- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-11
- Bylos Nr.
- eA-1333-624/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03194-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- R. S.
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo ERGO Insurance SE veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo ERGO Insurance SE veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. S., dėl žalos atlyginimo ir metinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas ERGO Insurance SE veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ir pareiškėjas, ERGO Insurance SE) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovas) 400,64 Eur išmokėtos draudimo išmokos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Pareiškėjas prašyme nurodė, kad 2013 m. kovo 14 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nordea finance Lithuania“ sudarė su ERGO Insurance SE Lietuvos filialu transporto priemonių draudimo sutartį. Šia sutartimi laikotarpiui nuo 2013 m. vasario 21 d. iki 2014 m. vasario 20 d. buvo apdraustas automobilis TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), ant kurio 2013 m. rugpjūčio 9 d. (duomenys neskelbtini), užkrito medis. Kadangi įvykio dieną Automobilis buvo apdraustas ERGO Insurance SE Lietuvos filiale transporto priemonių draudimu, transporto priemonės vairuotojas pateikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus žalos įvertinimo veiksmus, nustatyta, kad nuostoliai sudarė 400,64 Eur (1 383,33 Lt), todėl pareiškėjas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, remonto darbus atlikusiai UAB „Interautomatika“ sumokėjo 400,64 Eur ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263, 6.271, 6.1015 straipsnių pagrindu, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – atsakovą.Pareiškėjas pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakovas buvo atsakingas už nukritusio ant automobilio medžio priežiūros organizavimą, tačiau neįvykdė jam įstatymais nustatytų pareigų ir pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.271 str. 4 d.).Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu nesutiko su pareiškėjo prašymu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas apsiribojo abstraktaus pobūdžio pastebėjimais apie pareigą pareiškėjui prižiūrėti želdinius ir želdynus, tačiau konkrečiai neįvardijo, kuo pasireiškė atsakovo veiksmų neteisėtumas. Pareiškėjas nepateikė jokių žalos pobūdį pagrindžiančių nuotraukų. Pateiktas Transporto priemonės apžiūros – defektų aktas surašytas praėjus 14 dienų nuo apgadinimo, t. y. 2013 m. rugpjūčio 23 d., nors eismo įvykis įvyko 2013 m. rugpjūčio 9 d. Pažymi, kad skunde pareiškėjas nurodo, jog įvykio metu ant automobilio užkrito medis, tačiau vyr. tyrėjo tarnybiniame rašte ir trečiojo asmens el. laiške teigiama, kad automobilį apgadino užkritusi medžio šaka. Pareiškėjas neįrodė žalos ir jos dydžio, atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės, t. y. įvykis įvyko dėl kilusio vėjo ir yra gamtos reiškinio padarinys. Trečiasis asmuo ir žiniasklaidos priemonės patvirtina aplinkybę, kad įvykio metu buvo audra. Taigi manė, jog yra akivaizdu, kad medžio šaka nulūžo dėl aplinkybės, kurios atsakovas negalėjo kontroliuoti, be to, pareiškėjas neįrodė, jog medis, kurio šaka nulūžo, buvo ligotas, pažeistas ar naikintinas dėl kitų priežasčių.Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas šioje byloje elgėsi itin aplaidžiai, nes 2013 m. gruodžio 17 d. raštas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka patvirtina, jog pareiškėjas į atsakovą dėl žalos atlyginimo kreipėsi dar 2013 m., nepateikdamas žalą pagrindžiančių įrodymų, tačiau skundą teismui pareiškėjas pateikė tik 2016 m. rugpjūčio 5 d., dėl ko atsakovui tapo sunkiau įrodinėti aplinkybes, nes nuo eismo įvykio yra praėjęs ilgas laiko tarpas ir yra itin sudėtinga atkurti reikšmingas bylai aplinkybes.Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo ERGO Insurance SE veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialo prašymą atmetė.Teismas nustatė, kad draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas su UAB „Nordea finance Lithuania“ 2013 m. kovo 14 d. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2013 m. vasario 21 d. iki 2018 m. vasario 20 d., kuria buvo apdraustas automobilis „TOYOTA AVENSIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyris užregistravo pranešimą, kad 2013 m. rugpjūčio 9 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dėl kilusio vėjo ant automobilio TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užkrito medžio šakos, kurios šį automobilį apgadino. Pareiškėjas kompensavo 1 383,33 Lt nuostolių, kuriuos patyrė draudėjas UAB „Nordea finance Lithuania“, ir 2013 m. gruodžio 17 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas nurodyti jos civilinės atsakomybės draudiką arba per 14 dienų pervesti nurodytą sumą į draudėjo sąskaitą. Teismas nurodė, kad ginčas šioje byloje kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios subrogacijos pagrindu, priteisimo.Teismas vadovavosi teisės normomis, nustatančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 17 punkto nuostatas, įtvirtinančias, kad seniūnijos organizuoja želdinių priežiūrą, taip pat į Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės, į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 7 punktą ir padarė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybė turėjo pareigą tinkamai rūpintis jos teritorijoje esančių želdinių priežiūra, apsauga, taip pat tuo, kad želdiniai nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui.Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad būtent medžio šaka apgadino automobilį. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad automobilio apgadinimo metu, t. y. 2013 m. naktį iš rugpjūčio 8 d. į 9 d. Vilniuje buvo audra. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovo neteisėti veiksmai galėtų būti nustatyti tuo atveju, jeigu dar prieš audrą, atsakovui, atlikusiam medžių ir krūmų priežiūrą, būtų kilusi pareiga nukirsti trečiojo suinteresuoto asmens automobilį apgadinusias medžio šakas.Įvertinęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių reikalavimus, ir iš bylos medžiagos nustatęs, kad trečiojo suinteresuoto asmens automobilį apgadino sveiko ir nesudžiūvusio medžio šaka, nukritusi ant trečiojo suinteresuoto asmens automobilio audros metu, teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog atsakovui tenka pareiga prižiūrėti pavojų galinčius kelti medžius bei krūmus. Teismo vertinimu, atsakovas Vilniaus mieste vykdydamas medžių ir krūmų priežiūrą neturėjo pareigos apgenėti visas sveikų medžių šakas, kurios dėl neprognozuotos audros ar kito gamtos reiškinio, galėjo nulūžti. Duomenų, kad nagrinėjamu atveju medis būtų buvęs sausas, kitaip pažeistas, byloje nėra, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog būtent atsakovo neteisėti veiksmai lėmė turtinę žalą. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas neanalizavo ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Atmetęs pagrindinį pareiškėjo prašymą dėl turtinės žalos priteisimo, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas.
III.
Pareiškėjas ERGO Insurance SE veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo vykdoma augančių želdinių stebėsena, priežiūra, stebima jų būklė, buvo imtasi visų priemonių užtikrinti Vilniaus savivaldybės gyventojų saugumą. Todėl atsakovas turėjo pareigą vykdyti valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, tačiau neužtikrino, kad šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, augantys želdiniai, nepriklausantys privačiai teritorijai, nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.Tik už priežiūrą atsakingam asmeniui (savivaldybei) pateikus atliktų stebėjimų, apžiūrų dokumentus, teismas galėtų būti įsitikinęs, kad žala padaryta sveiko medžio šakos. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad automobilį apgadino sveiko ir nesudžiūvusio medžio šaka. Į bylą pateiktos nuotraukos nepakankamai patvirtina nurodytą teismo išvadą, nes nematyti paties medžio, vietos, nuo kurios nulūžo žalą padariusios šakos.Pažymi, kad pats teismas pripažino, jog savivaldybėms taip pat tenka pareiga apgenėti medžius, kurie potencialiai galėtų kelti grėsmę aplinkiniams, tačiau tai nebuvo atlikta. Atsakovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurie leistų konstatuoti nenugalimos jėgos aplinkybę įvykio metu, todėl teismas neteisingai sprendė, kad medžio šaka nulūžo dėl įvykio naktį buvusios audros.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga savaime, nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti; vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis. Atsakovo teigimu, Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, kad būna vėjai ir audros ir tai savaime nėra radikalu ar nenuspėjama. Todėl atsakovas, vykdydamas jam teisės aktais numatytas pareigas dėl medžių būklės įvertinimo ir jei reikia jų pašalinimo, turėtų įvertinti ir šias aplinkybes. Atsakovas į bylą pateikė pranešimus iš žiniasklaidos priemonių, tačiau teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog žiniasklaidos pranešimai nėra duomenys, kurių pagrindu galėtų būti nustatyta nenugalimos jėgos aplinkybė, sudaranti pagrindą visiškai atleisti atsakovą nuo atsakomybės. Be to, tai nėra duomenys, leidžiantys įvertinti buvusio vėjo stiprumą, kilimą ar mastą.Šiuo atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos yra akivaizdus tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys. Žala atsirado, nes nuo medžio nulūžusios šakos apgadino automobilį (užkrito ant jo priekinės dalies); teisės aktai nustatė atsakovo pareigą rūpintis želdiniais, kad jie nekeltų pavojaus aplinkiniams; atsakovas galėjo ir turėjo numatyti savo neveikimo pasekmes; būtent atsakovo neveikimas lėmė, kad buvo apgadintas automobilis; atsakovas neįrodė nenugalimos jėgos aplinkybės. Todėl darytina išvada, kad transporto priemonei TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta žala dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su teismo išvada dėl sveiko ir nenudžiūvusio medžio, kurio šaka užkrito ant trečiojo asmens automobilio, nepateikia jokių prastą medžio būklę pagrindžiančių įrodymų. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad ginčo medis buvo sudžiūvęs, akivaizdžiai pažeistas ar ligotas.Atsakovas laikotarpiu nuo 2008 metų, kai įsigaliojo želdinių inventorizacijos pareiga savivaldybėms, iki 2013 m. rugpjūčio 9 d. įvykusio įvykio negavo nei vieno gyventojo skundo, prašymo, seniūno pranešimo ar kito kreipimosi dėl namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, teritorijoje esančių želdinių prastos būklės, galimo pavojaus, keliamų nepatogumų ar kitų aplinkybių, dėl kurių atsakovas, įvertinęs medžio būklę, būtų privalėjęs išduoti leidimą tokį medį pašalinti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintą Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašą. Taigi atsakovas neturi nei pareigos, nei objektyvios galimybės apsaugoti sveikų medžių nuo vėjo ir kitų pavojingų meteorologinių reiškinių.Įvykio naktį buvusį smarkų vėją (vėtra) patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Nesant nustatytos aplinkybės, kad medis buvo nesveikas, pažeistas, konstatuotina, kad medžiui sušlapus ir įgijus papildomo svorio, nuo stipraus vėjo gūsio jis buvo nulaužtas visiškai sveikas. Be to, gūsiai tarp pastatų gali sudaryti daug stipresnį vėjo gūsį ir gerokai viršyti didžiausią vėjo greitį, nustatytą hidrometeorologinių tarnybų. Nurodytos aplinkybės atitinka CK 6.253 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas, t. y. atsakovas negalėjo išvengti, kontroliuoti ir pašalinti sudėtingų oro sąlygų, dėl ko buvo padaryta žala transporto priemonei, taigi žala nebuvo atsakovo neteisėtų veiksmų padarinys, nes kilo dėl nenugalimos jėgos, todėl atsakovas pagrįstai atleistas nuo civilinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, teisę į kurios atlyginimą pareiškėjas ERGO Insurance SE veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą įgijo subrogacijos pagrindu, priteisimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad trečiojo suinteresuoto asmens automobilį apgadino sveiko ir nesudžiūvusio medžio šaka, nukritusi ant trečiojo suinteresuoto asmens automobilio audros metu, dėl ko pareiškėjas neįrodė savo pozicijos, kad būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai lėmė turtinę žalą. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutinka su teismo atliktu įrodymu vertinimu ir teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog medžio šaka nulūžo dėl naktį buvusios audros.CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011).ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.Teisės aktai – Vietos savivaldos įstatymas, Želdynų įstatymas, CK ir Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 – nustato savivaldybės pareigas prižiūrit ir tvarkant želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-360/2013). Pagal minėtų teisės aktų nuostatas atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybės administracija – būdamas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydamas jų būklės stebėseną, organizuodamas valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ėmėsi reikiamų priemonių, jog teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būtų vykdoma tinkama čia augančių želdinių (taip pat ir lūžusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė.Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija taip pat sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas neįrodė, jog žala automobiliui buvo padaryta dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. CK 6.253 straipsnio 2 dalis nustato, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į trečiojo asmens R. S. paaiškinimus ir į atsakovo pateiktas nuorodas į visuomenės informavimo priemonėse publikuotus straipsnius, padarė išvadą, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog naktį iš 2013 m. rugpjūčio 8 d. į 9 d. Vilniuje buvo audra, todėl atsakovo neteisėti veiksmai galėtų būti nustatyti tuo atveju, jeigu dar prieš audrą, atsakovui, atlikusiam medžių ir krūmų priežiūrą, būtų kilusi pareiga nukirsti trečiojo suinteresuoto asmens automobilį apgadinusias medžio šakas. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka: kaip jau buvo minėta, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai vykdęs teisės aktais nustatytas pareigas tinkamai prižiūrėti ginčo teritorijoje augančius medžius ir stebėti jų būklę, užtikrinant, kad jie nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Be to, atsakovas, teigdamas, kad žala atsirado nenugalimos jėgos – audros, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų (pavyzdžiui, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos) apie hidrometeorologines sąlygas Vilniuje 2013 m. liepos 8 d. naktį, kurie sudarytų pagrindą minėtą naktį buvusį vėją ar smarkų lietų vertinti kaip atitinkantį ekstremalių įvykių kriterijus (pavyzdžiui, vėjo greitis 9 ar daugiau balų pagal Boforto skalę).Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas nulūžusio medžio, augusio teritorijoje, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, dalimi. Atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti, kad byloje užfiksuoti automobilio TOYOTA AVENSIS apgadinimai padaryti ne lūžusio medžio dalies. Byloje pateikta 2013 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaita faktūra (b. l. 1), ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2013 m. rugpjūčio 23 d. transporto priemonės apžiūros-defektų aktas (b. l. 11) bei 2013 m. rugpjūčio 30 d. pranešimas apie draudimo išmoką už TOYOTA AVENSIS, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8) patvirtina, kad apgadinimų remonto kaina sudarė 487,53 Eur (1683,33 Lt), kurią, atskaitęs besąlyginę išskaitą, atlygino pareiškėjas, išmokėdamas UAB „Internautika“ 400,64 Eur (1383,33 Lt) draudimo išmoką (b. l. 9). Šiuo atveju nėra abejonių, kad tarp neteisėtos savivaldybės administracijos veikos ir automobilio TOYOTA AVENSIS apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl yra visos būtinos viešosios atsakomybės sąlygos, dėl ko pareiškėjui iš savivaldybės priteistinas 400,64 Eur turtinės žalos atlyginimas. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, jog žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė, t. y. būtent savivaldybė, kuri yra viešas juridinis asmuo (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 1 d.), o ne jos įstaigos, yra tinkamas atsakovas bylose dėl žalos, atsiradusios dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo. Ginčo atveju, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu, be pagrindo įvardintu prašymu (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 str. 2 d.), atsakovu nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuri yra savivaldybės įstaiga (Vietos savivaldos įstatymo 30 str. 1 d.). Atsakovas nebuvo skundo priėmimo metu patikslintas (ABTĮ 33 str. 5 d.) arba bylos nagrinėjimo metu pakeistas (ABTĮ 53 str.). Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas byloje yra Vilniaus miesto savivaldybė.Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 53 straipsniu, ir įvertinęs CK 6.271 straipsnyje nurodomus subjektus, į kuriuos gali būti nukreiptas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, turėjo spręsti klausimą dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu. Netinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimas paprastai sprendžiamas tik pirmosios instancijos teisme. Tačiau nagrinėjamoje byloje skundžiamo sprendimo naikinimas ir grąžinimas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nebūtų suderinamas nei su administracinio proceso normų nuostatomis, nei su šalių interesais: ginčo atveju nustatytos visos būtinos viešosios atsakomybės sąlygos; pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas byloje yra Vilniaus miesto savivaldybė; Vilniaus miesto savivaldybės administracija, su kurios veika ir siejamas prašomos atlyginti žalos atsiradimas, tokio pobūdžio bylose atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės interesus, kurie (šių subjektų interesai) yra analogiški. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, atsakovo pakeitimas apeliacinės instancijos teisme neprieštarauja šalių interesams, todėl netinkamas atsakovas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, keičiama tinkamu Vilniaus miesto savivaldybe, o padarytas procesinis pažeidimas nevertintinas kaip esminis ir sudarantis pagrindą jį taisyti, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-597/2013). Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos tenkinamas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sprendžia, kad pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Nagrinėjama byla teisme buvo iškelta 2016 m. rugpjūčio 11 d. (b. l. 31), todėl pareiškėjui priteistinos nurodyto dydžio palūkanos nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo ERGO Insurance SE veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti.
Pakeisti netinkamą atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją tinkamu atsakovu Vilniaus miesto savivaldybe.
Pareiškėjo ERGO Insurance SE veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui ERGO Insurance SE veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 400,64 (keturis šimtus eurų 64 ct) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 400,64 (keturių šimtų 64 ct) sumos, nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas neskundžiamas.