- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-26
- Bylos Nr.
- AS-2842-1188/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-04691-2026-5
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Iveta Pelienė, Egidijus Šileikis (pran.)
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 24S172727 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas tvirtino, kad pranešime dėl Sprendimo buvo nurodyta, jog Sprendimą jis galės skųsti per 14 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos. Kadangi Sprendimas pareiškėjui įteiktas 2026 m. birželio 3 d., pareiškėjas laikė, kad nėra praleidęs termino skundui paduoti. Migracijos departamentas 2026 m. birželio 12 d. raštu (teisme gautas 2026 m. birželio 16 d.) paaiškino, kad Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 14 d. išsiuntė pareiškėjui pranešimą dėl Sprendimo. Pranešimas buvo išsiųstas į pareiškėjo MIGRIS paskyrą ir el. paštu. Pareiškėjas pranešimą perskaitė 2024 m. rugsėjo 25 d. Migracijos departamentas taip pat nurodė, kad, 2026 m. gegužės 20 d. gavęs pareiškėjo atstovės prašymą pateikti sprendimų nuorašus, 2026 m. birželio 2 d. raštu el. paštu atsakė pareiškėjo atstovei į šį prašymą, kartu pateikė Migracijos departamento 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 24S92165 ir skundžiamo Sprendimo nuorašus.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. birželio 18 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad teismo atsisakymas priimti skundą nekliudo vėl teikti to paties skundo teismui, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalį užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys. Laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas.
Teismas pažymėjo, kad iš Migracijos departamento pateiktos informacijos matyti, kad Sprendimas priimtas 2024 m. liepos 23 d., apie jį pareiškėjui pranešta 2024 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu pareiškėjo MIGRIS paskyroje bei pareiškėjo elektroniniu paštu. Taigi apie Sprendimą pareiškėjui tapo žinoma 2024 m. rugsėjo 25 d., kai jis, prisijungęs prie savo MIGRIS paskyros, perskaitė minėtą pranešimą, kurio turinys buvo išverstas ir į anglų kalbą.
Teismas, įvertinęs minėto pranešimo turinį, sprendė, kad iš šio pranešimo pareiškėjas turėjo sužinoti ir neabejotinai sužinojo, kad Migracijos departamentas 2024 m. liepos 23 d. priėmė Sprendimą, taip pat sužinojo Sprendimo turinį, savo teises ar pareigas, apskundimo tvarką. Todėl teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad apie Sprendimą jam tapo žinoma 2026 m. birželio
3 d., kai jo atstovei buvo pateiktas Sprendimas su metaduomenimis, ir kad terminas skundui dėl Sprendimo paduoti nėra praleistas.
Teismas konstatavo, kad apie Sprendimą pareiškėjui tapo žinoma 2024 m. rugsėjo 25 d., skundą dėl Sprendimo teismui pareiškėjas turėjo teisę paduoti iki 2024 m. spalio 9 d., tačiau skundas teisme gautas 2026 m. birželio 8 d., t. y. praleidus Įstatymo 138 straipsnyje įtvirtintą 14 kalendorinių dienų terminą skundui dėl Sprendimo paduoti. Pareiškėjas nesilaikė Įstatymo 138 straipsnyje įtvirtinto Sprendimo apskundimo termino, jį atstovauja profesionali teisininkė – advokato padėjėja, pareiškėjas skunde tvirtino nepraleidęs Sprendimo apskundimo termino ir neprašė jo atnaujinti. Todėl teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartį ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas teigia, kad pranešime dėl skundžiamo Sprendimo buvo nurodyta, jog pareiškėjas galės skųsti Sprendimą per 14 kalendorinių dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos. Kadangi Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2026 m. birželio 3 d., o pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2026 m. birželio 5 d., terminas skundui paduoti nebuvo praleistas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. eAS-205-556/2025) taip pat yra išaiškinta, kad pranešimo apie skundžiamą sprendimą įteikimas neturi įtakos sprendimo apskundimo termino eigai. Pareiškėjo vertinimu, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir terminą skundui paduoti skaičiuojant nuo viso administracinio akto, t. y. Sprendimo gavimo dienos, skundo padavimo metu nėra abejonių, kad pareiškėjas nebuvo praleidęs termino skundui paduoti, todėl skundžiama nutartis privalo būti panaikinta, kad pareiškėjas galėtų realizuoti savo teisę į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo teisme gautas 2026 m. birželio 8 d., nors, teismo vertinimu, pareiškėjas apie Sprendimą buvo tinkamai informuotas per MIGRIS ir elektroniniu paštu, pareiškėjui išsiunčiant pranešimą dėl Sprendimo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas pavėluotai padavė skundą teismui ir neprašė šio termino atnaujinti, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad termino skundui paduoti jis nėra praleidęs, kadangi Sprendimą jis gavo tik 2026 m. birželio 3 d. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos duomenis, vien pranešimo apie priimtą administracinį aktą pateikimas nelaikytinas tinkamu supažindinimu su Sprendimu. Pareiškėjo manymu, skundžiama teismo nutartis prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia apskųsti (prašo panaikinti) Sprendimą, kuriuo nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi. Sprendimas priimtas vadovaujantis, be kita ko, Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, taigi, dėl tokio pobūdžio sprendimo skundas administraciniam teismui turi būti paduotas per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015). Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; kt.).
