- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-16
- Bylos Nr.
- eAS-2852-821/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05248-2026-2
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Iveta Pelienė (pran.), Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja PRS1 (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 24S149451 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja nurodė, kad Sprendimu atsakovas uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius ir nusprendė įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 36 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Dėl termino skundui paduoti pareiškėja paaiškino, kad Sprendimas pareiškėjos atstovei buvo įteiktas 2026 m. liepos 14 d., tą pačią dieną pareiškėjai buvo persiųstas Sprendimas. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad pranešime dėl Sprendimo nurodyta, jog pareiškėja galės skųsti Sprendimą per 14 dienų nuo skundžiamo Sprendimo įteikimo dienos. Kadangi pareiškėja su Sprendimu susipažino tik 2026 m. liepos 14 d., todėl ji nepraleido termino skundui paduoti. Pareiškėja atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-205-556/2025), kuria remiantis pareiškėjai nekyla abejonių, jog procesinis terminas nebuvo praleistas, t. y. skundo padavimo terminas skaičiuojamas nuo Sprendimo gavimo dienos.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.
Teismas vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Teismas atkreipė dėmesį, kad kiekvienu atveju vertinant, ar asmuo nėra praleidęs termino skundui paduoti, taip pat sprendžiant dėl procesinio termino atnaujinimo, būtina nustatyti šio termino eigos pradžią.
Pažymėjęs, kad asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą ginčyti administracinius aktus, teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 24S107775, kuriuo panaikino pareiškėjos leidimą laikinai gyventi, o 2024 m. birželio 19 d. Sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti 36 mėnesius (3 metus) nuo Sprendimo priėmimo dienos ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėnesius (3 metus) nuo Sprendimo priėmimo dienos. Buvo nustatyta, kad pareiškėja, prašydama panaikinti Sprendimą, į teismą kreipėsi tik 2026 m. liepos 18 d.
Teismas atkreipė dėmesį, kad jis kreipėsi į Migracijos departamentą dėl duomenų, susijusių su Sprendimo įteikimu pareiškėjai, pateikimo, o Migracijos departamentas informavo teismą, kad 2024 m. birželio 19 d. teisės aktų nustatyta tvarka išsiuntė pranešimą apie priimtą Sprendimą pareiškėjai jos aktyvios paskyros elektroninio pašto adresu, o Sprendimo nuorašą 2026 m. liepos 13 d. elektroniniu paštu išsiuntė advokato padėjėjai. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Sprendimo apskundimo terminas akivaizdžiai praleistas, skaičiuojant jį nuo pareiškėjai siųsto pranešimo 2024 m. birželio 19 d.
Teismo įsitikinimu, pareiškėja, matydama, kad jai atsiųstas iš Migracijos departamento pranešimas ir galbūt nesuprasdama jo turinio, privalėjo imtis priemonių, išsiaiškinti pranešimo turinį, tačiau pareiškėja delsė ir tik praėjus tam tikram laikui kreipėsi į advokatą.
Teismas vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punktu, pagal kurį užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu; pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.
Teismo įsitikinimu, nebuvo pagrindo abejoti, kad pareiškėja apie 2024 m. birželio 19 d. Sprendimą buvo informuota teisės aktų nustatyta tvarka, o remiantis Migracijos departamento pateiktais duomenimis, pranešimas pareiškėjai buvo išsiųstas elektroniniu paštu, kai buvo priimtas sprendimas. Buvo atkreiptas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-277-463/2025 pateiktus išaiškinimus, kad užsieniečiui per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) pateiktame pranešime nurodyta sprendimo priėmimo data, numeris, turinys, priėmimo pagrindas, draudimo terminas bei apskundimo tvarka sudarė pakankamą pagrindą laikyti, kad asmuo žinojo apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą ir galėjo laiku realizuoti teisę į teisminę gynybą.
Teismas darė išvadą, kad pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga, nepateisinamai ilgą laiką delsė pateikti Regionų administraciniam teismui skundą, todėl nebuvo pagrindo spręsti, kad terminas kreiptis į teismą nėra praleistas. Teismas konstatavo, kad objektyvių nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių, pateisinančių delsimą pateikti skundą dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo, nenustatyta, todėl atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
III.
