Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 (toliau – nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

- NUT1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

- NUT1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje ir jam skirta bausmė – areštas 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir NUT1 paskirta subendrinta – 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, NUT1 paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrintos, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės dalis (12 dienų) ir NUT1 paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams 12 dienų.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, NUT1 pripažintas recidyvistu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, NUT1 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir šią teisę įgyti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, NUT1 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant faktiškai jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini).

NUT1 atžvilgiu taikomą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą Kaimo apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės 2026 m. balandžio 23 d. nutarimu į turtą automobilį „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuoti turtą įvykdymo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš NUT1 nuspręsta nepriteisti.

Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi patikslinta Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis, nurodant, kad NUT1 bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2026 m. gegužės 12 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata apibrėžiamos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tokia apimtimi, kokia nurodyta apeliaciniame skunde, t. y. atsižvelgiant į skunde išdėstytus nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, taip pat papildomai patikrinti, ar priimant skundžiamą nuosprendį nėra padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu neginčija teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismui šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Nuteistasis nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, prašydamas ją sušvelninti, tuo tarpu nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teisme vykusių baigiamųjų kalbu metu ne tik palaikė nuteistojo apeliacinį skundą dėl švelnesnės bausmės skyrimo, tačiau taip pat papildomai prašė nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingą aplinkybę, o būtent, nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu, taip pat bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde bei proceso dalyvių baigiamosiose kalbose.

Dėl bausmės

Kaip minėta, nuteistasis apeliaciniu skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam skirtinos bausmės, tinkamai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Remiantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keičia tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-7-648/2019).

Visų pirma pasisakytina dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam NUT1 bausmę, nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad pagal ankstesnės redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalį recidyvistu savaime buvo laikomas asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Taigi, atskiro sprendimo dėl asmens pripažinimo recidyvistu nereikėjo. Nuo 2025 m. vasario 1 d., pasikeitus BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatoms, asmuo laikomas recidyvistu tik po nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, įsiteisėjimo, o iki tol asmuo recidyvisto statuso neturi. Naujausioje teismų praktikoje pripažįstama, jog sistemiškai aiškinant BK nuostatas, susijusias su naujos redakcijos BK 27 straipsnio 1 dalies įsigaliojimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas, taikytina tik tada, kai esant BK 27 straipsnio 1 dalyje išdėstytoms sąlygoms asmenys, jau būdami pripažinti recidyvistais, teisiami už naujo nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62-511/2026, 2K-86-511/2026). Nagrinėjamu atveju ši nuostata taikytina ir nuteistajam NUT1, nes naujo įstatymo nuostatos lengvina nuteistojo teisinę padėtį. Kadangi nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė nebūdamas ankstesniais teismų procesiniais sprendimais pripažintas recidyvistu, minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė jam netaikytina. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama nuteistajam nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Baudžiamajame įstatyme įtvirtina, kad už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skiriamos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės, o už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas NUT1 už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė 40 parų arešto bausmę, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrė 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Taigi, nuteistajam už baudžiamąjį nusižengimą skirtos arešto bausmės dydis yra artimas maksimaliam sankcijoje nustatytam dydžiui (BK 49 straipsnio 3 dalis, 243 straipsnis), o už nusikaltimą skirtos laisvės atėmimo bausmės dydis artimas sankcijoje nustatyto šios bausmės rūšies dydžio vidurkiui (BK 50 straipsnio 2 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad padaryti vienas tyčinis baigtas baudžiamasis nusižengimas ir vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad NUT1 anksčiau teistas (b. l. 90–100), yra baustas administracine tvarka (b. l. 80–87), nedirba (b. l. 131, 132), kad byloje nėra duomenų apie jo įrašymą į psichikos sveikatos ar priklausomybės ligų centro įskaitas (b. l. 79). Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad teisės pažeidimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nuteistasis padarė ne pirmą kartą, taip pat įvertinęs tai, jog nuteistasis turi neįgalumą, sprendė, jog už nusikalstamas veikas nuteistajam turi būti paskirtos griežčiausios rūšies sankcijoje numatytos bausmės – areštas ir terminuotas laisvės atėmimas bei aptartų aplinkybių pagrindu nustatė atitinkamus šių bausmių dydžius.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistasis realių išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro ir jo teigiama linkme nekoreguoja. Įvertintina, kad NUT1 praeityje viso teistas net šešis kartus, iš jų net tris kartus už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą bei vieną kartą už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, kas rodo, jog nuteistasis sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Be to, šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo tvarka nepanaikintą teistumą (b. l. 97–98, 118), taigi, akivaizdu, kad anksčiau nuteistajam skirtos bausmės (bauda, areštas) bei baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant draudimą tokią specialiąją teisę įgyti, transporto priemonės konfiskavimas) nesulaikė jo nuo naujų, be kita ko, ir analogiškų, nusikalstamų veikų darymo. Taip pat įvertintina ir tai, kad nuteistasis 5 metų laikotarpyje yra šešis kartus baustas administracine tvarka, tarp jų ir už nusižengimus, padarytus vairuojant transporto priemones, neturint tam teisės bei būnant neblaiviam, nei viena paskirta nuobauda neįvykdyta (b. l. 80–87). Aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis dėl savo neteisėto elgesio nedaro tinkamų išvadų bei sistemingai daro analogiškas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai NUT1 už nusikalstamas veikas skyrė griežčiausios rūšies bausmes. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis pasirinko gyvenimo būdą ir kelią, paremtą įstatymų nepaisymu, kas neigiamai jį charakterizuoja, kadangi jis kartojo tas pačias klaidas, būdamas ankstesniais teismų procesiniais sprendimais ne kartą teistas bei baustas už analogiško pobūdžio neteisėtus veiksmus. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad švelnesnio pobūdžio bausmės paskyrimas nuteistajam nagrinėjamu atveju neatitiktų proporcingumo reikalavimų ir teisingumo principo, o pirmosios instancijos teismo už atskiras nusikalstamas veikas nustatyti paskirtų bausmių dydžiai taip pat nevertintini kaip per griežti.

