Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija) dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ reikalavimo subrogacijos pagrindu priteisti iš atsakovo Savivaldybės 14 086,77 Eur turtinės žalos dėl ant transporto priemonių nuvirtusio medžio atlyginimą ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagrįstumo (CK 6.271 ir 6.1015 str.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo sudaręs Transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartis (kasko), kuriomis bylai aktualiu laikotarpiu (2023 m. spalio 8 d. Įvykio metu) Automobilis 1 ir Automobilis 2 buvo apdrausti nuo draudimo sutartyje numatytų rizikų. Apie Įvykį pranešta policijai, numeriu 0123000606795 registruotas pranešimas, kad 2023 m. spalio 8 d. Totorių g. 25, Vilnius, Krašto apsaugos ministerijos aikštelėje ant dviejų automobilių, tarp jų ir ant automobilio Jaguar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvirto medis. Įvykio metu buvo apgadinti abu Automobiliai. Pareiškėjui, išdavusiam šių transporto priemonių draudimo sutartis, kilo pareiga atlyginti Įvykio metu padarytą žalą, kurios bendra suma sudaro 14 086,77 Eur (10 256,00 Eur draudimo išmoka išmokėta įvertinus Automobilio Nr. 1 vertę; 3 830,77 Eur draudimo išmoka išmokėta atlyginant žalą, padarytą Automobiliui Nr. 2).

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1333-624/2018).

CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Viešojo administravimo subjekto (jo darbuotojų) kaltė nėra viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1354-442/2018, 2020 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-725-1062/2020).

