- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-23
- Bylos Nr.
- eAN2-237-844/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00018-2026-0
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas
- Pažeidėjas
- APA1
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 18.9Viešosios rimties trikdymas (ANK 488 str.)
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – APA1 apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nutarties APA1 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – institucija) 2025 m. gruodžio 17 d. nutarimu APA1 pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 140 Eur bauda už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 16 d. 1.40 val. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojoje patalpoje – daugiabučio namo bute, nakties metu garsiai klausėsi muzikos, taip trikdydamas kaimyninių butų gyventojų ramybę ir poilsį.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos nutarimą APA1 apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o netenkinus šio reikalavimo – skirti minimalią sankcijoje numatytą baudą. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintas ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gruodžio 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
APA1 skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Šalies argumentai
Skunde pažeidėjas nurodo, kad tiek institucijos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, tiek ir pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo skundą, detaliai neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, neatsakė į visus skundo argumentus, taip pat administracinio nusižengimo bylos procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus. Jam inkriminuoto pažeidimo sudėtis šiuo atveju neparemta jokiais objektyviais duomenimis, o pagrįsta tik dviejų daugiabučio namo laiptinės gyventojų apklausomis ir jų subjektyviniu vertinimu apie muzikos garsumo lygį. Anot APA1 , šios laiptinės gyventojos yra priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu, su jomis yra susiklostę konfliktiniai santykiai, todėl tik jų subjektyvūs vertinimai bei rašytiniai paaiškinimai nėra pakankami konstatuoti administracinio nusižengimo sudėties buvimą. Esant tarp asmenų konfliktiniams (įtemtiems) santykiams, siekiant tinkamai įgyvendinti teisingumo ir teisėtumo principus administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procese bei realiai įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos instituto turinį, kaltinamas turi būti grindžiamas ne subjektyviais asmenų parodymais apie keliamo triukšmo garsą bei intensyvumą, o objektyviais duomenimis – kalibruoto triukšmo matavimo prietaisų parodymais. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad teismo posėdžio liudytoja LUD1 teismui nurodė, jog ji nemano, kad tai toks įvykis (arba sukeltas tokio lygio triukšmas), dėl kurio reikėtų kviesti policijos pareigūnus. Kadangi triukšmo fiziniai parametrai nebuvo vertinti, teismui neturėjo pakakti objektyvių duomenų nekaltumo prezumpcijos kontekste padaryti išvadą, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta. Be to, kiekvienas žmogus yra unikalus ir pakankamai skirtingai reaguoja į įvairaus lygio triukšmą (vienam muzika ir gatvės triukšmas padeda užmigti, o kitą asmenį kamuoja nemiga). Akivaizdu, kad miesto aplinkoje nuolat girdėti įvairus triukšmas (pravažiuojantys automobiliai, traukiniai, specialiųjų tarnybų garsiniai signalai, aerouosto keliamas triukšmas ir t.t.), kuris akivaizdžiai trikdo viešąją rimtį nakties metu, tačiau neišmatavus skleidžiamų garsų intensyvumo ribinių leistinų dydžių atžvilgiu, niekas nebaudžiamas pagal ANK 488 straipsnį. Administracinio nusižengimo byloje esantį filmuota medžiaga taip pat nepaneigė jo išdėstytų argumentų dėl pažeidimo sudėties nebuvimo jo veiksmuose.
