- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-17
- Bylos Nr.
- eAS-1238-1188/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03299-2026-6
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Gintaras Kryževičius, Egidijus Šileikis (pran.)
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Audito, "Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2026 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. D2-817 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo skundą iš naujo. Pareiškėjas pateikė teismui kartotinį prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bylos išnagrinėjimo, kurį grindė tuo, kad jam atsirado realios turtinės pasekmės, t. y. iš jo sąskaitos faktiškai nurašyta 2 937,60 Eur suma, pritaikyti banko ir kiti mokesčiai, ir tai yra reikšminga tiek, kiek gali patvirtinti, kad Sprendimu atsisakius pradėti neplaninį nemokumo administratorės veiklos patikrinimą, nebuvo įvertintos aplinkybės, galinčios turėti tiesioginę reikšmę jo turtiniams interesams, kreditorių interesų apsaugai ir nemokumo proceso priežiūrai. Pareiškėjo nuomone, faktinis lėšų nurašymas iš sąskaitos ir vykdomosios bylos dokumentų egzistavimas sudaro pagrindą patikrinti, ar nagrinėjamos aplinkybės nėra susijusios su tais pačiais nemokumo proceso, kreditorių interesų, galimų nepagrįstų reikalavimų ir turto judėjimo klausimais, kurių atsakovas Sprendimu iš esmės nevertino. Sprendimo galiojimo sustabdymas reikalingas tam, kad iki galutinio teismo sprendimo nebūtų įtvirtinta situacija, kai atsakovo atsisakymas pradėti neplaninį patikrinimą faktiškai palieka neįvertintus galimai reikšmingus nemokumo administratorės veiksmus, galinčius turėti poveikį jo turtiniams interesams, kreditorių interesų apsaugai ir nemokumo proceso teisėtumui.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo aspektu ir sprendė, kad pareiškėjo nurodomų turtinių pasekmių atsiradimas savaime nesudaro pakankamo pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas nepateikė duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad egzistuoja reali ir tiesioginė neatitaisomos žalos grėsmė. Teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes vertino kaip susijusias su ginču dėl atsakovo Sprendimo teisėtumo bei nurodė, kad jos bus vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau savaime nepatvirtina būtinybės laikinai stabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas Sprendimas, kuriuo atsisakyta pradėti neplaninį nemokumo administratorės veiklos patikrinimą, pats savaime nesukuria pareiškėjui tiesioginių turtinių prievolių ir nėra tiesioginis lėšų nurašymo iš pareiškėjo sąskaitos pagrindas, todėl pareiškėjo nurodomas lėšų nurašymas ir vykdomosios bylos egzistavimas negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas išvadai, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės bus padaryta neatitaisoma žala ar iš esmės pažeisti pareiškėjo interesai. Teismas išaiškino, jog, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pateikiant šios priemonės taikymą pagrindžiančius įrodymus.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuspręstų, kad klausimas negali būti išspręstas iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjas prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo nurodyti pirmosios instancijos teismui išspręsti pareiškėjo prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų išreikalavimo, jeigu šie prašymai iki šiol nėra išspręsti, prijungti prie bylos K. A. kvalifikuotu parašu pasirašytą įgaliojimą, patvirtinantį pareiškėjo teisę veikti ginče dėl Sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas atskirajame skunde nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi grindžia šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai susiaurino Sprendimo poveikį, vertindamas tik tai, ar Sprendimas yra tiesioginis lėšų nurašymo pagrindas, nors pareiškėjas prašymą grindė Tarnybos atsisakymo pradėti neplaninį nemokumo administratorės veiklos patikrinimą tęstiniu poveikiu pareiškėjo teisėms, kreditorių interesų apsaugai, nemokumo proceso teisėtumui ir veiksmingos teisinės gynybos principui. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, formali, priimta netinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnį, neįvertinus visų pareiškėjo argumentų bei neatsakius į reikšmingus procesinius prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo ir vykdomosios bylos dokumentų išreikalavimo.