Kaip minėta, nuteistasis apeliaciniu skundu prašo skirti jam švelnesnę bausmę dėl jo sveikatos būklės bei teigdamas, kad yra užsiregistravęs birželio 3 d. kodavimui nuo priklausomybės (duomenys neskelbtini) bei kad nori gydymą pratęsti namuose, artimų žmonių aplinkoje. Visų pirma pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio nuostatomis, nuteistasis turi teisę į reikalingą gydymą laisvės atėmimo vietų ligoninėje ar kitoje reikalingoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Taigi, nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, gaus jam reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas ir nuteistojo sveikatos būklė nepaneigia jo izoliavimo nuo visuomenės, siekiant bausmės tikslų, būtinybės. Pažymėtina ir tai, kad kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių skundo argumentą, jog jis būtų užsiregistravęs priklausomybės ligų gydymui, tokių duomenų į bylą nebuvo pateikta ir iki teisėjų kolegijai išeinant priimti galutinio procesinio sprendimo šioje byloje. Šiuo atveju įvertintina ir tai, kad nuteistajam Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu buvo skirta laisvės apribojimo bausmė bei įpareigojimas per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nuteistasis 2021 m. birželio 14 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, iš kurio išregistruotas 2022 m. balandžio 14 d. (b. l. 94). Tuo tarpu Administracinių nusižengimų registro duomenų išrašas patvirtina, kad nuteistasis 2021 m. birželio 25 d., t. y. minėto Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžio vykdymo metu, padarė administracinį nusižengimą, be kita ko, būdamas neblaivus (b. l. 84–85). Be to, kaip jau buvo minėta, jis praeityje net tris kartus buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymą, o apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nuteistasis pats nurodė, jog turi problemų dėl (duomenys neskelbtini) vartojimo (b. l. 157). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis siekia gydytis priklausomybės ligas, nesant tai patvirtinančių objektyvių duomenų, vertintini kaip deklaratyvūs, siekiant bet kokiu būdu sušvelninti savo teisinę padėtį. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodoma nuteistojo sveikatos būklė – neįgalumas, kaip minėta, jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, skiriant nuteistajam bausmę, todėl dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę ir jos pagrindu švelninti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, keisti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamas veikas paskirtų bausmių rūšį ar dydį nėra pagrindo, į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta, priimant skundžiamą nuosprendį. Juo labiau, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė neatitiktų bausmės paskirties. Šioje dalyje pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas ir vienu trečdaliu mažindamas nuteistajam už dvi nusikalstamas veikas skirtą subendrintą bausmę, neteisingai nurodė sumažintos bausmės dydį. Akivaizdu, kad 6 mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nuteistajam turėjo būti skirta galutinė ne 3 mėnesių, o 4 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė. Vis dėlto, įvertinus tai, kad apeliacine tvarka yra nagrinėjamas būtent nuteistojo skundas, kuriuo jis prašo skirti švelnesnę bausmę, minėta skundžiamo nuosprendžio dalis paliekama nepakeista, kadangi priešingu atveju būtų pažeista BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostata.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, todėl aptartų aplinkybių visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo nuteistajam NUT1 parinktos bausmės rūšies ir dydžio teisėtumą bei pagrįstumą. Taip pat pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas bei skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir bausmių bendrinimo klaidų nepadarė. Juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas taikė nuteistajam palankesnius bausmių bendrinimo, t. y. apėmimo ir dalinio sudėjimo, būdus.

Nuteistojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, o paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėdamas, teismas tokį sprendimą privalo motyvuoti (BK 75 straipsnio 9 dalis). Šioje dalyje atkreiptinas dėmesys, kad aptartos baudžiamojo įstatymo nuostatos pirmosios instancijos teismas nesilaikė, nes skundžiamame nuosprendyje iš viso nepasisakė dėl galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, ką teisingai nurodė ir nuteistojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu, todėl dėl BK 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymo pasisakoma šiame procesiniame sprendime.

BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi NUT1 charakterizuojančius duomenis (nedirba, ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už transporto priemonių vairavimą, neturint tam teisės, bei esant neblaiviam, paskirtų baudų nemoka), ankstesnius nuteistojo teistumus (praeityje iš viso teistas šešis kartus, be kita ko, tris kartus ir už analogiškų nusikalstamų veikų įvykdymą, ne kartą atliko arešto bausmes), šioje byloje nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų tyčinį pobūdį, jų padarymo aplinkybes, nesant jokių duomenų apie iš esmės pasikeitusį nuteistojo elgesį ir mąstymą, konstatuoja, jog visa tai nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas, kaip minėta, yra viena iš būtinų sąlygų bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Pastarąją išvadą sustiprina ir ta aplinkybė, kad NUT1 šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė, turėdamas neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už analogiškų nusikalstamų veikų įvykdymą. Be to, kaip minėta aukščiau, NUT1, atlikdamas ankstesniu procesiniu sprendimu paskirtą laisvės apribojimo bausmę, nesilaikė skirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nes nuosprendžio vykdymo metu padarė administracinį nusižengimą, būdamas neblaivus. Pastaroji aplinkybė šiuo atveju paneigia nuteistojo gynėjo teiginį, jog atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus atitinkamus draudimus, tame tarpe ir draudimą vartoti alkoholį, būtų pasiekti bausmės tikslai. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam NUT1 paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, priešingai nuteistojo gynėjo teiginiams, prieštarautų bausmės paskirčiai ir toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytas nusikalstamas veikas jausmo susiformavimo, todėl nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą bei pobūdį (nuteistasis tyčia padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą ir vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės), ankstesnius nuteistojo teistumus, iš kurių net trys yra už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdymą, nuteistojo atžvilgiu galiojančias administracines nuobaudas už administracinius nusižengimus, kurių dalis taip pat įvykdyta būnant apsvaigus ar yra susiję su transporto priemonių vairavimu, neturint tam teisės bei su kitais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, sprendžia, jog šiuo atveju švelnesnė bausmė, nei nuteistajam paskyrė pirmosios instancijos teismas, neatitiktų teisingumo bei proporcingumo reikalavimų, priešingai nuteistojo gynėjo argumentams, ja nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam NUT1 skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra teisėta, bausmę keisti skunde ir gynėjo baigiamųjų kalbų metu nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl 2026 m. gegužės 20 d. nutarties

Pirmosios instancijos teismas priėmė 2026 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria, vadovaudamasis BPK 361 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi ir BPK 362 straipsnio 4 dalimi, nutarė ištaisyti 2026 m. gegužės 12 d. nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant, nuo kada skaičiuojama nuteistajam paskirtos bausmės pradžia.