Apeliantas taip pat nurodo, kad LUD4 , duodama paaiškinimą institucijoje ir parodymus teisme, sąmoningai pažeidė ANK 224 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio imperatyvus – sakyti tik tiesą. Liudytoja sąmoningai klaidingai nurodė teismui, kad jis dažnai garsiai klausosi muzikos, kelia triukšmą, yra agresyvaus charakterio, taip be jokio pagrindo neigiamai jį apibūdino kaip asmenybę ir tuo sąmoningai apšmeižė kitų asmenų (pareigūnų) akivaizdoje, nors ji jo visiškai nepažįsta. Tačiau teismas neatmetė jos parodymų, o nepagrįstai laikė vienu iš įrodymų, patvirtinančių administracinio nusižengimo sudėtį jo veiksmuose. Tokiais savo veiksmais liudytoja padarė didelę žalą jo reputacijai, todėl turėtų būti svarstomas klausimas dėl jos veiksmų įvertinimo BK 235 straipsnio dispozicijos kontekste. Pažeidėjas papildomai pabrėžia, kad anksčiau už jokį triukšmavimą, garsų muzikos leidimą ir panašius veiksmus jis nebuvo patrauktas atsakomybėn ir nubaustas. Taip pat jis mano, jog liudytoja tik nori kitų asmenų dėmesio, todėl ir kalba (duoda parodymus), nevertindama jų teisingumo, o tik siekdama pasirodyti ir atkreipti į save dėmesį.
Apelianto įsitikinimu, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų jo tyčią sutrikdyti viešąją rimtį. Jo vertinimu, muzikinio centro garsas padidėjo dėl jo neatsargių veiksmų, o tai neužtraukia administracinės atsakomybės. Iki tol muzikos jis klausėsi naudodamas ausines ir užmigo. Po kiek laiko automatiškai išsijungus ausinėms (išsikrovė jų baterija), jos atsijungė ir dėl to pradėjo groti muzikinis centras, o jis miegojo ir muzikos negirdėjo.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde taip pat teigia, kad institucijos nutarime, o taip pat ir administracinio nusižengimo protokole suformuotas kaltinimas yra labai abstraktus, nekonkretus ir todėl grubiai pažeidė jo teisę į teisminę gynybą, kadangi jis objektyviai nežinojo nuo kokio konkretaus kaltinimo turi gintis. 2025 m. gruodžio 17 d. nutarime jam nebuvo inkriminuoti nei 2020 m. gegužės 28 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-153 patvirtintų Taisyklių, nei 2011 m. birželio 13 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Higienos normos HN 33-2011 konkrečių punktų pažeidimai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Giedrius Šimoniūtis prašo APA1 skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Institucijos atstovas nurodo, kad apylinkės teisme nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl ne teismo tvarka 2025 m. gruodžio 17 d. priimto nutarimo panaikinimo, buvo išsamiai ir objektyviai įvertintos visos padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, objektyviai įvertinti visi skunde išdėstyti motyvai, ir teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
APA1 apeliacinis skundas netenkintinas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, iš esmės teigdamas, kad šio administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimas jo veiksmuose nėra įrodytas objektyviais bei patikimais bylos duomenimis, ir siekia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis bei ne teismo tvarka priimtas nutarimas būtų panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukta. Taip pat apeliantas nurodo, kad jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei ne teismo tvarka priimtas nutarimas turi esminių trūkumų, nulėmusių teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir nuo to gintis, suvaržymą. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais nenustatė. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės padarė teisingą išvadą, jog APA1 kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta visiškai. Kaltinimas tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ne teismo tvarka priimtame nutarime taip pat suformuotas tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, tiek ANK 39 straipsnio nuostatoms taikyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo, juo apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. ,y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pateikto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pateikto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-6-628/2019, 2AT-11-628/2020, 2AT-33-511/2023, 2AT-35-648/2023, 2AT-17-594/2024 ir kt.).
Tuo tarpu ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime, be kitų straipsnyje nurodytų duomenų, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė (jei straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus); administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Aptartos ANK nuostatos reiškia, kad kaltinimai turi būti suformuluojami aiškiai nurodant veikos padarymo aplinkybes ir joms taikytiną teisinę kvalifikaciją.
ANK 488 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šiuo atveju buvo nubaustas APA1 , įtvirtinta atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.
