Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

dalyvaujant pareiškėjams Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės nariams E. Č., G. U. ir Z. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Z. V., E. Č., G. U. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – E. K., R. J., G. M., N. U., A. V., D. B., V. N., T. J., T. S., R. Š., T. S., D. K., N. Č., A. T. ir J. U.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti VRK 2026 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. Sp-72 ir įpareigoti VRK atlikti su tuo susijusius veiksmus.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad 2026 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjų pareiškimas dėl skundo papildymo ir patikslinimo. Pareiškėjai kartu nurodė, kad atsisako skundo reikalavimo nutraukti atsakovo VRK neteisėtą neveikimą ir įpareigoti VRK, priimant sprendimą dėl šios piliečių referendumo iniciatyvos pratęsimo ar pabaigimo ir Grupės išregistravimo, priimti sprendimą dėl Grupės 2026 m. rugpjūčio 11 d. ir 2026 m. rugpjūčio 12 d. prašymų. Bylos nagrinėjimo metu teisėjų kolegija atsisakė priimti patikslinto skundo reikalavimus. Tačiau pareiškėjas Z. V. nurodė, kad atšaukia savo atsisakymą dėl minėto reikalavimo. Todėl teisėjų kolegija toliau vertins visus pirminiame pareiškėjų skunde suformuluotus ir teismo 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi priimtus reikalavimus.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmiausia pažymi, kad referendumo institutas yra vienas esminių konstitucinių demokratinės valstybės institutų. Antai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Referendumo procedūromis sprendžiant svarbiausius Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimus užtikrinama demokratija, prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės. Kartu pastebėtina, kad nereikėtų referendumo pervertinti: atkreiptinas dėmesys ypač į tuos substantyvius konstitucinius gėrius, kuriuos Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas laiko nepakeičiamais ir kurių negali paneigti nė pati Tauta, kuriai priklauso suvereni valdžia, t. y. demokratija, žmogaus teisės ir laisvės (jų prigimtinis pobūdis), valstybės nepriklausomybė (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimą).

Piliečių referendumo iniciatyva įgyvendinama naudojantis aktyviąja rinkėjų teise: antai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 000 piliečių, turinčių rinkimų teisę. Kartu aktyvioji rinkimų teisė nėra absoliuti, nes Konstitucijoje nustatyta, kad tik piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę (Konstitucijos 34 str. 1 d.); be to, rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais (Konstitucijos 34 str. 3 d.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teisė į laisvus rinkimus yra įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 3 straipsnyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnio („Teisė į laisvus rinkimus“) nuostatas, yra nurodęs, jog šiame straipsnyje laiduojamos teisės nėra absoliučios teisės, joms gali būti taikomi apribojimai (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, (pareiškimo Nr. 9267/81); 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, (pareiškimo Nr. 26772/95). Valstybės Konvencijos dalyvės savo vidaus teisės sistemose nustato šių teisių įgyvendinimo sąlygas, kurios pagal Konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnį iš esmės yra galimos. Šioje srityje joms yra suteikta plati diskrecijos laisvė (2006 m. kovo 16 d. sprendimas byloje Ždanoka prieš Latviją, (pareiškimo Nr. 58278/00), tačiau tokios sąlygos negali apriboti šių teisių taip, kad pakenktų pačiai jų esmei ir dėl jų tos teisės taptų neveiksmingos, sąlygos turi būti nustatytos siekiant teisėto tikslo bei pritaikytos priemonės turi būti proporcingos (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, (pareiškimo Nr. 9267/81); 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, (pareiškimo Nr. 26772/95); 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę, (pareiškimo Nr. 74025/01).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo ginčo dėl dviejų esminių aplinkybių: 1) kad Grupei nustatytas piliečių referendumo iniciatyvos teisei įgyvendinti terminas (iki 2026 m. rugpjūčio 11 d. 17.00 val.) pasibaigė; 2) kad Grupė nesurinko 300 000 iniciatyvai paremti reikiamų parašų skaičiaus (iš Grupės koordinatorių 2026 m. rugpjūčio 14 d. Popierinių rinkėjų parašų rinkimo lapų grąžinimo akto Nr. R-6 (Aktas) matyti, kad Grupė surinko 9 139 parašų popieriniuose parašų rinkimo lapuose ir 10 614 parašų, surinktų elektroniniu būdu). VRK sprendė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą VRK išregistruoti Grupę, vadovaujantis Referendumo konstitucinio įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi.

