Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentas, 2026 m. vasario 23 d. atlikdamas jo apklausą, jau buvo gavęs VSD Išvadą, taigi apklausa turėjo būti skirta surinkti visą papildomą ir reikiamą informaciją, jog kiek įmanoma būtų individualizuoti VSD Išvadoje pateikti bendro pobūdžio vertinimai, išsiaiškinta ir surinkta esminė informacija, reikalinga tinkamai įvertinti asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui. Tačiau pareiškėjas nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu VSD priimtą Išvadą dėl jo tariamai keliamos grėsmės valstybės saugumui nei prieš apklausą, nei jos metu, jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti Migracijos departamentui paaiškinimus būtent dėl VSD Išvadoje pateiktų vertinimų dar iki priimant ginčijamus atsakovo sprendimus. Apklausos metu nebuvo užduotas nė vienas klausimas, kuris būtų tiesiogiai susijęs su VSD Išvadoje pateiktais vertinimais. Migracijos departamento užduodami klausimai buvo susiję su pareiškėjo dalyvavimu paskutiniuose Baltarusijos Respublikos prezidento rinkimuose, apie jo turimas politines pažiūras, požiūrį dėl Ukrainoje vykstančio karo bei ryšių su Rusija. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentui nei apklausos būdu, nei savarankiškai nesurinkus visos reikšmingos informacijos apie pareiškėją, skundžiamuose sprendimuose yra pateikti nepagrįsti ir prieštaringi vertinimai dėl jo grėsmės valstybės saugumui.

Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento vertinimu, kad jo atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus, t. y. jog pareiškėjas nepalaiko Rusijos Federacijos karo veiksmų prieš Ukrainą bei tai, kad Krymas priklauso Ukrainai, nedaro įtakos ir nepaneigia tariamos grėsmės keliamos valstybės saugumui, remiantis asmens ilgalaikiais verslo ryšiais su Rusija ir Baltarusija. Pareiškėjo pateikti atsakymai į nurodytus klausimus leidžia spręsti, jog jis nebijo deklaruoti šių savo asmeninių pažiūrų Lietuvos Respublikos institucijoms, žinodamas ir suvokdamas, jog apie šias asmenines principines pažiūras neabejotinai taps žinoma Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms. Nurodytoms tarnyboms yra žinoma, kokie klausimai yra užduodami Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, siekiantiems gauti / pakeisti leidimus nuolat / laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl, pareiškėjui pakeitus leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, šios aplinkybės (apie pareiškėjo deklaruojamas asmenines pažiūras aukščiau nurodytais klausimais) neabejotinai taps žinomos Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms. Tačiau pareiškėjas, atlikdamas šiuos veiksmus, prisiėmė galimų neigiamų padarinių (kilmės valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybų persekiojimo / baudimo veiksmų) riziką.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentas nesupažindina užsieniečių su VSD išvadomis (įslaptintomis). Migracijos departamento darbuotojai neturi teisės išviešinti slaptos VSD išvados ar kelti klausimus iš įslaptintos VSD išvados. Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, atlieka tyrimą savo kompetencijos ribose. Apklausos tikslas buvo išsiaiškinti Migracijos departamento sprendimui priimti būtinas aplinkybes, t. y. dėl pareiškėjo socialinių / ekonominių / šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika, dėl pareiškėjo ryšių su kilmės valstybe ir su Rusija, dėl pareiškėjo politinių pažiūrų, dėl jo oponavimo Baltarusijos / Rusijos Federacijos rėžimams. Migracijos departamentas neturi pareigos vykdyti apklausas pareiškėjo norimomis temomis.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis neprivalo viešai demonstruoti savo nepritarimą Baltarusijos Respublikos vykdomai vidaus ir užsienio politikai, kadangi yra suvokiama, kokios yra galimos tokių veiksmų pasekmės, atsakovas nurodo, jog tai tik patvirtina, kad pareiškėjas nėra nelojalus Baltarusijos rėžimui ir gali pademonstruoti labilius įsitikinimus, susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms. Pareiškėjo teiginiai apie Klausimyno atsakymų traktavimą, vadovaujantis LVAT praktika, ir pareiškėjo nepriešiška pozicija Baltarusijos vykdomos politikos atžvilgiu / deklaratyvi pozicija dėl Ukrainos nesudaro pagrindo paneigti pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei.