Nagrinėjamu atveju tiek APA1 surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek vėliau priimtame nutarime dėl jo nubaudimo, buvo nurodyta, jog pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį apeliantas traukiamas atsakomybėn už tai, kad jis 2025 m. rugsėjo 16 d. 1.40 val. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojoje patalpoje – daugiabučio namo bute, nakties metu garsiai klausėsi muzikos, taip trikdydamas kaimyninių butų gyventojų ramybę ir poilsį. Taigi šiuo atveju abejuose paminėtuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodyta tiksli administracinio nusižengimo padaryta vieta, laikas ir esmė (konkretūs veiksmai, kuriais APA1 padarė jam inkriminuotą nusižengimą), ANK straipsnis, numatantis atsakomybę už tokius veiksmus. Sutikti su apeliantu, jog jam suformuotas kaltinimas neatitinka ANK įtvirtintų reikalavimų, nes nei administracinio nusižengimo protokole, nei ne teismo tvarka priimtame nutarime nebuvo nurodyta kokius konkrečius 2020 m. gegužės 28 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-153 patvirtintų Triukšmo prevencijos Prienų rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių ir (ar) 2011 m. birželio 13 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – Higienos norma HN 33-2011) punktus jis pažeidė, nėra pagrindo, nes ANK 488 straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus.
Kartu pažymėtina, kad APA1 surašius administracinio nusižengimo protokolą, jis pastabų dėl to, kad jam suformuluotas kaltinimas yra pernelyg abstraktus ir nekonkretus, dėl to yra nesuprantamas ar neaiškus, nepareiškė. Iš APA1 institucijai siųstų elektroninių laiškų ir jo vardu pasirašytų skundų turinio taip pat yra visiškai akivaizdu, jog nubaustasis, gindamasis nuo pateikto kaltinimo, suprato jam inkriminuoto administracinio nusižengimo esmę. Skunde teigdamas kitaip, apeliantas tik deklaratyviai nurodo asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, pažeidimą.
Prieš pateikdamas argumentus, susijusius su apelianto nubaudimo pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimo vertinimu, apygardos teismas visų pirma pažymi, kad pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad įrodymai nagrinėjamoje byloje buvo ištirti ir įvertinti pažeidžiant ANK 569 straipsnio nuostatas. Apylinkės teismas, nagrinėdamas APA1 skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gruodžio 17 d. nutarimo, objektyviai, nešališkai ir išsamiai įvertino visus įstatymo nustatyta tvarka surinktus ir su konkrečiai nagrinėjamu administraciniu nusižengimu susijusius įrodymus. Apylinkės teismo išvados dėl APA1 kaltės yra išsamiai motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma. Su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, išdėstytais motyvais ir padarytomis išvadomis visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Šiame kontekste pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jos teismui (pareigūnui) nėra privalomos. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai APA1 , teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiamas procesinis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies taip pat matyti, jog apylinkės teismas joje nepasisakė tik dėl skunde nurodyto argumento, jog apeliantui suformuotas kaltinimas neva yra ydingas. Tuo tarpu visi kiti esminiai skundo argumentai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti, paaiškinant kodėl jie nesudaro pagrindo naikinti ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną APA1 atžvilgiu nutraukti.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų – policijos registruojamų įvykių registro išrašo, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės Rugilės Pavilonytės tarnybinio pranešimo – matyti, jog 2025 m. rugsėjo 16 d. 1.40 val. buvo gautas pranešėjos LUD4 pranešimas, jog dabar kaimynai garsiai leidžia muziką, trukdo ilsėtis. Nurodytas įvykio vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, t. y. 2025 m. rugsėjo 16 d., 2.02 val. buvo gautas ir anoniminis pranešimas, kad laikotarpiu nuo 2025 m. rugsėjo 16 d. 1.01 val. iki 1.54 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), visame name skamba muzika. Remiantis minėta rašytine bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad pagal gautą iškvietimą policijos pareigūnams LUD2 , Rugilei Pavilonytei bei LUD3 netrukus nuvykus pranešimuose nurodytu adresu juos pasitiko LUD4 , kuri teigė, jog turi leidžiamos muzikos garso įrašą ir teiks pareiškimą per policijos elektroninių paslaugų sistemą www.epolicija.lt. Atvykus policijos pareigūnams, APA1 durų neatidarė, tačiau iš jo būsto sklindanti muzika girdėjosi tiek lauke, tiek daugiabučio namo laiptinėje.