Tačiau pareiškėjai, nesutikdami su Sprendimu, argumentuoja, kad: 1) VRK privalėjo perskaičiuoti ir patikrinti visus su Aktu pateiktus parašus; 2) VRK neteisėtai sustabdė galimybę rinkti parašus iki nustatyto termino pabaigos; 3) VRK negalėjo priimti Sprendimo, neišsprendusi pareiškėjų pateiktų prašymų ir skundų (be kita ko, dėl iniciatyvos termino pratęsimo ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir ginčo šalių argumentus, sprendžia, kad pareiškėjų argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad piliečių parašų rinkimą reglamentuoja RKĮ 12 straipsnio nuostatos. Pagal šio straipsnio 4 dalį dėl kiekvieno reikalavimo paskelbti referendumą gali pasirašyti rinkimų teisę turintys piliečiai. Piliečių parašų skaičius neribojamas, tačiau jų turi būti ne mažiau kaip 300 000 dėl kiekvieno reikalavimo paskelbti referendumą. Piliečiai savo duomenis įrašo patys ir pasirašo. Piliečiai gali VRK nustatyta tvarka reikalavimą paskelbti referendumą pasirašyti ir elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu pilietis dėl neįgalumo ar kitokių priežasčių negali pats įrašyti savo duomenų ir pasirašyti, jo prašymu tą padaro kitas pilietis. Šis faktas turi būti pažymimas įrašu piliečių parašų rinkimo lape ir patvirtinamas piliečių parašus rinkusio piliečio parašu.

Pagal RKĮ 12 straipsnio 6 dalį piliečių referendumo iniciatyvos teisei įgyvendinti nustatomas 6 mėnesių terminas. Jis skaičiuojamas nuo piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo, įskaitant prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo sukūrimą, VRK dienos.

Jeigu per šio straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas piliečių parašų skaičius, parašų rinkimas nutraukiamas (RKĮ 12 str. 9 d.). Nutraukus piliečių parašų rinkimą, per mėnesį nuo nutraukimo dienos VRK grąžinami visi piliečių parašų rinkimo lapai. Už piliečių parašų rinkimo lapų grąžinimą yra atsakingas (atsakingi) grupės koordinatorius (koordinatoriai). Pažeidęs (pažeidę) šioje dalyje nustatytus reikalavimus grupės koordinatorius (koordinatoriai) atsako įstatymų nustatyta tvarka (RKĮ 12 str. 10 d.).

Vadovaujantis RKĮ 14 straipsnio 2 dalimi, jeigu per šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą nesurenkamas reikiamas piliečių parašų skaičius arba jeigu pateiktuose dokumentuose ar piliečiams pasirašant piliečių parašų rinkimo lapuose nustatyta šiurkščių šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimų (suklastoti piliečių parašai ar pažeistas šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas draudimas papirkti piliečius), VRK priima motyvuotą sprendimą, kuriame konstatuoja, kad piliečių referendumo iniciatyva neįgyvendinta, ir grupę išregistruoja.

Išdėstytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad Referendumo konstituciniame įstatyme įstatymų leidėjas nustatė galimybę piliečiams pasirašyti šešis mėnesius tam, kad būtų įgyvendinta piliečių referendumo iniciatyva ir būtų surinkti 300 000 piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę, parašų, be to, piliečiai savo valią inicijuoti referendumą gali pareikšti pasiriktinai arba popieriniuose parašų rinkimo lapuose, arba elektroninės formos piliečių parašų rinkimų lape.

