Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 4 dalį jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis. Toks atsakymas buvo pateiktas 2022 m. rugpjūčio 31 d., o ne rugpjūčio 10 d., kaip to reikalauja minėta teisės norma. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, 2022 m. rugsėjo 6 d. skundu prašė taikyti drausminę atsakomybę atsakingam valstybės tarnautojui. Fondo valdyba 2022 m. rugsėjo 12 d. pateikė atsakymą Nr. (18.2E) I-10108 „Dėl atsisakymo nagrinėti 2022 m. rugsėjo 6 d. skundą“, nurodydama, jog 2022 m. rugsėjo 6 d. pateiktas skundas nebus nagrinėjamas, jeigu iki 2022 m. rugsėjo 21 d. skundas nebus pasirašytas tinkamu elektroniniu parašu. Atsisakymas grindžiamas Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 20008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo taisyklės), 8 punktu, pagal kurį elektroninėmis ryšių priemonėmis teikiamas dokumentas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba kitomis tapatybės autentiškumą nustatyti leidžiančiomis priemonėmis. Tuomet, kai nėra galimybės identifikuoti pareiškėją ir įsitikinti skundo autentiškumu, vadovaujantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo taisyklių 25.1 papunkčiu, skundas nenagrinėjamas.

4. Nesutikdamas su pateiktu atsakymu, pareiškėjas teigia, jog asmens tapatybė identifikuojama prisijungiant prie E. pristatymas sistemos. Pagal VAĮ 9 straipsnio 1 dalį, asmenys gali dokumentus siųsti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo sistemą, kuria naudojantis gauta siunta turi tokią pačią teisinę bei įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta. Taip pat, pareiškėjo teigimu, skundžiamame akte nenurodyti teisiniai atsisakymo pagrindai, kurie privalo būti nurodyti priimant individualų administracinį teisės aktą. Pagal nurodomą praktiką tokio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas administracinis aktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021, 30 punktas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-696-502/2019, 19 punktas; 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016), todėl, pareiškėjo manymu, toks sprendimas turi būti naikinamas, nes yra nepagrįstas nei teisiniais, nei faktiniais motyvais.

7. Ginčijamame Sprendime pareiškėjui taip pat buvo pasiūlyta iki 2022 m. rugsėjo 21 d. pateikti Fondo valdybai tinkamai pasirašytą skundą. Pareiškėjas Fondo valdybai iki šiol nėra pateikęs tinkamai pasirašyto skundo. Taigi Fondo valdyboje pareiškėjo skundo reikalavimas nustatyti tarnybinį (darbo) pažeidimą padariusį (-ius) Fondo valdybos darbuotoją (-us) ir už tarnybos / darbo pareigų pažeidimą (ypatingą vilkinimą), įskaitant ir šiurkštų, taikant tarnybinę / darbo atsakomybę skirti jam / jiems atitinkamas tarnybines (darbo) nuobaudas, įskaitant ir atleidimą iš tarnybos (pareigų), vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo taisyklių 25.1 papunkčiu, nebuvo ir neturėjo būti išnagrinėtas iš esmės.

8. Atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo taisyklių atitikimo aukštesnės galios teisės aktams, atsakovas pažymėjo, kad Fondo valdybos taisyklės parengtos vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymu bei Viešojo administravimo įstatymu (Išankstinio ginčų nagrinėjimo taisyklių 1 punktas). Fondo valdybos manymu, Išankstinio ginčų nagrinėjimo taisyklės neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymui. Remiantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo taisyklių 6 punktu, skundas turi būti pasirašytas, todėl elektroninių ryšių priemonėmis teikiamas skundas, kaip elektroninis dokumentas, turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, jo specifikacija turi atitikti Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtintoje ar su juo suderintoje elektroninių dokumentų specifikacijoje nustatytus reikalavimus, kad leistų užtikrinti skundą teikiančio asmens tapatybės patvirtinimą ir skundo, kaip dokumento, autentiškumą. Šio reikalavimo neatitinkantis skundas nenagrinėjamas (Išankstinio ginčų nagrinėjimo taisyklių 25.1 papunktis). Ši nuostata yra įtvirtinta ir VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte, pagal kurį prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo.

