Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 (toliau – nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu padarius baudžiamuosius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje (2 nedidelės vertės svetimo turto pagrobimai), ir nuteistas:

1) pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2025 m. spalio 26 d. 14 val. 26–29 min.) – 45 parų arešto bausme;

2) pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2025 m. spalio 26 d. 14 val. 31–34 min.) – 45 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir NUT1 paskirta subendrinta bausmė – 45 parų areštas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir NUT1 skirta galutinė 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta galutine 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL (377 Eur) bauda ir NUT1 paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir 10 MGL (377 Eur) bauda.

Į bausmės laiką NUT1 įskaityta bausmės dalis, atlikta bei įskaityta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. balandžio 8 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

NUT1 paskirtos 10 MGL (377 Eur) baudos išieškojimą nuspręsta tęsti pagal vykdomąjį raštą, išduotą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-137-448/2026.

Civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš NUT1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 469,05 Eur turinės žalos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš NUT1 nuspręsta netenkinti.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuspręsta panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata apibrėžiamos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tokia apimtimi, kokia nurodyta apeliaciniame skunde, t. y. atsižvelgiant į skunde išdėstytus nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, taip pat papildomai patikrinti, ar priimant skundžiamą nuosprendį nėra padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu neginčija teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių aplinkybių, nesutikdamas tik su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, prašo ją švelninti. Tuo tarpu nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje vykusių baigiamųjų kalbu metu ne tik palaikė nuteistojo apeliacinį skundą dėl švelnesnės bausmės skyrimo, tačiau taip pat papildomai prašė įvertinti ir skundžiamą nuosprendį dalyje dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kadangi gynėjo vertinimu, nuteistojo nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuojamos ne kaip atskiros, o kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde bei proceso dalyvių baigiamosios kalbose.

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad jis 2025 m. spalio 26 d., 14 val. 26–29 min., ir 2025 m. spalio 26 d., 14 val. 31–34 min., tyčia pagrobė jam svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, nedidelės vertės turtą. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nurodė manantis, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas. Tokį savo argumentą nuteistojo gynėjas grindė tuo, kad nusikalstamos veikos padarytos vieną dieną ir labai nedideliu laikotarpiu, veiksmai buvo nukreipti į tą patį tikslą ir juos sieja ta pati vieninga tyčia, dėl ko, gynėjo manymu, nuteistojo neteisėti veiksmai turi būti kvalifikuojami ne kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, o kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

Pažymėtina, kad BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o minėtas argumentas dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo buvo pateiktas tik baigiamųjų kalbų metu apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliaciniame skunde veikų kvalifikavimas neginčijamas. Vis dėlto, remiantis kasacinio teismo praktika, apeliacinio proceso dalyviai teismo posėdžio metu taip pat turi teisę pateikti teismui įvairių prašymų, įskaitant ir susijusius su bylos nagrinėjimo ribomis, pateikti papildomos medžiagos, baigiamosiose kalbose pateikti naujų argumentų, kurie, atsižvelgiant į jų reikšmę ir esmingumą, gali tapti svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu ir priimamam sprendimui įtakos turinčiu veiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162-303/2017, 2K-147-788/2022, 2K-234-489/2022). Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas neturi pareigos nagrinėti visus naujus pateiktus prašymus dėl bylos baigties ir tokius prašymus pagrindžiančius argumentus, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-422/2014, 2K-176-511/2021), tačiau toks naujų prašymų ir argumentų vertinimas negali būti visiškai formalus ir sukliudyti teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-788/2022, 2K-160-813/2025). Remiantis išdėstytu, spręstina, kad nuteistojo gynėjo pateikti baigiamųjų kalbų metu argumentai dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo laikytina pakankamai reikšminga aplinkybe, tikrinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Be to, kad kaip teisingai nurodė nuteistojo gynėjas, NUT1 apeliacinį skundą parengė pats, todėl gynėjo pateikti teisiniai argumentai posėdžio metu yra svarbūs bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Juo labiau, kad nustačius, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo nusikalstamas veikas, ši aplinkybė turėtų reikšmės, sprendžiant ir dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo bei pagrįstumo dalyje dėl bausmė skyrimo, dėl ko ir buvo pateiktas nuteistojo apeliacinis skundas.

BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tęstinės nusikalstamos veikos sampratos įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme neatskleidžia, todėl jos turinys atskleidžiamas teismų praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad esminis tęstinės nusikalstamos veikos požymis yra bendras sumanymas (bendra tyčia daryti nusikalstamas veikas), kuris paprastai nustatomas, kai kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-51-719/2023, 2K-3-976/2025). Įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-186-689/2020, 2K-P-51-719/2023, 2K-10-813/2025).