Atsakovas akcentuoja, kad nebūtina dirbti Baltarusijos ir / ar valstybinėse įmonėse ar įstaigose, turėti tiesioginių ryšių su Baltarusijos ir / ar Rusijos valdžios institucijomis, jog užsienietis būtų pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Šiuo atveju grėsmė kildinama iš kitų pareiškėjo biografijos faktų, t. y. Rusijoje jis valdo įmonę (duomenys neskelbtini), o Baltarusijoje – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, vystydamas verslą, bendradarbiavo su Baltarusijos valstybės kontroliuojama (duomenys neskelbtini), kuriai taikomos Europos Sąjungos sankcijos; Baltarusijos viešuosiuose informacijos šaltiniuose pareiškėjas minimas iškilių Baltarusijos verslininkų sąrašuose; pareiškėjas yra susijęs ir su Baltarusijos valdžios institucijomis, nes pareiškėjo tėvas – buvęs (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, jog, VSD duomenimis, Rusija ir Baltarusija turi interesų naudotis ilgamečių verslo ryšių šiose valstybėse turinčiais ir verslą Lietuvoje vystančiais asmenimis, siekdamos įgyvendinti savo interesus, neatitinkančius Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, didinti įtaką, vykdyti lobistinę veiklą ar rinkti informaciją apie strategiškai svarbią infrastruktūrą ir projektus. Rusijos ir Baltarusijos režimų subjektai labiausiai pasitiki asmenimis, su kuriais yra užmezgę ilgamečius, lojalumu grįstus ryšius. Neatmestina galimybė, kad tokios įmonės ir verslininkai išnaudojami priešiškų šalių žvalgybų veiklos priedangai. Beveik neabejotina, kad pareiškėjo tėvas turėjo glaudžių ryšių su Baltarusijos režimu ir atstovavo jo interesams. Pareiškėjo tėvo ryšiai Baltarusijos valdžios institucijose sudaro palankias aplinkybes Baltarusijos režimui pasitelkti asmens buvimą ir vykdomą veiklą Lietuvoje įgyvendinti prieš Lietuvą nukreiptus interesus. VSD turimais duomenis, pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, tai kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. Nepaisant to, kad pareiškėjo tiesioginiai ryšiai su Baltarusijos ir Rusijos tarnybomis nenustatyti, tai nereiškia, jog pareiškėjas nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui. Grėsmė pagrįsta, pareiškėjas nepateikė grėsmę paneigiančių ar panaikinančių duomenų.

VSD nuomone, ginčijami Migracijos departamento sprendimai priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti, įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir jo ryšius, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus.

VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvoje dėl jo turėtų nacionalinio saugumo interesų neatitinkančių ryšių ir vykdytos veiklos kelia grėsmę valstybės saugumui. Labai tikėtina, kad Lietuvai priešiškų valstybių režimai ir jų žvalgybos tarnybos prireikus siektų pasinaudoti pareiškėjo ryšiais ir galimybe veikti Lietuvoje prieš Lietuvą nukreiptai veiklai vykdyti. Pareiškėjas turi verslo ryšių Rusijoje ir Baltarusijoje, vystydamas verslą, jis bendradarbiavo su Baltarusijos valstybės kontroliuojama (duomenys neskelbtini), kuriai taikomos Europos Sąjungos sankcijos. Baltarusijos viešuosiuose informacijos šaltiniuose pareiškėjas minimas iškilių Baltarusijos verslininkų sąrašuose, yra susiję ir su Baltarusijos valdžios institucijomis. Pareiškėjo tėvas yra buvęs (duomenys neskelbtini). Beveik neabejotina, kad pareiškėjo tėvas turėjo glaudžių ryšių su Baltarusijos režimu ir atstovavo jo interesams. Pareiškėjo tėvo ryšiai Baltarusijos valdžios institucijose sudaro palankias aplinkybes Baltarusijos režimui pasitelkti pareiškėjo buvimą ir vykdomą veiklą Lietuvoje įgyvendinti prieš Lietuvą nukreiptus interesus.

