Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL2 (toliau – nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo KAL2 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – 51 (penkiasdešimt viena) para arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir KAL2 paskirta sumažinta 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a, b, papunkčiais, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. kovo 16 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 14 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, prie griežtesnės Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės (30 (trisdešimt) parų), arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme, vieną arešto dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės (10 (dešimt) mėnesių), laisvės apribojimo bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme, tris laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir KAL2 paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė KAL2 visiškai ar iš dalies atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. kovo 16 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 14 d. nuosprendžius.

Nuspręsta KAL2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

KAL2 paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuspręsta panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, nuspręsta konfiskuoti KAL2 priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi“, (duomenys neskelbtini).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir KAL1, tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo KAL2 apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata apibrėžiamos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tokia apimtimi, kokia nurodyta apeliaciniame skunde, t. y. atsižvelgiant į skunde išdėstytus nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, taip pat papildomai patikrinti, ar priimant skundžiamą nuosprendį nėra padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu neginčija teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių aplinkybių, nesutikdamas tik su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, prašo ją švelninti arba pakeisti. Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde bei proceso dalyvių baigiamosios kalbose.

Dėl bausmės

Kaip minėta, nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti ar sumažinti skundžiamu nuosprendžiu jam skirtą bausmę, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam skirtinos bausmės, tinkamai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Remiantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtina, kad už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriamos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas KAL2 už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, skyrė 51 paros arešto bausmę, t. y. bausmės dydį nustatė artimą sankcijoje numatytam arešto bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad nuteistasis tris kartus teistas, be kita ko ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nuteistojo atžvilgiu buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas svetimo turto vagyste įsibrovus į patalpas. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad KAL2 nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, daugiausiai už pažeidimus, susijusius su juridinio asmens vadovo pareigų nevykdymu, automobilio eksploatavimo ir kelių eismo taisyklių pažeidimais, baudos nesumokėtos, kad nuteistasis psichiatro ir priklausomybių ligų registre neįrašytas, nesilankęs. Be to, skundžiamame nuosprendyje, skiriant nuteistajam bausmę, taip pat buvo įvertinta ir tai, kad nuteistasis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, lanko (duomenys neskelbtini) kursus, jog turi sužadėtinę, kartu veda bendrą ūkį bei kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, jog nuteistasis nedaro išvadų, be to, daro ir analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kas sudaro pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteistajam už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirti arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui, yra teisėtas bei pagrįstas. Juo labiau, kad nurodytos nuteistojo asmenybę bei nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasirinko gyvenimo būdą ir kelią, paremtą įstatymų nepaisymu, kas neigiamai jį charakterizuoja, kadangi jis kartojo ir tas pačias klaidas, ir būdamas ankstesniais teismų procesiniais sprendimais ne kartą nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis, jis vėl darė naujas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad KAL2 sistemingai daro nusikalstamas veikas, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis viso anksčiau buvo teistas net penkis kartus, iš jų vieną kartą iš esmės už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos įvykdymą, nusikalstamos veikos daromos turint neišnykusį ir įstatymo tvarka nepanaikintą teistumą, anksčiau skiriamos arešto ir laisvės atėmimo bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nuteistasis eilę kartų baustas administracine tvarka daugiausia už juridinio asmens vadovo pareigų nevykdymą, kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtų nuobaudų nevykdo. Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad švelnesnio pobūdžio bausmės (viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo) paskyrimas nuteistajam nagrinėjamu atveju neatitiktų proporcingumo reikalavimų ir teisingumo principo. Be to, ir už nusikalstamą veiką paskirtos arešto bausmės dydis, t. y. 51 para, t. y. artimas sankcijoje numatytam arešto bausmės dydžio vidurkiui, taip pat nevertintinas kaip per griežtas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, keisti ar švelninti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės rūšies ar dydžio nėra pagrindo, į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta, priimant skundžiamą nuosprendį. Juo labiau, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė neatitiktų bausmės paskirties. Pažymėtina, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, todėl aptartų aplinkybių visuma, priešingai nei teigiama skunde, patvirtina pirmosios instancijos teismo nuteistajam KAL2 parinktos bausmės rūšies ir dydžio teisėtumą bei pagrįstumą. Taip pat pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas nuteistajam skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir bausmių bendrinimo klaidų nepadarė, juo labiau, kad bendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas taikė nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo, t. y. dalinio sudėjimo, būdą. Be to, nors skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek byloje, kurioje priimtas 2026 m. kovo 16 d. nuosprendis, tiek šioje byloje nusikaltimai buvo padaryti 2025 metais, tačiau įvertinus skundžiamo nuosprendžio dalį dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo (skundžiamo nuosprendžio 42–45 punktai), konstatuotina, kad pastaroji aplinkybė buvo įvertinta.