Sutiktina su nuteistojo gynėjo argumentais, jog nusikalstamos veikos padarytos vieną dieną, jas skiria labai nedidelis laiko tarpas, kad nuteistojo veiksmai buvo nukreipti į tą patį tikslą – pagrobti svetimą nedidelės vertės turtą. Vis dėlto, priešingai nei nurodo nuteistojo gynėjas, šiuo atveju byloje nenustatytas esminis požymis, kad nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas būtų galima kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką, o būtent – nuteistojo bendras sumanymas, t. y. bendra tyčia daryti nusikalstamas veikas.

Nuteistasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad įėjęs į parduotuvę ir pamatęs, jog joje nėra apsaugos darbuotojų, nusprendė įvykdyti vagystę, t. y. pavogti alkoholinių gėrimų, kuriuos atsinešė į automobilį ir sudėjo į bagažinę. Kadangi dar nevažiavo, nes kažkas iš kitų kartu važiavusių asmenų buvo nuėję į parduotuvę, nuteistasis tada vėl sugalvojo nueiti į parduotuvę. Įėjęs į parduotuvę, į alkoholio skyrių ir pamatęs, kad yra vienas, niekas jo nemato, jis vėl sugalvojo pavogti alkoholinius gėrimus. Taip pat nurodė, kad mintis įvykdyti vagystę jam kilo tik tuomet, kai antrą kartą atėjo į parduotuvę ir suprato, kad gali dar kartą įvykdyti vagystę (2 t., b. l. 16–17). Apklausimas pirmosios instancijos teisme, nuteistasis nurodė, kad eidamas į parduotuvę neplanavo vogti, tačiau pamatęs, kad nėra apsauginio, nusprendė pavogti (2 t., b. l. 103). Taip pat pirmosios instancijos teismui pagarsinus nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nuteistasis NUT1 patvirtino, kad pagarsinti parodymai yra teisingi (2 t., b. l. 104). Taigi, nuteistojo parodymai patvirtina, kad vykdydamas pirmąją nusikalstamą veiką, jis neturėjo susiformavusio (pradinio) sumanymo dėl antros nusikalstamos veikos vykdymo, o įvykdyti antrąją nusikalstamą veiką mintis kilo tik tuomet, kai antrą kartą atėjo į parduotuvę ir suprato, kad gali dar kartą įvykdyti vagystę, nes yra vienas ir niekas jo nemato.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų duomenų visuma patvirtina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl nuteistojo įvykdytų baudžiamųjų nusižengimų kvalifikavimo kaip dviejų atskirų nusikalstamų veikų. Todėl nuteistojo gynėjo prašymas nuteistojo nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas nuosprendis šioje dalyje paliekamas galioti pilna apimtimi.

Dėl bausmės

Kaip minėta, nuteistasis apeliaciniu skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam skirtinos bausmės, tinkamai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Remiantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keičia tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-7-648/2019).

Baudžiamajame įstatyme įtvirtina, kad už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skiriamos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės. Pirmosios instancijos teismas NUT1 už kiekvieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, skyrė po 45 parų arešto bausmes, t. y. maksimalų sankcijoje numatytą arešto bausmės dydį (BK 49 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 5 dalis).