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ginčo šalys nesutinka pirmiausiai dėl to, ar atsakovas yra atsakingas už žalą, kuri atsirado 2023 m. spalio 8 d. Totorių g. 25, Vilniuje, esančioje Krašto apsaugos ministerijos automobilių stovėjimo aikštelėje ant Automobilių užvirtus medžiui. Pareiškėjas teigia, kad ginčo atveju atsakovas nevykdė tinkamos savivaldybės teritorijoje esančių želdinių priežiūros, ir tokie jo veiksmai (neveikimas) laikytini neteisėtais CK 6.246 straipsnio prasme. Atsakovo teigimu, savivaldybė nėra atsakinga už kilusią žalą, pareiškėjas nenurodė tikslios medžio augimo vietos, tik šabloniškai pažymėjo, jog ant Automobilio1 ir Automobilio2, stovinčių adresu Totorių g. 25, Vilnius, nuvirto medis, augęs adresu Daukanto a. 3, Vilnius, nėra eismo įvykio schemos, Automobilio1 nuotraukų iš eismo įvykio, paties medžio ar medžių fotofiksacijos, neidentifikuotas įvykio laikas, nurodoma teritorija/žemės sklypas 1997 m. liepos 11 d. panaudos sutartimi Nr. K01/97-13465 yra perduotas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą ir Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnį viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsauga, priežiūra ir tvarkymas, būklės stebėsena, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo organizavimas ir (ar) vykdymas, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimas ir apskaita. Želdynų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d.) 5 straipsnyje išvardintos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje, pavyzdžiui, savivaldybės organizuoja ir (ar) vykdo savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, būklės stebėseną, želdynų kūrimą ir želdinių veisimą (2 dalies 3 punktas); atlieka želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo, želdynų ir želdinių inventorizavimo darbų priežiūrą (2 dalies 6 punktas). Želdynų įstatymo 15 straipsnis reglamentuoja želdynų ir želdinių inventorizavimą. Inventorizavimo tikslas – surinkti, apibendrinti ir šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka viešinti duomenis apie želdynų ir želdinių rūšinę sudėtį, plotus, želdinių parametrus, būklę, sudaryti sąlygas šiuos duomenis naudoti planuojant ir projektuojant želdynus, planuojant želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, vertinant želdynų plotų atitiktį teisės aktuose nustatytoms želdynų normoms ir nustatant želdynų ir želdinių būklės pokytį (1 dalis); želdynai ir želdiniai inventorizuojami visoje savivaldybės teritorijoje, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą. Želdynai ir želdiniai inventorizuojami surenkant pagrindinius duomenis (želdinio rūšį, želdyno rūšinę sudėtį, plotą) apie neurbanizuotoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, žaliųjų jungčių želdinius, privačioje žemėje esančius želdynus ir želdinius ir išsamius duomenis (be pagrindinių duomenų, surenkami duomenys apie želdinių kiekį, amžių, aukštį, skersmenį, būklę, tvarkymo priemones) (3 dalis); Želdynų ir želdinių inventorizavimas atliekamas reguliariai, siekiant, kad savivaldybių vykdomųjų institucijų tvarkomi duomenys apie neurbanizuotoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, žaliųjų jungčių želdinius, privačioje žemėje esančius želdynus ir želdinius būtų ne senesni kaip 10 metų, o duomenys apie viešųjų atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, viešųjų ir konfesinių kapinių, kelių, gatvių želdinius, kitus miestų, miestelių ir kaimo gyvenamųjų vietovių viešuosius želdynus ir želdinius būtų ne senesni kaip 5 metų (5 dalis). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles tvirtina aplinkos ministras. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintų Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 13 d. iki 2024 m. spalio 30 d.) 2 punkte nustatyta, kad želdynų ir želdinių inventorizavimo tikslas – įvertinti želdynų ir želdinių kiekybinę ir kokybinę būklę, numatyti jų apsaugos, naudojimo ir atkūrimo priemones, sukurti želdinių apskaitos duomenų bazę. Pagal šių taisyklių 3 punktą želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas 10 (dešimt) metų.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog šiuo atveju nėra aiški įvykio vieta. Byloje iš esmės nebuvo kilęs ginčas dėl Įvykio vietos, kadangi atsakydamas į pareiškėjo pretenziją atsakovas pats nurodė, kad ant Automobilių nukrito sklype, esančiame Daukanto g. 3, Vilniuje augęs medis. Kanceliarija (tiek atsiliepime teismui, tiek atstovė teismo posėdžio metu) pavirtino, jog ant Automobilių nukritęs medis augo būtent Lietuvos Respublikos Prezidentūros kieme esančiame parke, prie tvoros, besiribojančios su Krašto apsaugos ministerijos automobilių stovėjimo aikštele, esančia Totorių g. 25, Vilniuje, kurioje ir buvo fiksuotas įvykis. Vilniaus AVPK rašte dėl Įvykio nurodoma, jog 2023 m. spalio 8 d. Totorių g. 25, Vilnius, Krašto apsaugos ministerijos aikštelėje ant dviejų automobilių, tarp jų ir ant automobilio Jaguar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvirto medis, savininkai informuoti, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos brigada medį nuo automobilių patraukė. Pareiškėjo pateiktose nuotraukose matomi prie tvoros greta vienas kito stovintys Automobiliai uždengti ant jų užkritusiomis šakomis, matomi už tvoros augantys brandūs medžiai, du iš jų su nulaužtomis kamienų dalimis. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad, šiuo atveju, nenustatyta Automobilių apgadinimo vieta, yra nepagrįsta.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis nustatyta, kad, parkas, esantis S. Daukanto a. 3, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, nuo 2024 m. sausio 31 d. žemės sklypą patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybė (iki 2024 m. sausio 31 d. jį valdė NŽT). Žemės sklypas Panaudos sutartimi yra perduotas Kanceliarijai, tačiau jokie išimtiniai įsipareigojimai dėl želdinių priežiūros joje nėra numatyti. Vadovaujantis Panaudos sutarties 8.2 papunkčiu sklype esančių želdinių priežiūra ir tvarkymas vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Būtent savivaldybė yra atsakinga už šioje teritorijoje esančių želdinių, įskaitant ir minimų medžių, priežiūrą ir apsaugą.

Atsižvelgiant į 44 punkte aptartą teisinį reglamentavimą, pažymėtina, kad atsakovė privalo užtikrinti šios savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą, tvarkymą, vykdyti jų būklės stebėseną, t. y. iš esmės užtikrinti, kad jos teritorijoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, inter alia (be kita ko) siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012; 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-362-438/2015; 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2179-662/2020). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, savivaldybės deliktinei atsakomybei atsirasti pakanka konstatuoti, kad nebuvo tinkamai įgyvendinama bendro pobūdžio pareiga, kildinama iš atsakingo valdymo imperatyvų, taikant specialias priemones želdynų ir želdinių priežiūrai (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-620-415/2023).

Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo argumentus, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, pažymi, kad jog savivaldybė, taikydama nurodytą teisinį reglamentavimą, deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindų ir sąlygų vertinimo kontekste privalo imtis tokių veiksmų, kad būtų užtikrintas asmenų ir turto saugumas. Kokie tai veiksmai, koks yra nurodytos pareigos įgyvendinimo modelis, nėra reikšminga vertinant vienos iš sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti – konstatuojant neteisėtus veiksmus (veikimą arba neveikimą), egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020; 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-898-821/2023; kt.). Tai, kad Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių 3 punkte nustatyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų ir aplinkybė, kad savivaldybė šios inventorizavimo tvarkos laikosi kiek leidžia objektyvios aplinkybės, t. y. tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai, patvirtina tik tai, kad galimai laikomasi bendrųjų reikalavimų, taikomų želdynų ir želdinių priežiūrai. Pažymėtina, kad savivaldybė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų apie ginčo vietos želdynų ir želdinių inventorizavimą. Atsakovo argumentai, jog pareiškėjas neįrodė, kad medis buvo prižiūrėtas netinkamai, teisiškai nėra reikšmingi, nes, kaip nurodyta aptartame teisiniame reguliavime, savivaldybei tenka pareiga užtikrinti valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, būklės nustatymą ir jos stebėseną, nepriklausomai nuo pranešimo apie galimai avarinį medį gavimo (negavimo) fakto. Be to, iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų, kuriose matyti medžio kamiene parudavusi mediena, galima spręsti, kad medžio būklė nebuvo tinkamai įvertinta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Automobilius apgadinęs medis augo valstybinėje žemėje, daro išvadą, kad atsakovas, būdamas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdymų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, būklės nustatymą ir jos stebėseną, organizuodamas želdinių ir želdynų priežiūrą ir tvarkymą, privalėjo užtikrinti, kad valstybinėje žemėje augantis medis, nekeltų grėsmės asmenų turtui. Neįvykdęs šios pareigos pažeidė Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje numatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Dėl savivaldybės neveikimo taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. netinkamos medžio priežiūros, nulūžęs medis nukrito ant Automobilių ir juos apgadino, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir būtent šie atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo priežastis žalai atsirasti.

Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo atsiliepimo argumentai, kad pareiškėjas neįrodė dėl Įvykio Automobiliams padarytos žalos dydžio. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą. Žalos administravimo metu buvo nustatyta, kad Automobilio1 remontas netikslingas – remonto išlaidos viršija 75 procentus turto rinkos vertės. Byloje pateikta 2024 m. vasario 28 d. Išvada apie transporto priemonės (vidutinę) vertę taikant lyginamosios vertės metodą, iš kurios matyti, jog Automobilio 1 rinkos vertė 19 000 Eur. Pareiškėjas 10 256,00 Eur draudimo išmoką apskaičiavo išskaičiavęs aukciono metu pasiūlytą 8 744 Eur sumą. Byloje taip pat pateikta 2023 m. spalio 11 d. žalos sąmata Nr. 23/270-235, iš kurios matyti, kad Automobilio 2 remonto kaina (įvertinus išskaitymus už dalių būklės pagerinimus) yra 3 830,77 Eur. Kaip matyti, sąmata Nr. 23/270-235 sudaryta naudojant „Audatex“ sistemą. Ši sistema teisės aktais pripažįstama kaip viena iš naudotinų transporto priemonių vertinime (Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101, 4 p.).