Apylinkės teismui taip pat buvo pateikti keturi LUD4 padaryti vaizdo ir garso įrašai. Šie įrašai buvo padaryti iš daugiabučio namo balkono ir stovint šalia daugiabučio namo. Įrašuose aiškiai girdima tranki muzika. Pirmosios instancijos teismui taipogi buvo pateikti ir du vaizdo ir garso įrašai, kurie buvo padaryti į įvykį reagavusių policijos pareigūnų nešiojamaisiais vaizdo registratoriais. Įraše „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, jog įrašo data ir laikas 2025 m. rugsėjo 16 d. nuo 01:47:26 val. iki 01:52:27 val. Jis padarytas pareigūnės LUD2 . Iš jo matyti, jog pareigūnus prie daugiabučio namo pasitinka chalatu vilkinti moteris, kuri prisistato (duomenys neskelbtini). Pareigūnai užlipa į ketvirtą daugiabučio namo aukštą, beldžia į dešinėje pusėje esančias duris, tačiau jų niekas neatidaro. Vaizdo įrašo 2.25 minutę atsidaro priešais esančio buto durys, jas atidaręs asmuo trumpai pabendrauja su pareigūnu (kas atidarė duris nesimato, nes asmenį užstoja durys). Taip pat girdėti kaip pareigūnė įrašo 2.50 minutę komentuoja, jog „čia „bumčikai“. Sukilo visas namas. Lauke net skamba“. 3.23 minutę girdėti pareigūnės komentaras „bet dabar negroja...“ ir iškart po to pačios pareigūnės bei kitų pareigūnų komentarai „ai, groja...“. Įraše „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, jog įrašo data ir laikas 2025 m. rugsėjo 16 d. nuo 01.47.30 val. iki 01.52.31 val. Jis padarytas pareigūnės Rugilės Pavilonytės. Įrašas analogiškas pirmajame įraše fiksuotoms aplinkybėms, tik darytas kitos, kartu buvusios pareigūnės nešiojamuoju vaizdo registratoriumi. Įrašo 02.03.00 min. aiškiai girdisi pareigūnės komentaras, kad „kaimynai pasitiko. Pranešėja sakė čia... Ir „bumčikai“ skamba...“.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje taip pat apklausė į įvykį reagavusius policijos pareigūnus LUD2 ir LUD3 , pareiškimą pateikusią LUD4 bei kitą daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventoją – LUD1 .
Teisme liudytoja apklausta policijos pareigūnė LUD2 patvirtino, kad 2025 m. rugsėjo 16 d. nuvykus pranešime nurodytu adresu buvo girdima muzika. Ji parodė, kad muzika girdėjosi tiek laiptinėje, tiek ir pakilus į aukštą, kuriame gyvena APA1 . Liudytoja neabejojo, kad muzika girdėjosi ir kituose butuose. Nurodė, kad vienu momentu ji buvo pritildyta, tačiau netrukus vėl garsiai paleista. Beldė į APA1 buto duris, bet jų niekas neatidarė. Matė, jog šiame bute degė šviesa. Išvykstant muzika išjungta nebuvo, taip ir grojo. Policijos pareigūnė taip pat nurodė, jog juos pasitikusi pareiškėja teigė, jog muzika buvo leidžiama ilgą laiką, dėl to ji su sutuoktiniu negali ilsėtis. Jos pačios manymu, žmonės, esant tokio garso muzikai, ilsėtis negali. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas LUD3 , kaip ir jo kolegė, taip pat parodė, kad naktį atvykęs prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), girdėjo muziką, sklindančią iš buto, kuriame gyvena APA1 , kad pastarasis buto durų pareigūnams neatidarė, vienu metu muziką buvo kelioms sekundėms pritildęs, tačiau vėl pagarsino, jiems išvykstant ji taip ir grojo. LUD3 nurodė ir tai, kad muzika buvo girdima ne tik namo laiptinėje, bet ir lauke, išlipus iš tarnybinio automobilio, kad prie tokio garsumo muzikos ilsėtis ar miegoti negalima.
