Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Sprendime nurodoma, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 27 straipsnio 11 dalimi, didesnis pareiginės algos koeficientas gali būti nustatomas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo metu. Vadovaujantis VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punktu, pareiškėjas gali įstaigos vadovui teikti prašymą dėl jo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo, nustatyti didesnį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. Prašymas negali būti vertintinas kaip prašymas atlikti pareiškėjo veiklos neeilinį vertinimą, kadangi prašoma padidinti darbo užmokestį atgaline data nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., ir nurodomi motyvai, kurie nesusiję su prašymu vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą, o sietini su nuo 2021 m. liepos mėnesio didėjančia infliacija ir išaugusiomis prekių ir paslaugų kainomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo Prašymas nebuvo tenkintas.

Kalėjimų departamento (po reorganizacijos – LKT) direktorius 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. P-241 pareiškėją nuo 2021 m. liepos 30 d. priėmė Veiklos organizavimo skyriaus patarėju, o pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą (pareiginės algos baziniais dydžiais) jam nustatė – 10. Departamento (po reorganizacijos – LKT) direktorius 2022 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. P-242 pareiškėją nuo 2022 m. liepos 1 d. perkėlė į Departamento Personalo valdymo skyriaus patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas, ir, kaip nurodoma Sprendime, nuo 2022 m. liepos 1 d. pareiškėjo valstybės tarnybos santykiai, nekeičiant patarėjo pareigybės ir iš esmės jos aprašyme numatytų funkcijų, toliau tęsiasi Departamento Personalo valdymo skyriuje tomis pačiomis sąlygomis, palikus iki perkėlimo nustatytą pereiginės algos koeficientą – 10.

Departamentas papildomos informacijos, papildyti ar patikslinti Prašymo neprašė (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 12 straipsnio 3 dalis), tuo metu Departamentas kaip viešojo administravimo subjektas turi ne tik teises, bet ir pareigas taikyti tą teisinį reguliavimą, kuris atitinka prašymo teisinį pagrindą (VTĮ 28, 29 ir kiti straipsniai) ir dalyką (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis), ir jį nurodyti savo Sprendime, kaip išaiškinta ir suformuotoje administracinių teismų praktikoje. Pareiškėjas Departamente dirba nuo 2021 m. liepos 30 d., tačiau jo kasmetinė tarnybinė veikla nevertinta visai. Todėl Prašymą pateikus 2022 m. rugsėjo 13 d., nagrinėjamu atveju Departamento direktorius (į pareigas priimantis asmuo), nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą pagal jo teisinį pagrindą (VTĮ 28, 29 ir kiti straipsniai) ir dalyką, turėjo pareigą spręsti klausimą kaip dėl pareiškėjo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo (VTĮ 27 straipsnio 4 dalis), taip ir dėl neeilinio (VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punktas), arba skundžiamą Sprendimą pagrįsti teisės normomis, nustatančiomis ar įpareigojančiomis to nedaryti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teisiniu pagrindu (VTĮ 28, 29 ir kiti straipsniai) Departamento prašė padidinti darbo užmokestį ir nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nustatyti didesnį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, kas įrodo, jog pareiškėjo Prašymo teisinis pagrindas (VTĮ 28, 29 ir kitais straipsniais) ir dalykas visiškai atitinka VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punkto nuostatas, kurias Departamento direktorius nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą taip pat privalėjo taikyti, ir paneigia skundžiamo Sprendimo argumentus, kad Prašymas negali būti vertintinas kaip prašymas atlikti pareiškėjo veiklos neeilinį vertinimą ir kad pareiškėjas turėtų teikti dar vieną atskirą prašymą dėl neeilinio jo veiklos vertinimo, ką draudžia įstatymas (VAĮ 12 straipsnio 3 dalis). Kokia apimtimi (nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. ar kitos datos) tenkinti ar netenkinti pareiškėjo Prašymą, yra Departamento direktoriaus (į pareigas priimančio asmens) apsisprendimo teisė, bet ne pagrindas iš viso Prašymo netenkinti. Be to, Sprendime visiškai nenurodomi jokie faktiniai pagrindai ir jokios teisės normos, nustatančios ar draudžiančios pareiškėjo Prašymą tenkinti ir dėl nuo 2021 m. liepos mėnesio išaugusios infliacijos bei išaugusių prekių ir paslaugų kainų (ši Sprendimo dalis apskritai be jokių motyvų).

Departamentui nenurodžius faktinių pagrindų bei Sprendimo teisinio pagrindo netenkinti Prašymo ir nesusiejus jo su faktinėmis aplinkybėmis, skundžiamas Sprendimas kaip nemotyvuotas bei neatitinkantis imperatyvių VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų naikintinas ir šiais pagrindais, vadovaujantis ir šiuo aspektu suformuota administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021, 31 punktas; 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3046-629/2019, 49–50 punktai; 2019 m. liepos 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-634-502/2019, 32–36 punktai).

