Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios KAL1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje (trys veikos) ir jai paskirtos bausmės:

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2025 m. spalio 27 d. nusikalstama veika) – 25 (dvidešimt penkių) parų areštas;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2026 m. sausio 24 d. nusikalstama veika) – 25 (dvidešimt penkių) parų areštas;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2026 m. vasario 16-18 d. nusikalstama veika) – 30 (trisdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (už 2025 m. spalio 27 d. nusikalstamą veiką), pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (už 2026 m. sausio 24 d. nusikalstamą veiką) ir pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (už 2026 m. vasario 16-18 d. nusikalstamą veiką) subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir KAL1 paskirta subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo dienos, kai savanoriškai prisistačiusi KAL1 faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio KAL1 sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Civilinio ieškovo UAB „LPP Lithuania“ ieškinys tenkintas visiškai ir civiliniam ieškovui UAB „LPP Lithuania“ iš KAL1 priteista atlyginti 200,85 Eur (dviejų šimtų eurų 85 ct) turtinę žalą.

Civilinio ieškovo UAB „Baltijos Didmena“ ieškinys tenkintas visiškai ir civiliniam ieškovui UAB „Baltijos Didmena“ iš KAL1 priteista atlyginti 194,98 Eur (vieno šimto devyniasdešimt keturių eurų 98 ct) turtinę žalą.

Civilinio ieškovo UAB „Kosmelita“ ieškinys tenkintas visiškai ir civiliniam ieškovui UAB „Kosmelita“ iš KAL1 priteista atlyginti 199,98 Eur (vieno šimto devyniasdešimt devynių eurų 98 ct) turtinę žalą.

KAL1 ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl Kauno apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinkančios bylos aplinkybių

Dėl KAL1 paskirtos bausmės

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas lemia tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis ir tinkamas jos individualizavimas. Teismų praktikoje pažymima, kad, skiriant bausmę, teismas turi įvertinti, ar bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 261-511/2023). Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024). Kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 276-1073/2020, Nr. 2K-111-511/2021, Nr. 2K- 125- 689/2021, Nr. 2K-155-489/2023).

Nors bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, prerogatyva, tačiau, individualizuodamas bausmę, teismas saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis), bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo nuostatų. Kartu teismas turi pareigą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą – jo padarytai nusikalstamai veikai adekvačią (proporcingą) bausmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė.

Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo nuosprendžio turinio, skirdamas KAL1 bausmę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad KAL1 padarė tris nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Buvo nustatyta, kad KAL1 padarė du pavienius baigtus baudžiamuosius nusižengimus ir vieną tęstinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Atitinkamai teismas įvertino jos kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamų veikų stadijas (veikos baigtos). Skiriant bausmes nuteistajai taip pat atsižvelgta į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe nustatyta tai, kad KAL1 prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistosios asmenybės vertinimas, ką nagrinėjamu atveju taip pat padarė apylinkės teismas konstatuodamas, kad KAL1 anksčiau teista 19 kartų, dominuoja analogiškų nusikaltimo ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams darymas. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad nusikalstamas veikas KAL1 įvykdė teistumui neišnykus, būdama bausta administracine tvarka, tarp baustumų vyrauja administraciniai nusižengimai už vagystes, yra nedirbanti, gyvena iš socialinių pašalpų ir sutuoktinio teikiamo išlaikymo, ji nėra gydyta priklausomybės ligų gydymo įstaigose, taip pat jai netaikytas psichiatrinis gydymas. Pirmos instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad KAL1 už to paties pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes) teismai jau buvo skyrę viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto bausmes, tačiau šios bausmės savo tikslų nepasiekė.

Pirmos instancijos teismas įvertinęs KAL1 neigiamą požiūrį į teisės aktų reikalavimų laikymąsi bei į pasikartojantį nusikalstamą elgesį, KAL1 už BK 178 straipsnio 5 dalį (2025 m. spalio 27 d. nusikalstama veika) paskyrė 25 parų arešto bausmę, už BK 178 straipsnio 5 dalį (2026 m. sausio 24 d. nusikalstama veika) paskyrė 25 parų arešto bausmę bei už BK 178 straipsnio 5 dalį (2026 m. vasario 16-18 d. nusikalstama veika) paskyrė 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, teismas paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė subendrintą 45 parų arešto bausmę. Taip pat, kadangi byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismas vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir nustatė galutinę 30 parų arešto bausmę, kuri BK 49 straipsnio 3 dalies kontekste nelaikytina per griežta. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei nuteistosios asmenybę, dar labiau švelninti nuteistajai paskirtų bausmių, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Tai, kad nuosprendžiu paskirtos bausmės varžo KAL1 laisvę ir tai, jog jai gali kilti neigiamų padarinių kasdieniniame gyvenime, nėra pakankamas pagrindas bausmių švelninimui. Bausmė yra neišvengiama už įstatymu uždraustos veikos padarymą skirtinos prievartos priemonės pasekmė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, kas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Nors nuteistoji skunde nurodo, kad bausmių tikslus galima pasiekti paskyrus viešuosius darbus, kuriuos ji atlikinėja ir dabar pagal ankstesnį nuosprendį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajai anksčiau ne kartą buvo taikytos švelnesnės nei arešto bausmės, taip pat ir mažesnio dydžio arešto bausmės, vis tik BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Nuteistoji neišreiškė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio normų, kadangi ji toliau vykdė nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad toks nuteistosios elgesys paneigia apeliacinio skundo teiginius, jog paskyrus jai atlikti viešuosius darbus, kaip tai buvo padaryta ankstesniu nuosprendžiu, ji pripras prie darbo pobūdžio, specifikos, reikalavimų ir ateityje sieks iš darbinė veiklos gauti pajamų pragyvenimui, poreikių tenkinimui bei padarytų žalų atlyginimui.