Liudytoja LUD4 apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, jog APA1 asmeniškai nepažįsta, tačiau jį žino kaip kaimyną, praeinant susitinka. Ji gyvena antrame namo aukšte, o jo butas ketvirtame aukšte. Su juo asmeniškai jokių konfliktų neturėjo, tačiau žino, kad jis yra konfliktiškas, nes matydavo, jog jį su antrankiais yra išsivežę policijos pareigūnai, be to, ateidavo pasiskųsti ir jo močiutė. Liudytoja taip pat nurodė, jog 2025 m. rugsėjo 16 d. naktį, apie 00.40 val., išgirdo garsią muziką, atsibudo iš miego ir apie valandą laukė, kol muzika nutils. Nenutilus, iškvietė pareigūnus. Prieš tai išėjo į lauką įsitikinti, iš kurio buto sklinda garsas. Išėjus į lauką matė, kad trečiame aukšte kaimynai taip pat prabudę, nes pas juos buvo įjungta šviesa. APA1 bute taip pat degė šviesa. Savo mobiliojo ryšio telefonu nufilmavo vaizdo įrašus, kuriuos rodė atvykusiems policijos pareigūnams, juos turi išsaugojusi iki dabar. Kadangi yra buvusi vokalistė, gali pasakyti, kad žemi dažniai buvo tokio garsumo, jog jautėsi sienų vibracija.. Apie šį įvykį kalbėjo su LUD1 , kuri gyvena virš jų, vyru. Jis irgi skundėsi, kad negalėjo miegoti. Kaimynai iš penkto aukšto sakė, kad išėjo miegoti į kitą kambarį, nes jie turi mažų vaikų. LUD4 taip pat parodė, kad apeliantas ir iki šio įvykio leisdavo muziką, šaukdavo, daužydavosi namuose. Iki šio įvykio, buvusius kartus kentėjo ir policijos nekvietė.
Liudytoja LUD1 pirmosios instancijos teisme apklausiama parodė, jog APA1 asmeniškai nepažįsta, mato jį retai, asmeninių konfliktų su juo neturėjo, jis gyvena virš jų esančiame bute, t. y. jie gyvena trečiame aukšte, o jis ketvirtame. Tą naktį, apie 2 val. nakties, triukšmą girdėjo, tačiau suprasdama, jog tai jaunas žmogus, į policiją nesikreipė, reagavo tolerantiškai. Tuo metu bute ji buvo su vyru ir sūnumi. Tokiu laiku jie miega, tačiau buvo tranki muzika, girdėjosi vibracija, bosai, todėl ji su vyru prabudo. Muzika girdėjosi, kol atvyko policija. Išvažiavus policijai, muzika dar kurį laiką buvo įjungta, bet paskui nutilo. Buvo aišku, iš kurio buto sklinda muzika, todėl į kiemą eiti net nereikėjo. Prie tokios muzikos nebuvo galima ilsėtis, ji išblaškė visus miegus. LUD1 taip pat nurodė, kad po šio įvykio kalbėjo su kaimyne, kuri gyvena priešais APA1 . Kaimynė jai sakė, kad muzika buvo girdima labai stipriai, kad buvo prabudę, kadangi ją ir apeliantą riboja tik viena siena. Iš šios moters suprato, kad muzika jiems trukdė, kad prabudę laukė, kada ji pasibaigs.
Taigi, priešingai nei skunde teigia nubaustasis, tai, jog jis 2025 m. rugsėjo 16 d. 1.40 val. savo gyvenamojoje patalpoje – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bute, klausėsi muzikos tokiu garsu, kad prikėlė jau miegančius kaimynus, kurie ir dėl toliau skleidžiamo triukšmo negalėjo užmigti bei ilsėtis, tokiu būdu sutrikdydamas kaimyninių butų gyventojų ramybę ir poilsį, šiuo atveju patvirtina ne tik daugiabučio namo laiptinės gyventojų LUD4 ir LUD1 parodymai, kurių patikimumu skunde APA1 abejoja, tačiau ir kiti įrodymų šaltiniai – policijos pareigūnų, kurie pagal gautą iškvietimą netrukus atvyko į įvykio vietą parodymai, į bylą pateikti vaizdo ir garso įrašai, policijos pareigūnės Rugilės Pavilonytės tarnybinio pranešimo turinys. Tiek apelianto kaimynių parodymai, tiek policijos pareigūnų parodymai, taip pat rašytinė bylos medžiaga tarpusavyje neprieštarauja, papildo viena kitą ir leidžia konstatuoti, jog APA1 už viešosios rimties trikdymą buvo nubaustas visiškai teisėtai ir pagrįstai.
