Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje KAL1 , a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (tolia – UAB) ,, (duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:

1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 4 mėnesių viešųjų darbų bausme. 2024 m. lapkričio 24 d. bausmę atliko;

2) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta sumažinta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant draudimus ir įpareigojimus. 2025 m. gegužės 23 d. bausmę atliko,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

KAL1 2025 m. gruodžio 25 d. apie 18.02 val., viešoje vietoje, tai yra bendroje daugiabučio namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, trečiame aukšte, prie lifto, pašalinių, buvusių kieme ir per langą mačiusių, asmenų akivaizdoje, įžeidinėjo NKA2 , įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, įžūliu elgesiu – tyčia savo kakta vieną kartą sudavė NKA2 į veidą, dėl to NKA2 prarado sąmonę ir nukrito ant grindų, po to, jis ( KAL1 ) abiem rankomis prirėmė NKA1 prie laiptinės sienos ir dešinės rankos kumščiu tyčia mažiausiai tris kartus sudavė jai į kairį petį, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl chuliganiškų paskatų padarė nukentėjusiajai NKA1 nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairiojo žastikaulio išnirimu, o nukentėjusiajam NKA2 padarė nežymų sveiktos sutrikdymą, pasireiškusį nosies sumušimu. Šiais veiksmais KAL1 padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis KAL1 teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Paaiškino, kad atsimena ne viską, nes tuo metu buvo šventės. Parodė, jog tai galėjo būti gruodžio 25 d. apie 18.00 val. Tuo metu jis buvo neblaivus, beveik 3 promilių neblaivumo. Tą dieną jis nuo ryto vartojo alkoholį. Pamena, jog į laiptinę išbėgo šuo ir jis ėjo jo gaudyti. Išėjęs prie lifto ar laiptinėje sutiko nukentėjusiuosius ir NKA2 kažką jam pasakė dėl šuns. NKA2 tą pasakė įžūliai ir atsimena, kad jis trenkė NKA2 iš galvos į veidą, į nosį. Dėl įvykio su NKA1, jis neatsimena to, kad ją lietė. Tik pamena, kad vėliau viskas persikėlė į lauką. Po to, pamena, kad atvažiavo policija, uždėjo jam antrankius ir jį išsivežė. Viską pamena nuotrupomis dėl nustatyto girtumo, tačiau patikslino, jog priklausomybės alkoholiui jis neturi. Smūgį NKA2 jis pamena ir pamena, kad buvo NKA1, ji klykė dėl šuns, nes paskui jis sužinojo, kad NKA1 paniškai bijo šunų. Jo šuo labradoro veislės, nepiktybinis. Kas tiksliai nutiko su NKA1 jis neatsimena, tačiau pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes. Pripažino, kad necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo NKA2 . Su NKA1 1500 Eur ir NKA2 800 Eur civiliniais ieškiniais sutinka, su ligonių kasos civiliniu ieškiniu taip pat pilnai sutinka. Sutinka atlyginti civilinius ieškinius dalimis. Neseniai įsidarbino, todėl kol kas galėjo atlyginti tik dalį žalos – po 35 eurus kiekvienam nukentėjusiajam. Savo elgesį vertina labai blogai, gailisi. Atsiprašė nukentėjusiųjų, sutiko su tuo, kad nukentėjusieji jam nieko nepadarė.

Kaltinamajam KAL1 visiškai pripažinus savo kaltę, davus nuoseklius, aiškius parodymus, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą buvo apklausti nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai NKA2 ir NKA1 dėl civilinių ieškinių pagrįstumo.

Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“matyti, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, prie daugiabučio namo laiptinės juos pasitinka moteris ir vyras. Vyras papasakoja pareigūnams apie tai, kad, jiems grįžus po švenčių, kaimynas prie jų prisikabino ir jam iš galvos trenkė į nosį, o moteris nurodo, kad kaimynas ją stūmė. Vyras patikslina, kad viskas nutiko laiptinėje, išlipus iš lifto trečiame aukšte. Vyras paaiškina, kad viskas prasidėjo nuo to, kad buvo kaimyno šuo labradoras ir jis pasakė kaimynui, kad šuo jo visai neklauso, tuomet prasidėjo žodinis konfliktas, kaimynas pradėjo jį įžeidinėti. Moteris patikslina, kad jai išsuko ranką, tačiau nurodo, kad medikų jai nereikia. Patikslinama, jog kartu buvo ir kaimyno draugas. Vyras papasakoja pareigūnui, kur yra kaimyno butas. Matyti, kad pareigūnai užlipa į trečią gyvenamojo daugiabučio namo aukštą, kur koridoriuje pamato vyrą, vilkintį šviesios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis. Pareigūnai priremia vyrą prie sienos, uždeda jam antrankius. Pareigūnas įeina į butą, iš kurio sklinda garsi muzika, buto durys atidarytos. Virtuvės patalpoje nugara į pareigūną stovi dar vienas vyras, vilkintis mėlynos spalvos džemperį su gobtuvu. Pareigūnas vyrą paguldo ant žemės, surakina rankas antrankiais, apieško kišenes. Pareigūnas bando kalbėtis su vyrų, bet šis nieko neatsako. Pareigūnai apžiūri butą, šuns neranda.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 284 straipsnį yra baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybiškas tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai – kurių bent vieno pakanka, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Įžūlus elgesys gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-239-697/2022, 2K-9-594/2023). BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018, 2K-160-697/2019, 2K-239-697/2022, 2K-106-697/2024). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai – būtinasis BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymis – turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-371-696/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018, 2K-106-697/2024). Pažymėtina, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. nusikaltimą darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog KAL1 veiksmuose yra BK 284 straipsnyje numatytos įstatymo uždraustos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Jie įrodyti nukentėjusiųjų ir liudytojų duotais parodymais, įvykio vietos, apžiūros protokolais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad kaltinamasis KAL1 nusikalstamą veiką padarė būdamas viešoje vietoje, t. y. daugiabučio namo laiptinėje. Veika padaryta elgiantis įžūliai, žodinio konflikto metu kaltinamasis trenkė savo galva NKA2 į veidą, o NKA1 stūmė į sieną ir smūgiavo jai kumščiu į kairį petį. Kaltinamojo pradėtas muštynes matė liudytoja LUD1 , ji išsigandusi paskambino pagalbos centrui ir teigė, kad bijo, todėl neteisėtas ir pavojingas kaltinamojo elgesys akivaizdžiai atkreipė aplinkinių dėmesį, sutrikdė jų rimtį.

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, teismas daro išvadą, kad KAL1 pareikštas kaltinimas pasitvirtino, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad KAL1 veikoje yra nustatyti visi BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

IV. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-285-495/2019).

KAL1 padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). KAL1 atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat teismas vertina, kad yra pagrindas laikyti lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamasis viso proceso teisme metu padarytos žalos neginčijo, atlygino pagal finansines galimybes dalį žalos nukentėjusiesiems, pažadėjo atlyginti visą kaip įmanoma trumpesniais terminais (BK 59 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis KAL1 teistas (t. 1, b. l. 135–140), trijų metų laikotarpiu baustas administracine tvarka du kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (t. 1, b. l. 132– 133), dirba. Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikose nesilankė, Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale nekonsultuotas/negydytas, todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu pagrindo nėra (t. 1, b. l. 130, 131).

Kaltinamasis naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas pilnametis, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą dėl ankstesnio tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymo, jam būnant pilnamečiu asmeniu. Kaltinamasis teisiamas trečią kartą, antrą kartą už nusikaltimą ir pagal BK 284 straipsnį. Šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamas veikas padarė turėdamas dar neišnykusį teistumą pagal 2024 m. birželio 17 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, tačiau, pagal šiuo metu galiojančią BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją, vien šios aplinkybės neužtenka, kad asmuo būtų pripažintas recidyvistu. Atsižvelgiant į nustatytus kaltinamąjį KAL1 charakterizuojančius duomenis ir bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme.

BK 284 straipsnyje numatytos penkios alternatyvios bausmių rūšys, tai yra viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, svarbu įvertinti, KAL1 charakterizuojančius duomenis, aplinkybę, kad posėdžio metu jis gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, pradėjo atlyginti nukentėjusiesiems neturtinę žalą, į tai, kad byloje nustatytos dvi lengvinančios aplinkybės ir nei vienos sunkinančios. Tačiau skiriant bausmę teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis jau buvo teistas ir už analogišką nusikalstamą veiką, už ankstesnes nusikalstamas veikas teismai jau buvo skyrę jam tiek viešųjų darbų, tiek laisvės apribojimo bausmes, tačiau matyti, kad šios bausmės jo elgesiui pakankamos įtakos nepadarė, jis pakartotinai vėl nusikalto. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad KAL1 nagrinėjamu atveju už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą minimaliam. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl tokia bausmė ir skirtina, jos dydį nustatant didesnį nei bausmės minimalus dydis.

Veikos, numatytos BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, yra padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu jos bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę. Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų veikų padarymo pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpintų įrodymų nustatyta tvarka, todėl kaltinamajam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, tai yra sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teisinė sistema orientuoja teismą realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020, 18.4 punktas).

Atsižvelgdamas į anksčiau nustatytų KAL1 apibūdinančių aplinkybių visumą, į tai, kad jis labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, šiuo metu dirba, siekia kuo greičiau atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam ne realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o atidedant jos vykdymą bei paskiriant draudimus ir įpareigojimus, kurie padėtų šalinti nusikalstamo elgesio priežastis ir koreguotų kaltinamojo elgesį teigiama linkme. Taigi, KAL1 taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajam šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytas pareigas ir draudimus, teismo vertinimu, padėsiančias užtikrinti sėkmingą kaltinamojo resocializacijos procesą.

V. Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltininkas, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamojo KAL1 prašo priteisti padarytą 186,68 Eur turtinę žalą už nukentėjusiesiems NKA2 ir NKA1 suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Nenukentėjusysis ir civilinis ieškovas NKA2 pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš KAL1 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė NKA1 prašo iš kaltinamojo priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pareiškė civilinį ieškinį dėl 186,68 Eur turtinės žalos, kurią patyrė gydant nukentėjusiuosius NKA2 ir NKA1 (t. 1, b. l. 82–86). Byloje aukščiau aptartais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad dėl kaltinamojo KAL1 pavojingais, neteisėtais veiksmais nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų, jiems buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. Išlaidos už nukentėjusiojo gydymą pagrįstos byloje esančiais įrodymais, abejonių nekelia, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, todėl Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant jį visa apimtimi iš kaltinamojo KAL1 .

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą.

Neturtinė žala padaroma asmeninėms ar neturtinėms vertybėms ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais ir kompensuota. Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, baudžiamosiose bylose būtent dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ir priteisiamas neturtinės žalos dydis siekia maždaug nuo 150 Eur iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-895/2020, 2K-296-719/2020, 2K-142-303/2021, 2K-70-942/2022, 2K-239-697/2022 ir kt.). BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, priteisiamas neturtinės žalos dydis siekia maždaug nuo 1000 iki 4000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-139-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-85-594/2024 ir kt.). Be kita ko, nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama ir į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-697/2025 ir 2K-166-495/2025).

Nukentėjusysis NKA2 civiliniame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo įvykio dieną patyrė išgąstį, stresą, jam buvo smūgiuota į nosį, bėgo kraujas, jautė skausmą, patyrė galvos svaigimą, turėjo nedarbingumą nuo 2025 m. gruodžio 28 d. iki 2026 m. sausio 2 d. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis NKA2 patyrė išgyvenimus, skausmą, kurį laiką negalėjo dirbti, todėl akivaizdžiai patyrė nepatogumus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad jo patirta 800 Eur neturtinė žala yra pagrįsta ir proporcinga. Pagal turimus bylos duomenis kaltinamasis nukentėjusiajam jau atlygino neturtinę žalą 35 Eur sumoje, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiojo NKA2 naudai yra priteistinas 765 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė NKA1 civiliniame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2025 m. gruodžio 25 d. iki 2026 m. sausio 16 d. buvo nedarbingume, turėjo ilgą laiką dėvėti rankos/peties įtvarą, kas ribojo jos galimybes judėti, savimi pasirūpinti, todėl patyrė nepatogumus kasdieniame gyvenime. Įvykio metu patyrė stresą, išgąstį, dėl patirtų išgyvenimų kreipėsi ir psichologinės pagalbos. Jau buvo reabilitacijoje savo lėšomis, tačiau šiuo metu dar laukia viena reabilitacija, finansuojama valstybės lėšomis. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji NKA1 patyrė išgyvenimus, skausmą, ilgą laiką buvo nedarbinga, nes patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kurio gydymas yra tęsiamas iki šiol. Dėl patirto sužalojimo ir apribotų galimybių kilnoti daiktus, jai teko išeiti iš darbo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad jos patirta 1500 Eur neturtinė žala yra pagrįsta ir proporcinga. Pagal turimus bylos duomenis kaltinamasis nukentėjusiajai jau atlygino neturtinę žalą 35 Eur sumoje, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiosios NKA1 naudai yra priteistinas 1465 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam KAL1 ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninės laikmenos su Bendrojo pagalbos centro skambučių įrašais (t. 1, b. l. 8) ir policijos pareigūnų kūno kamerų garso ir vaizdo įrašais (t. 1, b. l. 118) paliktinos saugoti prie bylos visą bylos saugojimo laiką kaip baudžiamosios bylos dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

KAL1 pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam bausmes:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę, ir KAL1 paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir KAL1 paskirti sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, KAL1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant KAL1 per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pareigas ir draudimus: 1) dirbti, mokytis arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) atlyginti nukentėjusiesiems NKA2 ir NKA1 neturtinę žalą; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti KAL1 bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš KAL1 186,68 Eur (šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus, 68 ct) turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo NKA2 civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš KAL1 765 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimo NKA2 naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės NKA1 civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš KAL1 1465 Eur (tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimo NKA1 naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

KAL1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninės laikmenas su Bendrojo pagalbos centro skambučių įrašais ir policijos pareigūnų kūno kamerų garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos visą bylos saugojimo laiką kaip baudžiamosios bylos dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).