- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- eA-799-492/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06198-2022-3
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai (iki reorganizacijos – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, ir Departamentas) (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir LKT, ir Tarnyba)) 2022 m. spalio 10 d. raštu Nr. 7S-49 „Dėl darbo užmokesčio padidinimo“ priimtą sprendimą (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą LKT (iki reorganizacijos – Departamentas) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymą Nr. LV-5155 „Dėl darbo užmokesčio padidinimo“ (toliau – ir Prašymas) ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
Jis kreipėsi su Prašymu Departamento prašydamas: J. K., Kalėjimų departamento (po reorganizacijos – LKT) Personalo valdymo skyriaus patarėjui, padidinti darbo užmokestį ir nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą (pareiginės algos baziniais dydžiais) bent – 13. Tačiau Departamentas Sprendimu Prašymo netenkino.
Sprendime nurodoma, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 27 straipsnio 11 dalimi, didesnis pareiginės algos koeficientas gali būti nustatomas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo metu. Vadovaujantis VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punktu, pareiškėjas gali įstaigos vadovui teikti prašymą dėl jo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo, nustatyti didesnį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. Prašymas negali būti vertintinas kaip prašymas atlikti pareiškėjo veiklos neeilinį vertinimą, kadangi prašoma padidinti darbo užmokestį atgaline data nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., ir nurodomi motyvai, kurie nesusiję su prašymu vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą, o sietini su nuo 2021 m. liepos mėnesio didėjančia infliacija ir išaugusiomis prekių ir paslaugų kainomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo Prašymas nebuvo tenkintas.
Kalėjimų departamento (po reorganizacijos – LKT) direktorius 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. P-241 pareiškėją nuo 2021 m. liepos 30 d. priėmė Veiklos organizavimo skyriaus patarėju, o pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą (pareiginės algos baziniais dydžiais) jam nustatė – 10. Departamento (po reorganizacijos – LKT) direktorius 2022 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. P-242 pareiškėją nuo 2022 m. liepos 1 d. perkėlė į Departamento Personalo valdymo skyriaus patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas, ir, kaip nurodoma Sprendime, nuo 2022 m. liepos 1 d. pareiškėjo valstybės tarnybos santykiai, nekeičiant patarėjo pareigybės ir iš esmės jos aprašyme numatytų funkcijų, toliau tęsiasi Departamento Personalo valdymo skyriuje tomis pačiomis sąlygomis, palikus iki perkėlimo nustatytą pereiginės algos koeficientą – 10.
Departamentas papildomos informacijos, papildyti ar patikslinti Prašymo neprašė (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 12 straipsnio 3 dalis), tuo metu Departamentas kaip viešojo administravimo subjektas turi ne tik teises, bet ir pareigas taikyti tą teisinį reguliavimą, kuris atitinka prašymo teisinį pagrindą (VTĮ 28, 29 ir kiti straipsniai) ir dalyką (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis), ir jį nurodyti savo Sprendime, kaip išaiškinta ir suformuotoje administracinių teismų praktikoje. Pareiškėjas Departamente dirba nuo 2021 m. liepos 30 d., tačiau jo kasmetinė tarnybinė veikla nevertinta visai. Todėl Prašymą pateikus 2022 m. rugsėjo 13 d., nagrinėjamu atveju Departamento direktorius (į pareigas priimantis asmuo), nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą pagal jo teisinį pagrindą (VTĮ 28, 29 ir kiti straipsniai) ir dalyką, turėjo pareigą spręsti klausimą kaip dėl pareiškėjo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo (VTĮ 27 straipsnio 4 dalis), taip ir dėl neeilinio (VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punktas), arba skundžiamą Sprendimą pagrįsti teisės normomis, nustatančiomis ar įpareigojančiomis to nedaryti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teisiniu pagrindu (VTĮ 28, 29 ir kiti straipsniai) Departamento prašė padidinti darbo užmokestį ir nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nustatyti didesnį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, kas įrodo, jog pareiškėjo Prašymo teisinis pagrindas (VTĮ 28, 29 ir kitais straipsniais) ir dalykas visiškai atitinka VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punkto nuostatas, kurias Departamento direktorius nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą taip pat privalėjo taikyti, ir paneigia skundžiamo Sprendimo argumentus, kad Prašymas negali būti vertintinas kaip prašymas atlikti pareiškėjo veiklos neeilinį vertinimą ir kad pareiškėjas turėtų teikti dar vieną atskirą prašymą dėl neeilinio jo veiklos vertinimo, ką draudžia įstatymas (VAĮ 12 straipsnio 3 dalis). Kokia apimtimi (nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. ar kitos datos) tenkinti ar netenkinti pareiškėjo Prašymą, yra Departamento direktoriaus (į pareigas priimančio asmens) apsisprendimo teisė, bet ne pagrindas iš viso Prašymo netenkinti. Be to, Sprendime visiškai nenurodomi jokie faktiniai pagrindai ir jokios teisės normos, nustatančios ar draudžiančios pareiškėjo Prašymą tenkinti ir dėl nuo 2021 m. liepos mėnesio išaugusios infliacijos bei išaugusių prekių ir paslaugų kainų (ši Sprendimo dalis apskritai be jokių motyvų).
Departamentui nenurodžius faktinių pagrindų bei Sprendimo teisinio pagrindo netenkinti Prašymo ir nesusiejus jo su faktinėmis aplinkybėmis, skundžiamas Sprendimas kaip nemotyvuotas bei neatitinkantis imperatyvių VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų naikintinas ir šiais pagrindais, vadovaujantis ir šiuo aspektu suformuota administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021, 31 punktas; 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3046-629/2019, 49–50 punktai; 2019 m. liepos 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-634-502/2019, 32–36 punktai).