Pritarti pažeidėjui, kad vadovautis LUD4 ir LUD1 parodymais kaip patikimais, sprendžiant jo kaltės klausimą negalima, nes šios to paties daugiabučio namo gyventojos yra priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu, su jomis yra susiklostę konfliktiniai santykiai, apygardos teismas pagrindo neįžvelgia. Kad tarp apelianto ir minėtų liudytojų yra susiklostę konfliktiški santykiai, jos yra neigiamai nusistačiusios prieš APA1 , nurodo tik jis pats, šių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Priešingai, LUD4 ir LUD1 duoti parodymai paneigia tokią versiją, kadangi liudytojos teisme patvirtino, jog su APA1 jokių ryšių nepalaiko, konfliktavę su juo iki nagrinėjamo atvejo ar po jo nėra. Iš jų parodymų taip pat matyti, kad liudytojos netgi vengė kviesti pareigūnus dėl netinkamo kaimyno elgesio, kas būtų nelogiškas elgesys, jei jos iš tiesų būtų priešiškai nusiteikę jo atžvilgiu ir norėtų jam pakenkti. LUD4 , APA1 nakties metu garsiai paleidus muziką, dar apie valandą laiko laukė, kol šis ją nutildys, ir tik tuomet pranešė apie tai policijos pareigūnams, o LUD1 policijos pareigūnų apskritai nekvietė, norėdama būti tolerantiška jaunam asmeniui. Pastebėtina ir tai, kad apeliantas teiktuose skunduose nenurodė jokių konkrečių priežasčių, dėl kurių, anot jo, kaimynės galėtų būti priešiškai nusistatę jo atžvilgiu, kaip ir nedetalizavo dėl kokių aplinkybių tarp jo ir šių liudytojų buvo kilę konfliktai.
Be to, šiuo atveju LUD4 ir LUD1 parodymus patvirtina ir policijos pareigūnų parodymai bei vaizdo ir garso įrašai, kuriuose aiškiai užfiksuotas tiek garsios muzikos leidimo faktas dar iki atvykstant pareigūnams, tiek policijos pareigūnų komentarai, kurie leidžia spręsti, kad muzika iš APA1 buto buvo girdima ir vėliau. Nors policijos pareigūnų nešiojamomis vaizdo kameromis padarytuose vaizdo ir garso įrašuose muzika nesigirdi, tačiau, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ir apylinkės teismas, laiptinėje tuo metu buvo keletas pareigūnų, jie tarpusavyje kalbėjosi, todėl buvęs foninis triukšmas galėjo įtakoti tai, kad muzika šiuose vaizdo įrašuose nėra girdima taip aiškiai, kaip liudytojos LUD4 pateiktame vaizdo įraše. Be to, tiek liudytojais apklaustos namo gyventojos, tiek patys pareigūnai pripažino, kad kurį laiką muzika buvo pritildyta. Todėl tai, kad jos aiškiai nesigirdi policijos pareigūnų pateiktuose vaizdo įrašuose, kurie filmuoti ne viso jų buvimo metu, o tik keletą minučių, nepaneigia aplinkybės, jog administracinio nusižengimo protokole bei ne teismo tvarka priimtame nutarime nurodytu laiku ir vietoje ji buvo leidžiama garsiai, tuo trikdant viešąją rimtį ir daugiabučio namo gyventojų poilsį nakties metu.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas visiškai pritaria ir apylinkės teismo sprendimui tik kaip gynybinę atmesti ir teismo posėdžio metu APA1 įgalioto atstovo iškeltą versiją, jog liudytojos LUD4 pateikti vaizdo ir garso įrašai galimai galėjo būti padaryti ne administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku. Kaip matyti, atmesdamas šią versiją, žemesnės instancijos teismas vertino tiek vaizdo ir garso įrašuose girdimos muzikos ypatumus liudytojų (tiek teisme apklaustos LUD1 , tiek policijos pareigūnų) duotų parodymų ir vaizdo įraše policijos pareigūnų girdimų komentarų kontekste, pažymėdamas, jog vaizdo įrašuose girdisi būtent žemų dažnių muzika, apie kurią kalbėjo tiek į įvykio vietą atvykę pareigūnai, tiek ir LUD1 , tiek ir pareigūnų informavimo apie jų padarymą aplinkybes, pažymėdamas, jog apie turimus vaizdo ir garso įrašus LUD4 pareigūnams pasakė jau įvykio vietoje, todėl natūralu, jog asmuo, leisdamas susipažinti su jo telefone esančiais įrašais policijos pareigūnams, supranta, kad policijos pareigūnai gali identifikuoti ir jų padarymo laiką (fiksuotą mobiliajame telefone).
