Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-06-10 · Administracinė byla Nr. eAS-1174-815/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-06-10
Bylos Nr.
eAS-1174-815/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03179-2026-3
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan, Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
A. R.
Atsakovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. eAS-1174-815/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03179-2026-3 Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. birželio 10 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Veslavos Ruskan ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, ir atsakovas) 2026 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. (19.22-10) RAA-9185 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą apskaičiuotas akcizų mokestis ir nustatyta 14 105 Eur dydžio mokestinė prievolė. Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti išieškojimą pagal Sprendimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime nurodytos sumos išieškojimas bus pradėtas po 2026 m. balandžio 29 d., tačiau sprendimas dėl šio skundo dar gali būti nepriimtas, be to, jis dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. Pareiškėjas akcentavo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjui ir jo šeimai dėl praradimo disponuoti labai didele pinigų suma, sąskaitų arešto gali būti padaryta itin didelė ir neatitaisoma žala. Pareiškėjas turi du mažamečius vaikus. Jis užsiima veikla – poilsio parkų ir paplūdimių veikla, poilsinių transporto priemonių, turistinės stovyklos paslaugų teikimas ir laisvalaikio ir pramogų įrangos, kaip integruotos pramogų paslaugų dalies, trumpalaikė nuoma. Pradėtas priverstinis išieškojimas gali sutrikdyti pareiškėjo veiklą, kas turės didelės neigiamos įtakos jo mažamečių vaikų interesams. Pareiškėjo gaunamos pajamos sudaro reikšmingą šeimos pajamų dalį, todėl jų netekus šeima negalėtų tinkamai užtikrinti mažamečių vaikų interesų ir poreikių. Pareiškėjo įsitikinimu, ginčijamos sumos išieškojimo sustabdymas nepadarys žalos viešajam interesui, kadangi ginčijama suma yra ženkli pareiškėjui, bet ne valstybei. Neigiamo teismo sprendimo atveju pareiškėjas ketina kreiptis į VMI, prašydamas sudaryti mokestinės paskolos sutartį ir leisti ginčijamą sumą mokėti dalimis. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi, be kita ko, atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – sustabdyti išieškojimą pagal Sprendimą. Teismas akcentavo, kad pagrindas taikyti šias priemones turi būti realus, o ne pagrįstas tik prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas Teismas pažymėjo, kad bet kokiu atveju teismas negali imtis priemonių prevenciškai ginti galbūt pažeistų pareiškėjo teisių. Teismas priėjo prie išvados, kad šiuo atveju pareiškėjas nepateikė faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, patvirtinančių, jog nepatenkinus prašymo, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas galės įstatymo nustatyta tvarka imtis teisinių priemonių žalai atlyginti, jei tokia atsirastų. Savo prašyme pareiškėjas nenurodė, kokios negrįžtamai atitaisomos pasekmės gali kilti, o tai yra svarbu, siekiant, kad būtų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Teismas taip pat pastebėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prašymo pagrįstumą, išskyrus vaikų gimimo liudijimų kopijas.

III.

Pareiškėjas A. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti išieškojimą pagal ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjas atskirajame skunde pakartoja argumentus apie tai, kad pradėtas priverstinis ginčijamos sumos išieškojimas gali sutrikdyti pareiškėjo veiklą, kas turės didelės neigiamos įtakos jo mažamečių vaikų interesams. Pareiškėjo vertinimu, priešingai, nei nurodoma ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, pareiškėjas su skundu pateikė dokumentus apie savo veiklą, todėl pareiškėjui nėra aišku kokių dar dokumentų reikia pateikti, kad tokios sumos praradimas, patvirtintų, kad turės įtakos šiai veiklai. Pareiškėjas pabrėžia, kad jo gaunamos pajamos yra ženkli jo šeimos pajamų dalis, be jų šeima negalėtų tinkamai užtikrinti mažamečių vaikų interesų ir poreikių. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jau po skundžiamos nutarties priėmimo pareiškėjo bankas gavo nurodymus dėl 14 105 Eur priverstinio nuskaičiavimo, 630,32 Eur suma buvo nurašyta. Taigi prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra prevencinės, jos turės neigiamų pasekmių pareiškėjo šeimai. Būstas, kuriame pareiškėjas gyvena su šeima, yra įgytas už paskolą, todėl tai apsunkins šeimos įsipareigojimų vykdymą, kadangi iki šiol paskolos mokėjimas buvo vykdomas per pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą. Taip pat bus apsunkintas šeimos įsipareigojimų susijusių su komunalinių mokesčių už būstą mokėjimu, mokėjimai už vaikų lankomas ugdymo įstaigas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-456-442/2023). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog vien tik galimos neigiamos pasekmės pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2024 ir kt.).

Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais, iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialiąsias pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme ir atskirajame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindų daryti išvadą, jog yra kilusi reali grėsmė, kad netaikant pareiškėjo nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui. Pareiškėjo argumentai, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus pakenkta mažamečių interesams, yra pakankamai abstraktaus pobūdžio, todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju objektyviais įrodymais nepagrindė, jog pareiškėjui kils reali žala, be kita ko, kad ji bus didelė bei neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pareiškėjo su skundu pateikti vaikų gimimo išrašai, verslo liudijimas bei skunde išsakyti samprotavimai apie didelę žalą šeimai, objektyviai nepatvirtina, kad pareiškėjui kils neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Nors pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus (komunalinių išlaidų ir kitų išlaidų išklotines, išrašus iš banko sąskaitos apie VMI nuskaitymus), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas pagal pirmosios instancijos teisme ištirtus ir įvertinus įrodymus. Minėti įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir nenustatyta, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo vėliau. Todėl teisėjų kolegija dėl šių įrodymų pakankamumo vertinant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą nepasisako.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-MarkovienėVeslava RuskanErnestas Spruogis