Pareiškėja PRS1 atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 23 d. nutartį (atskirajame skunde nurodyta 2026 m. liepos 24 d. nutarties data laikytina rašymo apsirikimu) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja akcentuoja, kad Sprendimą gavo 2026 m. liepos 14 d., o kreipėsi į teismą 2026 m. liepos 18 d., nepraleisdama 14 dienų termino, be to, pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėja galės skųsti Sprendimą per 14 dienų nuo jo įteikimo dienos. Remiantis pranešimo tekstu, galima susidaryti įspūdį, kad Sprendimas pareiškėjai dar bus įteiktas. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas neteikia asmenims duomenų telefonu ir elektroniniu paštu, jeigu asmens prašymas nėra pasirašytas elektroniniu parašu (pareiškėja nėra Europos Sąjungos pilietė), todėl vienintelis būdas gauti Sprendimą yra pašto siunta arba kreiptis į teisininkus. Pareiškėja neturėtų patirti papildomų išlaidų vien tik dėl to, kad susipažintų su jos atžvilgiu priimtais sprendimais, kadangi pareiga tinkamai įteikti pareiškėjai Sprendimą tenka atsakovui. Pareiškėja neturi spėlioti, ar jai laukti Sprendimo, ar pačiai atlikti veiksmus, kad jį gautų. Pareiškėja pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose nurodė, jog pranešimo apie sprendimą įteikimas neįtakoja sprendimo apskundimo termino eigos, tačiau pirmosios instancijos teismas šia praktika nesivadovavo. Akcentuojami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai dėl momento, kada asmuo sužinojo apie administracinį aktą nustatymo, pakartotinai atkreipiamas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eAS-205-556/2025 pateiktus išaiškinimus. Pareiškėjos įsitikinimu, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir terminą skundui paduoti skaičiuojant nuo viso administracinio akto t. y. Sprendimo gavimo dienos, skundo padavimo metu nėra abejonių, kad pareiškėja nėra praleidusi termino skundui paduoti. Skundžiama nutartis turi būti panaikinta, kadangi pirmos instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais analogiškose bylose ir tokiu būdu apribojo pareiškėjos teisę į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja su skundu dėl Sprendimo panaikinimo į teismą kreipėsi 2026 m. liepos 18 d., nors, teismo vertinimu, pareiškėja apie priimtą Sprendimą buvo tinkamai informuota per MIGRIS ir elektroniniu paštu, pareiškėjai išsiunčiant pranešimą dėl priimto Sprendimo. Teismas darė išvadą, kad terminas skundui dėl Sprendimo skaičiuotinas nuo pranešimo išsiuntimo datos (2025 m. birželio 19 d.), terminą skundui paduoti pareiškėja praleido dėl pasirinkto elgesio modelio, t. y. pareiškėja, gavusi pranešimą apie priimtą Sprendimą turėjo imtis priemonių, kad išsiaiškintų jo turinį, tačiau delsė tai atlikti.
Pareiškėja atskirajame skunde tvirtina, kad termino skundui paduoti ji nėra praleidusi, kadangi Sprendimą ji (pareiškėjos atstovė) gavo tik 2026 m. liepos 14 d. Pareiškėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė teisminės praktikos analogiškose bylose, be to, vien pranešimo apie priimtą administracinį aktą turinys suponuoja, kad Sprendimas pareiškėjai bus įteiktas.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia apskųsti (prašo panaikinti) Sprendimą, kuriuo nuspręsta pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi. Sprendimas priimtas vadovaujantis, be kita ko, Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, taigi, dėl tokio pobūdžio sprendimo skundas administraciniam teismui turi būti paduotas per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; kt.).
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje
Nr. eAS-327-602/2025, siekdama išvengti tolesnio teismų praktikos nenuoseklumo ir prieštaringumo, pašalinti galimus neatitikimus tarp tų pačių teisės normų supratimo ir aiškinimo, ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų tikrosios prasmės iškraipymo ir tuo pačiu užtikrinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo išplaukiančius teisinį tikrumą ir aiškumą, teisės stabilumą bei teismų sprendimų prognozuotumą, išplėtojo ir pakoregavo administracinių teismų praktiką dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką apskundimo termino, kai apie priimtą sprendimą užsienietis informuojamas Migracijos departamentui išsiunčiant raštišką pranešimą. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Įstatymo taikymo kontekste pagal jį priimto administracinio sprendimo apskundimo tvarka yra reglamentuota Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje, susiejant ją su tokio sprendimo įteikimo užsieniečiui diena. Todėl ir terminas kreiptis į teismą dėl pagal Įstatymą priimto administracinio sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką turi būti skaičiuojamas nuo tokio sprendimo įteikimo dienos. Minėto vertinimo nekeičia aplinkybė, kad Taisyklėse yra nustatyta užsieniečio informavimo apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką tvarka, nes toks informavimas negali būti savaime prilyginamas Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje minimam sprendimo įteikimui.