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtino Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklėse nėra nustatytas reikalavimas, kad asmuo, pateikiantis prašymą, privalo nurodyti prašymo teisinį pagrindą (Taisyklių 23–24 punktai), o ir atsakovas nei Sprendime, nei atsiliepime tokio pagrindo nenurodė, kuo atsakovas teismą bando ir klaidinti. Taigi, pareiškėjo Prašymo netenkinus dėl jame nenurodyto teisinio pagrindo, kai pareiškėjas neturi pareigos nurodyti Prašymo teisinio pagrindo, skundžiamas Sprendimas naikintinas ir šiais pagrindais, vadovaujantis ir tuo aspektu suformuotos administracinių teismų praktikos išaiškinimais. Pareiškėjas pateikęs Prašymą neturi nurodinėti atsakovui (viešojo administravimo subjektui), kokius veiksmus jis turi atlikti ar neatlikti. Be to, atsiliepime ir pats atsakovas tvirtina, jog VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punktas numato, kad neeilinis vertinimas yra atliekamas kai yra valstybės tarnautojo prašymas nustatyti jam didesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą.
Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad identišku atveju kitos valstybės tarnautojos, neišdirbusios nei metų, neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas ir be jos rašytinio prašymo, ir darbo užmokestis (pareiginės algos koeficientas) padidintas netgi iki didžiausio galimo. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad ši byla yra priskirtina tarnybinių ginčų kategorijai, kuri žyminiu mokesčiu nėra apmokestinama (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 36 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl pareiškėją įpareigoti sumokėti žyminį mokestį nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo siekis ginti savo pažeistas teises teisme (ABTĮ 5 straipsnio 2 dalis) nėra piktnaudžiavimas teisminės gynybos teise.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba (iki reorganizacijos – Departamentas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su Prašymu kreipėsi į Departamento direktorių, jame nurodydamas, kad daugiau nei metus dirba įstaigoje ir kad per minėtą laikotarpį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas (toliau – koeficientas) nebuvo didinamas, taip pat nebuvo gaunamas priedas ar kiti mokėjimai. Pareiškėjas Prašyme išreiškė norą, jog koeficientas būtų pakeltas nuo 10 iki bent 13, argumentuodamas tuo, jog viešoje erdvėje yra nurodoma, kad darbo užmokestis viešojo sektoriaus darbuotojams pastoviai yra didinamas, tačiau ne pareiškėjo atveju. Taip pat savo Prašymą pakelti koeficientą pareiškėjas argumentavo ir tuo, kad nuo 2021 m. liepos mėnesio infliacija Lietuvoje pasiekė aukštumas bei VTĮ 28 straipsniu (Darbo užmokestis), 29 straipsniu (Pareiginė alga) ir kitais straipsniais, tačiau jų neįvardijo. Pareiškėjas Prašyme nemini ir neprašo atlikti neeilinio vertinimo ar koeficiento neprašo pakelti vadovaujantis VAĮ 27 straipsniu (Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas), tačiau be jau nurodytos 2021 m. infliacijos aiškiai pažymi, kad „Atsižvelgdamas į tai (past. į infliaciją ir kylančias valstybės tarnautojų algas), vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 28, 29 ir kitais straipsniais, Jūsų prašau <...> nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą <...> bent – 13.“
Pareiškėjas pateikė Departamentui prašymą, kuriame nereiškė noro, jog jo atžvilgiu būtų atliekamas neeilinis vertinimas kaip tai numatyta VTĮ 27 straipsnyje, tačiau tiesiog išreiškė prašymą, jog koeficientas būtų padidintas vadovaujantis VTĮ 28, 29 ir kitais straipsniais, kurių toliau tiksliai neįvardijo. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, argumentuodamas neeilinio vertinimo poreikį. Pareiškėjas prašė padidinti koeficientą atgaline data, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir nurodė motyvus, kurie nesusiję su prašymu vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą, o sietini su nuo 2021 m. liepos mėnesio didėjančia infliacija ir išaugusiomis prekių ir paslaugų kainomis. Pareiškėjo prašymo negalima laikyti prašymu atlikti neeilinį vertinimą, nes pareiškėjas akivaizdžiai tam neišreiškė poreikio. Pareiškėjas Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro Personalo administravimo departamento duomenimis valstybės tarnyboje dirba daugiau nei 8 metus, tad darytina išvada, kad yra susipažinęs su valstybės tarnybą reglamentuojančiais teisės aktais ir kasmetinių bei neeilinių vertinimų reikalavimais. Pareiškėjas užima Departamento Personalo valdymo skyriaus patarėjo pareigas, patvirtintas Departamento 2022 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. V-192 1.2 papunkčiu (pareiškėjas su pareigybės aprašymu supažindintas vidinėje Departamento dokumentų valdymo sistemoje 2022 m. birželio 20 d.), pagal kurias koordinuoja personalo vertinimo ir kompetencijų nustatymo organizavimą (10 p.), tad pareiškėjas kasdien atlieka darbines funkcijas, susijusias su valstybės tarnybą ir kt. veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, vertinimo ir kompetencijų nustatymo organizavimu ir žino neeilinio vertinimo atlikimo tvarką.
Departamentas, vadovaudamasis VTĮ 27 straipsnio 4 dalimi (Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.), pareiškėjui 2022 m. vasario 21 d. nustatė einamųjų metų užduotis Nr. LV-871, tad pareiškėjas skunde melagingai teigia, kad „<...> Departamento direktorius (į pareigas priimantis asmuo), nagrinėdamas pareiškėjo prašymą <...> turėjo pareigą spręsti ir klausimą kaip dėl pareiškėjo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo (VTĮ 27 straipsnio 4 dalis), taip ir dėl neeilinio (VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punktas) <...>“, nors žinojo, kad jo kasmetinis vertinimas bus atliktas 2023 m. pradžioje. Atsižvelgus į paminėtą, pareiškėjo skundo argumentai, kad jo atžvilgiu turėjo būti atliekamas neeilinis vertinimas, yra akivaizdžiai atmestini dėl nurodytų aplinkybių, t. y. dėl pareiškėjo valios neišreiškimo, jog būtų atliekamas neeilinis vertinimas, prašymo teisiniu pagrindu nurodant VTĮ 28, 29 ir kitus straipsnius (neįvardijant kokius).
