Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. S. A.-O. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. S. A.-O. patikslintą skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Migracijos departamentas 2025 m. spalio 3 d. priėmė Raštą, kuriuo atmetė pareiškėjo atstovo 2025 m. rugsėjo 8 d. prašymą dėl Paso grąžinimo. Pareiškėjui anksčiau taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė buvo panaikinta teismo sprendimu, todėl nuo šio sprendimo įsiteisėjimo momento pareiškėjui nebetaikomos jokios laisvę ribojančios ar dokumentų paėmimą pateisinančios priemonės, o Migracijos departamentas atsisakė grąžinti pareiškėjo asmens dokumentą. Tokiu būdu atsakovas grubiai pažeidė pareiškėjo teises, nes Pasas yra jo nuosavybė. Migracijos departamentas taip pat veikė neteisėtai, perduodamas Pasą VSAT.

Migracijos departamentas laikotarpiu nuo Paso paėmimo iki jo galiojimo pabaigos (2023 m. rugsėjo 4 d.) privalėjo vadovautis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Aprašas) ir turėjo grąžinti Pasą pareiškėjui po galutinio sprendimo dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo / nesuteikimo priėmimo. Tokio sprendimo priėmimo metu negaliojo Aprašo 5¹ punktas (jis įsigaliojo tik 2025 m. rugsėjo 18 d.), todėl Migracijos departamentas nepagrįstai juo vadovavosi. Kadangi galutinis sprendimas dėl pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo įsigaliojo iki 2025 m. rugsėjo 18 d., Migracijos departamentas privalėjo taikyti Aprašo 5 punkto nuostatas, galiojusias nuo 2022 m. gruodžio 29 d. iki 2025 m. rugsėjo 18 d.

Migracijos departamentui neteisėtai sulaikius pareiškėjo Pasą iki jo galiojimo pabaigos ir vėliau – iki perdavimo VSAT pareiškėjas neturėjo galimybės išvykti iš Lietuvos Respublikos, o pasibaigus Paso galiojimo terminui pareiškėjas neteko galimybės užsakyti ir gauti naują (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) piliečio pasą. Artimiausia (duomenys neskelbtini) ambasada yra Lenkijos Respublikoje, tačiau pareiškėjui neturint galiojančio kelionės dokumento nėra galimybės išvykti iš Lietuvos Respublikos, o neturėdamas negaliojančio Paso, pareiškėjas neturi galimybės užsakyti ir gauti naują kilmės valstybės piliečio pasą.

Migracijos departamentas Rašte atsakė į pareiškėjo prašymą taip, kaip jis buvo suformuluotas. Migracijos departamentas neprivalo su atsakymu teikti visos informacijos apie pareiškėjo anksčiau pateiktus prašymus, teismų priimtus sprendimus, t. y. neprivalo teikti tos informacijos, kurią pats pareiškėjas žino. Šiuo atveju turėjo būti remiamasi Aprašo 5¹ punktu, nes šis punktas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo pateiktu prašymu. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam teikiant atsakymą turėjo būti vadovaujamasi negaliojančia Aprašo redakcija. Nors galutinis teismo sprendimas prieglobsčio byloje buvo priimtas 2022 m. vasario 23 d., atsakydamas į pareiškėjo prašymą Migracijos departamentas taiko tuo metu galiojančią teisės akto redakciją, todėl prašymus tenkina arba jų netenkina, atsižvelgdamas į atsakymo teikimo dieną galiojantį reglamentavimą.

Tarnybos atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

Tarnyba neturėtų būti atsakovu byloje, nes pareiškėjas VSAT nėra teikęs prašymo dėl Paso grąžinimo, skundžiamo Rašto priėmimo metu Tarnyba taip pat neturėjo pareiškėjo Paso. Taigi, Tarnyba nesprendė klausimo dėl galimybės išduoti Pasą pareiškėjui. VSAT Pasą gavo 2025 m. spalio 16 d. iš Migracijos departamento.