BPK 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų. 361 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus teismas nagrinėja ir išsprendžia BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 362 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad be kita ko klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

Pažymėtina, kad aptariamos teisės normos yra įtvirtintos BPK VII dalyje, reglamentuojančioje nuosprendžio ir nutarties vykdymą, be to, pačiuose BPK 361–362 straipsniuose nurodoma, kad, jai vadovaujantis procesiniuose sprendimuose padaryti netikslumai taisytini jų vykdymo metu. Tuo tarpu BPK 335 straipsnyje įtvirtinta, kad pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos (BPK 336 straipsnio 2 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas negalėjo ištaisyti nuosprendyje padarytos rašymo apsirikimo klaidos, vadovaudamasis BPK 361–362 straipsniais.

Neįsiteisėjusiajame pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime padarytos rašymo apsirikimo klaidos, kiti netikslumai taisytini esant BPK 308¹ straipsnyje nurodytoms sąlygoms ir nustatyta tvarka. BPK 308¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2026 m. gegužės 20 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ji yra skundžiama per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos aukštesniajam teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent BPK 308¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog prieštaravimai BPK 308¹ straipsnio tvarka priimtoms nutartims gali būti nurodyti apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio.

Vis dėlto, teisėjų kolegija įvertina tai, kad tiek skundžiamas nuosprendis, tiek 2026 m. gegužės 20 d. nutartis buvo įteikti nuteistajam, pastarojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ji yra neatskiriama skundžiamo nuosprendžio sudedamoji dalis bei kad nuteistasis pasinaudojo savo procesine teise ir pateikė apeliacinį skundą dėl jo atžvilgiu priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo. Taigi, vien tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas ištaisyti nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, rėmėsi ne tuo BPK straipsniu, savaime nereiškia, kad buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos nuteistojo įstatymų garantuotos teisės ar kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti iš esmės teisingą nuosprendį.

Šioje dalyje pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, ištaisydamas nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą, taip pat ir 2026 m. gegužės 20 d. nutarties aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse padarė rašymo apsirikimų. Visų pirma, minėtos nutarties aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse (nutarties antro lapo trylikta ir dvidešimt devinta eilutės, trečio lapo devinta ir trisdešimt antra eilutės) klaidingai nurodytas nuteistojo vardas, t. y. (duomenys neskelbtini), nors akivaizdu, jog nuteistojo vardas yra (duomenys neskelbtini). Antra, 2026 m. gegužės 20 d. nutarties rezoliucinės dalies antroje pastraipoje nurodyta, kad nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nors baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis įvykdė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, juo labiau, kad baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinta teisės norma, kurios numeris būtų 2811. Aptarti 2026 m. gegužės 20 d. nutarties netikslumai laikytini rašymo apsirikimais, jų ištaisymas nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės, todėl jie apeliacinio teismo ištaisytini BPK 308¹ straipsnio tvarka.

Dėl proceso išlaidų

Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. liepos 24 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteisti 104,17 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-162-648/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-46-895/2015, 2K-24-654/2023).

BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Nuteistasis NUT1 teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, šios tarnybos koordinatoriaus sprendimu nuteistajam buvo parinktas ir Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 14 d. nutartimi paskirtas gynėjas – advokatas Kęstutis Gudynas, kuris gynė nuteistąjį, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas, kad gynėjas nuteistajam buvo paskirtas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, taip pat kad nuteistasis yra nedirbantis bei kad nuteistasis turės atlikti skundžiamu nusprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam NUT1 apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

atmesti nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 12 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuteistojo NUT1 atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas).

Kitos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 12 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Ištaisyti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 20 d. nutarties rezoliucinės dalies antroje pastraipoje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad NUT1 pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą ne Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ištaisyti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 20 d. nutarties aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse dėl paskirtos bausmės skaičiavimo pradžios bei nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo padarytus rašymo apsirikimus, nurodant, kad nuteistojo vardas yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini).

Nepriteisti iš NUT1 valstybės naudai 104,17 Eur (vieno šimto keturių eurų septyniolikos euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. liepos 24 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.