Kartu su prašymu padidinti darbo užmokestį pareiškėjas nepateikė informacijos apie 2022 m. vasario 21 d. nustatytų einamųjų metų užduočių įvykdymo rezultatus. Todėl ir dėl šios priežasties Departamentas negalėjo suprasti, kad pareiškėjas pageidauja būti įvertintas neeiline tvarka. Skundžiamame Sprendime buvo aiškiai nurodyta, kad vadovaujantis VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punktu pareiškėjas gali įstaigos vadovui teikti prašymą dėl jo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo, nustatyti didesnį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. Nurodyta, kad neeilinio vertinimo metu vertinami karjeros valstybės tarnautojo pasiekti veiklos rezultatai, įvykdant nustatytas metines užduotis, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir vertinama kvalifikacija. Atkreiptas pareiškėjo dėmesys į tai, kad vadovaujantis Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas), 27 punktu, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas atliekamas ir Aprašo 34.1 papunktyje nurodytas motyvuotas siūlymas valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui pateikiamas ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 d.
Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Skundžiamame Sprendime pareiškėjui buvo paaiškintos VTĮ numatytos sąlygos dėl pareiginės algos koeficientų nustatymo, buvo paaiškinta, kad koeficientas nustatomas prieš skelbiant konkursą (VTĮ 29 straipsnio 3 dalis). Paaiškintos sąlygos dėl neeilinio vertinimo tvarkos, kurio metu gali būti didinamas ar mažinamas koeficientas (VTĮ 27 straipsnio 8, 9 ir 11 dalys). Sprendime pareiškėjui paaiškinta, kodėl jo 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymas negali būti vertintinas kaip prašymas atlikti pareiškėjo tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą. Skundžiamame Sprendime pateikta Sprendimo apskundimo tvarka. Šios aplinkybės patvirtina, kad Sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, ir vien ta aplinkybė, jog skundžiamas Sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo teigti, kad jis neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, yra nemotyvuotas.
Pareiškėjas šioje ir kitose jo inicijuotose bylose akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teise kreiptis teisminės gynybos siekdamas tik formalaus bylinėjimosi, tačiau ne pažeistų teisių apgynimo. Pareiškėjas kaip asmuo, užimantis Personalo valdymo skyriaus patarėjo pareigas bei susipažinęs su teisės aktų reikalavimais, yra susipažinęs ir su VTĮ reikalavimais dėl kasmetinio ir neeilinio vertinimų atlikimo, todėl turi numanyti, kad tokie motyvai kaip didėjanti infliacija ir išaugusios prekių ir paslaugų kainos yra visiškai nesusiję su prašymu dėl poreikio atlikti neeilinį vertinimą, dėl ko pareiškėjas padavė skundą šioje byloje. Pareiškėjui turėtų būti taikomas žyminis mokestis dėl akivaizdaus piktnaudžiavimo teisminės gynybos teise.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl LKT (iki reorganizacijos – Departamentas) Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo Prašymas padidinti darbo užmokestį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas nustatė šias aplinkybes:
Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 13 d. pateikė Departamentui (po reorganizacijos – LKT) Prašymą, kuriame, vadovaudamasis VTĮ 28, 29 ir kitais straipsniais, prašė pareiškėjui, Departamento Personalo valdymo skyriaus patarėjui, padidinti darbo užmokestį ir nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą (pareiginės algos baziniais dydžiais) bent – 13. Pateiktame prašyme pareiškėjas nurodė, kad jis Departamento direktoriaus 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. P-241 Veiklos organizavimo skyriaus patarėju priimtas nuo 2021 m. liepos 30 d., o pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas (pareiginės algos baziniais dydžiais) jam nustatytas – 10. Departamento direktoriaus 2022 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. P-242 nuo 2022 m. liepos 1 d. jis yra perkeltas į Departamento Personalo valdymo skyriaus patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas. Pažymėjo, kad jau virš metų (virš 13 mėnesių) dirbant Departamente, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas nebuvo ir jokios priemokos ar kiti mokėjimai, išskyrus priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, jam niekada nebuvo mokami. Tuo metu darbo krūvis, paskyrus jį Centrinės bausmių vykdymo sistemos įstaigų etikos komisijos ir bausmių vykdymo sistemos įstaigų etikos komisijos pirmininku, yra žymiai išaugęs. Kaip garsiai skamba viešoje erdvėje, darbo užmokestis viešojo sektoriaus darbuotojams pastoviai yra didinamas (keliamas), tačiau pareiškėjo atveju tai neatitinka skelbiamos tikrovės. Be to, visuotinai žinoma, kad nuo 2021 m. liepos mėnesio per metus laiko infliacija Lietuvoje pasiekė aukštumas, o prekių ir paslaugų, ypatingai energetinių išteklių, kainos pakilo drastiškai net ne procentais, o kartais. Todėl gaunant kiek virš tūkstančio ,,į rankas“, pasidarė gana sunku ne tik gyventi, bet ir išgyventi.