Minėta, jog skunde nuteistasis nurodo sutinkantis, kad jo atžvilgiu būtų taikomos BK 72 straipsnio 5 punkto, 75 straipsnio 2 punkto, 5 punkto, 62 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimo institutas, nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo taikytos BK 72 straipsnio atitinkamos nuostatos ir konfiskuotas nuteistajam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas, todėl dar kartą taikyti minėtą baudžiamojo įstatymo nuostatą, nesant skunde jokių tai pagrindžiančių argumentų, nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalies taikymo, pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BK 75 straipsnio 9 dalies reikalavimo, nes skundžiamame nuosprendyje iš viso nepasisakė dėl galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Todėl dėl BK 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymo pasisakoma šiame procesiniame sprendime, juo labiau, kad ir nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo sutinkantis su šios teisės normos taikymu. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi KAL2 charakterizuojančius duomenis (nedirba, ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka), ankstesnius nuteistojo teistumus (praeityje iš viso teistas penkis kartus, be kita ko, ir už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos įvykdymą, ne kartą atliko laisvės atėmimo bausmes), šioje byloje nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, nesant jokių duomenų apie iš esmės pasikeitusį nuteistojo elgesį ir mąstymą, konstatuoja, jog visa tai nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas, kaip minėta, yra viena iš būtinų sąlygų bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Pastarąją išvadą sustiprina ir ta aplinkybė, kad KAL2 šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė, turėdamas neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam KAL2 paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai ir toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo, todėl nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Aptartų duomenų pagrindu spręstina, kad nėra objektyvaus pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti ir BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, kad kai yra BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. Nors faktiškai nagrinėjamu atveju yra pakankamos sąlygos konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga, nes nuteistasis tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, sulaikytas pareigūnų, iš karto pripažino ją padaręs, taip pat nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau nenustatyta nei viena iš BK 62 straipsnio 2 dalyje atitinkamuose punktuose įtvirtintų būtinų sąlygų. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis nori toliau rūpintis (duomenys neskelbtini) liga sergančiu dėde, kuriam tikrai reikia pagalbos, kas sudaro pagrindą spręsti dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos egzistavimo. Vis dėlto, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo dėdė tikrai serga sunkia liga, kad jis pats negali savimi pasirūpinti bei kad be nuteistojo nebūtų kam prižiūrėti jo sergančio dėdės. Nesant objektyvių duomenų, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta sąlyga nenustatyta, todėl remiantis vien nuteistojo deklaratyviais teiginiais, nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatų bei skirti jam švelnesnę nei įstatymo numatyta, bausmę.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad remiantis kasacinio teismo praktika, nustatant nuteistajam bausmės dydį, bausmės lyginimas su kitiems asmenims kitose bylose paskirtais bausmės dydžiais neatliekamas, nes bausmės skyrimas yra individualus procesas, kurį lemia tiek konkrečios nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek ir kitos aplinkybės, susijusios išskirtinai su konkrečiu nuteistuoju, jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką pobūdžiu, jo asmenybe ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-489/2021, 2K-24-654/2023, 2K-3-976/2025, 2K-188-489/2025, 2K-10-976/2026). Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad vienoje byloje nuteistojo draugas atsipirko viešaisiais darbais, o šioje byloje kitas nuteistasis išvengė realios bausmės už didelį kiekį psichotropinių medžiagų, nesudaro jokio objektyvaus pagrindo naikinti ar keisti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirtą bausmę.

Nors nuteistasis nurodo, kad pakeitė savo gyvenimo būdą, turi sužadėtinę, su kuria veda bendra ūkį, dirbo ir grįžtų dirbi į (duomenys neskelbtini), tačiau kaip minėta, skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas jau įvertino tai, kad KAL2 yra registruotas Užimtumo tarnyboje, lanko (duomenys neskelbtini) kursus, turi sužadėtinę, su kuria veda bendrą ūkį. Todėl dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir jį pagrindu švelninti ar keisti nuteistajam skirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keičia tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-7-648/2019). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu būtų skirta neteisinga bausmė, netinkamai įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei pobūdį (nuteistasis tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė), ankstesnius nuteistojo teistumus, kurių vienas taip pat susijęs su neteisėtu psichotropinėmis medžiagomis, nuteistojo atžvilgiu galiojančias administracines nuobaudas už administracinius nusižengimus, sprendžia, jog šiuo atveju švelnesnė bausmė, nei nuteistajam paskyrė pirmosios instancijos teismas, neatitiktų teisingumo bei proporcingumo reikalavimų, ja nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam KAL2 skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra teisėta ir pagrįsta, bausmę keisti ar ją švelninti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų

Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. rugsėjo 1 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteisti 175 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-162-648/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-46-895/2015, 2K-24-654/2023).

BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Kadangi nuteistasis KAL2 teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme nuteistąjį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Elena Gylienė. Nors baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris yra atmetamas, tačiau nuteistasis yra nedirbanti, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat turės atlikti ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, todėl aptartų duomenų pagrindu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam KAL2 apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo KAL2 apeliacinį skundą. Nepriteisti iš KAL2 valstybės naudai 175 Eur (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. rugsėjo 1 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.