Departamentas, vadovaudamasis VTĮ 27 straipsnio 4 dalimi (Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.), pareiškėjui 2022 m. vasario 21 d. nustatė einamųjų metų užduotis Nr. LV-871, tad pareiškėjas skunde melagingai teigia, kad „<...> Departamento direktorius (į pareigas priimantis asmuo), nagrinėdamas pareiškėjo prašymą <...> turėjo pareigą spręsti ir klausimą kaip dėl pareiškėjo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo (VTĮ 27 straipsnio 4 dalis), taip ir dėl neeilinio (VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punktas) <...>“, nors žinojo, kad jo kasmetinis vertinimas bus atliktas 2023 m. pradžioje. Atsižvelgus į paminėtą, pareiškėjo skundo argumentai, kad jo atžvilgiu turėjo būti atliekamas neeilinis vertinimas, yra akivaizdžiai atmestini dėl nurodytų aplinkybių, t. y. dėl pareiškėjo valios neišreiškimo, jog būtų atliekamas neeilinis vertinimas, prašymo teisiniu pagrindu nurodant VTĮ 28, 29 ir kitus straipsnius (neįvardijant kokius).

Kartu su prašymu padidinti darbo užmokestį pareiškėjas nepateikė informacijos apie 2022 m. vasario 21 d. nustatytų einamųjų metų užduočių įvykdymo rezultatus. Todėl ir dėl šios priežasties Departamentas negalėjo suprasti, kad pareiškėjas pageidauja būti įvertintas neeiline tvarka. Skundžiamame Sprendime buvo aiškiai nurodyta, kad vadovaujantis VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punktu pareiškėjas gali įstaigos vadovui teikti prašymą dėl jo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo, nustatyti didesnį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. Nurodyta, kad neeilinio vertinimo metu vertinami karjeros valstybės tarnautojo pasiekti veiklos rezultatai, įvykdant nustatytas metines užduotis, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir vertinama kvalifikacija. Atkreiptas pareiškėjo dėmesys į tai, kad vadovaujantis Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas), 27 punktu, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas atliekamas ir Aprašo 34.1 papunktyje nurodytas motyvuotas siūlymas valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui pateikiamas ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 d.

Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Skundžiamame Sprendime pareiškėjui buvo paaiškintos VTĮ numatytos sąlygos dėl pareiginės algos koeficientų nustatymo, buvo paaiškinta, kad koeficientas nustatomas prieš skelbiant konkursą (VTĮ 29 straipsnio 3 dalis). Paaiškintos sąlygos dėl neeilinio vertinimo tvarkos, kurio metu gali būti didinamas ar mažinamas koeficientas (VTĮ 27 straipsnio 8, 9 ir 11 dalys). Sprendime pareiškėjui paaiškinta, kodėl jo 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymas negali būti vertintinas kaip prašymas atlikti pareiškėjo tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą. Skundžiamame Sprendime pateikta Sprendimo apskundimo tvarka. Šios aplinkybės patvirtina, kad Sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, ir vien ta aplinkybė, jog skundžiamas Sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo teigti, kad jis neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, yra nemotyvuotas.

Pareiškėjas šioje ir kitose jo inicijuotose bylose akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teise kreiptis teisminės gynybos siekdamas tik formalaus bylinėjimosi, tačiau ne pažeistų teisių apgynimo. Pareiškėjas kaip asmuo, užimantis Personalo valdymo skyriaus patarėjo pareigas bei susipažinęs su teisės aktų reikalavimais, yra susipažinęs ir su VTĮ reikalavimais dėl kasmetinio ir neeilinio vertinimų atlikimo, todėl turi numanyti, kad tokie motyvai kaip didėjanti infliacija ir išaugusios prekių ir paslaugų kainos yra visiškai nesusiję su prašymu dėl poreikio atlikti neeilinį vertinimą, dėl ko pareiškėjas padavė skundą šioje byloje. Pareiškėjui turėtų būti taikomas žyminis mokestis dėl akivaizdaus piktnaudžiavimo teisminės gynybos teise.

Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 13 d. pateikė Departamentui (po reorganizacijos – LKT) Prašymą, kuriame, vadovaudamasis VTĮ 28, 29 ir kitais straipsniais, prašė pareiškėjui, Departamento Personalo valdymo skyriaus patarėjui, padidinti darbo užmokestį ir nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą (pareiginės algos baziniais dydžiais) bent – 13. Pateiktame prašyme pareiškėjas nurodė, kad jis Departamento direktoriaus 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. P-241 Veiklos organizavimo skyriaus patarėju priimtas nuo 2021 m. liepos 30 d., o pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas (pareiginės algos baziniais dydžiais) jam nustatytas – 10. Departamento direktoriaus 2022 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. P-242 nuo 2022 m. liepos 1 d. jis yra perkeltas į Departamento Personalo valdymo skyriaus patarėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas. Pažymėjo, kad jau virš metų (virš 13 mėnesių) dirbant Departamente, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas nebuvo ir jokios priemokos ar kiti mokėjimai, išskyrus priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, jam niekada nebuvo mokami. Tuo metu darbo krūvis, paskyrus jį Centrinės bausmių vykdymo sistemos įstaigų etikos komisijos ir bausmių vykdymo sistemos įstaigų etikos komisijos pirmininku, yra žymiai išaugęs. Kaip garsiai skamba viešoje erdvėje, darbo užmokestis viešojo sektoriaus darbuotojams pastoviai yra didinamas (keliamas), tačiau pareiškėjo atveju tai neatitinka skelbiamos tikrovės. Be to, visuotinai žinoma, kad nuo 2021 m. liepos mėnesio per metus laiko infliacija Lietuvoje pasiekė aukštumas, o prekių ir paslaugų, ypatingai energetinių išteklių, kainos pakilo drastiškai net ne procentais, o kartais. Todėl gaunant kiek virš tūkstančio ,,į rankas“, pasidarė gana sunku ne tik gyventi, bet ir išgyventi.

Departamentas Sprendimu netenkino pareiškėjo Prašymo padidinti darbo užmokestį. Sprendime nurodyta, kad, vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 3 dalimi, prieš skelbiant centralizuotą konkursą į Departamento Veiklos organizavimo skyriaus patarėjo pareigas, Departamento direktoriaus sprendimu minėtai pareigybei buvo nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – 10, iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Nuo 2022 m. liepos 1 d. pareiškėjo valstybės tarnybos santykiai, nekeičiant patarėjo pareigybės ir iš esmės jos aprašyme numatytų funkcijų, toliau tęsiasi Departamento Personalo valdymo skyriuje tomis pačiomis sąlygomis, palikus iki perkėlimo nustatytą pereiginės algos koeficientą – 10. Sprendime nurodoma, kad, vadovaujantis VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punktu, pareiškėjas gali įstaigos vadovui teikti prašymą dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos neeilinio vertinimo ir didesnio pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento nustatymo. Neeilinio vertinimo metu vertinami karjeros valstybės tarnautojo pasiekti veiklos rezultatai, įvykdant nustatytas metines užduotis, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir vertinama kvalifikacija. Atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis Aprašo 27 punktu, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas atliekamas ir Aprašo 34.1 papunktyje nurodytas motyvuotas siūlymas valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui pateikiamas ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 d. Sprendime teigiama, kad pareiškėjo Prašymas negali būti vertintinas kaip prašymas atlikti pareiškėjo veiklos neeilinį vertinimą, kadangi prašoma padidinti darbo užmokestį atgaline data, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., ir nurodomi motyvai, kurie nesusiję su prašymu vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą, o sietini su nuo 2021 m. liepos mėnesio didėjančia infliacija ir išaugusiomis prekių ir paslaugų kainomis.

Įvertinęs pareiškėjo pateikto Prašymo atsakovui turinį, teismas nustatė, kad jame suformuluotas reikalavimas padidinti darbo užmokestį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą (pareiginės algos baziniais dydžiais) bent – 13. Pačiame Prašyme nurodytas pagrindinis Prašymo motyvas – nuo 2021 m. liepos mėnesio išaugusi infliacija, augančios kainos. Taigi pareiškėjo Prašymo turinyje nėra tiesiogiai išreiškiamas prašymas atsakovui atlikti neeilinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą. Taip pat pareiškėjas Prašyme nepateikė jokios nuorodos į VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punktą.

Kaip išaiškinta suformuotoje administracinių teismų praktikoje, asmuo, nepriklausomai nuo dokumento, kuriuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą, pobūdžio (skundas, pareiškimas, prašymas), turi teisę, kad šis kreipimasis būtų išnagrinėtas ir į jį būtų atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka (LVAT 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-651-624/2018). Pareiškėjas kreipdamasis į viešojo administravimo subjektą neprivalo nurodyti prašymo teisinio pagrindo (LVAT 2011 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2553/2011). Taisyklėse taip pat nėra nustatytas reikalavimas, kad asmuo, pateikiantis prašymą, privalo nurodyti prašymo teisinį pagrindą (Taisyklių 23–24 punktai). To nėra nurodyta ir atsakovo Sprendime. Teismas netinkamai taikė, o tiksliau nepagrįstai netaikė Taisyklių 23–24 punktų nuostatų, dėl ko padarė netinkamas (klaidingas) ir išvadas, kad pareiškėjas Prašyme turėjo konkrečiai nurodyti VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punktą (teisinį pagrindą), o nenurodęs, tai nurodydamas turėjo atsakovui teikti patikslintą (naują) prašymą.

VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punkte nėra nuostatos (reikalavimo), kad pareiškėjas, pateikęs Prašymą padidinti darbo užmokestį ir nustatyti jam didesnį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, dar Prašyme tiesiogiai prašytų atlikti ir jo neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą, taip pat nėra ir reikalavimo nurodyti motyvus, kuriais pareiškėjo neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas turėtų būti atliekamas, ko teismas nevertino ir dėl to sprendime nepasisakė (sprendimas be motyvų). Atitinkamai teismas netinkamai taikė ir VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punkto nuostatas, kas taip pat sudaro pagrindus tokį teismo sprendimą panaikinti ir šiais pagrindais.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde gausiai cituoja suformuotą administracinių teismų praktiką, tačiau konkrečiai nenurodo, kaip skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas nuo jos nukrypo ar kodėl šios suformuotos administracinių teismų praktikos neatitinka.

Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodė, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl to, kad savo Prašyme turėjo nurodyti teisinius pagrindus – VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punktą; teigė, kad jo Prašymą atsakovas išnagrinėjo formaliai, nesikreipė dėl jo papildymo ar patikslinimo; Prašymo dalis dėl pareiškėjo kasmetinės veiklos vertinimo nėra išnagrinėta visai; Sprendime nurodyti teisiniai pagrindai (VTĮ 27 straipsnio atitinkamos dalys ir Aprašo punktai), bet jie nesusieti su faktinėmis aplinkybėmis; VTĮ 27 straipsnio 11 dalies 2 punkte nėra nustatyta, kad pareiškėjas, prašydamas nustatyti didesnį pareiginės algos koeficientą, tiesiogiai prašytų ir atlikti neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą; nesutiko su teismo argumentu, kad Prašyme turėjo nurodyti aplinkybes susijusias su tarnybinių pareigų atlikimu, nustatytų metinių užduočių vykdymu atliekant darbo funkcijas ir pan.; pareiškėjas nesutiko su teismo atsisakymu vertinti pareiškėjo argumentus dėl kitos valstybės tarnautojos neeilinio vertinimo be jokio šios prašymo, kuriais siekė pagrįsti pas atsakovą nusistovėjusią tokių procedūrų praktiką.

VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; 9 punkte – objektyvumo principas, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

Tarnyba Sprendimu atsisakydama tenkinti pareiškėjo Prašymą dėl darbo užmokesčio padidinimo nurodė atvejus ir teisinius pagrindus, kuomet nustatomas /keičiamas pareiginės algos koeficientas – VTĮ 29 straipsnio 3 dalis, 27 straipsnio 8, 9, 11 dalys. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis Aprašo 27 punktu, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas atliekamas ir Aprašo 34.1 papunktyje nurodytas motyvuotas siūlymas pateikiamas ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 d. Dėl pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 13 d. pateikto Prašymo atsakovas nurodė, kad jis nėra pripažįstamas tinkamu, nes darbo užmokestį prašoma padidinti atgaline data – nuo rugpjūčio 1 d., o nurodytus motyvus laikė nesusijusiais su tarnybinės veiklos vertinimu.

Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 11 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas atliekamas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ar įstaigos vadovą į pareigas priimančio kolegialios institucijos vadovo sprendimu tuo atveju, kai gaunamas valstybės tarnautojo prašymu nustatyti jam didesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, neturi būti suprantama kaip besąlyginė vada atlikti tarnautojos tarnybinės veiklos vertinimą gavus prašymą nustatyti jam didesnę pareigybės pareiginės algos koeficientą. Kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinis vertinimas būtų atliekamas, įstatyme numatyta, jog atitinkamas vadovas turi priimti sprendimą. VTĮ 27 straipsnio 16 dalyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarką nustato Vyriausybė (Aprašas).

Pareiškėjas nekvestionavo Sprendime nurodytų teisinių pagrindų, kurie reglamentuoja pareiginės algos nustatymo /keitimo konkrečius atvejus, tačiau nesutiko su Sprendime nurodyta išvada, kad jo prašymas nėra tinkamas inicijuoti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą, teigė, jog atsakovas netinkamai vertino Prašymo turinį, turėjo pasiūlyti jį patikslinti ir pan.