Taip pat teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors Kauno apylinkės teismas individualizuodamas bausmę KAL1, klaidingai konstatavo, kad ji turi neišnykusį teistumą, tačiau pats faktas, jog KAL1 19 kartų buvo teista už BK 178 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytas nusikalstamas veikas yra teisingas ir pagrįstas. Nors KAL1 ankstesniais nuosprendžiais ir baudžiamaisiais įsakymais buvo skiriamos bausmės už baudžiamuosius nusižengimus, kurie neužtraukia teistumo, tačiau tai neapriboja teismo galimybės atsižvelgti į šiuos ankstesnius jos atžvilgiu priimtus teismų procesinius sprendimus, nes jie neabejotinai turi įtakos asmens charakterizavimui. Remiantis tuo, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pirmos instancijos teismas klaidingai pripažino, jog KAL1turi neišnykusį teistumą, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės paskirtos bausmės dydžiui, kadangi įvertinus visas pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos. Todėl nuteistajai paskirtos bausmės, laikytinos proporcingomis padarytų veikų pavojingumui ir atitinkančios baudžiamojo įstatymo siekiamus tikslus.

Atsižvelgus į visą kas išdėstyta, teisėjų kolegija, konstatuoja, jog tai, kad paskirta galutinė subendrinta ir trečdaliu sumažinta bausmė netenkina subjektyvių KAL1 lūkesčių, neįpareigoja teismo išskirtinai švelninti nuteistosios teisinę padėtį, tuo labiau, kai bausmės už padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos individualizuotai, įvertinus aplinkybių visumą.

Dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo

Vertinant arešto bausmės vykdymo atidėjimo galimybes, teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (atlikus dalį paskirtos bausmės), sąrašas. Tačiau šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pabrėžiama, kad, svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus (trumpalaikio) laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.)

Kauno apygardos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas laikėsi aukščiau nurodytų teismų praktikos išaiškinimų, tinkamai įvertino bausmės vykdymo atidėjimo institutui taikyti reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir pagrįstai jo netaikė. Svarbu pažymėti, kad KAL1 veikų padarymo metu buvo teista 18 kartų, po veikų padarymo dėl kurių yra pripažinta kalta yra priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, administracine tvarka bausta net 156 kartus (2 t., b. l. 1-10), yra nedirbanti, gyvena iš socialinės pašalpos, padarytos žalos ji taip pat neatlygina, turi gan stiprų polinkį nusikalsti, o ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės savo tikslų KAL1 atžvilgiu nepasiekė.

BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto ar laisvės atėmimo bausmė (jos dalis) realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-697/2023). Šiuo atveju abejonės yra išlikusios, dėl ko teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje išdėstytai pozicijai, jog bausmės tikslai KAL1 nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos subendrintos bei trečdaliu sumažintos arešto bausmės vykdymą, teismas nemato pagrindo.

Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau paminėtas KAL1 charakterizuojančias aplinkybes, jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tai, jog dėl svetimo turto vagysčių ji teisiama jau ne pirmą kartą, nusikalsta ne atsitiktinai, ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės, tiek jų atlikimas, KAL1 teigiamai nepaveikė, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo parinktos bausmės rūšys yra tinkamos ir paskirtos bausmės laikomos teisingomis bei pagrįstomis. Taip pat pažymėtina, kad skunde pateikiami argumentai nėra pakankami keisti nuteistajai paskirtą bausmę į švelnesnę ar bausmės vykdymą atidėti.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. rugpjūčio 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (4 t., b. l. 153-155). Pažymoje nurodyta, kad KAL1 teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 162,50 Eur., todėl prašoma išspręsti šių išlaidų priteisimo klausimą valstybės naudai.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios KAL1 apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajai gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistosios valios. Be to, byloje esantys duomenys rodo, kad KAL1 skundžiamu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, taip pat jos finansinė padėtis nėra gera, ji nedirba, turi priteistų civilinių ieškinių. Įvertintinos ir tos aplinkybės, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta pirmojo posėdžio metu, neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, o nuteistosios skundas šia nutartimi atmetamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, nuteistosios turtinę padėtį, bylos apimtį ir pobūdį, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistosios šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl sprendžia, kad išlaidos už KAL1 suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistosios KAL1 apeliacinį skundą atmesti. Pašalinti iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad KAL1 naujas nusikalstamas veikas (numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (3 epizodai)) padarė neišnykus teistumui. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistosios KAL1 nepriteisti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.