9. VAĮ 9 straipsnio 1 dalis įtvirtina E. pristatymo sistemą kaip tinkamą skundo pateikimo būdą – jis prilyginamas registruotajai pašto siuntai, tačiau šioje normoje nėra įtvirtinama, kad elektroninis dokumentas gali būti nepasirašytas. Kaip registruotąja pašto siunta atsiųstas popierinis skundas turi būti pasirašytas, taip ir per E. pristatymo sistemą pateiktas oficialus elektroninis dokumentas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, kad būtų užtikrintas skundą teikiančio asmens tapatybės patvirtinimas ir skundo, kaip dokumento, autentiškumas. Todėl skundžiamas Fondo valdybos Sprendimas neprieštarauja VAĮ 9 straipsnio 1 daliai, kuria pareiškėjas grindžia savo skundą teismui.

II.

12. Teismas, vadovaudamasis Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 935 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 935 redakcija) (toliau – ir Pristatymo taisyklės) nuostatomis, be kita ko, remdamasis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr.1014 redakcija) (toliau – ir Skundų nagrinėjimo taisyklės), 24.5 papunkčiu, numatančiu, kad gali būti pateikta pasirašyto dokumento skaitmeninė kopija, sprendė, jog pareiškėjo Fondo valdybai pateiktas 2022 m. rugsėjo 6 d. skundas atitiko reikalavimus.

13. Nagrinėjamu atveju 2022 m. rugsėjo 6 d. Skundas Fondo valdybai buvo pateiktas naudojantis E. pristatymo sistema, kurioje identifikuojama pareiškėjo tapatybė, taip pat pateikta pasirašyto skundo, kuriame nurodyti pareiškėjo vardas ir pavardė, skaitmeninė kopija. Taigi Skundas Fondo valdybai buvo pateiktas priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti skundą teikiančio asmens tapatybės patvirtinimą ir skundo, kaip dokumento, autentiškumą, todėl Fondo valdybos Sprendimo teiginiai, kad pareiškėjo per E. pristatymo sistemą pateiktas 2022 m. rugsėjo 6 d. skundas nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, todėl nėra galimybės identifikuoti pareiškėją ir įsitikinti skundo autentiškumu, yra nepagrįsti, o reikalavimas pasirašyti skundą kvalifikuotu elektroniniu parašu laikytinas pertekliniu.

14. Fondo valdyba Sprendimu nepagrįstai atsisakė iš esmės nagrinėti pareiškėjo Skundą, todėl yra pagrindas jį panaikinti ir įpareigoti Fondo valdybą iš esmės išnagrinėti pareiškėjo Skundą ir pateikti pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į jį.

III.

17. Teismas, be kita ko, rėmėsi Skundų nagrinėjimo taisyklių 24.5 papunkčiu, numatančiu, kad gali būti pateikta pasirašyto dokumento skaitmeninė kopija, ir nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo Fondo valdybai pateiktas 2022 m. rugsėjo 6 d. skundas ir šiuo aspektu atitiko reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymai ir skundai gali būti bendro pobūdžio, kuriuos, nekeliant objektyvios grėsmės jokių asmenų teisėms ar interesams, galima nagrinėti, nenustačius pareiškėjo tapatybės (pvz., prašymas pateikti bendro pobūdžio informaciją apie tam tikros teisės įgyvendinimo tvarką, lengvatos taikymą ir pan.). Tokiais atvejais skaitmeninė kopija gali būti priimta ir nagrinėjama. Skaitmeninė kopija ar nepasirašytas elektroninis dokumentas gali būti priimamas ir nagrinėjamas iš esmės (pvz., dėl jo priimant administracinį sprendimą, teikiant privačią informaciją) ir tais atvejais, kai jis pateikiamas tokia elektorinių ryšių priemone, kuri užtikrina asmens tapatybės nustatymą ir tai įrodančių duomenų perdavimą dokumento gavėjui. Viena iš tokių priemonių yra Taisyklių 8 punkte nurodyta Elektroninė gyventojų aptarnavimo sistema (EGAS), kurios valdytoja yra Fondo valdyba. Taigi dokumento formos – skaitmeninės kopijos – leistinumas nėra universalus. Jos priimtinumas konkrečiu atveju vertintinas sistemiškai taikant teisės normas, be kita, ko ir VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

18. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Fondo valdybos 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-10108 „Dėl atsisakymo nagrinėti 2022 m. rugsėjo 6 d. skundą“ teiginiai, jog pareiškėjo per E. pristatymo sistemą pateiktas Skundas nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, todėl nėra galimybės identifikuoti pareiškėją ir įsitikinti skundo autentiškumu, yra nepagrįsti, o reikalavimas pasirašyti skundą kvalifikuotu elektroniniu parašu laikytinas pertekliniu.

19. VAĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai turi, o asmenys gali rengiamus oficialius elektroninius dokumentus vieni kitiems siųsti ir gauti per E. pristatymo sistemą. E. pristatymo sistemos elektroninė siunta turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta. Pažymėtina, kad ši teisės norma įvardija E. pristatymo sistemą kaip tinkamą skundo pateikimo būdą – jis prilyginamas registruotajai pašto siuntai. Tačiau šioje normoje nėra įtvirtinama, kad elektroninis dokumentas gali būti nepasirašytas. Kaip registruotąja pašto siunta atsiųstas popierinis skundas turi būti pasirašytas, taip ir per E. pristatymo sistemą pateiktas oficialus elektroninis dokumentas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, kad būtų užtikrintas skundą teikiančio asmens tapatybės patvirtinimas ir skundo, kaip dokumento, autentiškumas. Be to, minėtoje VAĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje normoje pasisakoma dėl asmenų galimybės oficialius elektroninius dokumentus siųsti ir gauti per E. pristatymo sistemą. Pažymėtina, kad oficialiu elektroniniu dokumentu laikomas Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu (Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 str. 17 d.). Pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. VE-67 „Dėl oficialiųjų elektroninių dokumentų specifikacijų taikymo“ 1.6 papunktį, rašytiniai elektroninės formos dokumentai, parengti laikantis šio įsakymo 1.1–1.5 papunkčiuose nustatytos tvarkos, yra oficialieji elektroniniai dokumentai, kurie suprantami taip, kaip jie apibrėžti Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje (šiuo metu galiojančios redakcijos Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 str. 17 d.). Šio įsakymo 1.2 papunktyje nustatyta, kad nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių ar fizinių asmenų įstaigoms teikiami rašytiniai elektroninės formos dokumentai, kurių rengimą nustato teisės norminiai aktai, rengiami taip, kad atitiktų specifikaciją ADOC-V1.0. Taigi VAĮ 9 straipsnio 1 dalis nustato galimybę per E. pristatymo sistemą siųsti fizinio asmens elektroninį dokumentą, atitinkantį specifikaciją ADOC-V1.0, vadinasi, tik tokia per E. pristatymo sistemą gauta fizinio asmens atsiųsta elektroninė siunta turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta.

22. Sprendime nėra nurodytų pagrindų, kuriuos atsakovas dėsto tik apeliaciniame skunde, įskaitant Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. VE-67 „Dėl oficialiųjų elektroninių dokumentų specifikacijų taikymo“ savaip netinkamai interpretuotas nuostatas, todėl jie nevertintini ir netaikytini, o apeliacinis skundas ir nurodytais pagrindais atmestinas, vadovaujantis nuosekliai suformuota nurodyta administracinių teismų praktika.

23. Pareiškėjo Skundas paduotas ne išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl šiuo konkrečiu atveju Išankstinio ginčų nagrinėjimo taisyklių 8 punkto bei 25.1. papunkčio nuostatos kaip nereglamentuojančios ginčo santykių netaikytinos iš viso, o turi būti taikomos Fondo valdybos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-555 (2023 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. V-63 redakcija) patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklės (toliau – ir Sodros taisyklės) ir kiti teismo tinkamai taikyti nagrinėjamo ginčo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

24. Fondo valdybos Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skyriaus vedėjai nėra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus Fondo valdybos vardu (priimti Sprendimą), todėl skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip priimtas veikiant ultra vires (viršijant įgaliojimus).

25. Fondo valdyba nenurodė tinkamo Sprendimo teisinio pagrindo ir nesusiejo jo su faktinėmis aplinkybėmis, todėl Sprendimas kaip nemotyvuotas bei neatitinkantis imperatyvių VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, naikintinas.

26. Priešingai nei nurodo atsakovas, siunčiant siuntą per E. pristatymo sistemą siuntėjas, kaip ir gavėjas, yra identifikuojami, autentifikuojami ir yra užtikrinama elektroninės siuntos turinio konfidencialumas ir susirašinėjimo slaptumas bei siuntos turinio identifikavimas, autentifikacija ir autorizacija (Skundų nagrinėjimo taisyklių 24.5 papunktis, Nuostatų 4 punktas, 7.1, 7.3–7.5, 10.11, 15.4, 16.1 papunkčiai, Pristatymo taisyklių 10.1, 10.2 papunkčiai, 56 punktas), kas taip pat sudaro pagrindą Fondo valdybos apeliacinį skundą atmesti.