Remiantis jau aukščiau išdėstytais motyvais, atmestinas ir apeliacinio skundo teiginys, kad LUD4 tik siekia pasirodyti ir atkreipti į save kitų dėmesį, todėl ir davė APA1 nepalankius melagingus parodymus. Toks skundo teiginys paremtas išimtinai tik paties APA1 subjektyviu vertinimu, be to, yra sunkiai įtikinimas, nes nelogiška, jog liudytoja, vien dėl to, kad norėtų atkreipti dėmesį į save, melagingai kreiptųsi į policijos pareigūnus, tikrovės neatitinkančius parodymus duotų ne tik jiems, bet net ir teismui, kuriame prisiekė sakyti tik tiesą, tuo ne tik eikvodama savo laiką, bet ir rizikuodama būti nuteista pagal baudžiamąjį įstatymą. Liudytojos LUD4 duotų parodymų, nei kiek jie susiję su šiuo konkrečiu atveju, nei su jos nurodytomis aplinkybėmis, kad pažeidėjas apskritai muzikos garsiai klausosi ir kitaip kelia triukšmą dažnai, yra agresyvaus charakterio, vertinti BK 253 straipsnio (melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas) kontekste, apygardos teismas pagrindo nenustatė. Vien tai, kad anksčiau už viešosios tvarkos trikdymą jis nebuvo baustas, savaime neįrodo, jog liudytoja, nurodžiusi, kad šis konkretus atvejis, už kurį APA1 buvo nubaustas ne teismo tvarka 2025 m. gruodžio 17 d. priimtu nutarimu, nebuvo vienintelis, kuomet apeliantas kėlė triukšmą, sakė netiesą. Juo labiau, tai nepaneigia LUD4 duotų parodymų apie 2025 m. rugsėjo 16 d. 1.40 val. apelianto keltą triukšmą bei kitų byloje surinktų šį faktą patvirtinančių įrodymų patikimumo.
Kaip ir pirmosios instancijos teismui, apygardos teismui nekyla abejonių, jog dėl šioje byloje analizuojamo APA1 elgesio, t. y. garsios muzikos leidimo naktį, atsirado ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. buvo sutrikdyta kaimyninių butų gyventojų ramybė ir poilsis. Pastarąją išvadą patvirtina ne tik liudytojų LUD4 ir LUD1 parodymai, iš kurių matyti, jog abi liudytojos ir jų šeimos nariai po vidurnakčio buvo prikelti iš miego ir dėl besitęsiančio triukšmo dar kurį laiką negalėjo užmigti, tiek ir policijos pareigūnų parodymai, iš kurių matyti, kad ir jie vertino, jog, esant tokio lygio triukšmui, poilsis nėra įmanomas. Nors byloje nėra kitų namo gyventojų skundų dėl viešosios rimties sutrikdymo, o liudytoja LUD1 teismo posėdžio metu nurodė, jog nemano, kad tai toks įvykis, dėl kurio reikėtų kviesti policijos pareigūnus, tačiau, tuo pačiu ji paaiškino, kad pareigūnų nekvietė tik dėl savo tolerancijos kaimyno atžvilgiu, bei pripažino, kad tą naktį pailsėti negalėjo ir kad dėl triukšmo jai skundėsi ir priešais APA1 gyvenantys kaimynai.