Byloje, kaip minėta, nebuvo ginčo, kad pareiškėjai per jiems nustatytą terminą nesurinko reikiamo parašų skaičiaus. Tačiau pareiškėjai skunde ir bylos nagrinėjimo teisme metu tvirtino, kad VRK, gavusi pareiškėjų Aktu pateiktus piliečių parašus, privalėjo juos perskaičiuoti ir patikrinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems argumentams.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, prieina prie išvados, kad RKĮ referendumo iniciatyvos įgyvendinimą sieja su reikalavimu pirmiausiai surinkti 300 000 piliečių parašų per iniciatyvinei grupei nustatytą terminą. Nustačius, kad grupė nesurinko reikiamo piliečių parašų skaičiaus, VRK įgyja pareigą motyvuotu sprendimu konstatuoti, kad piliečių referendumo iniciatyva neįgyvendinta, ir grupę išregistruoti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, RKĮ 14 straipsnio 2 dalies nuostata turi būti aiškinama sistemiškai su RKĮ 12 straipsnio nuostatomis, kurios yra tarpusavyje susijusios. Kaip minėta, pagal RKĮ 12 straipsnio 4 dalį dėl kiekvieno reikalavimo paskelbti referendumą turi būti surenkama ne mažiau kaip 300 000 rinkimų teisę turinčių piliečių parašų. RKĮ 14 straipsnio 2 dalies nuostatoje yra įtvirtintos dvi alternatyvios situacijos, tačiau jų galutinis teisinis rezultatas yra tapatus – t. y. iniciatyvinė grupė išregistruojama jeigu, kaip šiuo atveju, nesurenkamas reikiamas piliečių parašų skaičius, arba nustatomi tam tikri parašų rinkimo pažeidimai. Tai reiškia, kad grupė išregistruojama, jeigu ji nesurenka reikiamo piliečių parašų skaičiaus. Kita alternatyva, susijusi su teisės aktų pažeidimais dėl parašų, teisėjų kolegijos vertinimu, realizuojama tuo atveju, jeigu, pirmiausiai, yra pateikiamas reikiamas minimalus piliečių parašų skaičius. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai nenustato pareigos VRK, nustačius, kad nesurinktas reikiamas parašų kiekis, tikrinti ir papildomai perskaičiuoti piliečių parašus. Priešingas ginčui aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimas lemtų, kad toks VRK tyrimas būtų tik savitikslis, o šio tyrimo rezultatai neturėtų įtakos galutiniam VRK Sprendimui. Be to, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai nenurodo, kad perskaičiavus jų pateiktus parašus, galėjo būti surinktas įstatymo reikalaujamas minimalus 300 000 piliečių parašų skaičius, ar šis perskaičiuotas skaičius galėtų prie jo esmingai priartėti. Dėl nurodytų priežasčių su tuo susiję pareiškėjų argumentai nepripažintini pagrįstais, kadangi atsakovas nagrinėjamu atveju neprivalėjo tikrinti reikalaujamo parašų minimumo akivaizdžiai nesiekiančių parašų, nepriklausomai nuo jų surinkimo specialiuose lapuose ar gavimo elektroniniu būdu.

Pareiškėjai taip pat tvirtina, kad jiems Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

2026 m. balandžio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eR-8-525/2026 buvo nustatytas (pratęstas) galutinis parašų rinkimo terminas iki 2026 m. rugpjūčio 11 d., 17 val., tačiau VRK tą pačią dieną, apie 14 val. konstatavo, kad parašų rinkimas baigėsi. Dėl to pareiškėjai mano, kad VRK nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nepagrįstai apribojo pareiškėjams referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui aktualų teisinį reguliavimą, neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjų argumentais.

Atkreiptinas dėmesys, kad RKĮ 12 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog piliečių parašų rinkimo lapus su piliečių, reikalaujančių paskelbti referendumą, asmens duomenimis, užtikrindami jų apsaugą, ir parašais kaupia grupė. Per šio straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą surinkusi parašus, grupė surašo baigiamąjį aktą ir kartu su piliečių parašų rinkimo lapais, įskaitant tuos, kuriuose nėra piliečių parašų, perduoda VRK. Akcentuotina, kad ir pareiškėjų minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje galutinis terminas, iki kurio renkami piliečių parašai, buvo būtent susietas su parašų rinkimo baigiamojo akto perdavimu VRK (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eR-8-525/2026 22 p.).

Pažymėtina, kad Rinkėjų parašų rinkimo ir tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto VRK 2022 m. rugpjūčio 25 sprendimu Nr. SP-65, (toliau – ir Aprašas) nuostatos neprieštarauja pirmiau minėtai išvadai. Aprašo 21 punkte nustatyta, kad prieiga VRK informacinės sistemos (toliau – ir VRKIS) elektroniniu būdu paremti kandidatą, kandidatų sąrašą sukuriama ne vėliau negu per Aprašo 9 punkte nurodytą popierinių rinkėjų parašų rinkimo lapų išdavimo terminą, jeigu pateikiamas rašytinis prašymas popierinių rinkėjų parašų rinkimo lapų neišduoti arba paskirtą dieną jie neatsiimami. Parėmimas VRKIS sustabdomas grąžinus popierinius rinkėjų parašų rinkimo lapus atitinkamai rinkimų komisijai arba pateikus rašytinį prašymą atitinkamai rinkimų komisijai sustabdyti parašų rinkimą VRKIS. Jeigu popieriniai rinkėjų parašų rinkimo lapai negrąžinami iki paskutinės teisės aktuose nustatyto termino dienos rinkimų komisijos nustatytu darbo metu arba nepateikiamas prašymas stabdyti parašų rinkimą elektroniniu būdu, jeigu rinkėjų parašai buvo renkami tik elektroniniu būdu, rinkėjų parašų rinkimą VRKIS sustabdo atitinkama rinkimų komisija paskutinę nustatyto termino dieną rinkimų komisijos nustatytu darbo metu, bet ne vėliau kaip iki 23.59 val.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Grupė popierinius piliečių parašų rinkimo lapus Aktu perdavė apie 13.15 val., šią aplinkybę patvirtino ir patys pareiškėjai skunde. Aktas yra pasirašytas Grupės koordinatorių ir VRK narės, pareiškėjai neišdėstė rašytinių pastabų Akte nurodytoms aplinkybėms.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai patys užbaigė piliečių parašų rinkimų procedūrą ir atitinkamus galutinius dokumentus pateikė atsakovui, tokiu būdu prisiimdami dėl to kilusias teisines pasekmes ir galimas rizikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pareiškėjai turėjo teisę ir lūkestį rinkti (gauti) referendumo inicijavimo idėją remiančių piliečių parašus elektroniniu būdu ginčo dieną iki 17 val., nagrinėjamu atveju nėra ta aplinkybė, kuri turėtų didesnę svarbą nei pareiškėjų apsisprendimas ir prisiimta padarinių rizika grąžinti atsakovui referendumo inicijavimo idėją parėmusių piliečių parašus specialiuose lapuose ginčo dieną nelaukiant 17 val.