Išplėstinė teisėjų kolegija aptariamoje byloje vertino, kad nagrinėjamu atveju pranešimo apie priimtą sprendimą gavimo prilyginimas sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką įteikimui lemtų nepagrįstą teisės į teisminę gynybą ribojimą, užsieniečiui neturint jo atžvilgiu priimto sprendimo ir nežinant jo priėmimo motyvų. Be to, toks asmuo, gavęs pranešimą, gali pagrįstai pasikliauti tiek Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje, tiek pačiame pranešime nurodyta apskundimo tvarka (per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos).
Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. birželio 19 d. priėmė Sprendimą. Bylos duomenimis Migracijos departamentas pareiškėjos atstovei 2026 m. liepos 14 d. elektroniniu laišku atsiuntė 2026 m. liepos 13 d. raštą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad 2024 m. birželio 19 d. pareiškėjai išsiuntė pranešimą apie priimtą Sprendimą uždrausti atvykti jai į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę per MIGRIS į pareiškėjos MIGRIS paskyrą. Kartu su šiuo raštu Migracijos departamentas pateikė pareiškėjo atstovei ginčijamo Sprendimo ir 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 24S107775 (kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi) nuorašus.
Vykdydamas pirmosios instancijos teismo 2026 m. liepos 22 d. reikalavimą pateikti Sprendimą ir duomenis, kada Sprendimas buvo įteiktas pareiškėjai, Migracijos departamentas teismui 2026 m. liepos 23 d. raštu pateikė informaciją, kurioje, be kita ko, nurodė, kad, vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, Migracijos departamentas neturėjo pareigos išsiųsti Sprendimą, o apie priimtą Sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjai pranešimas buvo išsiųstas 2024 m. birželio 19 d. pareiškėjos aktyvios paskyros elektroninio pašto adresu. Rašte nurodyta, kad Migracijos departamentas tik 2026 m. liepos 13 d. gavo pareiškėjos atstovės prašymą pateikti pareiškėjos atžvilgius priimtus sprendimus ir į šį prašymą atsakė 2026 m. liepos 13 d. raštu.
Iš kartu su Migracijos departamento 2026 m. liepos 23 d. raštu teismui pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjai per MIGRIS 2024 m. birželio 19 d. išsiųstas pranešimas apie uždraudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, kai į SIS įtrauktas įspėjimas. Pačiame pranešime (jis adresuojamas pareiškėjai, elektroninis paštas (duomenys neskelbtini)) dėl priimto Sprendimo nurodyta, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. birželio 19 d. iki 2027 m. birželio 18 d.; kartu nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. birželio 19 d. iki 2027 m. birželio 18 d. Pranešime nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka (Įstatymo 137 ir 138 str.).
Įvertinusi byloje esančių duomenų visumą ir vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimais (ABTĮ 15 str.) iš esmės analogiškoje byloje, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo pranešimo apie priimtą Sprendimą išsiuntimo pareiškėjai. Bylos duomenys nepatvirtinta, kad pareiškėjai buvo per MIGRIS ar elektroniniu paštu kartu su pranešimu nusiųstas (įteiktas) pats Sprendimas.
Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Migracijos departamentas pareiškėją 2024 m. birželio 19 d. informavo pranešimu apie Sprendimą, kas atitinka Taisyklių reikalavimus, tačiau tai nepaneigia nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjai Sprendimas (t. y. visos apimties individualus administracinis aktas) nebuvo kartu su pranešimu išsiųstas, pranešime nenurodyta, kad Sprendimas nebus siunčiamas ar kad dėl jo gavimo reikia keiptis į Migracijos departamentą. Bylos duomenimis, Sprendimą pareiškėjos atstovė iš Migracijos departamento gavo 2026 m. liepos 14 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra šį faktą paneigiančių duomenų.
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad visos apimties Sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas
2026 m. liepos 14 d., nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja, 2026 m. liepos 18 d. kreipdamasi į teismą, praleido Įstatyme nustatytą terminą skundui dėl šio Sprendimo paduoti.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai procesinio termino eigos pradžią siejo su pranešimo apie priimtą Sprendimą išsiuntimo data ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Konstatavus, kad terminas kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau toks prašymas šioje proceso stadijoje negali būti tenkinamas, kadangi byloje nepriimamas galutinis procesinis sprendimas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Regionų administracinio teismo 2026 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.