VSD nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog VSD vertinimas yra nepagrįstas, yra spekuliatyvaus ir hipotetinio pobūdžio. Teigė, kad apie pareiškėją yra surinkta pakankamai informacijos, leidžiančios teigti apie jo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pažymėjo, kad VSD Išvada grindžiama ir įslaptinta informacija, detalizuojančia, sukonkretinančia ir papildančia neįslaptintus duomenis. VSD Išvadoje yra atskleisti esminiai duomenys, kuriais remiantis padarytos išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pastebėjo, kad įslaptintos informacijos naudojimas tiek administracinės procedūros, tiek administracinio teisminio nagrinėjimo metu nėra draudžiamas: įslaptinti duomenys gali būti pripažinti leistinais įrodymais ir privalo būti vertinami, jeigu jie nėra vieninteliai įrodymai byloje (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas).

VSD teigimu, tiek VSD, tiek Migracijos departamentas atliko išsamų, kompleksinį, faktinėmis aplinkybėmis grįstą pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad VSD Išvada ar Migracijos departamento sprendimai yra neindividualizuoti. VSD Išvada yra individualizuota, skirta įvertinti konkrečią pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su VSD Išvados ar Migracijos departamento Sprendimų turiniu ir juose pateiktais pareiškėjo vertinimais, nereiškia, jog VSD Išvada ir ginčijami atsakovo sprendimai yra nepagrįsti.

Akcentavo, kad dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, iki tol, kol tokia grėsmė yra reali, Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti ar pratęsti (pakeisti) leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, nes tokie asmenys turi reikšmės Lietuvos politiniame ir visuomeniniame gyvenime dėl leidimo nuolat gyventi suteikiamų teisių ir privilegijų.

VSD nesutiko ir su pareiškėjo argumentais, jog VSD nenurodo, kad turi konkrečių duomenų ar informacijos, jog pareiškėjas buvo, šiuo metu yra ar neabejotinai ateityje bus išnaudojamas kurti priešiškų šalių žvalgybų veiklos priedangą. Remdamasis LVAT praktika, VSD nurodė, kad, Migracijos departamentui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje, nebūtina konstatuoti konkrečių užsieniečio neteisėtų veiksmų. Tokiais Migracijos departamento sprendimais asmeniui nėra taikomos kokios nors sankcijos, jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką. Atsisakymas išduoti leidimą gyventi, leidimo panaikinimas užsieniečiui, vizos neišdavimas negali būti prilyginami asmens nubaudimui baudžiamosios teisės prasme, atitinkamai taikant baudžiamosios teisės nuostatas ir principus. Jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie asmens atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galbūt atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl visiškai kitokio pobūdžio teisinių pasekmių – baudžiamosios atsakomybės taikymo. Aplinkybė, kad pareiškėjui anksčiau buvo pakeistas leidimas nuolat gyventi, neatima iš VSD teisės vėliau įvertinti reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui.

Nors pareiškėjas teigia, kad nepritaria ir nepalaiko Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje, taip pat turi aiškią poziciją dėl Krymo teisėto priklausymo Ukrainai, tai yra aiškiai deklaravęs pildydamas Migracijos departamento jam pateiktą Klausimyną, VSD nuomone, byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų akivaizdų pareiškėjo priešiškumą Baltarusijos Respublikos / Rusijos Federacijos santvarkai, veikimą prieš tokią politiką. Priešingai, nustatyta, jog pareiškėjas turi verslo ryšių tiek Rusijos Federacijoje, tiek Baltarusijos Respublikoje, vystydamas verslo ryšius, bendradarbiavo su Baltarusijos valstybės kontroliuojama (duomenys neskelbtini), kuriai taikomos Europos Sąjungos sankcijos. Pareiškėjo periodiškas vykimas į Baltarusijos Respubliką (nepriklausomai nuo deklaruojamų tikslų) kelia papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus ir (ar) atnaujinti kontaktus su pareiškėju.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2014 m. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. spalio 26 d. yra (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas, nuo 2015 m. gegužės 6 d. yra šios bendrovės generalinis direktorius. Pareiškėjas taip pat vadovauja (duomenys neskelbtini), šios bendrovės akcijos jam nepriklauso. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prekiauja druska, kuri naudojama kelių barstymui Lietuvos Respublikoje.