Tai, kad sukelto triukšmo lygis nebuvo nustatytas specialia įranga, nėra pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes pagal teismų praktiką faktinės aplinkybės, svarbios nustatant viešosios rimties trikdymo objektyviuosius požymius, gali būti įrodomos ne tik garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis, bet lygiai taip pat ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, be kita ko, ir liudytojų parodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N438-3973/2011, N575-406/2012). Kaip matyti ir pats pažeidėjas iš esmės neneigia, kad viešosios rimties trikdymo objektyvieji požymiai neprivalo būti visais atvejais nustatomi garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis, tačiau mano, kad šiuo atveju, esant tik prieš jį nusistačiusių liudytojų parodymams, apylinkės teismui neturėjo pakakti objektyvių duomenų padaryti išvadą, kad viešoji rimtis iš tiesų buvo sutrikdyta. Kaip jau minėta, pagrindas vertinti liudytojų LUD4 ir LUD1 parodymus kaip nepatikimus šiuo atveju nenustatytas. Be to, be jų parodymų egzistuoja ir kiti įrodymai, kurie patvirtina, jog APA1 bute, kuriame gyvena, nakties metu leido muziką tokiu garsu, dėl kurios įprastas kitų to paties daugiabučio namo gyventojų poilsis ir ramybė buvo sutrikdyta. Todėl negalima sutikti, kad šiuo atveju neišmatavus leistos muzikos garso specialiu triukšmo matavimo prietaisu, jo kaltė padarius ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą liko neįrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
Apeliantas skunde taip pat bando įrodyti, jog jam inkriminuotą nusižengimą jis padarė dėl neatsargumo, teigdamas, jog muzikos 2025 m. rugsėjo 16 d. naktį klausėsi naudodamas ausines, tačiau pastarosios išsikrovė, atsijungė ir dėl to muzika pradėjo groti per muzikinį centrą, ko jis negirdėjo, nes tuo metu jau miegojo. Apygardos teisme netiki tokia tik apeliaciniame skunde nurodyta versija, nes ji ne tik, kad nepatvirtinta jokiais duomenimis, bet ir yra nelogiška. Kaip matyti iš jau aptartų liudytojų parodymų, muzika iš APA1 gyvenamosios vietos sklido ilgai (ne mažiau kaip valandą) bei tokiu garsumu, kad prižadino jau miegojusius kaimynus, buvo girdima ne tik daugiabučiame name, bet ir lauke. Akivaizdu, jog muzikos aparatūros skleidžiamas triukšmas APA1 bute turėjo būti dar didesnis, todėl, atsijungus ausinėms, net jei ne iš karto, tai netrukus, tikrai turėjo pabusti ir jis pats. Neabejotina, kad apeliantas žinojo, jog triukšmauti savo gyvenamojoje vietoje po 22.00 val. jis negali, bei, būdamas subrendęs ir protingas asmuo, negalėjo nesuvokti ir nenumatyti, kad tokio garso muzikos leidimas trikdo kaimyninių gyventojų ramybę bei poilsį. Dėl to pripažintina, jog jis veikė tyčia.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs APA1 skundo dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gruodžio 17 d. nutarimo ir nenutraukęs administracinio nusižengimo teisenos, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė ANK nuostatas. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nekeitė ne teismo tvarka priimto nutarimo dėl APA1 paskirtos nuobaudos. Bauda, kuri mažesnė už ANK 488 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vidurkį, pažeidėjui paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, APA1 asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, iš kurių būtų galima manyti, kad šiuo atveju nesutinkama su APA1 paskirta bauda, prašoma ją sumažinti ar apskritai neskirti, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakoma.
Esant tokioms išvadoms, skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir APA1 apeliacinio skundo netenkinti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.