv. m valstybinės žemės plotą, esantį šiaurinėje, vakarinėje ir pietinėje žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ; 10,16 m ir 2,51 m ilgio medines tvoras ant mūrinių stulpų, mūrinį statinį, stoginę ir 17,64 m ilgio vielos tinklo tvorą, pastatytus valstybinėje žemėje už vakarinės žemės sklypo ribos; 21,39 m ilgio vielos tinklo tvorą kartu su medinėmis sekcijomis, įtvirtintomis ant betoninių atramų, apaugusiomis vijokliniais augalais, ir šalia jos pastatytą šiltnamį, esančius valstybinėje žemėje už pietinės žemės sklypo ribos. Patikrinimo aktas, kuriame nurodytas pažeidimas – 2025 m. vasario 21 d. Nr. ŽPA2-136 (vykdomosios bylos Nr. 0028/25/0186 lapai 6-7, 9-12).
Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kada minėtas privalomasis nurodymas buvo įteiktas skolininkei.
Iš to paties elektroninio pašto adreso antstolis 2025 m. spalio 15 d. gavo skolininkės prašymą dėl susipažinimo su vykdomosios bylos medžiaga. Antstolis 2025 m. gruodžio 15 d. elektroniniu paštu dar kartą kreipėsi į skolininkę dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo. Tą pačią dieną skolininkė antstoliui atrašė, kad guli ligoninėje, o antstoliui paprašius pateikti informaciją apie Privalomojo nurodymo ginčijimą, skolininkė antstoliui atsiuntė ieškinio ir Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtų procesinių dokumentų kopijas.
Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad skolininkė 2025 m. spalio 17 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Inspekcijos 2025 m. vasario 28 d. privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-1933 panaikinimo, termino ieškiniui paduoti atnaujinimo. Be to, šioje byloje skolininkė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio vykdymo veiksmus. Minėto ieškinio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-46642-989/2025. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinė byla nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, teismui konstatavus, kad ieškovė praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą ir nėra pagrindo jį atnaujinti.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs V. K. atskirąjį skundą, 2026 m. vasario 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-693-896/2026, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismai savo procesiniuose dokumentuose nustatė, kad Inspekcija Privalomąjį nurodymą V. K. (duomenys neskelbtini)toks ieškovės informavimo būdas atitinka Žemės naudojimo valstybinės priežiūros taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2023 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-172, 21.1. punktą, todėl sprendė, jog ieškovės (apeliantės) argumentai, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie skundžiamą 2025 m. vasario 28 d. Privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-1933 yra nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismai, pasisakydami dėl termino atnaujinimo ginčijant privalomąjį nurodymą, nustatė, jog ieškovė V. K. 2025 m. gegužės 8 d. gydėsi stacionare, 2025 m. birželio 6 d. – ambulatoriškai, 2025 m. birželio 10 d. – stacionare, 2025 m. birželio 11 d. – ambulatoriškai, 2025 m. birželio 20 d. – stacionare, o nuo 2025 m. liepos 16 d. iki 2025 m. spalio 2 d. fiksuoti ambulatoriniai apsilankymai, 2025 m. rugpjūčio 4 d. – gydymas stacionare. Iš nurodytų duomenų teismai padarė išvadą, kad ieškovės gydymas stacionare nebuvo ilgas ir tęstinis, kai kuriais atvejais truko vieną dieną (2025 m. birželio 10 d., 2025 m. rugpjūčio 4 d.), todėl ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ji neturėjo galimybių naudotis elektroniniu paštu, nepatvirtina. Dėl to teismai nusprendė, kad ieškovės nurodytos priežastys – apsilankymai gydymo įstaigose, savaime negali būti laikomos svarbia termino praleidimo priežastimi, savo teises ieškovė galėjo įgyvendinti ir per atstovą.
Antstolis 2026 m. vasario 19 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-26-28-5274 ir kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl baudos skolininkei skyrimo už Privalomojo nurodymo neįvykdymą.