Įsiteisėjus Migracijos departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimui dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, pareiškėjas turi būti išsiųstas į kilmės valstybę, o jo išsiuntimo vykdymas pavestas VSAT. Kadangi Paso galiojimas pasibaigė 2023 m. rugsėjo 4 d., Tarnyba 2025 m. liepos 29 d. raštu Nr. 21-7K-979 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą su prašymu išduoti pareiškėjui grįžimo į kilmės valstybę dokumentą. 2025 m. rugsėjo 29 d. buvo organizuotas pareiškėjo ir dar 5 (duomenys neskelbtini) piliečių išsiuntimas į kilmės valstybę dalyvaujant Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros jungtinėje grąžinimo operacijoje, tačiau Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu panaikinus pareiškėjui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną trečiadienį pranešti VSAT apie savo buvimo vietą, pareiškėjas nutraukė bet kokius kontaktus su VSAT, pakeitė gyvenamąją vietą, išėjo iš darbovietės, jo buvimo vieta VSAT nėra žinoma. Todėl pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 29 d. nebuvo išsiųstas. Tarnyba, būdama atsakinga už Migracijos departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimo vykdymą, tęs pradėtą pareiškėjo išsiuntimo procedūrą iš karto, kai tik nustatys jo buvimo vietą. Pareiškėjas slapstosi nuo Tarnybos ir siekia nebūti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Pasas Tarnyboje šiuo atveju laikomas kaip užtikrinimo priemonė Migracijos departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimui dėl išsiuntimo įvykdyti.

Pareiškėjas nuo 2021 m., kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, neturi teisės bei tinkamų dokumentų išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas užsienio šalis, įskaitant ir į Europos Sąjungos valstybes nares. Vokietijos Federacinė Respublika bei Lenkijos Respublika nuo 2024 m. neteisėtos migracijos užkardymo tikslu vykdo asmenų, kertančių jų vidines sienas, patikrinimą, todėl kirsdamas Lietuvos–Lenkijos sieną pareiškėjas būtų neįleistas į Lenkijos Respubliką. (duomenys neskelbtini) ambasada turi informaciją apie priimtą sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, todėl pareiškėjas neturėtų tikėtis gauti pasą minėtoje ambasadoje.

Migracijos departamento nuomone, pareiškėjas piktnaudžiauja teise. Jis Lietuvoje yra neteisėtai, turi būti išsiųstas, o išsiuntimą vykdo VSAT. Todėl būtent Tarnybai, kai ji informavo, kad gali būti vykdomas išsiuntimas, buvo perduotas pareiškėjo Pasas.

Tarnybos atstovė pažymėjo, kad iki 2023 m. (duomenys neskelbtini) ambasada neišduodavo dokumentų tiems piliečiams, kurie nesutikdavo būti grąžinami į kilmės valstybę. Paskui ši pozicija pasikeitė, todėl imtasi priemonių įgyvendinti pareiškėjo išsiuntimą. Pareiškėjas gali gauti galiojanti kelionės dokumentą, kartu su Tarnybos pareigūnais nuvykdamas į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lenkijos Respublikoje. Šiuo atveju Migracijos departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimas dėl išsiuntimo yra galiojantis, o pareiškėjas slapstosi nuo Tarnybos. Patikrinus pareiškėjo gyvenamąją vietą, nekilnojamojo turto objekto savininkas nurodė, kad jis ten nebegyvena, o nuvykus patikrinti į darbovietę, su Tarnyba nebendradarbiaujama, nurodoma, kad pareiškėjo darbe nėra, ir pateikiamos įvairios pareiškėjo nebuvimo darbe priežastys. Šiuo atveju draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pradės galioti tik nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į Lietuvos Respubliką pareiškėjas buvo įleistas tik tam, kad būtų išspręsti klausimai dėl jo išsiuntimo. Neteisėtai būdamas šalyje asmuo neįgyja teisių, kurias turi teisėtai joje būnantys gyventojai.

II.

Migracijos departamentas 2021 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 21M32049 nusprendė, be kita ko, nesuteikti A. A. S. A.-O. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti A. A. S. A.-O. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti A. A. S. A.-O. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimo vykdymas pavestas Tarnybai.

Migracijos departamentas 2025 m. spalio 3 d. Raštu pareiškėją ir jo atstovą informavo, kad, vadovaujantis Aprašo 5¹ punkto 1 papunkčiu, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų originalai, priėmus galutinį sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, grąžinami užsieniečiui, jeigu jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai. Migracijos departamento duomenimis, A. A. S. A.-O. neturi galiojančio leidimo ar vizos, patvirtinančių jo teisėtą buvimą Šengeno erdvėje, todėl jo prašymas netenkintas. Taip pat nurodyta, kad pagal Aprašo 5¹ punkto 2 papunktį jo Pasas bus perduotas Tarnybai.

Migracijos departamentas 2025 m. spalio 16 d. raštu Nr. 10K-6420 „Dėl dokumentų perdavimo“ perdavė, be kita ko, A. A. S. A.-O. Pasą VSAT Užsieniečių registracijos centrui.

Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą bei grąžinti Migracijos departamentui Pasą, vadovavosi Aprašo 5 punktu (2022 m. gruodžio 28 d. redakcija, t. y. redakcija, galiojusi iki 2025 m. rugsėjo 18 d.), atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir priėjo prie išvados, jog nagrinėjamu atveju Aprašo 5 punkto (2022 m. gruodžio 28 d. redakcija) nuostata, kad prieglobsčio prašytojo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento saugojimas Migracijos departamente gali trukti tol, kol dėl jo pateikto prašymo suteikti prieglobstį Aprašo nustatyta tvarka priimamas sprendimas, turi būti aiškinama aktualaus visuminio teisinio reguliavimo kontekste. Aptaręs Įstatymo 127 straipsnio 2, 7 dalis, teismas pažymėjo, kad nors Įstatyme įtvirtintos atitinkamos prieglobsčio prašytojo teisės (71 str.), šiuo teisiniu reguliavimu prieglobsčio prašytojams (juo labiau tiems prieglobsčio prašytojams, kurių prašymas nebuvo patenkintas ir dėl kurių priimtas sprendimas išsiųsti iš Lietuvos Respublikos) nėra suteiktos teisės, analogiškos tiems užsieniečiams, kurie Lietuvos Respublikoje yra teisėtai.

Teismas priėjo prie išvados, kad prieglobsčio prašytojo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas Migracijos departamente (atitinkamai paskui nustatyta tvarka perdavus Tarnybai) galėjo būti saugomas tol, kol įvykdomas sprendimas dėl asmens išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Kitoks šių nuostatų aiškinimas paneigtų bendruosius užsieniečių teisinės padėties teisinio reguliavimo principus, būtų nesuderinamas, be kita ko, su Įstatymo nuostatomis.

Teismas nepasisakė dėl kitų proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, pripažinęs juos neesminiais sprendžiant šią administracinę bylą ir nekeičiančiais šiame sprendime padarytų išvadų. Konstatavęs Rašto teisėtumą ir pagrįstumą, teismas pareiškėjo skundo dalį šiuo aspektu atmetė. Palikęs galioti Raštą, teismas atmetė ir pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl Paso grąžinimo. Kadangi Pasas šiuo atveju galėjo būti perduotas Tarnybai, teismas nenustatė pagrindo įpareigoti Tarnybą grąžinti Pasą Migracijos departamentui.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pripažinti Migracijos departamento veiksmus dėl Paso laikymo Migracijos departamento žinioje laikotarpiu nuo Paso paėmimo iki jo galiojimo termino pabaigos, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 4 d., ir vėliau iki Paso perdavimo Tarnybai, neteisėtais bei pripažinti Migracijos departamento veiksmus dėl Paso perdavimo Tarnybai neteisėtais, teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nusprendė, kad minėti pareiškėjo skundo reikalavimai negali būti nagrinėjami administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.), o šioms aplinkybėms paaiškėjus byla nagrinėjant teisme, teismas nutraukia bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.). Teismas nutraukė šią administracinės bylos dalį.

Dėl pareiškėjo reikalavimo uždrausti Migracijos departamentui ir Tarnybai perduoti Pasą bet kuriems tretiesiems Lietuvos Respublikos ir / ar bet kurios užsienio valstybės fiziniams ar juridiniams asmenims, teismas sprendė, kad juo pareiškėjas nesiekia ginčyti konkretaus viešojo administravimo subjekto sprendimo ar jo veiksmų, jis tik siekia daryti įtaką nurodytų valstybės institucijų priskirtų įgaliojimų įgyvendinimui ateityje, o tokie reikalavimai, atsižvelgiant į aktualią administracinių teismų praktiką, nėra priskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl ir šią administracinės bylos dalį nutraukė (ABTĮ 103 str. 1 p.).

III.

Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Teismas netinkamai aiškino pareiškėjo kaip pabėgėlio statusą, nevertino asmens pilietybės dokumento reikšmės, netinkamai aiškino atsakovų pareigas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Pareiškėjas buvo nepilnametis asmuo, kai Pasas iš jo buvo paimtas, Paso galiojimo terminas pasibaigė 2023 m. rugsėjo 4 d., todėl atsakovai turėjo užtikrinti jo teisių apsaugą – išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba nutraukti jo priežiūrą ir jo teisių ribojimus arba sudaryti galimybę gauti naują pasą ir atitinkamai savarankiškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Jokie teisės aktai nenustatė atsakovų teisės laikyti Pasą (pareiškėjo nuosavybę) kaip užstatą neterminuotą laikotarpį, šiuo aspektu teismas padarė teisės taikymo klaidą. Migracijos departamento veiksmai neteisėti dėl Paso laikymo savo žinioje iki jo galiojimo termino pabaigos ir vėliau iki 2025 m. spalio 16 d.