Teismas nepakankamai įvertino prima facie reikalavimo pagrįstumą, nutartyje nėra išsamios analizės, ar pareiškėjo skundas dėl Sprendimo iš pirmo žvilgsnio yra tikėtinai pagrįstas. Skunde keliami klausimai dėl Tarnybos pareigos išsamiai ir objektyviai įvertinti pateiktus duomenis, dėl viešojo administravimo subjekto pareigos tinkamai motyvuoti sprendimą, dėl Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86, 37.1 punkto formalaus taikymo, dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų reikšmės nemokumo proceso priežiūrai, dėl galimų kreditorių interesų pažeidimų ir Tarnybos kompetencijos nepagrįsto susiaurinimo. Teismas turėjo atidžiau įvertinti būtinybę laikinai sureguliuoti ginčytinus teisinius santykius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netinkamai įvertino žalos sąlygą. Pareiškėjas pateikė ne abstrakčias prielaidas, o konkrečius dokumentus dėl faktinio 2 937,60 Eur nurašymo, banko ir PLAIS mokesčių, vykdomosios bylos egzistavimo ir identifikavimo klaidos antstolės dokumente. Teismas juos formaliai paminėjo, tačiau neįvertino, todėl realios žalos aplinkybės neindividualizuotos, be konkretaus ir proporcingo vertinimo. Teismas nepasisakė dėl klaidingo pareiškėjo asmens kodo antstolės patvarkyme, o tai yra savarankiškas nutarties motyvavimo trūkumas.
Teismas nepagrįstai reikalavo iš pareiškėjo reikalavimo užtikrinimo stadijoje galutinai įrodyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp Sprendimo ir vykdymo veiksmų, sukūrė uždarą procesinį ratą. Pareiškėjas neturi objektyvios galimybės savarankiškai pateikti visos vykdomosios bylos medžiagos, todėl prašė teismo išreikalauti, be kita ko, informaciją, susijusią su 2 937,60 Eur suma, kitus vykdomosios bylos dokumentus, reikšmingus nustatant galimą vykdymo veiksmų ryšį su šios administracinės bylos dalyku. Teismas šių dokumentų neišreikalavo ir dėl šio prašymo iš esmės nepasisakė, konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė pakankamo ryšio tarp lėšų nurašymo ir Sprendimo. Teismo išvada, kad Sprendimas nėra tiesioginis lėšų nurašymo pagrindas, neatsako į tikrąjį pareiškėjo argumentą dėl šio Sprendimo sisteminio ir tęstinio poveikio nemokumo proceso priežiūrai.
Sprendimo galiojimo sustabdymas nesukeltų neproporcingos žalos Tarnybai ar viešajam interesui. Viešasis interesas reikalauja, kad nemokumo administratorių veiklos priežiūra būtų ne formali, o reali ir veiksminga. Jeigu yra pateikti duomenys apie galimą nemokumo proceso pažeidimą, bankroto masės mažinimą, galimą nepagrįstą 1 200 Eur atlygio mokėjimą, VMI duomenų ignoravimą, taikos sutarties ir vėlesnių reikalavimų ekonominio persidengimo riziką, viešasis interesas yra užtikrinti, kad tokios aplinkybės neliktų nepatikrintos vien dėl formalaus institucijos atsisakymo pradėti patikrinimą. Kadangi teismas nenurodė, kokia konkreti žala atsirastų Tarnybai ar tretiesiems asmenims laikinai sustabdžius Sprendimo galiojimą, proporcingumo vertinimas yra neišsamus.
ABTĮ 70 straipsnis reikalauja preliminariai įvertinti reikalavimo pagrįstumą ir galimos žalos riziką, toks vertinimas neišvengiamai susijęs su bylos dalyku. Teismas faktiškai atsisakė atlikti šį preliminarų vertinimą, motyvuodamas tuo, kad klausimai bus sprendžiami iš esmės. Tokia pozicija paneigia reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirtį – laikinai apsaugoti asmens teises iki galutinio sprendimo, o ne konstatuoti, kad viskas bus išspręsta ateityje.