Atsakovas, gavęs Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės surinktus ir pateiktus referendumo inicijavimo idėją parėmusių piliečių parašus specialiuose lapuose, turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą vertinti, kad referendumo inicijavimo stadija baigta esant pasibaigusiam jos terminui ir akivaizdžiai nesant surinktam 300 000 parašų minimumui. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad būtent atsakovas nepagrįstai nutraukė galimybę Grupei rinkti piliečių parašus.

Teismo posėdyje pareiškėjai nurodė, kad rinkimų teisę turintiems piliečiams buvo apsunkinta galimybė pasirašyti iniciatyvą elektroniniu būdu dėl VRK sistemos specifikos. Nors byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl parašų rinkimo galimybės apsunkinimo, tačiau, vertinant Sprendimo teisėtumą, akcentuotinos toliau dėstomos aplinkybės, kurios patvirtina šių argumentų nepagrįstumą. Pirma, byloje nepateikta jokių įrodymų, susijusių su šiais argumentais. Antra, kiek tai susiję su Sprendimo pagrįstumo vertinimu, pažymėtina, kad pareiškėjai nenurodė, kiek apytikriai parašų nebuvo surinkta dėl pareiškėjų nurodomų aplinkybių. Trečia, šie argumentai vertintini kaip hipotetinio pobūdžio. Šią išvadą lemia aplinkybė, kad net ir vertinant, jog dėl tam tikros sistemos specifikos piliečiams reikėjo du kartus „patvirtinti“ parašą, nėra pagrindo spręsti, kad jie apskritai neturėjo galimybės pasirašyti. Dėl to teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmiau minėtini pareiškėjų argumentai nesudaro pagrindo abejoti Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

Kartu pažymėtina, kad pareiškėjų abejones dėl tikrojo elektroniniu būdu pasirašiusių asmenų skaičiaus paneigia aplinkybė, kad jiems Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. R-1-552/2026 buvo suteikta galimybė realiu laiku stebėti rinkėjų pasirašymą elektroniniu būdu. Šios aplinkybės pareiškėjai nekvestionavo.

Pareiškėjai skunde taip pat suformavo argumentus, susijusius su VRK atliktais procedūriniais pažeidimais Grupei renkant piliečių parašus. Pareiškėjai, be kita ko, nurodo, kad VRK nenagrinėjo (netinkamai išnagrinėjo) pareiškėjų skundų, nepriėmė sprendimų dėl jiems aktualių prašymų, todėl negalėjo priimti Sprendimo; teikė netinkamus išaiškinimus dėl RKĮ nuostatų; neužtikrino pareiškėjų teisių tinkamai įgyvendinti piliečių referendumo iniciatyvą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai akcentuoja, kad RKĮ nenustato, jog VRK, prieš priimdama sprendimą dėl grupės išregistravimo, privalo išnagrinėti visus grupės pateiktus skundus (prašymus). Kita vertus, aptariami pareiškėjų argumentai yra susiję su VRK aktais ir veiksmais (neveikimu), galbūt atliktais piliečių parašų rinkimo etapu. Šis etapas baigėsi Akto pateikimu VRK. Su šiuo etapu susijusius klausimus, VRK veiksmus (neveikimą) Grupė galėjo kvestionuoti teisme. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjai šia teise aktyviai naudojosi – pareiškėjai buvo kreipęsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, pavyzdžiui, dėl tam tikrų RKĮ nuostatų išaiškinimo, piliečių referendumo iniciatyvinės kampanijos pratęsimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-16-821/2026, 2026 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-72-602/2026, 2026 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R-75-815/2026); dėl prieigos prie elektroninės piliečių parašų rinkimo lapo formos VRKIS (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-8-525/2026); dėl su Grupės iždininku susijusių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-87-629/2026); dėl VRK išaiškinimų, susijusių su referendumo agitacija ir politine reklama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eR-91-629/2026 ir kt.).

