Kauno apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-601-844/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05555-2025-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo PRS1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. liepos 28 d. nutarties, kuria tenkintas nuteistojo PRS1 prašymas dėl jam paskirtų bausmių subendrinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo PRS1 skundas atmestinas.

Susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, apygardos teismas nustatė, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. liepos 28 d. nutartimi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 347 straipsnyje numatyta tvarka buvo išspęstas klausimas dėl PRS1 atžvilgiu priimtų įsiteisėjusių, bet dar neįvykdytų viso šešiolikos apkaltinamųjų nuosprendžių, nurodytų šios nutarties 1.1. – 1.16. punktuose, vykdymo tvarkos nustatymo.

BPK 347 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio ar 64 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę subendrintą bausmę. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis).

Kaip teisingai nustatė ir apylinkės teismas, visos nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo PRS1 nuteistas šios nutarties nuo 1.1. punkto iki 1.16. punkto nurodytais teismų procesiniais sprendimais, padarytos jam jau atlikus dar ankstesniu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę ir iki 1.1. punkte nurodyto Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžio priėmimo. Taigi, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais PRS1 paskirtas bausmes, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio, o ne 64 straipsnio nuostatomis. Nuteistojo skunde nėra reiškiamas nesutikimas dėl bausmių bendrinimo vadovaujantis BK 63 straipsnyje numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisakoma. Iš skundo turinio matyti, kad PRS1 nesutinka tik su taikytu bausmių subendrinimo būdu ir prašo nustatyti švelnesnę galutinę subendrintą bausmę.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (2 punktas) arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1-1073/2018).

PRS1 įvykdytos nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo nuteistas nuo 1.1. punkto iki 1.16. punkto nurodytais teismų nuosprendžiais, idealios nusikalstamų veikų sutapties nesudaro. Taip pat nei už vieną iš jo padarytų nusikalstamų veikų PRS1 nebuvo paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi šiuo atveju nuteistajam skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės galėtų būti bendrinamos apėmimo būdu tik nustačius, jog jo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio Kodekso 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Teismų praktikoje, aiškinant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytą bausmių apėmimo taikymo pagrindą, pažymima, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme tais atvejais, kai jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011).

Nors PRS1 padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms (baudžiamieji nusižengimai, nesunkūs ir apysunkiai nusikaltimai), tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina įvertinti ne tik kokiai nusikalstamų veikų rūšiai ar kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, ką nurodo BK straipsnio, nustatančio atsakomybę už tą veiką, sankcija, bet ir palyginti veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-719/2020, Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-381-813/2021). Kaip matyti apylinkės teismas į tokią formuojamą teismų praktiką atsižvelgė. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad PRS1 padarė tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams pagal BK 178 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, t. y. šiomis nuteistojo padarytomis veikomis buvo kėsintasi į analogišką objektą, dėl ko jo veikos laikytinos iš esmės analogiškomis ir priskirtinos tai pačiai rūšiai ir nesiskiria pagal pavojingumą, jos darytos sistemingai. Taip pat žemesnės instancijos teismas pažymėjo, jog už baudžiamuosius nusižengimus paskirtos bausmės jau buvo bendrinamos su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimus, tad šiuo atveju taikyti bausmių apėmimą nebūtų teisinga, nes tokiu atveju vien apimant bausmes būtų įtvirtintas teisės taikymo požiūriu neteisingos galutinės bausmės nustatymas, realus dalies veikų nebaudžiamumas, juolab nei vienu nuosprendžiu bausmė nėra paskirta vien tik už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Nesutikti su tokiais apylinkės teismo argumentais ir motyvais aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo, ir konstatuoja, jog apylinkės teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais PRS1 paskirtas bausmes, teisingai taikė būtent bausmių sudėjimo, o ne apėmimo būdą.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad šiuo atveju, nenustačius pagrindo atskirais nuosprendžiais skirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu, apylinkės teismas taikė nuteistajam palankesnį dalinį (o ne visišką) bausmių sudėjimo būdą.

Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismai, taikydami dalinio bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis), prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, baudžiamasis įstatymas to nenurodo. Bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-686/2006, 2K-316/2009, 2K-21-628/2021). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamasis įstatymas nenumato kriterijų, į kuriuos atsižvelgus, parenkama bausmės dalis, bendrinant paskirtas bausmes, pasirinkus dalinį bausmių sudėjimo būdą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-578/2012, Nr. 2K-21-628/2021). BK 63 straipsnio 4 dalies nuostata numato, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Tuo tarpu BK 50 straipsnio 2 dalis numato, jog minimali laisvės atėmimo bausmės trukmė yra 3 mėnesiai, o pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą gali būti paskirta minimali penkiolikos parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – minimali dešimties parų arešto bausmė.

Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas nusprendė prie griežčiausios 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti tokias švelnesnių bausmių dalis – po 30 parų arešto, jei nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, po 3 mėnesius laisvės atėmimo, jei nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 6 mėnesių, po 4 mėnesius laisvės atėmimo, jei nuosprendžiu paskirta bausmė neviršija 8 mėnesių laisvės atėmimo, po 7 mėnesius laisvės atėmimo, jei paskirta 1 metų ar nežymiai didesnė laisvės atėmimo bausmė, ir paskyrė PRS1 galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 metams ir 10 mėnesių.

Taigi nors nuteistasis skunde aukštesniajam teismui prašo jam paskirtas bausmes bendrinti palankesniu būdu, vis tik, aukštesnysis teismas bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimo nenustatė. Skirtingais nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės, nenustačius nė vieno BK 63 straipsnio 5 dalyje numatyto pagrindo, pagrįstai nebuvo bendrintos apėmimu būdu. Žemesnės instancijos teismo prie griežčiausios iš bausmių pridėtos bausmių dalys taip pat yra proporcingos ir teisingos, atitinka padarytų nusikalstamų veikų ir nuteistojo asmenybės pavojingumą. Laikyti galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežta ar pažeidžiančia teisingumo bei proporcingumo principus taip pat nėra pagrindo. Tokiu pagrindu negali būti vien tai, kad nuteistasis pilnai pripažino kaltę dėl didžiosios dalies jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodė nuoširdžiai besigailintis. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad visas veikas PRS1 padarė veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas finansinių paskatų. Viso per trumpą laikotarpį jis įvykdė net keliasdešimt veikų, priskiriamų ne tik baudžiamiesiems nusižengimams ir nesunkiems nusikaltimams, bet ir apysunkiams nusikaltimams. Vos viena veika nutrūko pasikėsino stadijoje, o visos kitos buvo baigtos. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko taip pat matyti, kad PRS1 yra teistas ne tik 1.1 - 1.16 šios nutarties punktuose aptartais nuosprendžiais. Jo atžvilgiu anksčiau yra priimta dar vienuolika apkaltinamųjų nuosprendžių, taip pat už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Akcentuotina, jog praeities teistumai, padarytų nusikalstamų veikų pobūdis liudija, kad nuteistasis PRS1 nusikalsta ne atsitiktinai. Šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, kuris nesistengia pasitaisyti, negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, taip pat atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas. Nepaisant jam skiriamų bausmių, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmių, PRS1 ir toliau sistemingai daro nusikalstamas veikas, ignoruoja interesus tiek visuomenės, tiek ir asmenų, nukentėjusių nuo teisei priešingo elgesio.

Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje, kaip to reikalauja BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos, apylinkės teismas taip pat priėmė sprendimą į nuteistajam skundžiama nutartimi nustatytos subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmes, visiškai ar iš dalies atliktas pagal 1.1-1.16 šios nutarties punktuose paminėtus nuosprendžius, o taip pat ir šiais nuosprendžiais įskaitytus laikotarpius.

Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas nuteistajam PRS1 pagal skirtingus nuosprendžius paskirtas ir neįvykdytas bausmes subendrino tinkamai, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o teisėta ir pagrįsta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. liepos 28 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo PRS1 skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. liepos 28 d. nutartį. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.