Teismas neįvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo, kuriam įsiteisėjus pareiškėjas yra laisvas ir gyvena Lietuvos Respublikoje teisėtai, kadangi jis buvo įleistas į Lietuvos Respubliką Migracijos departamento 2022 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 22S6752. Skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, nes teismas nenustatė pareiškėjo neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje fakto. Pareiškėjo buvimas nuo 2021 m. liepos 25 d. iki šiol grindžiamas atitinkamais atsakovo sprendimais, kurie nebuvo įvykdyti ne dėl pareiškėjo kaltės, tačiau dėl visai kito fakto – dėl atsakovo žinioje buvusio pareiškėjo Paso galiojimo termino pabaigos.

Viešojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumo klausimai priskirti administracinių teismų kompetencijai. Teismas nutraukė administracinę bylą, bet nenurodė pareiškėjui kokia kita institucija turi nagrinėti šias pareiškėjo skundo dalis, užkirto pareiškėjui galimybę apskųsti atsakovų veiksmus pagal ABTĮ.

Teismas netinkamai organizavo administracinės bylos procesą, be jokio pagrindo atmetė pareiškėjo atstovo prašymą dėl pareiškėjo asmens bylos pareikalavimo iš atsakovų, kadangi atsakovai teikė tik dalį jų žinioje turimų dokumentų, o faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo Paso paėmimo teisinių pagrindų teismui buvo žinomos tik iš dalies. Nepagrįsta teismo išvada dėl pareiškėjo nebendradarbiavimo, byloje tokių duomenų nebuvo, atsakovo atstovas teisme grubiai melavo.

Teismas kitas pareiškėjo nurodytas aplinkybes (žr. nutarties 15 p.) vertino nekvalifikuotai ir vienpusiškai. Pareiškėjas buvo nepilnametis asmuo Paso paėmimo metu, todėl visos faktinės aplinkybės turėjo būti vertinamos kaip juridiniai faktai nepilnamečio atžvilgiu. Teismas negynė nepilnamečio teisių, nevertino atsakovų veiksmų pagal Lietuvos Respublikos paso įstatymo analogiją. Pareiškėjo siekį gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pripažinęs neaktualiu, teismas paneigė Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 128 straipsnio, 132 straipsnio reguliavimą. Teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi yra būtina pateikti Pasą.

Migracijos departamente 2026 m. vasario 11 d. gautas pareiškėjo prašymas savanoriškai vykdyti išsiuntimo sprendimą, išvykstant savo noru. Pareiškėjas nebesiekia, kad būtų sustabdytas Migracijos departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimo dalies dėl išsiuntimo į kilmės valstybę vykdymas, todėl laikytina, kad išnyko skundo pagrindas. Migracijos departamentas pagal pareiškėjo prašymą priėmė 2026 m. vasario 20 d. sprendimą įpareigoti savarankiškai grįžti į kilmės valstybę ir, jeigu pareiškėjo bus įvykdytas sprendimas grįžti į kilmės valstybę, išsiuntimo, draudimo ir perspėjimo dalys bus laikomos netekusiomis galios.