Departamentas Sprendimu netenkino pareiškėjo Prašymo padidinti darbo užmokestį. Sprendime nurodyta, kad, vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 3 dalimi, prieš skelbiant centralizuotą konkursą į Departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas, Departamento direktoriaus sprendimu minėtai pareigybei buvo nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – 10, iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Nuo 2022 m. liepos 1 d. pareiškėjo valstybės tarnybos santykiai, nekeičiant patarėjo pareigybės ir iš esmės jos aprašyme numatytų funkcijų, toliau tęsiasi Departamento Personalo valdymo skyriuje tomis pačiomis sąlygomis, palikus iki perkėlimo nustatytą pereiginės algos koeficientą – 10. Sprendime nurodoma, kad, vadovaujantis VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punktu, pareiškėjas gali įstaigos vadovui teikti prašymą dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo ir didesnio pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento nustatymo. Neeilinio vertinimo metu vertinami karjeros valstybės tarnautojo pasiekti veiklos rezultatai, įvykdant nustatytas metines užduotis, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir vertinama kvalifikacija. Atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis Aprašo 27 punktu, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas atliekamas ir Aprašo 34.1 papunktyje nurodytas motyvuotas siūlymas valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui pateikiamas ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 d. Sprendime teigiama, kad pareiškėjo Prašymas negali būti vertintinas kaip prašymas atlikti pareiškėjo veiklos neeilinį vertinimą, kadangi prašoma padidinti darbo užmokestį atgaline data, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., ir nurodomi motyvai, kurie nesusiję su prašymu vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą, o sietini su nuo 2021 m. liepos mėnesio didėjančia infliacija ir išaugusiomis prekių ir paslaugų kainomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi VTĮ 2 straipsnio 2 dalimi, 27 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 dalimis, 27 straipsnio 11 dalies 2 punktu, Aprašo 27, 29, 30 punktais, VAĮ 12 straipsnio 3 dalimi, Taisyklių 45 punktu. Teismas pažymėjo, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).
Teismas nurodė, kad, kadangi pareiškėjas Departamente dirba nuo 2021 m. liepos 30 d., todėl vadovaujantis VTĮ 27 straipsnio 4 dalimi pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas 2022 metais už 2021 metus neturėjo būti atliekamas, kadangi pareiškėjas Departamente nedirbo 6 mėnesius. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo pateikimo teismui metu pareiškėjo tarnybinės veiklos kasmetinis vertinimas pagrįstai dar nebuvo atliktas.
Teismas nustatė, kad šiuo atveju atsakovas nesikreipė į pareiškėją dėl pateikto Prašymo patikslinimo, kaip tai numatyta VAĮ 12 straipsnio 3 dalyje. Atsakovas pareiškėjo Prašymą nagrinėjo pateikto Prašymo ribose, kaip tai numatyta Taisyklėse.
Įvertinęs pareiškėjo pateikto Prašymo atsakovui turinį, teismas nustatė, kad jame suformuluotas reikalavimas padidinti darbo užmokestį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą (pareiginės algos baziniais dydžiais) bent – 13. Pačiame Prašyme nurodytas pagrindinis Prašymo motyvas – nuo 2021 m. liepos mėnesio išaugusi infliacija, augančios kainos. Taigi pareiškėjo Prašymo turinyje nėra tiesiogiai išreiškiamas prašymas atsakovui atlikti neeilinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą. Taip pat pareiškėjas Prašyme nepateikė jokios nuorodos į VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punktą.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad aptartos VTĮ 27 straipsnio nuostatos reglamentuoja valstybės tarnautojo neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo atlikimą, be kita ko, valstybės tarnautojui pateikus prašymą dėl didesnės pareiginės algos nustatymo. Tačiau vien prašymo pateikimas įstaigos vadovui dėl didesnės pareiginės algos nustatymo neįpareigoja kiekvienu atveju atlikti neeilinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą. Teismo vertinimu, karjeros valstybės tarnautojui pateikus įstaigos vadovui prašymą dėl didesnės pareiginės algos nustatymo, jis turi pareigą įvertinti tokio prašymo turinį ir tik tuomet spręsti dėl neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūros atlikimo. Iš pareiškėjo Prašymo turinio matyti, jog pagrindinį argumentą dėl didesnės pareiginės algos nustatymo pareiškėjas nurodo infliaciją bei augančias kainas, bei prašo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą padidinti nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., nors Prašymas atsakovui pateiktas 2022 m. rugsėjo 13 d. (t. y. atgaline data). Pareiškėjas pateiktame Prašyme nenurodo jokių aplinkybių, susijusių su jo tarnybinių pareigų atlikimu, nustatytų metinių užduočių vykdymu ir pan. aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog, net atlikus neeilinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas negalėtų būti pakeltas atgaline data, o vien tai, jog pareiškėjas nurodo, kad atsakovas galėjo nesutikti su pareiškėjo Prašyme nurodyta data, savaime nekeičia pateikto Prašymo turinio ir jo vertinimo ginčo Sprendime. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas po ginčo Sprendimo gavimo atsakovui būtų teikęs prašymą dėl neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo, kas taip pat neleidžia konstatuoti, kad Prašymu pareiškėjas siekė būtent neeilinio jo tarnybinės veiklos vertinimo atlikimo. Kadangi pareiškėjas neteikė atsakovui prašymo dėl neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo, taip pat pareiškėjo pateiktame Prašyme nebuvo prašoma atlikti neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą, nebuvo pateikta jokių nuorodų į VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punkto nuostatas, nebuvo aptartos jokios atliktos tarnybinės veiklos užduotys ar papildomas užduočių atlikimas, susijęs su atliekamomis darbo funkcijomis, todėl Departamentas pagrįstai galėjo suabejoti pareiškėjo Prašymo tikslu. Nebūdamas tikras dėl tikrojo pareiškėjo Prašymo tikslo, atsakovas pagrįstai į pareiškėjo Prašymą atsakė ginčo Sprendimu, pateikdamas Prašymo vertinimą, papildomai išaiškindamas VTĮ nuostatas, reglamentuojančias tarnybinės veiklos vertinimą ir galimybę nustatyti didesnį tarnybinės veiklos vertinimo koeficientą, bei VTĮ nuostatas, susijusias su pareiškėjo galimybe teikti įstaigos vadovui prašymą dėl neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo atlikimo, akcentuojant Aprašo 27 punkte nustatytą terminą.
Teismas nurodė, kad ginčo Sprendimas neapribojo pareiškėjo galimybės pasinaudoti VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punkto nuostatoje jam suteikta teise, o tik nurodė, jog, jei pareiškėjas siekia, kad jo atžvilgiu būtų atliktas neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas, jis tai turi detalizuoti pateikdamas patikslintą (naują) prašymą. Pareiškėjas turėjo teisę teikti prašymą įstaigos vadovui dėl neeilinio vertinimo atlikimo, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad jis šia teise būtų pasinaudojęs.
