Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. K. C. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo T. K. C. prašymas atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ir netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556‑395/2010; kt.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Migracijos departamentas 2024 m. vasario 12 d. pareiškėjui per MIGRIS sistemą išsiuntė Pranešimą, kuriame nurodyta, jog „Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyrius 2024-02-12 priėmė sprendimą Nr. 24S49401, kuriuo nuspręsta uždrausti Jums atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-02-12 iki 2027-02-11, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 1 dalimi. Kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo Jums atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024-02-12 iki 2027-02-11“. Pranešime taip pat nurodyta, kad vadovaujantis Įstatymo 137 ir 138 straipsniais, Sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka. Pranešimo pabaigoje pateiktas dokumento vertimas į anglų kalbą.

Iš Migracijos departamento pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, jog Pranešimas buvo perskaitytas 2024 m. balandžio 11 d., tačiau pareiškėjas nurodo, kad apie priimtą Sprendimą sužinojo 2024 m. lapkričio 1 d.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas su Pranešimu, kuriame nurodytas Sprendimo turinys, jo priėmimo pagrindas ir apskundimo tvarka, susipažino. Tačiau, pareiškėjo teigimu, Pranešimas nėra tinkamas informavimas apie priimtą Sprendimą, jam nėra žinomas Sprendimo turinys ir jo motyvai. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad terminą skundui paduoti praleido ne dėl savo kaltės ir dėl objektyvių priežasčių.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų argumentų, pažymi, kad Įstatymo 133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu nėra šio straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtino Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurių 20 punkte numatyta, jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra Įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka. Jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priimamas kartu su šio punkto trečiojoje pastraipoje nurodytu sprendimu ir nėra Įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama, užsienietis su priimtu sprendimu supažindinamas šių sprendimų priėmimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu dėl Sprendimo panaikinimo, žinojo jo netenkinusio administracinio akto esminius elementus, todėl pagrįstai sprendė, jog skundą teismui dėl Sprendimo panaikinimo padavė praleidęs Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (skundas teismui elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas 2024 m. gruodžio 17 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog terminas skundui paduoti būtų laikytinas praleistu tiek termino pradžią skaičiuojant nuo pareiškėjo susipažinimu su Pranešimu per MIGRIS (2024 m. balandžio 11 d.), tiek nuo pareiškėjo nurodomos susipažinimo su Pranešimu dienos (2024 m. lapkričio 1 d.).

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai <...> (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-415/2024). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-96-815/2024).

Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020; 2024 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-305-822/2024).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas skundui paduoti.

Vertindama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo atnaujinti praleistą procesinį terminą, teisėjų kolegija pažymi, jog Pranešime pareiškėjui buvo aiškiai nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka, atitinkanti Įstatymo 138 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, tačiau pareiškėjas šios tvarkos nesilaikė ir jokių objektyvių nuo jo valios nepriklausiusių skundo padavimo teismui termino praleidimo priežasčių jis nenurodė. Byloje nustatytų aplinkybių visuma taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad pasirinkęs nurodytą savo teisių gynimo būdą (jokių veiksmų, kad susipažintų su Sprendimo turiniu, pareiškėjas nesiėmė, t. y. į Migracijos departamentą dėl Sprendimo ir išsamesnių motyvų pateikimo nesikreipė, į teismą per nustatytą terminą, siekdamas Sprendimą gauti ar jį panaikinti, nesikreipė), pareiškėjas privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju termino Sprendimui apskųsti praleidimą lėmė ne objektyvios nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys, tačiau subjektyvus situacijos vertinimas bei apsisprendimas elgtis tam tikru būdu. Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino skundui paduoti praleidimą. Pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė, dėl kokių priežasčių, susipažinęs su Pranešimu, jokių veiksmų pusantro mėnesio nesiėmė (skaičiuojant nuo pareiškėjo nurodytos susipažinimu su Pranešimu dienos; skaičiuojant nuo atsakovo pateiktuose duomenyse esančios informacijos – daugiau nei aštuonis mėnesius) ir į teismą kreipėsi tik 2024 m. gruodžio 17 d. Net jeigu pareiškėjas ir galėjo klysti dėl Sprendimo apskundimo tvarkos, toks ilgas delsimas imtis veiksmų savo galbūt pažeistoms teisėms ginti negali būti pateisinamas ir laikomas tinkamu bei operatyviu. Pareiškėjui kilus klausimų ar abejonių, jie galėjo būti išsklaidyti, kreipiantis į Migracijos departamentą, tačiau tai nebuvo padaryta. Teisėjų kolegijos nuomone, aptartas pareiškėjo elgesys negali būti laikomas tinkamu ir operatyviu, byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas elgėsi pareigingai, rūpestingai ir atidžiai. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės objektyviai nepateisina jo tokio ilgo delsimo kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis ir svarbiomis. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir dėl to atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti. Atsižvelgiant į tai, Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. K. C. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.