27. Identišku atveju suformuotoje administracinių teismų praktikoje išaiškinta, kai prašymas (skundas) pateikiamas per E. pristatymo sistemą, joje pareiškėjo J. K. tapatybė yra identifikuojama ir toks pareiškėjo prašymas (skundas) yra pasirašytas tinkamai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021 27 punktas).

28. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 6 d. Skundui, pateiktam Fondo valdybai per E. pristatymo sistemą, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. VE-67 nuostatos netaikytinos, kad šio įsakymo nuostatas netinkamai interpretuodama Fondo valdyba apeliacinės instancijos teismą bando klaidinti, o pirmosios instancijos teismo tinkamai taikytas teisinis reguliavimas paneigia Fondo valdybos apeliacinio skundo argumentus dėl asmens duomenų atskleidimo tinkamai neidentifikuotam asmeniui, ar kad pareiškėjo Skundas turi atitikti specifikaciją ADOC-V1.0, Fondo valdybos apeliacinis skundas atmestinas.

29. Fondo valdyba kartu su raštu ,,Dėl papildomų įrodymų prijungimo“ teikdama Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. balandžio 20 įsakymą Nr. P1-96, Fondo valdybos 2023 m. balandžio 4 d. raštą Nr. (14.59E) I-3951 ir VĮ Registrų centro 2023 m. liepos 13 d. raštą Nr. S-26526 (1.4E) paaiškina, kad VĮ Registrų centro 2023 m. liepos 13 d. raštas Nr. S-26526 (1.4E) patvirtina, jog iki šiol iš E. pristatymo IS e. siuntos gavėjui pateikiami tik fizinio asmens vardas, pavardė ir e. dėžutės adresas, t. y., asmens kodas nenurodomas – tapatybė nėra patvirtinama ir sudarytojas nėra identifikuojamas, ir tik ateityje planuojama realizuoti, kad iš E. pristatymo IS, fiziniam asmeniui sutikus, asmens kodas būtų perduodamas ir matomas e. siuntos gavėjui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

30. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Fondo valdybos 2022 m. rugsėjo 12 d. rašto Nr. (18.2E) I-10108 „Dėl atsisakymo nagrinėti 2022 m. rugsėjo 6 d. skundą“, teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. 2023 m. liepos 19 d. Fondo valdyba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašymą prijungti naujus įrodymus prie bylos, t. y. 2023 m. balandžio 4 d. Fondo valdybos raštą „Dėl E. pristatymo sistemos naudotojo tapatybės duomenų teikimo jo elektroninės siuntos gavėjui“ Nr. (14.59E) I-3951, 2023 m. liepos 13 d. VĮ „Registrų centras“ raštą „Dėl E. pristatymo sistemos naudotojo tapatybės duomenų teikimo jo elektroninės siuntos gavėjui“ Nr. S-26526 (1.4 E), kurie yra vertinami kaip nauji įrodymai.

33. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, ar nėra aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos dėl to, kad nebūtų pažeistas viešasis interesas (ABTĮ 140 str.). Viena iš ribotos apeliacijos administraciniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (ABTĮ 142 str. 3 d.). Pažymėtina ir tai, kad ši nuostata užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1507-520/2019). Draudimas priimti naujus įrodymus nėra absoliutus, tačiau sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų priėmimo, aiškinamasi, ar šiuos įrodymus proceso šalis galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, dėl kokių priežasčių šie įrodymai teikiami po to, byla iš esmės buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo teise.

35. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija atsisako priimti naujus įrodymus, nes nenustatė priežasčių, kodėl šie dokumentai negalėjo būti gauti ir pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą.

36. Teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo nutraukti bylą pagal ABTĮ 134 straipsnio 4 dalį, nes apeliacinį skundą elektroniniu parašu pasirašė Fondo valdybos direktorė Julita Varanauskienė.

37. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Fondo valdybos 2022 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. (18.2E) I-10108 „Dėl atsisakymo nagrinėti 2022 m. rugsėjo 6 d. skundą“ ir įpareigojo Fondo valdybą išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 6 d. skundą „Dėl darbuotojų tarnybinės (darbo) atsakomybės“. Teismas konstatavo, kad Fondo valdyba Sprendimu nepagrįstai atsisakė iš esmės nagrinėti pareiškėjo Skundą, nes E. pristatymo sistemos paslaugomis gali naudotis tik toks fizinis asmuo, kuris paslaugos teikėjui pateikia asmens duomenis, pagal kuriuos jis gali būti identifikuojamas.