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nėra duomenų, kokia Automobilių techninė būklė buvo iki įvykio, todėl yra sunku objektyviai nustatyti patirtos žalos dydį, tačiau nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teismui abejoti pateiktoje 2024 m. vasario 28 d. Išvadoje apie transporto priemonės (vidutinę) vertę bei 2023 m. spalio 11 d. žalos sąmatoje Nr. 23/270-235 nurodytų nuostolių apskaičiavimo nepatikimumu. Pareiškėjas taip pat pateikė nuketėjusių asmenų pranešimus apie Įvykį su išvardintais Automobilių apgadinimais, nuotraukas, kuriose Automobiliai matyti įvykio vietoje, taip pat nuotraukas darytas fiksuojant žalą, kuriose jie fiksuoti iš įvairių pusių, taip pat priartinti Automobilių elementai. Taigi iš pareiškėjo į bylą pateiktų nuotraukų matyti nulūžusio medžio šakos padaryti Automobilio 1 ir Automobilio 2 apgadinimai ir jų mastas. Įrodymų naštos pasiskirstymo aspektu taip pat pažymėtina, kad pareiga įrodyti patirtus nuostolius teko pareiškėjui, ir iš esmės šią pareigą byloje jis atliko. Tuo tarpu, siekdamas juos paneigti, atsakovas turėjo teikti priešingus įrodymus, tačiau, išskyrus savo samprotavimus dėl automobilių apgadinimų ir būtinumo juos šalinti, kitų duomenų, kurie galėtų paneigti Išvadoje ir sąmatoje Nr. 23/270-235 pateiktus paskaičiavimus dėl nuostolių dydžio, į bylą nepateikė. Taigi pripažintina, jog pareiškėjas įrodė padarytos žalos faktą ir dydį.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 patvirtintų Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių (redakcija, galiojus nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2024 m. lapkričio 5 d.) 1.1, 1.2, 1.4, 1.9 papunkčius prie stichinių meteorologinių reiškinių priskiriama: labai smarkus vėjas, kurio greitis siekia 28–32 m/s.

Byloje nustatyta, kad apie apgadintą Automobilį 1 savininkui buvo pranešta 13 val., todėl Įvykis buvo pirmoje dienos pusėje. Kaip matyti iš Pažymos apie hidrometeorologines sąlygas, tuo metu didžiausias vėjo greitis buvo nuo 12 iki 18 m/s, taigi Įvykio metu vėjo rodikliai nesiekė stichinio meteorologinio reiškinio rodiklių, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 patvirtintus Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklius. Todėl oro sąlygos negali būti vertinamos kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio lūžimą, ir nėra pagrindo pripažinti, kad medis nulūžo dėl nenugalimos jėgos force majeure aplinkybių.

Byloje nėra duomenų, kad Įvykio dieną, buvęs vėjas siekė tokį stiprumą, jog gyventojai naudojant Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą būtų įspėti apie jiems ar jų turtui gresiantį pavojų. Todėl taip pat nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamos bylos atveju egzistuoja didelis pareiškėjo neatsargumas, kadangi Automobilių savininkai, žinodami apie vis stiprėjančius vėjo gūsius, automobilius pastatė automobilių aikštelėje, prie tvoros, besiribojančios su parku, kuriame augo medžiai, taip prisiimdami riziką.

Atsakovas prašo, atsižvelgiant į žalos kilimo aplinkybes, mažinti žalos dydį vienu trečdaliu. Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydama mažinti žalos dydį, iš esmės nurodo tik administracines bylas, kuriose buvo mažintas žalos dydis, tačiau konkrečių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenurodo, todėl teismas neturi pagrindo nukrypti nuo Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje yra nustatytos visos sąlygos Savivaldybės atsakomybei kilti: 1) Savivaldybė nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti tinkamą jos teritorijoje augusio medžio būklę, nors tokią pareigą turėjo, t. y. nustatyti neteisėti veiksmai (neveikimas); 2) pareiškėjas, išmokėjęs Automobilių savininkams, ant kurių transporto priemonių užvirto ginčo medis, draudimo išmoką, patyrė turtinę žalą; 3) tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos yra priežastinis ryšys, t. y. dėl savivaldybės neveikimo taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. netinkamos medžio priežiūros, nulūžęs medis nukrito ant Automobilių ir juos apgadino, buvo patirtos išlaidos, dėl to pareiškėjas Automobilių savininkams turėjo išmokėti draudimo išmokas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, kas lėmė neteisingą bylos išsprendimą (ABTĮ 146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, priteisiant pareiškėjui 14 086,77 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą patenkinti. Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ skundą patenkinti. Priteisti pareiškėjui akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 14 086,77 Eur (keturiolika tūkstančių aštuoniasdešimt šešis eurus ir 77 centus) žalos atlyginimo bei 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimas neskundžiamas.