Dėl pareiškėjo atstovo apeliacinio skundo argumentų teigia, kad pareiškėjo pozicija aiškiai prieštarauja pareiškėjo atstovo pateiktiems procesiniams dokumentams. Aptarus Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 132 straipsnio 1 dalį, 128 straipsnio 2 dalies 4 punktą, akcentuoja, kad pareiškėjas nėra nepilnametis, nebuvo nelydimas (į Lietuvą atvyko su motina), leidimo laikinai gyventi išdavimas iki išsiuntimo sprendimo tinkamo įvykdymo yra skirtas užtikrinti status quo, tačiau tai nereiškia, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje tampa teisėtas, ar nebus vykdomas jo išsiuntimo sprendimas. Vykdymas sustabdomas laikui iki tol, kol išsiuntimas gali būti vykdomas. Pavyzdžiai objektyvių aplinkybių, kurių atveju turi būti stabdomas išsiuntimo sprendimo vykdymas, nėra tiesioginis faktinis pagrindas išduoti leidimą laikinai gyventi, tačiau tai gali būti pagrindas, jei tai objektyviai neleidžia vykdyti išsiuntimo sprendimo. Šiuo atveju VSAT nurodė, kad išsiuntimas gali būti vykdomas, o pareiškėjas pats nurodo, kad nori vykdyti išsiuntimo sprendimą, taigi nėra objektyvių kliūčių vykdyti išsiuntimo sprendimą, dėl ko nėra pagrindo sustabdyti vykdymą. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra subjektyvi pareiškėjo atstovo nuomonė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. spalio 3 d. rašto Nr. 25SD19474 „Dėl prašymo“, kuriuo netenkintas pareiškėjo A. A. S. A.-O. 2025 m. rugpjūčio 8 d. prašymas dėl Paso grąžinimo, pagrįstumo ir teisėtumo bei kitų susijusių reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovų atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, pareiškėjo skundą atmetė priėjęs prie išvados, kad Raštas yra pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo grąžinti pareiškėjui jo Pasą. Nenustatęs pagrindo panaikinti Migracijos departamento Rašto, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl Paso grąžinimo, o Tarnybą – grąžinti Pasą Migracijos departamentui. Dėl kitų pareiškėjo skundo reikalavimų – pripažinti Migracijos departamento veiksmus dėl Paso laikymo Migracijos departamento žinioje laikotarpiu nuo Paso paėmimo iki jo galiojimo termino pabaigos, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 4 d., ir vėliau iki Paso perdavimo Tarnybai, neteisėtais, pripažinti Migracijos departamento veiksmus dėl Paso perdavimo Tarnybai neteisėtais, uždrausti Migracijos departamentui ir Tarnybai perduoti Pasą bet kuriems tretiesiems Lietuvos Respublikos ir / ar bet kurios užsienio valstybės fiziniams ar juridiniams asmenims – pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinę bylą.

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog teismas netinkamai aiškino pareiškėjo kaip pabėgėlio statusą, nevertino asmens pilietybės dokumento reikšmės, netinkamai aiškino atsakovų pareigas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022; ir kt.).

Taigi, nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi bei 2025 m. gruodžio 10 d. rezoliucija priimtų pareiškėjo reikalavimų (dėl Migracijos departamento Rašto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir kitų reikalavimų) teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Minėta ABTĮ nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, tai užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-138-822/2024). Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-138-822/2024 ir joje nurodytą praktiką).

Atsakovas Migracijos departamentas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus dokumentus, kuriuos prašo prijungti prie bylos: pareiškėjo 2026 m. vasario 6 d. prašymą dėl suteikimo jam galimybės savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, Migracijos departamento 2026 m. vasario 26 d. raštą Nr. 26SD4196 „Dėl pateikto prašymo“, kuriuo atsakoma į pareiškėjo 2026 m. vasario 6 d. prašymą bei Migracijos departamento 2026 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 26S45556, kuriuo, be kita ko, nuspręsta įpareigoti pareiškėją išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus dokumentus sąsajumo aspektu, pripažįsta juos nesusijusius su nagrinėjamo ginčo dalyku, todėl nutaria neprijungti jų prie bylos ir nevertinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu, teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, taigi šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1865/2013; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015; 2016 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-465-602/2016). Administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui, t. y. administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai. Administracinis teismas sprendžia dėl administracinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą turėjo teisę priimti institucija nagrinėdama jai paduotą prašymą, ar priimtas sprendimas atitinka aukštesnės galios teisės aktus, ar šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, ar nagrinėjant klausimą nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o kartu ir besikreipiančio asmens teisės (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020). Taigi, individualaus administracinio akto teisėtumas vertinamas pagal jo priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą ir pagal pačiame akte nurodytus motyvus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-436-575/2026).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su 2025 m. rugsėjo 5 d. prašymu ir prašė grąžinti Pasą, kurio galiojimo terminas yra pasibaigęs 2023 m. rugsėjo 4 d., kuris yra Migracijos departamento direktoriaus žinioje, o pareiškėjas neturi jokio galiojančio (duomenys neskelbtini) išduoto kelionės dokumento, neturi teisės kirsti Lietuvos Respublikos sienos. Pareiškėjas teigė, jog Pasas yra jo nuosavybės objektas ir turi būti grąžintas. Migracijos departamentas Raštu, vadovaudamasis Aprašo 5¹ punkto 1 papunkčiu, nurodė, kad pareiškėjas neturi galiojančio leidimo ar vizos, patvirtinančių jo teisėtą buvimą Šengeno erdvėje, todėl jo prašymo netenkino. Migracijos departamentas informavo pareiškėją, kad jo Pasas bus perduotas Tarnybai (Aprašo 5¹.2 p.).