Dėl teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Sprendimo 2 panaikinimo netenkintas, pareiškėjas teigia, kad ši sprendimo dalis neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 1–2 dalių ir 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų, priimta, nukrypstant nuo LVAT ir ESTT praktikos, suformuotos panašiose bylose.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tiek Sprendimas 1, tiek ir Sprendimas 2 buvo grindžiami iš esmės analogiškais atsakovo motyvais ir ta pačia VSD Išvada, todėl ir pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundo argumentai buvo nurodyti bendrai ir skirti pagrįsti Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 panaikinimo pagrindus. Todėl apeliaciniame skunde pateikiami motyvai ir teisiniai argumentai yra skirti pagrįsti Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 neteisėtumą bei teismo padarytų išvadų dėl šių sprendimų nepagrįstumą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nei VSD, nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas neįsigilino į faktines aplinkybes, tinkamai neišsiaiškino ir neištyrė jų, todėl padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas dėl nurodytų aplinkybių teisinio vertinimo.

Tiek VSD, tiek Migracijos departamentui buvo ir yra žinoma, kad pareiškėjo valdoma Lietuvos Respublikos įmonė (duomenys neskelbtini), UAB bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) iki prasidedant Rusijos Federacijos karinei agresijai prieš Ukrainą, o, kai (duomenys neskelbtini) buvo pritaikytos sankcijos, visi verslo ryšiai ir santykiai buvo nedelsiant nutraukti. Pareiškėjas informavo apie tai Migracijos departamentą iki ginčijamų sprendimų priėmimo ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas neatsižvelgė į tai. Nei VSD Išvadoje, nei Migracijos departamento priimtuose sprendimuose nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas asmeniškai ir / ar jo valdoma Lietuvos Respublikoje registruota bendrovė būtų pažeidę (duomenys neskelbtini)taikomas sankcijas, būtų bandę apeiti jas ar būtų atlikę kokius nors kitus su tuo susijusius pažeidimus. Visi verslo ryšiai su šia Baltarusijos bendrove yra nutraukti, į bylą nebuvo pateikta kitokių įrodymų. Todėl teismo sprendimo argumentai, jog pareiškėjo veiksmai objektyviai kelia riziką valstybės ekonominiam, politiniam ir strateginiam saugumui, neturi jokio faktinio pagrindo.

Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai darė prielaidą apie priklausomybės atsiradimą, nors jokie konkretūs duomenys apie pareiškėjo finansinį ar kitokį pažeidžiamumą, spaudimą ar santykius su valstybės institucijomis byloje nenustatyti. Tokiu būdu teisėta ekonominė veikla buvo nepagrįstai prilyginta saugumo rizikos įrodymui, o tai neatitinka nei teisės normų, nei teismų praktikoje suformuotų įrodinėjimo standartų.

Pareiškėjas akcentuoja, kad, VSD rengiant Išvadą, buvo žinoma, jog Baltarusijoje gyvena pareiškėjo šeima, pensinio amžiaus tėvas, ten jis vadovauja kitoms bendrovėms, tarp Lietuvos ir Baltarusijos pareiškėjas keliauja jau 25 metus. Tačiau tik pastaruoju metu VSD nusprendė šias aplinkybes įvertinti kaip papildomą riziką ir palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD neturėjo pagrindo teigti apie papildomos rizikos ir palankių sąlygų atsiradimą, kai jokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės nėra pasikeitusios. VSD turėjo pateikti konkrečius duomenis ir informaciją, jog Baltarusijos žvalgybos tarnybos bandė arba bando užmegzti kontaktus su pareiškėju ir yra tai patvirtinantys duomenys ir informacija. Nepateikus tokių duomenų ir informacijos, teismas turėjo konstatuoti, jog yra kalbama apie hipotetines ir teorines situacijas, kurios neturi jokio pagrindo materializuotis.