Apeliantė skunde nurodo, kad Inspekcija 2026 m. balandžio 30 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. RE-842, kuriame konstatavo, kad Privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, t. y. „Pašalinta 21,39 m., ir 17,64 m., ilgio vielos tinklo tvoros, 2,51 m., ilgio medinė tvora ant mūrinių stulpų ir stoginė. Nepašalinta 20,98 m., ir 10,16 m., ilgio medinės tvoros ant mūrinių stulpų, mūrinis statinys ir šiltnamis“. Apeliantės vertinimu, iš pateiktų nuotraukų objektyviai nėra galimybės identifikuoti, kokie konkretūs objektai jose užfiksuoti, nustatyti jų parametrus, buvimo vietą bei padaryti vienareikšmes išvadas, jog būtent Privalomajame nurodyme nurodyti statiniai ir įrenginiai buvo pašalinti. Tokios aplinkybės gali būti nustatomos tik atlikus kompetentingos institucijos (Inspekcijos) patikrinimą vietovėje ir įvertinus faktinius duomenis. Dėl to, anot apeliantės, teismas, darydamas išvadas, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus.
Iš suinteresuoto asmens V. K. teismui 2026 m. kovo 31 d. pateikto atsiliepimo į antstolio pareiškimą ir jame įkeltų nuotraukų matyti, kad suinteresuotas asmuo pašalino 21,39 m ir 17,64 m ilgio vielos tinklo tvoras, 2,51 m ilgio medinę tvorą ant mūrinių stulpų ir stoginę. Šias aplinkybes pripažino ir apeliantė. Dėl 20,98 m ilgio tvoros, pastatytos už šiaurinės žemės sklypo ribos, V. K. nurodė, kad matininkui V. P. atlikus naujus kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-1994, paaiškėjo, kad žemės sklypo šiaurinė riba sutampa su tvora, todėl ši tvora nėra pastatyta valstybinėje žemėje. Tai reiškia, kad Privalomajame nurodyme, už kurio nevykdymą prašoma nubausti skolininkę, nustatyti statybos valstybinėje žemėje duomenys prieštarauja faktinei nagrinėjamos bylos medžiagai, todėl Inspekcijai nepatikslinus pažeidimo duomenų, Privalomojo nurodymo įvykdymas tampa negalimas.
Vertinant byloje ginčijamą faktą dėl Privalomajame nurodyme nurodyto nugriauti mūrinio statinio, skolininkė davė išsamius paaiškinimus, iš kurių seka, kad mūrinis statinys yra už jos sklypo ribų ir niekada jai nepriklausė nuosavybės teise.
Į bylą yra pateiktas UAB „Light Conversion“ 2026 m. kovo 30 d. atsakymas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad mūrinis statinys galimai yra buitinių nuotekų šalinimo siurblinė. Nuotekų šalinimo tinklų kadastrinėje bylos plane ir vamzdynų dalių specifikacijoje yra aiškiai matoma, kad į mūrinį statinį yra atvestas savitakinis (duomenys neskelbtini) gatvės nuotekų vamzdynas, aptarnaujantis visus gatvelės namus, iš jo yra išvesta slėginė fekalinės kanalizacijos trasa. Visi prie statinio prijungti fekalinės kanalizacijos vamzdynai yra turtinio vieneto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) dalis. Į šį statinį, technologinėms reikmėms, yra atvestas ir vandentiekis. Nepriklausomai nuo to, kad šis griauti ketinamas statinys nebuvo valdomas UAB „Light Conversion“ ir nebuvo perduotas Vilniaus miesto savivaldybei, jis yra legaliai pastatytas ir galimai atlieka savo funkciją. Kodėl minimas statinys nebuvo įtrauktas į vamzdynų kadastrinės bylos sudėtį, UAB „Light Conversion“ nėra žinoma. Visais atvejais, jeigu siurblinė iki šiol veikia, jos veikla kažkas rūpinasi: prižiūri, remontuoja, apmoka elektros energijos sąnaudas. Jeigu veikiančios siurblinės nugriovimas bus atliktas, kils lokali ekologinės taršos grėsmė.
Gavusi šią informaciją skolininkės atstovė pateikė užklausą Nekilnojamojo turto registrui ir iš gauto išrašo nustatė, kad šio statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra UAB „Vilniaus vandenys“, kuriai nuosavybės teisės į statinį įregistruotos 2022 m. gegužės 6 d. sutarties Nr. 4154 pagrindu.
Taigi, šios nutarties 39-40 punktuose nustatytos aplinkybės Inspekcijai buvo (turėjo būti) žinomos surašant Privalomąjį nurodymą, todėl privalomas įpareigojimas skolininkei nugriauti šį statinį, o antstolio prašymas nubausti skolininką už tokio įpareigojimo neįvykdymą, kai statinys skolininkei nepriklauso, vertintini kaip akivaizdžiai nepagrįsti ir neteisėti veiksmai. Dar daugiau, Inspekcija nepateikė į bylą jokių įrodymų, paneigiančių skolininkės argumentas, kad Privalomajame nurodyme įrašytas mūrinis statinys nėra tas pats statinys, apie kurį kalbama šios nutarties 39-40 punktuose.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas; 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022, 25 punktas).