38. Fondo valdyba apeliaciniame skunde su nurodytu teismo vertinimu nesutinka. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad E. pristatymo sistema neatlieka tokios duomenų tvarkymo operacijos (paslaugos) kaip siuntos siuntėjo tapatybės duomenų perdavimas siuntos gavėjui. Taigi per E. pristatymo sistemą gauto dokumento, kuris nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, siuntėjo (dokumento sudarytojo) tapatybė nepatvirtinama jokiais objektyviais įrodymais.

39. VAĮ 11 straipsnyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 11 str. 1 d.). Prašymas ar skundas gali būti pateiktas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, kreipiantis asmeniškai arba per atstovą. Atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu (VAĮ 11 str. 2 d.). Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo (VAĮ 11 str. 3 d. 1 p.).

40. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas per E. pristatymo sistemą 2022 m. rugsėjo 6 d. pateikė Skundą, kuriuo prašė nustatyti tarnybinį (darbo) pažeidimą padariusį (-ius) Fondo valdybos darbuotoją (-us) ir už tarnybos / darbo pareigų pažeidimą (ypatingą vilkinimą), įskaitant ir šiurkštų, taikant tarnybinę / darbo atsakomybę skirti jam / jiems atitinkamas tarnybines (darbo) nuobaudas, įskaitant ir atleidimą iš tarnybos (pareigų). Fondo valdyba Sprendimu Skundą atsisakė nagrinėti, nurodė, kad nėra galimybės identifikuoti pareiškėją ir įsitikinti skundo autentiškumu, todėl negali pateikti asmeninės informacijos.

41. Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo pažymėtina, kad nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatuoti tam tikro fakto (ne) buvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

42. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisės aktų reikalavimų nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, atskleidė ginčo esmę, pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, sprendime išdėstė argumentus, kuriais remiantis buvo grindžiamos galutinės teismo išvados, todėl turėjo pagrindą pripažinti atsakovo sprendimą neteisėtu, jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 6 d. skundą „Dėl darbuotojų tarnybinės (darbo) atsakomybės“. Pažymėtina, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad E. pristatymo sistema neleido identifikuoti pareiškėjo vardo ir pavardės, taip pat atsižvelgiant į Skundo turinį neįrodyta, kokius asmens duomenis atsakovas turėjo ir negalėjo teikti pareiškėjui, kas buvo kliūtis nagrinėti pareiškėjo Skundą (kaip nurodyta Sprendime), Sprendime nurodytos ginčui neaktualios teisės normos. Dėl apeliacinio skundo argumentų, aktualių tais atvejais, kai skiriasi dokumento siuntėjas ir dokumento rengėjas, teisėjų kolegija nepasisako, nes nagrinėjamu atveju dokumento rengėjas ir siuntėjas buvo tas pats asmuo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad tinkamas, atsakingas valdymas yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nedera su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Apeliaciniame skunde nėra nurodyta argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus. Teisėjų kolegija pritaria išsamioms ir motyvuotoms pirmosios instancijos teismo išvadoms, jų nekartoja. Vien tai, jog atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

43. Pažymėtina, kad šioje byloje vadovaujamasi bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3014-968/2021).

44. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai niekaip nekeičia teisėjų kolegijos nuomonės dėl bylos baigties, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

45. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvardijo teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, iš esmės teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas.

46. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

47. Pareiškėjas pareikė prašymą priteisti jam iš atsakovo 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje pateikta 2023 m. balandžio 12 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 23-035 patvirtina, kad pareiškėjui buvo suteiktos atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo paslaugos.

48. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte įtvirtina, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 1,3. Pareiškėjas už jam suteiktas teisines paslaugas 800 Eur sumokėjo 2023 m. balandžio 12 d. (2023 m. balandžio 12 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 1152898) t. y. 2023 m. II ketvirtį. Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.). 2022 m. IV ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 900,3 Eur. Taigi maksimali galima priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 2 470,39 (1 900,3 x 1,3). Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje suma neviršija maksimalios galimos priteisti sumos už tokias teisines paslaugas, ji pareiškėjui priteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje.

Nutartis neskundžiama.