Teismas papildomai akcentavo, jog, kaip teisingai nurodė atsakovas, pareiškėjas, eidamas Departamento Personalo valdymo skyriaus patarėjo pareigas, bei, ginčo laikotarpiu valstybės tarnyboje dirbdamas pakankamai ilgą laiko tarpą (daugiau nei 8 metus), buvo susipažinęs su galiojančiais teisės aktų reikalavimais, reglamentuojančiais tiek kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą, tiek neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą. Todėl pareiškėjui buvo gerai žinomos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros. Be to, ir Sprendime buvo aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas gali įstaigos vadovui teikti prašymą dėl tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo bei didesnio pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento nustatymo. Tačiau pareiškėjas to nepadarė (byloje nėra duomenų apie tai), vietoj to – kreipėsi į teismą ginčydamas Sprendimą.
Teismas nustatė, kad Sprendimas yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), Departamentas atliko individualų pareiškėjo Prašymo vertinimą, t. y. įvertino visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo pateiktas Prašymas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip prašymas atlikti neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą, taip pat pareiškėjui išaiškino VTĮ nuostatas, kuriomis vadovaujantis valstybės tarnautojui galėtų būti nustatoma didesnė pareiginė alga, bei galimybę teikti prašymą įstaigos vadovui dėl tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo. Papildomai akcentuotas Aprašo 27 punkte nustatytas terminas pateikti prašymą dėl tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo. Ginčo Sprendime nurodyti motyvai, dėl kurių pareiškėjo Prašymas nėra laikytinas prašymu atlikti neeilinį vertinimą. Teismas padarė išvadą, jog ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus. Sprendimą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimo motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kitai Departamento valstybės tarnautojai atliktas neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas nėra susijęs su nagrinėjama byla ir nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nepasisakė dėl pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose pateiktų argumentų ir įrodymų, susijusių su kitai valstybės tarnautojai galimai atliktu neeiliniu tarnybinės veiklos vertinimu bei padidintu darbo užmokesčiu.
Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui atlyginimo klausimas nespręstas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; priteisti iš atsakovo pareiškėjui visas jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas susijusias ir su šio apeliacinio skundo surašymu ir bylos nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliacinės instancijos teisme (apeliaciniame procese). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Kaip išaiškinta suformuotoje administracinių teismų praktikoje, asmuo, nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą, pobūdžio (skundas, pareiškimas, prašymas), turi teisę, kad šis kreipimasis būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka (LVAT 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-651-624/2018). Pareiškėjas kreipdamasis į viešojo administravimo subjektą neprivalo nurodyti prašymo teisinio pagrindo (LVAT 2011 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2553/2011). Taisyklėse taip pat nėra nustatytas reikalavimas, kad asmuo, pateikiantis prašymą, privalo nurodyti prašymo teisinį pagrindą (Taisyklių 23–24 punktai). To nėra nurodyta ir atsakovo Sprendime. Teismas netinkamai taikė, o tiksliau nepagrįstai netaikė Taisyklių 23–24 punktų nuostatų, dėl ko padarė netinkamas (klaidingas) ir išvadas, kad pareiškėjas Prašyme turėjo konkrečiai nurodyti VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punktą (teisinį pagrindą), o nenurodęs, tai nurodydamas turėjo atsakovui teikti patikslintą (naują) prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinių teismų praktikoje išaiškinta, jog pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, kokias teises ar įstatymo saugomus interesus pareiškėjas siekia apginti, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu, o formalus pareiškėjo prašymo nagrinėjimas, neatitinkantis gero administravimo principo imperatyvų, negali riboti pareiškėjo teisminės gynybos teisės (LVAT 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1657-1047/2023, 42 punktas; 2021 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2808-442/2021, 66 punktas). Suformuotoje administracinių teismų praktikoje išaiškinta, kad administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui (LVAT 2021 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-305-502/2021, 35–36 punktai).
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikęs Prašymą neturi nurodinėti atsakovui (viešojo administravimo subjektui) kokius veiksmus jis turi atlikti ar neatlikti, bet priešingai, tai atsakovas turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, o tam išsiaiškinti ir ko pareiškėjas pateiktu Prašymu siekia, kaip išaiškinta ir suformuotoje administracinių teismų praktikoje. Kaip nustatė ir teismas, gavęs Prašymą atsakovas nesikreipė į pareiškėją dėl pateikto Prašymo papildymo ar patikslinimo (VAĮ 12 straipsnio 3 dalis), kas reiškia, jog atsakovui pareiškėjo Prašymo dalykas ir jo siekis buvo aiškūs. Taigi teismo išvados dėl atsakovo galėjimo pagrįstai suabejoti pareiškėjo Prašymo tikslu prieštarauja paties teismo nustatytam faktui, kad atsakovas nesikreipė į pareiškėją dėl pateikto Prašymo patikslinimo. Kita vertus, teismo vertinimu, jeigu jau atsakovas suabejojo, bet privalėjęs kreiptis nesikreipė (VAĮ 12 straipsnio 3 dalis), vadinasi, atsakovas nepagrįstai Prašymo nelaikė prašymu atlikti pareiškėjo neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą, pareiškėjo Prašymą išnagrinėjo formaliai ir biurokratiškai (toks Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų), ko teismas tinkamai nepatikrino.
VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punkte nėra nuostatos (reikalavimo), kad pareiškėjas, pateikęs Prašymą padidinti darbo užmokestį ir nustatyti jam didesnį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, dar Prašyme tiesiogiai prašytų atlikti ir jo neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą, taip pat nėra ir reikalavimo nurodyti motyvus, kuriais pareiškėjo neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas turėtų būti atliekamas, ko teismas nevertino ir dėl to sprendime nepasisakė (sprendimas be motyvų). Atitinkamai teismas netinkamai taikė ir VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punkto nuostatas, kas taip pat sudaro pagrindus tokį teismo sprendimą panaikinti ir šiais pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pareiškėjas dirba nuo 2021 m. liepos 30 d., o jo veiklos vertinimas nebuvo atliekamas, kas prieštarauja paties teismo išvadoms ir dėl Prašyme turėjimo nurodyti aplinkybes susijusias su tarnybinių pareigų atlikimu, nustatytų metinių užduočių vykdymu atliekant darbo funkcijas ir pan. Šiuo konkrečiu atveju ir nurodytais pagrindais teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas (VTĮ 27 straipsnio 3 dalis, 11 dalies 2 punktas, Aprašo 32, 34, 37–38 punktai), netinkamai įvertino Prašymo ir Sprendimo turinį bei padarė prieštaraujančias paties teismo nustatytiems faktams netinkamas (klaidingas) išvadas ir dėl Prašyme turėjimo nurodyti aplinkybes susijusias su tarnybinių pareigų atlikimu, nustatytų metinių užduočių vykdymu atliekant darbo funkcijas ir pan.
Sprendimo turinys patvirtina, kad jame dėl pareiškėjo kasmetinio veiklos vertinimo nepasisakyta nieko, dėl ko pareiškėjo Prašymas dėl pareiškėjo kasmetinio veiklos vertinimo nėra išnagrinėtas visai. Teismas sprendime pasakydamas, kad vadovaujantis VTĮ 27 straipsnio 4 dalimi pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas 2022 metais už 2021 metus neturėjo būti atliekamas, perėmė atsakovo funkcijas ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą priėmė sprendimą dėl pareiškėjo kasmetinio veikos vertinimo neatlikimo, kas priskirta išimtinai ne teismo, o atsakovo kompetencijai. Be to, priešingai nei vertino teismas, ir kokia apimtimi (nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. ar kitos datos) tenkinti ar netenkinti pareiškėjo Prašymą, tai atsakovo (į pareigas priimančio asmens) apsisprendimo teisė.
Pagal identišku pareiškėjo atveju suformuotą administracinių teismų praktiką, reikalavimas viešojo administravimo subjektui tinkamai motyvuoti savo sprendimus (nagrinėjamu atveju Sprendimą) yra privalomas nepriklausomai nuo to, koks yra asmens, kuriam toks viešojo administravimo subjekto sprendimas yra adresuojamas, išsilavinimas, kokias pareigas jis užima ar užėmė, ar kitas panašaus pobūdžio aplinkybes. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjas turėjo suprasti ginčijamo Sprendimo motyvus, atsižvelgiant į tai, jog jis yra teisininkas, turi ilgametę teisinio darbo patirtį, atmetami (LVAT 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3014- 968/2021, 29 punktas).
Sprendime dėl pareiškėjo kasmetinio veiklos vertinimo nepasisakyta nieko, o Sprendimas nėra pagrįstas nei faktiniu, nei teisiniu pagrindais ir yra nemotyvuotas, dėl ko neatitinka ir VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų privalomų imperatyvių reikalavimų, ką teismas netinkamai vertino kopijuodamas ir atsiliepimą.
Atsisakydamas pasisakyti dėl pareiškėjo pateiktų argumentų ir įrodymų, susijusių su kitai valstybės tarnautojai atliktu neeiliniu tarnybinės veiklos vertinimu ir jai padidintu darbo užmokesčiu, teismas netinkamai suprato ir vertino pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus ir motyvus dėl atsakovo kitos valstybės tarnautojos neeilinio vertinimo atlikimo be jokio šios tarnautojos prašymo atlikti jos neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą ir padidinti jai darbo užmokestį, nes pareiškėjas to atvejo išnagrinėti ir neprašė, o savo skundą teismui grindė pas atsakovą esama nusistovėjusia praktika kaip tokios procedūros yra atliekamos, ir ką teismas privalo patikrinti.
Kaip matyti iš Sprendimo turinio, atsakovas nepateikė faktinių aplinkybių įvertinimo, nurodė tik formalų teisinį pagrindą (VTĮ 27 straipsnio atitinkamas dalis ir Aprašo punktus), bet jo nesusiejo su faktinėmis aplinkybėmis, tai ir nurodyti Sprendimo trūkumai yra esminiai, ką teismas netinkamai vertino, o tiksliau nevertino. Teismas netinkamai įvertino ne tik Prašymo, bet ir Sprendimo turinį, netinkamai išnagrinėjo ir vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko toks teismo priimtas sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Pareiškėjas apeliaciniame skunde gausiai cituoja suformuotą administracinių teismų praktiką, tačiau konkrečiai nenurodo, kaip skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas nuo jos nukrypo ar kodėl šios suformuotos administracinių teismų praktikos neatitinka.
Šalies argumentai
Pareiškėjo Prašyme niekaip nėra nurodomas jo kasmetinis veiklos vertinimas ir net neužsimenama apie kasmetinio veiklos vertinimo pareigą ar būtinybę. Todėl akivaizdu, kad Sprendime ir negalėjo būti pasisakyta dėl to, ko Prašyme net nebuvo prašoma ar neegzistuojantis prašymas galėjo būti išnagrinėtas.
Tarnyba visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė ginčijamąjį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ginčas byloje kilo dėl Kalėjimų departamento (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2022 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 7S-49 „Dėl darbo užmokesčio padidinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymą Nr. LV-5155 „Dėl darbo užmokesčio padidinimo“.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, sprendime nurodė, kad pareiškėjo Prašyme dėl pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento padidinimo nebuvo tiesiogiai kreiptasi dėl pareiškėjo neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo, sprendė, kad prašymo pateikimas įstaigos vadovui dėl didesnės pareiginės algos nustatymo neįpareigoja kiekvienu atveju atlikti neeilinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą, sprendimą dėl to įstaigos vadovas priima įvertinęs prašymo turinį. Teismas nurodė, kad pareiškėjo Prašymas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kurios nesietinos su tarnybine veikla – infliacija bei augančiomis kainomis. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas neapribojo pareiškėjo galimybės pasinaudoti VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punkte numatyta teise ir pateikti naują prašymą, tačiau jis, turėdamas patirtį valstybės tarnyboje, eidamas Personalo valdymo skyriaus patarėjo pareigas, tokia galimybe nepasinaudojo.
Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodė, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl to, kad savo Prašyme turėjo nurodyti teisinius pagrindus – VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punktą; teigė, kad jo Prašymą atsakovas išnagrinėjo formaliai, nesikreipė dėl jo papildymo ar patikslinimo; Prašymo dalis dėl pareiškėjo kasmetinės veiklos vertinimo nėra išnagrinėta visai; Sprendime nurodyti teisiniai pagrindai (VTĮ 27 straipsnio atitinkamos dalys ir Aprašo punktai), bet jie nesusieti su faktinėmis aplinkybėmis; VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punkte nėra nustatyta, kad pareiškėjas, prašydamas nustatyti didesnį pareiginės algos koeficientą, tiesiogiai prašytų ir atlikti neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą; nesutiko su teismo argumentu, kad Prašyme turėjo nurodyti aplinkybes susijusias su tarnybinių pareigų atlikimu, nustatytų metinių užduočių vykdymu atliekant darbo funkcijas ir pan.; pareiškėjas nesutiko su teismo atsisakymu vertinti pareiškėjo argumentus dėl kitos valstybės tarnautojos neeilinio vertinimo be jokio šios prašymo, kuriais siekė pagrįsti pas atsakovą nusistovėjusią tokių procedūrų praktiką.
Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos aplinkybių tyrimas ir vertinimas iš naujo, ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Teisėjų kolegija tik patikrina teismo sprendimu nustatytas aplinkybes ir teisės taikymo pagrindimą. Sutikdama iš esmės su teismo sprendime išdėstytais motyvais ir padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija byloje teismo nustatytų aplinkybių papildomai netiria ir neaptarinėja, tik pasisako, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, dėl pagrindinių byloje reikšmingų aspektų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nagrinėjamo ginčo ribos nustatomos pagal pareiškėjo skunde pareikštus reikalavimus ir nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo pagrindą. Pareiškėjo skundo reikalavimai leidžia identifikuoti pareiškėjo pasirinktus teisių gynimo būdus, o skunde nurodytos aplinkybės – ginčo teisinius santykius ir įrodinėjimo dalyką. Skundu teismui pareiškėjas prašė panaikinti atsakovo Sprendimą ir atsakovą įpareigoti iš naujo išnagrinėti Prašymą bei pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Pareiškėjo teisme pasirinktas teisių gynimo būdas – įpareigoti atsakovą pateikti atsakymą į Prašymą iš naujo – nulemia ir bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. vertinimą, ar skunde nurodytos aplinkybės laikytinos pagrindžiančiomis reikalavimą pateikti atsakymą iš naujo.
Ginčijamu Sprendimu atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymą dėl darbo užmokesčio padidinimo (nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą (pareiginės algos baziniais dydžiais) bent 13). Toks administracinis aktas priskirtinas vidaus administravimui – veiklai, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą (VAĮ (red., galiojusi nuo 2022 m. sausio 29 d.) 2 str. 17 d.). Vidaus administravimo aktui, be kita ko, taikytini bendrieji VAĮ 10 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai administraciniam sprendimui, taip pat VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai.
VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; 9 punkte – objektyvumo principas, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).
Vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgtina į 2022 m. rugsėjo 13 d. pateikto Prašymo turinį ir aplinkybes, kurias pareiškėjas nurodė kaip pagrindžiančias jo prašymą dėl darbo užmokesčio padidinimo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.: kad dirba pas atsakovą virš 13 mėnesių, pareiginės algos koeficientas didinamas nebuvo, priedai mokami nebuvo, o darbo krūvis, paskyrus pareiškėją Centrinės bausmių vykdymo sistemos įstaigų etikos komisijos ir bausmių vykdymo sistemos įstaigų etikos komisijos pirmininku, žymiai išaugo; taip pat nurodė, kad dėl išaugusios infliacijos, pakilusių energetikos, paslaugų ir prekių kainų pasidarė sunku išgyventi. Prašymo turinys patvirtina, kad pareiškėjas jį grindė tiek susijusiomis su tarnybos veikla, tiek bendro pobūdžio (infliacija, išaugusios kainos) aplinkybėmis.
Tarnyba Sprendimu atsisakydama tenkinti pareiškėjo Prašymą dėl darbo užmokesčio padidinimo nurodė atvejus ir teisinius pagrindus, kuomet nustatomas /keičiamas pareiginės algos koeficientas – VTĮ 29 straipsnio 3 dalis, 27 straipsnio 8, 9, 11 dalys. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis Aprašo 27 punktu, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas atliekamas ir Aprašo 34.1 papunktyje nurodytas motyvuotas siūlymas pateikiamas ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 d. Dėl pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 13 d. pateikto Prašymo atsakovas nurodė, kad jis nėra pripažįstamas tinkamu, nes darbo užmokestį prašoma padidinti atgaline data – nuo rugpjūčio 1 d., o nurodytus motyvus laikė nesusijusiais su tarnybinės veiklos vertinimu.
Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 11 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas atliekamas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ar įstaigos vadovą į pareigas priimančio kolegialios institucijos vadovo sprendimu tuo atveju, kai gaunamas valstybės tarnautojo prašymu nustatyti jam didesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, neturi būti suprantama kaip besąlyginė vada atlikti tarnautojos tarnybinės veiklos vertinimą gavus prašymą nustatyti jam didesnę pareigybės pareiginės algos koeficientą. Kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas būtų atliekamas, įstatyme numatyta, jog atitinkamas vadovas turi priimti sprendimą. VTĮ 27 straipsnio 16 dalyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarką nustato Vyriausybė (Aprašas).