Teismas, priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, taip pat turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos, ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, 34 punktas); pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą gali konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 28 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju privalomasis nurodymas iš dalies nebuvo įvykdytas laiku ir dėl objektyvių aplinkybių (atlikus naujus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad dalis griautinos tvoros nepatenka į valstybinę žemę, bei paaiškėjusių mūrinio statinio nuosavybės teisių), todėl nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skolininkė sąmoningai ir piktybiškai nevykdė privalomojo nurodymo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paskirti skolininkei antstolio prašomą baudą nėra teisinio pagrindo.
Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad pasisakydamas dėl skolininkės ligos aplinkybių, teismas nepagrįstai skundžiamojoje nutartyje iš naujo vertino aplinkybes, kurios jau buvo išnagrinėtos ir įvertintos teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartimi ir kurios yra įsiteisėjusios.
Kaip teisingai atkreipė į tai dėmesį skolininkė savo atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantės minimose Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartyje ir Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartyje buvo vertintos aplinkybės, susijusios su ieškinio teismui pateikimo termino praleidimu, ir negali būti tapatinamos su skolininkės sveikatos būkle analizuojant jos kaltės klausimą, susijusį su Privalomojo nurodymo (ne)vykdymu.
Byloje esantys įrodymai patvirtina V. K. lankymąsi 2025 metais gydymo įstaigose, gydymą ligoninėse, be to, kaip minėta, Inspekcija į šią bylą nėra pateikusi įrodymų, kad apie 2025m. vasario 28 d. surašytą Privalomąjį nurodymą realiai skolininkė buvo informuota, kol negavo informacijos iš antstolio. Nors įsiteisėjusiais teismų sprendimais padaryta išvada, kad Privalomąjį nurodymą Inspekcija siuntė skolininkei (duomenys neskelbtini), tačiau V. K. atsiliepime į antstolio prašymą dėl baudos skyrimo yra nurodyta, kad ji yra 85 metų amžiaus, ir nors turi artimųjų sukurtą jos vardu elektroninio pašto dėžutę, tačiau, atsižvelgiant į garbų amžių, ji nėra aktyvi elektroninio pašto naudotoja, netikrina nuolat savo pašto dėžutės ir joje gaunamų laiškų, kadangi tam nėra poreikio.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad garbaus amžiaus sulaukusi moteris, turinti rimtų sveikatos problemų, aktyviai naudotųsi savo elektroninio pašto dėžute ir nuolat ją tikrintų. Kitos byloje nustatytos aplinkybės, t. y. kad 2025 m. spalio mėnesį skolininkė iš antstolio gavusi informaciją apie privalomąjį nurodymą, iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėms ginti (kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl privalomojo nurodymo ginčijimo, kreipėsi į matininką dėl naujų kadastrinių matavimų atlikimo, atšilus orams įvykdė didžiąją dalį privalomojo nurodymo dėl statinių nugriovimo, dėl kurių jai nebuvo abejonių, kad stovi valstybinėje žemėje), neteikia pagrindo daryti išvadą, kad V. K. sąmoningai ir piktybiškai nevykdė privalomojo nurodymo.
Apeliantė nurodo, kad Inspekcijoje buvo gautas skolininkės atstovės pareiškimas, kuriuo prašoma panaikinti dalį privalomojo nurodymo dėl įpareigojimo pašalinti mūrinį statinį, o teismas, nesulaukęs Inspekcijos sprendimo dėl pareiškime išdėstytų argumentų ir nesant priimto administracinio sprendimo, iš esmės pats atliko administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę bei padarė išvadą, kad Privalomojo nurodymo dalis dėl mūrinio statinio pašalinimo negali būti laikoma pagrįsta.
Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė neteisingai interpretuoja teismo argumentus, nes teismas dėl šios Privalomojo nurodymo dalies pagrįstumo jokių išvadų nedarė, o atkreipė Inspekcijos dėmesį, kad ji, palaikydama Privalomojo nurodymo įpareigojimą skolininkei nugriauti mūrinį statinį, esantį vakarinėje valstybinės žemės dalyje, turėtų atlikti papildomus veiksmus siekiant nustatyti šio statinio savininką.
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė ir aiškino CPK 771 straipsnio nuostatas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą procesinį sprendimą. Dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.