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad padaryti du tyčiniai baigti baudžiamieji nusižengimai, kad veikos nuosavybei padarytos iš savanaudiškų paskatų, kad nuteistasis anksčiau ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, daug kartų baustas administracine tvarka, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę už analogiškas nusikalstamas veikas, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei, priešingai nei nurodė gynėjas baigiamųjų kalbų metu, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog nuteistasis nedaro išvadų bei nuolat daro analogiškas nusikalstamas veikas, sprendė, jog už baudžiamuosius nusižengimus jam turi būti skiriamos griežčiausios – maksimalios arešto bausmės. Pastarosios aplinkybės sudarė pagrįstą pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti, jog nuteistasis pasirinko gyvenimo būdą ir kelią, paremtą įstatymų nepaisymu, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi jis kartojo tas pačias klaidas ir net būdamas ankstesniais teismų procesiniais sprendimais ne kartą nuteistas tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmėmis, jis vėl darė naujas nusikalstamas veikas, nepaisė kitų asmenų turto neliečiamumo principo bei vykdė vagystes.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis realių išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro ir jo teigiama linkme nekoreguoja. Įvertintina, kad NUT1 sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis viso anksčiau buvo teistas net vienuolika kartų, iš jų net aštuonis kartus iš esmės už analogiškų veikų vykdymą, nusikalstamos veikos daromos turint neišnykusį ir įstatymo tvarka nepanaikintą teistumą, anksčiau skiriamos baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (2 t., b. l. 88–95), eilę kartų baustas administracine tvarka daugiausia už smulkių vagysčių vykdymą, nei viena paskirta nuobauda neįvykdyta (1 t., b. l. 142–161). Be to, nuteistasis, būdamas 2025 m. kovo 14 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą arešto bausmę, 2025 m. spalio 26 d. padarė šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 94). Pažymėtina ir tai, kad 2026 m. spalio 26 d. NUT1 įvykdė ir dar vieną nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, už kurį buvo nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. sausio 27 d. nuosprendžiu (2 t., b. l. 94–95). Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad švelnesnio pobūdžio bausmės (viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo) paskyrimas nuteistajam nagrinėjamu atveju neatitiktų proporcingumo reikalavimų ir teisingumo principo. Be to, aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad ir už nusikalstamas veikas paskirtų arešto bausmių dydžiai, t. y. 45 paros, lygūs maksimaliam sankcijoje numatytam arešto bausmės dydžiui, taip pat nevertintini kaip per griežti.

Nors nuteistasis nurodo, kad nebevartoja narkotikų, šiuo metu gydosi ir dalyvauja „Metadono“ programoje, tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Šiuo atveju įvertintina ir tai, kad nuteistajam ankstesniais teismų procesiniais sprendimais buvo ne kartą skirtas įpareigojimas bausmės vykdymo metu gydytis priklausomybės ligas bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (2 t., b. l. 92–94). Vis dėlto, kaip nurodė nuteistasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme, šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis įvykdė būdamas abstinencijoje nuo narkotikų (2 t., b. l. 103). Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis nebevartoja narkotinių medžiagų ir šiuo metu jau gydosi, nesant tai patvirtinančių objektyvių duomenų, vertinti kaip deklaratyvūs. Kaip ir apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistasis nori grįžti į šeimą bei padėti žmonai auginti dukrą, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), dukra gimė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 130), tačiau akivaizdu, kad šeimos turėjimas nuteistojo nesulaikė nei nuo naujų nusikalstamų veikų, nei nuo administracinių nusižengimų vykdymo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, keisti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamas veikas paskirtų bausmių rūšį ar dydį nėra pagrindo, į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta, priimant skundžiamą nuosprendį. Juo labiau, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė neatitiktų bausmės paskirties. Pažymėtina, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, todėl aptartų aplinkybių visuma, priešingai nei teigiama skunde, patvirtina pirmosios instancijos teismo nuteistajam NUT1 parinktos bausmės rūšies ir dydžio teisėtumą bei pagrįstumą. Taip pat pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas bei skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir bausmių bendrinimo klaidų nepadarė.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą bei pobūdį (nuteistasis tyčia padarė du baigtus baudžiamuosius nusižengimus, padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės), ankstesnius nuteistojo teistumus, kurie taip pat daugiausiai yra turtinio pobūdžio, nuteistojo atžvilgiu galiojančias administracines nuobaudas už administracinius nusižengimus, kurių didžioji dalis taip pat susijusi su smulkiomis vagystėmis, sprendžia, jog šiuo atveju švelnesnė bausmė, nei nuteistajam paskyrė pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia nuteistojo gynėjas, neatitiktų teisingumo bei proporcingumo reikalavimų, ja nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam NUT1 skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra teisėta ir pagrįsta, bausmę keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų

Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. liepos 28 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai priteisti 106,25 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-162-648/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-46-895/2015, 2K-24-654/2023).

BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Kadangi nuteistasis NUT1 teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, šios tarnybos koordinatoriaus sprendimu nuteistajam buvo parinktas ir Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 13 d. nutartimi paskirtas gynėjas – advokatas Vaidas Jurčikonis, kuris gynė nuteistąjį, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas, kad gynėjas nuteistajam buvo paskirtas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, taip pat kad nuteistasis yra nedirbantis bei kad nuteistasis turės atlikti skundžiamu nusprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo ir baudos bausmes, atlyginti priteistą civilinį ieškinį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam NUT1 apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą. Nepriteisti iš NUT1 valstybės naudai 140,52 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų penkiasdešimt dvejų euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. liepos 28 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.