Pareiškėjas nepagrįstu laiko teismo argumentą, jog galimybė laisvai išvykti iš Baltarusijos patvirtina jo lojalumą režimui – toks vertinimas grindžiamas vien prielaidomis apie užsienio valstybės institucijų elgesį, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir faktiškai suponuoja reikalavimą asmeniui aktyviai ir viešai demonstruoti nelojalumą režimui, nors tokie veiksmai gali sukelti realias neigiamas pasekmes jam ar jo šeimos nariams. Lietuvos Respublikos teisė nenumato pareigos užsieniečiui viešai oponuoti savo kilmės valstybės režimui kaip sąlygos teisėtai gyventi šalyje. Aplinkybė, kad jis dalį laiko gyvena Baltarusijoje ar kad jo šeima gyvena šioje valstybėje, yra faktai, kurie patys savaime negali būti vertinami kaip grėsmę valstybės saugumui pagrindžiantys veiksniai ir jokiu būdu negali būti vertinami kaip lojalumo režimui įrodymas. Taip pat teismas nepagrįstai dalį jo integracijos aspektų pavertė nacionalinio saugumo vertinimo kriterijais. Teismas, konstatuodamas jo lojalumą Baltarusijai, nenurodė jokių konkrečių jo veiksmų, patvirtinančių veikimą šios valstybės interesais, bendradarbiavimą su jos institucijomis ar kitokį aktyvų įsitraukimą į režimo palaikymą. Todėl „lojalumo“ sąvoka buvo nepagrįstai išplėsta.

Atsakovo vertinimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad grėsmės valstybei atsiradimo faktas nėra išskirtinai susietas su tiesioginiais Baltarusijos ar Rusijos valstybės institucijų ryšiais. Nebūtina dirbti Baltarusijos ir / ar valstybinėse įmonėse ar įstaigose, turėti tiesioginių ryšių su Baltarusijos ir / ar Rusijos valdžios institucijomis, kad užsienietis būtų pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, jog pareiškėjas nebuvo supažindintas su VSD Išvada, nes jis neturi tokios teisės. Akcentuoja, kad Migracijos departamentas taip pat neturi kompetencijos tikrinti VSD išvadų teisėtumą ir pagrįstumą, išviešinti slaptą VSD Išvadą. Pareiškėjas nepaneigė VSD nurodytų aplinkybių, nepateikė grėsmę šalinančių duomenų.

Pažymi, kad Migracijos departamento vertinimas ginčijamuose sprendimuose atitinka LVAT ir ESTT praktiką. VSD, kaip kompetentinga institucija, konstatavo grėsmę, Migracijos departamentas ištyrė aplinkybes savo kompetencijos ribose ir nustatė pareiškėjo ryšius su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija, taip pat nustatė, kad pareiškėjo ekonominiai interesai Lietuvoje nėra laikomi svarbesniais nei Lietuvos Respublikos saugumas.

Pareiškėjo ryšiai su Baltarusija / Rusija paneigiami per aplinkybių visumą, tačiau grėsmę paneigiančiomis aplinkybėmis galėtų būti, pvz., vienareikšmiškas prieštaravimas režimui, pasitraukiant iš šalies / vykdant aktyvią opozicinę veiklą, verslo atitraukimas iš karą vykdančios šalies, ryšių su šalimis agresorėmis nutraukimas ir t. t. Pareiškėjo negebėjimas įrodinėti aplinkybių, paneigiančių VSD Išvadoje ir Migracijos departamento sprendime nurodytas aplinkybes, nereiškia, kad grėsmės bylose pasikeičia įrodinėjimo pareiga.

Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo vertinimu dėl paramos Ukrainai neteikimo, atsakovas pažymėjo, kad nors tokio vertinimo kriterijus įstatymuose nėra nustatytas, tačiau aplinkybė, jog pareiškėjo verslas ženkliai remia Ukrainą, galėtų būti pagrindas kvestionuoti pareiškėjo lojalumą Baltarusijos režimui ir įrodymas, kad nepritarimas karui nėra tik deklaratyvus, o asmuo realiai palaiko Ukrainos gynybos veiksmus. Pareiškėjas pats nurodė, kad neremia Ukrainos, nes neturi tokios galimybės, gyvendamas Baltarusijoje. Teismas pagrįstai nurodė, kad teiginiai, jog pareiškėjas neturi galimybės remti Ukrainą, yra deklaratyvūs, nes pareiškėjas gali remti Ukrainą verslo Lietuvoje pagalba.