Teismas neišsprendė visų pareiškėjo procesinių prašymų, be kita ko, išreikalauti vykdomąją bylą, pakartotinai spręsti dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės po šių dokumentų išreikalavimo, alternatyviai išaiškinti tinkamą procesinę tvarką, jeigu teismas manytų, kad vykdomosios bylos aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su administracinės bylos dalyku. Nepasisakymas dėl šių prašymų yra esminis procesinis trūkumas, nes dokumentų išreikalavimo klausimas buvo tiesiogiai susijęs su reikalavimo užtikrinimo priemonės pagrindimu.
Teismas turėjo vertinti ne tik tai, kad Sprendimas yra tiesioginis vykdomasis dokumentas, bet ir tai, ar šio Sprendimo galiojimas iki bylos pabaigos neužkerta kelio veiksmingai apsaugoti pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui padavė naujus įrodymus – K. A. kvalifikuotu parašu pasirašytą įgaliojimą, patvirtinantį pareiškėjo teisę veikti ginče dėl Sprendimo, kurį prašo prijungti prie bylos.
ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios proceso šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. ABTĮ 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas, o byloje nėra duomenų, patvirtinančių K. A. procesinį statusą, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo prie bylos prijungti K. A. įgaliojimą pareiškėjui.
Pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie, reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2782-520/2024).
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-492/2024; 2023 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023). Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas atsakovo Sprendimą, kuriuo atsisakyta pakartotinai nagrinėti pareiškėjo keliamus klausimus dėl duomenų teikimo, dėl bankrutavusios mažosios bendrijos „DV International“ bankroto procese sudarytos darbo sutarties su V. G. ir dėl to kylančių išlaidų įmonei, dėl taikos sutarties sudarymo, kadangi šie klausimai jau buvo išnagrinėti (atsakovo 2026 m. sausio 5 d. raštas Nr. (10.4 Mr) D2-21), o pareiškėjas nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, taip pat nepateikė naujų dokumentų.
Pakartotinį prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo – pareiškėjas iš esmės grindė realiomis turtinėmis pasekmėmis, t. y. iš pareiškėjo sąskaitos faktiškai nurašyta 2 937,60 Eur suma bei su tuo susijusiais mokesčiais.
Įvertinusi keliamo ginčo pobūdį ir kitas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje vertinamas Sprendimo, kuriuo atsisakyta pakartotinai nagrinėti pareiškėjo keliamus klausimus, pareiškėjui nepateikus naujų faktinių aplinkybių, naujų duomenų, pagrįstumas ir teisėtumas, o galimos žalos atsiradimą pareiškėjas iš esmės sieja ne su skundžiamu Sprendimu, o su egzistuojančia vykdomąja byla ir joje atliekamais veiksmais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, susiję su kitais kompetentingų institucijų (antstolio vykdymo procese) veiksmais, todėl pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog teismas nepakankamai įvertino prima facie reikalavimo pagrįstumą, nutartyje nėra išsamios analizės, ar pareiškėjo skundas dėl Sprendimo iš pirmo žvilgsnio yra tikėtinai pagrįstas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2026 m. gegužės 7 d. nutartimi, be kita ko, priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip atitinkantį ABTĮ nustatytus ir tokio pobūdžio procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Taigi, pirmosios instancijos teismui priėmus nagrinėti pareiškėjo skundą pagal jame suformuluotus reikalavimus, kuriuose išdėstyti pareiškėjo nesutikimo su Tarnybos Sprendimu argumentai, buvo įvertintas tikėtinas skundo pagrįstumas.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl likusių atskirojo skundo argumentų, pažymi, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012; 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-416-492/2020; 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-226-552/2023). Likę atskirojo skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumas, o taip pat procesinio pobūdžio pareiškėjo prašymai analizuojami bylą nagrinėjant iš esmės.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.