Taigi išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai skundus dėl galbūt nepagrįstų VRK veiksmų (neveikimo) parašų rinkimo laikotarpiu galėjo teikti ir aktyviai teikė teismams. Taip pat, kaip minėta, teisės aktai nenustatė pareigos VRK, prieš išregistruojant Grupę, nustačius, kad ji nesurinko reikiamo piliečių parašų skaičiaus referendumui paskelbti, išnagrinėti visus Grupės skundus. Tai lemia, kad su tuo susiję pareiškėjų argumentai, pagal priimtus nagrinėti skundo reikalavimus, nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytų aplinkybių ir nepaneigia pirmiau šiame sprendime padarytų išvadų.

Pareiškėjų teiginiai dėl gero administravimo principo pažeidimo, VRK šališkumo grindžiami subjektyvia pareiškėjų nuomone ir VRK atliktu ginčo situacijos vertinimu, tačiau ne byloje pateiktais įrodymais. Pirmiau šiame sprendime nurodytos išvados sudaro pagrindą atmesti aptartus pareiškėjų argumentus kaip nepagrįstus.

Dėl nurodytų priežasčių ir vadovaudamasi pirmiau išdėstytomis išvadomis teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo Sprendimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad VRK tinkamai įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes Sprendimui priimti, t. y. nustatė, kad piliečių parašų rinkimui nustatytas terminas pasibaigė, tačiau Grupė nesurinko reikiamo parašų skaičiaus – 300 000 rinkimų teisę turinčių piliečių. Todėl VRK pagrįstai pripažino, jog piliečių iniciatyvos paskelbti privalomąjį referendumą dėl Konstitucijos 23 straipsnio pakeitimo įstatymo teisė neįgyvendinta, pripažino ją nutraukta ir išregistravo Grupę. Tai konstatavus, pareiškėjų išvestiniai skundo reikalavimai dėl įpareigojimo VRK atlikti veiksmus, susijusius su šia piliečių referendumo paskelbimo iniciatyva, jos tęsimu ir su tuo susijusiais išaiškinimais, negali būti tenkinami.

Pareiškėjai teismo posėdyje suformulavo reikalavimą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir priimti papildomus pareiškėjų reikalavimus, siekiant užkirsti kelią teisinio neapibrėžtumo situacijai.

ABTĮ 81 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigus nagrinėti bylą iš esmės, baigiamosios kalbos vyksta bendra tvarka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi su šiuo pareiškėjų prašymu susijusius argumentus ir aplinkybes, nenustatė pagrindų atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškėjai šį prašymą iš esmės siejo su tuo, kad patenkinus jų skundą šioje byloje, atsirastų teisinio neapibrėžtumo situacija, kadangi nebūtų aišku, kaip (ir kokiais terminais) Grupei toliau tęsti pradėtą iniciatyvą. Tačiau šioje byloje buvo nustatyta, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, t. y. konstatuota, kad Grupė buvo pagrįstai išregistruota. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje šiai išvadai pagrįsti buvo surinkta pakankamai įrodymų, o ginčo šalys galėjo visus argumentus pateikti tiek raštu, tiek teismo posėdyje. Todėl pareiškėjų prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą netenkintinas.

Pareiškėjai taip pat prašė priimti atskirąją nutartį. ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, jog pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija pirmiau šiame sprendime konstatavo, kad VRK priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti pareiškėjų nurodytais argumentais. Akcentuotina, kad su prašymu priimti atskirąją nutartį susijęs argumentas dėl VRK teismo sprendimo nevykdymo buvo atmestas. Taip pat byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėjų nurodyta VRK darbuotoja piktavališkai įrašė nekorektišką elektroniniu būdu surinktų piliečių parašų skaičių. Dėl to prašymas priimti atskirąją nutartį netenkintinas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus ir aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad VRK tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti pareiškėjų nurodytais argumentais.

Galutinis teismo procesinis sprendimas yra priimtas ne pareiškėjų naudai, todėl jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 88 straipsnio 1 punktu, 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų Z. V., E. Č. ir G. U. skundo reikalavimus, priimtus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, atmesti. Sprendimas neskundžiamas.