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-327-602/2025, siekdama išvengti tolesnio teismų praktikos nenuoseklumo ir prieštaringumo, pašalinti galimus neatitikimus tarp tų pačių teisės normų supratimo ir aiškinimo, ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų tikrosios prasmės iškraipymo ir tuo pačiu užtikrinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo išplaukančius teisinį tikrumą ir aiškumą, teisės stabilumą bei teismų sprendimų prognozuotumą, išplėtojo ir pakoregavo administracinių teismų praktiką dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką apskundimo termino, kai apie priimtą sprendimą užsienietis informuojamas Migracijos departamentui išsiunčiant raštišką pranešimą. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Įstatymo taikymo kontekste pagal jį priimto administracinio sprendimo apskundimo tvarka yra reglamentuota Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje, susiejant ją su tokio sprendimo įteikimo užsieniečiui diena. Todėl ir terminas kreiptis į teismą dėl pagal Įstatymą priimto administracinio sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką turi būti skaičiuojamas nuo tokio sprendimo įteikimo dienos. Minėto vertinimo nekeičia aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintose Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) yra nustatyta užsieniečio informavimo apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką tvarka, nes toks informavimas negali būti savaime prilyginamas Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje minimam sprendimo įteikimui.
Išplėstinė teisėjų kolegija aptariamoje byloje vertino, kad pranešimo apie priimtą sprendimą gavimo prilyginimas sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką įteikimui lemtų nepagrįstą teisės į teisminę gynybą ribojimą, užsieniečiui neturint jo atžvilgiu priimto sprendimo ir nežinant jo priėmimo motyvų. Be to, toks asmuo, gavęs pranešimą, gali pagrįstai pasikliauti tiek Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje, tiek pačiame pranešime nurodyta apskundimo tvarka (per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos).
Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. liepos 23 d. priėmė skundžiamą Sprendimą. Vykdydamas pirmosios instancijos teismo 2026 m. birželio 9 d. raštu suformuotą prašymą, Migracijos departamentas tą pačią dieną teismui nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d. išsiuntė pareiškėjui pranešimą Nr. 24SD19712 dėl Sprendimo. Pranešimas buvo išsiųstas į pareiškėjo MIGRIS paskyrą ir el. paštu. Pirmosios instancijos teismui pateiktame rašte nurodyta, kad pranešimas (o ne pats Sprendimas) užsieniečiui siunčiamas, vadovaujantis Taisyklių 20 punktu. Taip pat Migracijos departamentas nurodė, kad, 2026 m. gegužės 20 d. gavęs pareiškėjo atstovo prašymą dėl sprendimų nuorašų pateikimo, atsakė į šį prašymą 2026 m. birželio 2 d. raštu kartu išsiųsdamas Migracijos departamento 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 24S92165 ir 2024 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 24S172727 (skundžiamas Sprendimas) nuorašus. Migracijos departamentas šį atsakymą išsiuntė 2026 m. birželio 3 d. el. paštu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad iš 2026 m. birželio 9 d. Migracijos departamento rašto matyti, kad pareiškėjui per MIGRIS (papildomai informuojant ir elektroniniu laišku pareiškėjo nurodytu elektroniniu paštu) buvo išsiųstas pranešimas apie Sprendimą. Iš MIGRIS pranešimo turinio spręstina, kad kartu su juo pareiškėjui pateiktas tik pranešimas apie uždraudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, kai į SIS įtrauktas įspėjimas (elektroninis dokumentas ir šio dokumento nuorašas).
Įvertinusi byloje esančių duomenų visumą ir vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimais (ABTĮ 15 str.) iš esmės analogiškoje byloje, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui buvo tinkamai įteiktas pats Sprendimas, kadangi, visų pirma, šios aplinkybės nepatvirtina atsakovo pateikti įrodymai.
Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Migracijos departamentas pareiškėją informavo pranešimu apie Sprendimą, kas atitinka Taisyklių reikalavimus, tačiau tai nepaneigia nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjui Sprendimas (t. y. visos apimties individualus administracinis aktas) nebuvo išsiųstas, o, bylos duomenimis, Sprendimą pareiškėjo atstovė iš Migracijos departamento gavo 2026 m. birželio 3 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra šį faktą paneigiančių duomenų.
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad visos apimties Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas
2026 m. birželio 3 d., nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas, 2026 m. birželio 8 d. kreipdamasis į teismą, praleido Įstatyme nustatytą terminą skundui dėl šio Sprendimo paduoti. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinio termino eigos pradžia siejama ne su pranešimo apie priimtą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą ir įvesti perspėjimą į SIS gavimu, o su paties administracinio sprendimo įteikimu. Teisėjų kolegija nenustatė pagrįstų ir objektyvių aplinkybių nesivadovauti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimais nagrinėjamoje byloje. Analogiško vertinimo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-969-556/2026; 2026 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-662/2026; 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-827-1188/2025; 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-771-662/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-987-442/2025).
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Konstatavus, kad terminas kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju administracinė byla nėra išnagrinėta iš esmės, todėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas šioje bylos stadijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą tenkinti. Regionų administracinio teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.