Migracijos departamento Rašto priėmimo metu galiojo Aprašas, kurio 5¹ punktu (2025 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 1V-629 redakcija), nustatyta, jog asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų originalai, priėmus galutinį sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį: grąžinami užsieniečiui, jeigu užsienietis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai (Aprašo 5¹.1 p.); perduodami VSAT, jeigu priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos arba kai yra priimtas sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę ir, vadovaudamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 131 straipsnio 4 dalimi VSAT teikia paramą užsieniečiui savanoriškai grįžti į kilmės valstybę (Aprašo 5¹.2 p.); grąžinami užsieniečiui, jeigu priimtas sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę ir užsienietis raštu patvirtina, kad sutinka su sprendimu. Jeigu užsienietis pateikia skundą teismui dėl sprendimo grąžinti užsienietį į kilmės valstybę, jis privalo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus grąžinti Migracijos departamentui (Aprašo 5¹.3 p.); jeigu užsieniečio buvimo vieta nežinoma ir (ar) su juo negalima susisiekti, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų originalai saugomi Migracijos departamente (Aprašo 5¹.4 p.).

Taigi, šiuo teisiniu reguliavimu tiesiogiai nustatyta, kad, priėmus galutinį sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, užsieniečio asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų originalai grąžinami užsieniečiui, jeigu užsienietis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde argumentus, susijusius su jo teisėtu gyvenimu Lietuvos Respublikoje, nepagrįstai grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu, nes jame, be kita ko, buvo nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko ir joje yra neteisėtai, tačiau įvertinus konkrečias su pareiškėjo individualia situacija susijusias aplinkybes bei pripažinus, jog alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nebelaikytinas proporcingu ir būtinu Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti, buvo nuspręsta atmesti VSAT teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pareiškėjui. Taigi, šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad Migracijos departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 21M32049 nuspręsta, be kita ko, nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), išsiuntimo vykdymas pavestas VSAT. Galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje buvo priimtas ir įsiteisėjo 2022 m. vasario 23 d., bet sprendimas dėl išsiuntimo į kilmės valstybę nebuvo įvykdytas. Kaip jau minėta, Aprašo 5¹.2 punktu tiesiogiai nustatyta, kad, priėmus galutinį sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, užsieniečio asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų originalai jam negrąžinami, jeigu priimtas sprendimas išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos; tokie dokumentai perduodami Tarnybai.

Pirmosios instancijos teismas, sistemiškai įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, tiek galiojusį prašymo pateikimo metu (Aprašo 5 p. (2022 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. V-819 redakcija), be kita ko, susijusį su valstybės institucijų pareiga imtis priemonių gauti iš atitinkamos užsienio valstybės diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos kelionės dokumentą grįžti į užsienio valstybę tam, kad asmuo galėtų būti išsiųstas į kilmės valstybę (Išsiuntimo tvarkos aprašo 59.4 p.), tiek atsakovo Rašto priėmimo metu (Aprašo 5¹ p.), pagrįstai sprendė, kad prieglobsčio prašytojo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas Migracijos departamente galėjo būti saugomas tol, kol įvykdomas sprendimas dėl asmens išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ir priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, nepadarė teisės taikymo klaidos, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų šiam savo vertinimui pagrįsti.

Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą byloje esančių įrodymų vertinimą, šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 5 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Atsižvelgus į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto įrodymų vertinimo atmetami. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais bylos šalių teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai organizavo administracinės bylos procesą, atmetė pareiškėjo atstovo prašymą dėl pareiškėjo asmens bylos pareikalavimo iš atsakovų, nes byloje pareiškėjo asmens byla yra pateikta, o joje yra VSAT 2025 m. rugsėjo 16 d. tarnybinis pranešimas Nr. MD-2058 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečių“, kuriame nurodyta, kad vykdant pareiškėjo paiešką 2025 m. rugsėjo 9 d.–12 d. laikotarpiu jų gyvenamosios vietos adresu nustatyta, kad užsieniečiai ten negyveno.

Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su juo, kaip nepilnamečiu Paso paėmimo metu, siekiu gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, užkirsta galimybe apskųsti atsakovų veiksmus pagal ABTĮ, yra nepagrįsti, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino šiuos pareiškėjo skundo argumentus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas, kurių naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, arba nekeičia šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. A. S. A.-O. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.