Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4706-1117/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JurisLT” ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui, ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų

Apeliantas su atskiruoju skundu (DOK-11618) pateikė susirašinėjimą su antstoliu; Airijos Public Services Card kopiją; Airijos vairuotojo pažymėjimo kopiją; 668,67 Eur mokėjimo antstoliui kvitą; FlixBus bilietą; Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-748-1092/2026; žyminio mokesčio mokėjimo kvitą.

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 38 pastraipa). Teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teikiami nauji įrodymai gali būti reikšmingi nagrinėjant apelianto atskirąjį skundą, neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir siekdamas teisingai išspręsti bylą, minėtus naujus įrodymus priima.

Dėl ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu nepašalinus trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4706-1117/2024 iš atsakovo A. D. ieškovei UAB „Juris LT“ priteista skola už pradinės kreditorės UAB „Utenos komunalininkas“ suteiktas komunalinių atliekų išvežimo paslaugas. Minėtoje byloje procesiniai dokumentai atsakovui A. D. įteikti 2024 m. rugpjūčio 1 d. viešo paskelbimo būdu. Atsakovui per teismo nustatytą 14 d. terminą nepateikus atsiliepimo į UAB „Juris LT“ pateiktą ieškinį, 2024 m. rugsėjo 3 d. buvo priimtas sprendimus už akių. Sprendimas už akių atsakovui įteiktas 2024 m. rugsėjo 3 d. viešo paskelbimo būdu ir įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 24 d. Tą pačią dieną ieškovei išduotas vykdomasis raštas. Teisme 2025 m. rugpjūčio 4 d. gautas A. D. prašymas dėl priimto procesinio sprendimo kopijos pateikimo, kuris tą pačią dieną išsiųstas nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini).

CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame (XVII) skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat įstatyme nustatytais atvejais – neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.

Teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). CPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą. Taigi gavęs prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, teismas, visų pirma, išsprendžia šio prašymo priėmimo klausimą

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo prašymas yra tik pirmajame jo nagrinėjimo etape, t. y. sprendžiamas jo priėmimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, nustatė, kad prašymas neatitinka bendrųjų ieškiniui keliamų reikalavimų, nes nėra nurodyta teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, sprendimą už akių priėmusio teismo pavadinimas; pareiškėjas neaiškiai nurodė proceso atnaujinimo pagrindą ir motyvus, taip pat prie prašymo atnaujinti procesą nepateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą; pareiškėjas nenurodė konkretaus EŽTT sprendimo, kuris būtų pagrindas atnaujinti procesą nagrinėju atveju, nenurodo kada sužinojo apie EŽTT sprendime pateiktus išaiškinimus; pareiškėjas nepateikė duomenų, kad yra sumokėjęs 23 Eur dydžio žyminį mokestį. Todėl teismas 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą šiems prašymo atnaujinti procesą trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl teismo nustatytų trūkumų (2026-05-06 DOK-10438). Nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą grindžiamas netinkamu informavimu apie bylos nagrinėjimą; apie bylos nagrinėjimą sužinojo 2025 m. rugpjūčio 4 d. gavęs iš antstolio pranešimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas visų Telšių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, t. y. aiškiai proceso atnaujinimo pagrindo ir motyvo nenurodė, nepateikė duomenų, kad sumokėjo žyminį mokestį, nors nurodė, kad teikia papildomą susirašinėjimą su antstoliu, tačiau minėto dokumento prie paaiškinimų nepateikė. Pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl ko negalėjo būti įvykdyta teismo nutartis, nepateikė prašymo dėl nutartyje nurodyto termino trūkumams pašalinti pratęsimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakankamų įrodymų ir argumentų nepateikimas yra pagrindas atmesti prašymą atnaujinti procesą, bet ne atsisakyti jį priimti. Apeliantas šalindamas nustatytus trūkumus paaiškino, kad prašymas atnaujinti procesą grindžiamas netinkamu informavimu apie bylos nagrinėjimą. Atskirajame skunde papildomai paaiškino, kad ankstesniuose prašymuose nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktas) nurodytas dėl neteisingai suprasto teisinio reglamentavimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodomais argumentais neturi pagrindo abejoti.

Nors apeliantas nurodė, kad teikia papildomą susirašinėjimą su antstoliu, tačiau minėto dokumento prie paaiškinimų nepateikė, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis Telšių apylinkės teisme išnagrinėtas A. D. prašymas dėl proceso atnaujinimo (c. b. Nr. eA2-453-1264/2026). Minėtos bylos elektroninėje kortelėje pareiškėjas pateikęs tą patį susirašinėjimą su antstoliu (2025-12-10 DOK-28408 iš civilinės bylos Nr. eA2-453-1264/2026). Apeliantas atskirajame skunde paaiškino, kad susirašinėjimas su antstoliu byloje pateiktas jau tris kartus. Reikalavimas pakartotinai pateikti esamą byloje dokumentą neatitinka proceso ekonomiškumo principo ir sukuria dirbtines kliūtis kreiptis į teismą.

Pareiškėjas šalindamas pirmosios instancijos teismo nustatytus trūkumus nepateikė duomenų, kad yra sumokėjęs 23 Eur dydžio žyminį mokestį. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad 2026 m. gegužės 13 d. sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, mokėjimo kvitas pridedamas. Pažymėtina, kad CPK 334 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims. Minėta pirmosios instancijos teismo teisė įstatyme numatyta atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, kadangi, teismui realizavus teisę pačiam pasinaikinti skundžiamą nutartį, tam tikrais atvejais gali būti išvengta su apeliaciniu procesu susijusių laiko ir finansinių sąnaudų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1092-823/2018). Spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atskirajame skunde nurodomus argumentus, neįvertino pridedamų rašytinių įrodymų ir tokiu būdu neįgyvendino proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.

Dėl bylos procesinės baigties

Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Be to, ar pagrįstai pareiškėjas prašo atnaujinti procesą prašyme nurodytu pagrindu ir motyvais, pirmosios instancijos teismas spręs kitame prašymo nagrinėjimo etape, nes, kaip minėta, pirmajame etape teismas tik patikrina, ar prašymas atitinka formalius CPK nustatytus reikalavimus.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto A. D. atskirąjį skundą tenkinti. Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.