Sprendimo priėmimas reiškia vadovo diskreciją atsižvelgti į konkrečias prašyme dėl didesnio pareiginės algos koeficiento nustatymo nurodytas aplinkybes, įvertinti, kokia jų reikšmė, ar jos, be kita ko, pagrindžia poreikį atlikti tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą. Kai priimamas sprendimas netenkinti prašymo ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas neinicijuojamas, jame turi būti nurodyti atsisakymo motyvai ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, t. y. administracinis aktas turi atitikti VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kilus ginčui dėl tokio administracinio sprendimo teisme, turi būti patikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas atsižvelgiant į pareiškėjo skunde pareikštus reikalavimus, o ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su ginčijamo Sprendimo motyvais, savaime nėra pagrindas jį pripažinti neteisėtu, pažeidžiančiu asmens teises.
Pareiškėjas nekvestionavo Sprendime nurodytų teisinių pagrindų, kurie reglamentuoja pareiginės algos nustatymo /keitimo konkrečius atvejus, tačiau nesutiko su Sprendime nurodyta išvada, kad jo prašymas nėra tinkamas inicijuoti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą, teigė, jog atsakovas netinkamai vertino Prašymo turinį, turėjo pasiūlyti jį patikslinti ir pan.
Teismas, įvertinęs Prašyme nurodytas aplinkybes, kad pareiginės algos koeficientą prašoma padidinti atgaline data, kad darbo užmokesčio padidinimo siekiama dėl infliacijos ir augančių kainų, padarė išvadą, kad pareiškėjas Prašyme nebuvo tinkamai pareiškęs valios dėl jo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo, todėl atsakovas Sprendimu tinkamai išaiškino pareiškėjui galimybę teikti prašymą dėl jo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija, sutikdama su pastarąja teismo išvada, pažymi, kad toks išaiškinimas Sprendime nepažeidžia pareiškėjo teisių, yra suprantamas ir specialaus teisinio išsilavinimo neturinčiam asmeniui, neužkerta kelio siekti didesnio pareigybinės algos koeficiento. Kita vertus, aptariamu atveju nėra reikšminga tai, kad Prašyme pareiškėjas nebuvo nurodęs aplinkybių, kurios patvirtintų jo siekį inicijuoti tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą, nes tokiai galimybei Sprendimu nebuvo sudaryta jokių kliūčių.
Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad Sprendime pateikiamas išaiškinimas dėl galimybės teikti prašymą įstaigos vadovui dėl tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo, didesnio pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento nustatymo VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punkto pagrindu savo esme nesiskiria nuo, pareiškėjo manymu, atsakovui tenkančios pareigos pasiūlyti patikslinti Prašymą, nes galutiniam rezultate abu atvejai reikštų tas pačias pasekmes. Kitaip tariant, tiek prašymo pateikimas iš naujo, tiek pateikto Prašymo patikslinimas galėtų būti pagrindas inicijuoti pareiškėjo tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas neturėjo ketinimų kreiptis dėl jo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo, nes gavęs atsakymą į Prašymą, jis papildomai nesikreipė į atsakovą siekdamas realizuoti savo teisę VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punkto pagrindu, skunde teismui taip pat atitinkamų reikalavimų nereiškė.
Teismas, įvertinęs ginčijamą Sprendimą ir kitais aspektais – jo atitikties VAĮ 10 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 5 ir 9 punkte įtvirtintiems reikalavimams, pagrįstai konstatavo, kad atsisakymas tenkinti Prašymą yra pakankamai motyvuotas, išsamus ir objektyviai pagrįstas. Motyvų pakankamumas administraciniame akte suprantamas kaip nurodymas tų objektyvių faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų, kurie leistų asmeniui suprasti, kodėl priimtas konkretus sprendimas ir kokį poveikį jis turi asmens teisėms ir pareigoms. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad Sprendimu būtų buvę pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti lūkesčiai, iš jo turinio aišku, kodėl atsisakoma tenkinti Prašymą dėl darbo užmokesčio padidinimo.
Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinus Sprendimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti Prašymą, ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą, kai nesutinkama su Sprendimo motyvais, bet nėra siekiama konkretaus teisinio rezultato (t. y. konkrečios teisės įgyvendinimo), negalėtų sukelti jam realių teisinių pasekmių. Nors skunde pareiškėjas nurodo argumentus dėl jo neįgyvendintos teisės į tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą, pareikštu byloje reikalavimu nėra siekiama tokios savo galbūt pažeistos teisės gynimo VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punkto pagrindu, taigi ginčas iš esmės teisme negali būti sprendžiamas didesne apimtimi, negu skunde pareikštų reikalavimų ribos.
Nustačius, kad Sprendimu nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės į tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą, kad Prašymas dėl darbo užmokesčio padidinimo yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas, tenkinti pareiškėjo skundą teismui nebuvo pagrindo. Plačiau neaptarinėtini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad atsakovas turėjęs kreiptis į pareiškėją dėl Prašymo patikslinimo, Sprendime pasisakyti dėl veiklos neeilinio vertinimo atlikimo, ar dėl kasmetinio veiklos vertinimo, nes tokios aplinkybės laikytinos peržengiančiomis pareikštų byloje reikalavimų ribas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo atsižvelgti į jo teikiamus įrodymus apie kitos valstybės tarnautojos situaciją, kas galėtų patvirtinti atsakovo praktiką dėl tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo, atmestinas, nes byloje yra sprendžiamas individualus ginčas, kilęs valstybės tarnybos santykių pagrindu, kuriuos detaliai reglamentuoja teisės normos, todėl byloje turi būti teikiamas prioritetas ne pareiškėjo nurodomai pasirinktai kito tarnautojo situacijai, kuri gali neatspindėti visos įstaigos praktikos, bet valstybės tarnybą ir vidaus administravimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimui ir taikymui.
Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl jis atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, pareiškėjas teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgyja (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.