Atsakovo nuomone, teismas, išskyrus Migracijos departamento apeliacinio skundo apimtį, teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Atsakovas akcentuoja, kad UTPĮ 54 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog užsienietis nepraranda teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, kad jo turimo leidimo nuolat gyventi galiojimo laikas yra pasibaigęs. Pažymi, kad ilgalaikio gyventojo Europos Sąjungoje statusas gali būti panaikintas tik panaikinus leidimą nuolat gyventi. Šiuo atveju susidarė faktinės aplinkybės, kad, nepaisant leidimo nuolat gyventi galiojimo pasibaigimo, yra pagrindas panaikinti užsieniečio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir ilgalaikio gyventojo Europos Sąjungoje statusą, tai pripažinta sprendime, teismui nustačius, jog grėsmė valstybės saugumui nustatyta pagrįstai.

VSD nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir teigia, jog jis yra nepagrįstas. Pareiškėjas nepateikia argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas aplinkybes.

Migracijos departamentas vertino ne tik VSD pateiktus duomenis ir išvadas, bet ir pareiškėjo individualią situaciją. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas turi verslo ryšius ir nekilnojamąjį turtą tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje, reguliariai ten keliauja. Vystydamas verslą, jis bendradarbiavo su Baltarusijos valstybės kontroliuojama įmone (duomenys neskelbtini), kuriai taikomos Europos Sąjungos sankcijos. Pareiškėjas negyvena Lietuvoje nepertraukiamai, praleidžia didžiąją laiko dalį Baltarusijoje, kurioje gyvena jo tėvas, sutuoktinė ir vaikai, pareiškėjas neturi kitų artimųjų Lietuvoje. Taigi byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad Lietuvoje pareiškėjas plėtotų socialinius, visuomeninius ar kultūrinius ryšius, siektų pilietybės įgijimo, o surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nėra pasiekęs aukšto integracijos lygio Lietuvos Respublikoje. Visos šios aplinkybės pagrindžia išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Nuosekliai įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas pagrįstai sprendė, jog surinktų duomenų visuma leidžia teigti, kad ginčijami sprendimai priimti pagrįstai.

Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Atsakovas konstatavo, kad apklausos metu pareiškėjas atsakinėjo į klausimus apie politiką neišsamiai, paviršutiniškai, vengdamas konkrečių atsakymų. VSD vertinimu, pareiškėjo turima ir vykdoma veikla iš esmės savaime paneigia jo tariamą priešiškumą Baltarusijos režimui. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas išreiškė pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu, pildydamas jam pateiktą Klausimyną, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo sprendimus neteisėtais.

VSD nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jis nebuvo supažindintas su neįslaptintoje VSD Išvados dalyje esančiu vertinimu, jam nebuvo užduoti su šiomis aplinkybėmis susiję klausimai, todėl atsakovas neįvertino visų pareiškėjo paaiškinimų, galinčių paneigti ar patikslinti VSD daromas prielaidas. VSD pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme pareiškėjui buvo galimybė susipažinti su išsamiais (tiek atsakovo, tiek VSD) sprendimais. Pareiškėjas turėjo teisę patikslinti skundo reikalavimus, teikti papildomus paaiškinimus, taip pat teikti visus argumentus posėdžio metu. Iš byloje susiklosčiusios faktinės situacijos galima teigti, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė papildomai pasisakyti dėl VSD Išvados, o iš pateiktų procesinių dokumentų matyti, jog sprendimų motyvai jam buvo žinomi ir suprantami.

Atsakovas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, pažymi, kad Sprendimu 1 buvo ne tik panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, bet ir ilgalaikio gyventojo Europos Sąjungoje statusas, tačiau teismas nepasisakė dėl Sprendimu 1 panaikinto ilgalaikio gyventojo Europos Sąjungoje statuso.

UTPĮ 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Pagal UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. UTPĮ 54 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis nepraranda teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tik dėl to, kad jo turimo leidimo nuolat gyventi galiojimo laikas yra pasibaigęs. Pagal UTPĮ 56 straipsnio 1 punktą, leidimas nuolat gyventi yra negaliojantis, kai pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas.