- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-14
- Bylos Nr.
- eA-620-415/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12396-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybė
- Pareiškėjas
- Akcinė bendrovė "Lietuvos draudimas"
- Trečiasis asmuo
- R. S.
- Kategorijos
- 20.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. S.) dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir pareiškėjas, AB „Lietuvos draudimas“) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas) 3 497,64 Eur turtinės žalos atlyginimo, 156,68 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 % dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad:
2.1. 2020 m. kovo 13 d. (duomenys neskelbtini), lūžus medžiui buvo apgadinta transporto priemonė “Ford”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuodamas nuostolius ir mokėdamas draudimo išmoką pareiškėjas vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d., toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Žalų ekspertas vertintojas bei transporto priemonę apžiūrėję asmenys vertino, kad visi transporto priemonės apgadinimai yra susiję su minimu įvykiu. Pareiškėjas pagal remonto sąmatą apskaičiavo ir išmokėjo draudėjai R. S. 3 497,64 Eur draudimo išmoką.
2.2. Pareiškėjo teigimu, atsakingas už minėtą įvykį asmuo – atsakovas Kauno miesto savivaldybė, kuri būdama želdynų savininke, netinkamai vykdė savo pareigas, nes medis, nuvirtęs ant pareiškėjo apdraustos transporto priemonės, augo savivaldybės patikėjimo teise valdomame žemės sklype. Atsakovas nepateikė duomenų, kokia buvo nulūžusio medžio būklė iki įvykio, kada buvo atliktos jo apžiūros, siekiant fiksuoti jo būklę, ar buvo kreipimųsi į savivaldybę dėl leidimo šį medį nukirsti išdavimo. Vėjo greitis ar tai, kad Kauno mieste tuo metu buvo nuversti 5 medžiai, savaime neleidžia teigti, kad susiklostė nenugalimos jėgos aplinkybės ir atsakovas turėtų būti atleistas nuo prievolės vykdymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti duomenys apie automobilio apgadinimus besąlygiškai ir vienareikšmiškai nepatvirtina, jog automobilio sugadinimai buvo padaryti būtent (duomenys neskelbtini), nulūžus medžiui, t. y. dėl Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir automobiliui padarytos žalos. Pareiškėjas nepateikė nei vienos nuotraukos, kurioje būtų užfiksuota pati įvykio vieta nulūžus medžiui, t. y. tiesioginio ir neginčijamo įrodymo, jog būtent (duomenys neskelbtini), nulūžęs medis kliudė ir apgadino ginčo automobilį. Iš pateiktų nuotraukų matyti, jog automobilio apgadinimai yra abiejose jo pusėse (apgadinta automobilio kairė ir dešinė pusės), todėl visiškai nesuprantama, kaip automobilis galėjo būti apgadintas iš abiejų pusių, jei ant automobilio nėra jokios žymos, jog jis būtų stipriai įlenktas. Atsakovo nuomone, tokio plataus spektro apgadinimai galėtų atsirasti tik dėl užvirtusio medžio, nes tik jam krentant ant automobilio, būtų galimybė medžio šakoms jį apgadinti iš įvairių pusių.
5. Atsakovas taip pat nurodė, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK raštu informavo, jog 2020 m. kovo 12 d. policijos registruojamų įvykių registre registruotas pranešimas, registracijos Nr. 0120000133447, jog važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). užvirtęs medis galimai ant dviejų automobilių, vienas jų Ford, juodas spalvos. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai rado automobilius, kurie buvo neapgadinti. Gavusi minėtą informaciją, Nuolatinės darbo grupės žalos, patirtos išvirtus ar nulūžus medžiams, atlyginimo klausimams nagrinėti 2020 m. rugsėjo 15 d. posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama pareiškėjo pretenzija, vienbalsiai nusprendė siūlyti Administracijos direktoriui netenkinti AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. birželio 23 d. prašymo “Dėl išmokėjimo išieškojimo“. Be to, patikrinus Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viešai skelbiamą informaciją apie paros įvykius (http://www.kaunopriesgaisrine.lt) dėl 2020 m. kovo 13 d. įvykio (kurio metu apgadintas „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), matyti, jog tarnyba dėl nulūžusio medžio (duomenys neskelbtini) nebuvo kviečiama.
6. Atsakovo teigimu, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kokia buvo Transporto priemonių draudimu (Kasko) apdrausto automobilio būklė jo draudimo metu. Automobilis yra pagamintas 2015 m. metais, buvo eksploatuojamas, todėl pagal pateiktus dokumentus visiškai neaišku, ar visi apgadinimai atsirado po tariamo įvykio.
7. Atsakovo teigimu, 2020 m. kovo 13 d. didžiausias vėjo greitis siekė 21 m/s - tai pavojingas meteorologinis reiškinys. Be to, pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento viešai prieinamą oficialiai paskelbtą informaciją Kauno miesto teritorijoje nuvirto ar buvo nulaužti 5 medžiai, o dar 2 atvejais pagalba kviesta dėl pavojingai pasvirusių medžių. Atsakovo vertinimu, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos fiksuotas pavojingas reiškinys (stipri audra) ir lėmė šioje byloje nagrinėjamą įvykį, kai nulūžo medis, kuris apgadino automobilį. Šios aplinkybės yra pakankamos pripažinti, kad medis automobilį apgadino paveiktas nenugalimos jėgos (force majeure) poveikio. Atsakovas negali kontroliuoti ir numatyti, juo labiau – pašalinti, įvyksiančio tokio pavojingo gamtinio reiškinio, nulėmusio medžio nulūžimą. Todėl Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo pagrindo atlyginti ieškovei žalą dėl apgadinto automobilio dar ir tuo aspektu, kad žalos atsiradimą lėmė stipri audra, kas pripažintina force majeure aplinkybe ir yra savarankiškas pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio pagrindu.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą tenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 3 497,64 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt septyni eurai 64 ct) turtinės žalos atlyginimui, 5% dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 455,58 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt penki eurai, 58 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:
9.1. 2020 m. kovo 12 d. 23.44 min. Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 4-oji komanda gavo pranešimą, jog važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) ant automobilių užvirtęs medis. Atvykus tarnybai pastebėta, kad ant automobilių Ford Escape (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Caravelle (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užvirtęs medis. Panaudojus grandininį pjūklą medis buvo pašalintas (baigiamųjų darbų pabaigos laikas 2020 m. kovo 13 d. 00:10 val.). Automobilis Ford Escape (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dieną buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (draudimo liudijimas LT Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjas – R. S.). Remiantis 2020 m. gegužės 25 d. Remonto sąmata Nr. 2371871, pareiškėjas įvykio metu apgadintą automobilį remontavusiai įmonei sumokėjo 3 497,64 Eur draudimo išmoką, kaip kompensaciją draudėjai už padarytą turtinę žalą. 2020 m. birželio 23 d. pareiškėjas pateikė atsakovui pretenziją dėl 3 497,64 Eur sumos išmokėjimo išieškojimo. Nuolatinė darbo grupė, žalos, patirtos išvirtus ar nulūžus medžiams, atlyginimo klausimams nagrinėti 2020 m. rugsėjo 15 d. vykusiame posėdyje (Protokolas Nr. 36-3-235) nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo.
10. Spręsdamas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. vasario 8 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) 6 straipsnio 2 ir 3 dalimi, nustatančiomis, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą, Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punktu, įtvirtinančiu vietos savivaldos institucijų pareigas organizuojant aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, Želdynų įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia savivaldybės, atsakingos už želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, įpareigojimus, Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos, Aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintomis Želdynų ir želdinių inventorizavimo taisyklėmis, Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programa, patvirtinta Aplinkos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-31, Aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. Vadovaudamasis paminėtų teisės nuostatomis teismas darė išvadą, kad Kauno miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalo užtikrinti, jog savivaldybės teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.
11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog 2020 m. kovo 12 d. ant automobilio Ford Escape (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvirto medis, kuris panaudojus grandininį pjūklą buvo pašalintas ir, kad medis augo Kauno miesto savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje, todėl konstatavo, jog Kauno miesto savivaldybė buvo atsakinga už šio medžio priežiūros organizavimą. Teismo vertinimu, minėtas aplinkybes patvirtina byloje esanti 2020 m. kovo 13 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 4-osios komandos išvykimo apskaitos kortelė, todėl atsakovo teiginiai dėl tiesioginio ir neginčijamo įrodymo, jog būtent (duomenys neskelbtini), nulūžęs medis kliudė ir apgadino ginčo automobilį nebuvimo, atmesti kaip nepagrįsti.
12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 patvirtintų Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių 1.1.1.1 punktu, pagal kurį prie stichinių meteorologinių reiškinių priskiriamas labai smarkus vėjas, kurio dydis yra 28–32 m/s, įvertinęs į bylą pateiktą Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento meteorologinių stebėjimų skyriaus 2020 m. liepos 14 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1822 ir nustatęs, kad Kauno meteorologijos stoties duomenimis 2020 m. kovo 13 d. didžiausias vėjo greitis siekė 21 m/s, konstatavo, kad vėjo rodikliai nesiekė stichinio meteorologinio reiškinio rodiklių. Teismas tai pat įvertino aplinkybę, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog šalia (duomenys neskelbtini) namo ar aplinkinių namų būtų lūžę kiti medžiai, todėl konstatavo, kad oro sąlygos negali būti vertinamos kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio nuvirtimą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad medis nuvirto vien dėl nenugalimos jėgos. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kad Kauno miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų priežiūros priemonių teritorijoje, kurioje nuvirto medis (tuo pačiu ir nuvirtusio medžio). Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog žala automobiliui buvo padaryta dėl nenugalimos jėgos force majeure aplinkybių. Įvertinęs bylos medžiagą teismas sprendė, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. netinkamai vykdė želdinių prie (duomenys neskelbtini) namo priežiūrą, todėl ant trečiojo suinteresuoto asmens automobilio užvirto medis ir automobilį apgadino, taigi, yra pagrindas konstatuoti atsakovo Kauno miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus (neveikimą).
13. Teismas nurodė neturintis pagrindo nesiremti trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimais ir transporto priemonės apžiūros aktu, kuriame išvardinti transporto priemonės sugadinimai įvertinti, kaip susiję su ginčo įvykiu, žalų eksperto vertintojo S. B. surašyto transporto priemonės apžiūros akto teisingumu, todėl jais vadovavosi ir šių aplinkybių pagrindu konstatavo, kad atsakovo Kauno miesto savivaldybės neteisėti veiksmai (neveikimas) nulėmė transporto priemonės apžiūros akte nurodytus automobilio sugadinimus.
14. Teismas sprendė, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ir nėra abejonių, kad tarp neteisėto Kauno miesto savivaldybės neveikimo ir automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjui 3 497,64 Eur turtinės žalos atlyginimą. Teismas taip pat pažymėjo, jog civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl, konstatavus sąlygas atsakovo deliktinei atsakomybei kilti ir priteisus turtinę žalą, taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
15. Teismas, spręsdamas dėl 156,68 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, akcentavo, kad tarp pareiškėjo ir Kauno miesto savivaldybės susiklostė teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, ir palūkanų, kaip minimalių nuostolių užtikrinimo, institutas šiems santykiams netaikomas. Teismas pažymėjo ir tai, jog pareiškėjas nėra nurodęs ir pateikęs įrodymų, kad negavo pajamų dėl to, jog jam ilgą laiką nebuvo kompensuota visa arba dalis žalos, kurią jis patyrė, atlygindamas draudėjo turėtus nuostolius. Teismo vertinimu, vien pareiškėjo deklaratyvus nurodymas, kad jis patyrė turtinę žalą (nuostolius) dėl to, kad skolininkas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė turtinę žalą (nuostolius), kurią privalo atlyginti Kauno miesto savivaldybė, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 156,68 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmestas kaip nepagrįstas.
III.
16. Atsakovas Savivaldybė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
17. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Pareiškėjas nei su skundu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas netinkamai vykdė jam teisės aktuose nustatytas pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Kauno miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. netinkamai vykdė želdinių (duomenys neskelbtini)priežiūrą, dėl to ant automobilio nuvirto nulūžusi medžio šaka ir jį apgadino, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), priežastiniu ryšiu susijusius su įvykiu. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad iki įvykio nebuvo gautas nė vienas gyventojų skundas, prašymas, seniūno pranešimas ar kitas kreipimasis dėl prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), esančio medžio prastos būklės, medžio keliamų nepatogumų ar pavojaus, dėl kurių atsakovas, įvertinęs medžio būklę, būtų privalėjęs išduoti leidimą tokį medį pašalinti ar genėti, todėl toks leidimas išduotas nebuvo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad medis ar jo nulūžusi šaka buvo pažeisti puvinio, todėl kėlė grėsmę žmonėms ir jų turtui, kas sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas netinkamai vykdė šio medžio priežiūrą. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad medis lūžio vietoje nebuvo sudžiūvęs, supuvęs, jis yra sveikas – medienos spalva nepakitusi, nepatamsėjusi, nėra puvimo požymių. Medis nugriuvo dėl nepalankių oro sąlygų ir stipraus vėjo.
17.2. Medis nulūžo dėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos fiksuoto pavojingo reiškinio (stiprios audros). Šios aplinkybės yra pakankamos pripažinti, kad medis automobilį apgadino paveiktas nenugalimos jėgos (force majeure).
17.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, jog teismui įvertinus nenugalimos jėgos nebuvimą ta prasme, kad ši sąlyga negali būti laikoma pagrindine atsiradusių pasekmių priežastimi, tačiau kilusi audra gali būti pripažinta sąlyga, kuriai esant savivaldybė iš dalies gali būti atleista nuo civilinės atsakomybės, kaip tai numatyta CK 6.253 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A- 3725-552/2017; 2017 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1038-1062/2017; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-5430-595/2019).
17.4. Pirmosios instancijos teismas nepašalino abejonės dėl žalos dydžio byloje. Teismas įpareigojo pareiškėją AB „Lietuvos draudimas“ pateikti teismui rašytinius paaiškinimus bei juos pagrindžiančius įrodymus apie transporto priemonės „Ford“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus, nurodant ar jie visi buvo padaryti nulūžusio medžio ir pateikti turimus duomenis apie automobilio būklę iki 2020 m. kovo 13 d. įvykio (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas nevykdė teismo įpareigojimo ir jokių rašytinių paaiškinimų ar duomenų apie automobilio būklę iki 2020 m. kovo 13 d. įvykio, nepateikė. Iš byloje pateiktų pareiškėjo įrodymų nebuvo aišku, ar automobilio apgadinimai buvo patirti būtent dėl (duomenys neskelbtini), nulūžusio medžio. Be to, iš byloje pateiktos UAB „Inchcape motors“ remonto sąmatos matyti, kad minėta sąmata yra sudaryta visai kito modelio automobilio remontui nei nurodyta draudimo polise. UAB „Inchcape motors“ remonto sąmatos sudarytos „Ford KUGA (CBS)“ markės automobiliui, kuris yra prabangesnės klasės automobilis, nei „Ford Escape“.
17.5. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę ir principą, jog įrodinėja tas, kas teigia ir nepagrįstai žalos dydžio įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui.
Atsiliepimas
17.6. Atsakovas nurodo pateikęs įrodymus byloje, kurie kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nurodomo žalos atlyginimo dydžio byloje, t. y. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK 2020 m. liepos 31 d. raštą, kuriame nurodyta, kad 2020 m. kovo 12 d. policijos registruojamų įvykių registre registruotas pranešimas, registracijos Nr. 0120000133447, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) užvirtęs medis galimai ant dviejų automobilių, vienas jų juodos spalvos „Ford“. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai rado automobilius, kurie buvo neapgadinti. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kokia buvo Transporto priemonių draudimu (Kasko) apdrausto automobilio būklė jo draudimo metu.
IV.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
18. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodytas ginčui spręsti aktualus teisinis reguliavimas bei teismų praktika, kurioje pateikiamas tos teisės aiškinimas, todėl teisėjų kolegija šių teisės bei teisės aiškinimo aspektų nekartoja, o pasisakys dėl faktų vertinimo tiek, kiek tas vertinimas ginčijamas atsakovo apeliaciniame skunde (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, nurodytus šios Nutarties 17.1 punkte, pažymi, kad savivaldybė, taikydama pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą teisinį reguliavimą, deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindų ir sąlygų kontekste, privalo imtis tokių veiksmų, kad būtų užtikrintas asmenų ir turto saugumas. Kokie tai veiksmai, koks yra nurodytos pareigos įgyvendinimo modelis, nėra reikšminga vertinant vienos iš sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti – konstatuojant neteisėtus veiksmus (veikimą arba neveikimą), egzistavimą. Turto savininko (savivaldybės) deliktinei atsakomybei tokiomis kaip šioje byloje nustatytos aplinkybėmis kilti pakanka konstatuoti, kad nebuvo tinkamai įgyvendinama bendro pobūdžio pareiga, kildinama iš atsakingo valdymo imperatyvų, taikyti specialias priemones želdynų ir želdinių priežiūrai. Šiuo atveju akivaizdu, kad 2020 m. kovo 13 d. (duomenys neskelbtini) lūžęs medis, apgadinęs transporto priemonę “Ford”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo tokios būklės, kuri užtikrintų turto saugumą. Byloje nenustatyta, kad kilęs klimato ekstremalus reiškinys veikė būtent tą konkretų augalą ar, kad būta tokio intensyvaus vėjo poveikio, jog lūžo (griuvo) daug medžių. Tai suponuoja, jog būtent medis, lūžęs bei apgadinęs turtą, nebuvo tokios būklės, kuri užtikrintų, kad nebūtų keliamas pavojus turtui, o tokį saugumą užtikrinti, kaip minėta, privalo savivaldybė, taikydama atitinkamas prevencijos, patikros ir kt. priemones, o neatliekant tokių veiksmų konstatuotinas neveikimas (nerūpestingumas ir neatidumas), kuris kvalifikuotinas kaip neteisėti veiksmai – deliktinės atsakomybės sąlyga.
20. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti bylai reikšmingas aplinkybes nei ginčo teisinę situaciją vertino pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad nenustatyta buvus nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygoms, nes vėjo greitis nesiekė stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių (žr., šios Nutarties 12 p.). Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad yra kiti CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai atsakovui netaikyti civilinės atsakomybės ar jį visiškai ar iš dalies nuo jos atleisti.
21. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, nurodytus šios Nutarties 17.4 punkte. Byloje pateikta 2020 m. gegužės 25 d. Remonto sąmata Nr. 2371871, iš kurios matyti, kad įvykio metu apgadintas automobilis suremontuotas už 3 697,64 Eur. Atsakovas byloje nepaneigė nei vienos šios sąmatos pozicijos, kaip remonto darbų, nesusijusių su ginčo įvykiu (ABTĮ 56 str. 2 d.). Tai, kad sąmatoje yra nurodytas automobilio modelis „Kuga“, o ne „Escape“, tikrosios reikalų padėties nekeičia, nes būtent šios bylos aplinkybėmis apgadinto automobilio remontą liudija sąmatoje nurodytas jo valstybinis numeris. Sąmatoje, be kita ko, nurodoma, kad modelis yra bazinis, o visuotinai žinoma aplinkybė yra ta, kad „Escape“ yra JAV parduodama Europoje parduodamo automobilio „Kuga“ versija (ABTĮ 57 str. 1 d.).
22. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
23. Šios Nutarties 9.1 punkte nurodytos pirmosios instancijos teismo nustatytos įvykio aplinkybės, be kita ko, remiantis Kauno PGT pateiktais duomenimis. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų faktus, kad 2020 m. kovo 12 d. 23.44 min. Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 4-oji komanda gavo pranešimą, jog važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ant automobilių užvirtęs medis. Atvykus tarnybai pastebėta, kad ant automobilių Ford Escape (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Caravelle (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užvirtęs medis. Panaudojus grandininį pjūklą medis buvo pašalintas (baigiamųjų darbų pabaigos laikas 2020 m. kovo 13 d. 00:10 val.). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
24. Dėl nurodytų argumentų atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.