Kauno apygardos teismo nutartis, eAN2-327-844/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-14
Bylos Nr.: eAN2-327-844/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00581-2026-6
Bylos rūšis: Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Vaidas Vasiliauskas
Pažeidėjas: TRA1
Institucija: Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
1.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
1.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
1.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
16.11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-327-844/2026 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00581-2026-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.7; 1.4.8; 1.5.1; 1.5.3; 16.11.12; 21.11.10

Kauno apygardos teismasN u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 14 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens TRA1 atstovo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. liepos 9 d. nutarties TRA1 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2026 m. gegužės 5 d. nutarimu TRA1 nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2026 m. balandžio 4 d. 9.08 val. Kauno miesto sav., Kaunas, (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir neturėdama teisės vairuoti (ši teisė yra atimta), kai buvo nustatytas lengvas (0,93 prom.) neblaivumo laipsnis. Už šio nusižengimo padarymą TRA1 paskirta 1 200 Eur dydžio bauda, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 20 mėnesių bei nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – transporto priemonės „TOYOTA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 21 080 Eur. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Mindaugas Kepenis institucijos nutarimą apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį pakeisti dalyje dėl TRA1 paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikių priemonių – sumažinti paskirtą baudą iki 1 000 Eur, netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti jos terminą, neskirti transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo arba reikšmingai sumažinti išieškotiną sumą bei išdėstyti jos mokėjimą trejų metų laikotarpiui. Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 9 d. nutartimi TRA1 atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 5 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Apeliaciniame skunde TRA1 atstovas advokatas Mindaugas Kepenis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 9 d. nutartį arba pakeisti ją taip, kad TRA1 paskirta bauda būtų sumažinta iki 1 000 Eur, administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – netaikoma arba sutrumpinta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma būtų sumažinta iki 10 000 Eur, o jei išieškotinos sumos dydis bus paliktas toks pats – išdėstyti jos mokėjimą 3 mėnesių laikotarpiui. Advokatas skunde nurodo, jog apylinkės teismas nepakankamai įvertino TRA1 atsakomybę lengvinančias aplinkybes (kaltės pripažinimą, nuoširdų gailėjimąsi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą), turtines aplinkybes ir realų sankcijų poveikį, ypač dėl išliekančio ilgo teisės vairuoti atėmimo bei didelės išieškomos sumos, nepakankamai argumentuotai atsakė į prašymą sušvelninti jos teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį. Nubaustajai taikomos finansinės sankcijos yra itin sunkios. Jos vairuotas automobilis buvo įsigytas lizingo būdu, todėl ji nėra turto savininkė ir patiria kitokio pobūdžio finansinę naštą. Šiuo metu lizingo įmokos yra tęsiamos ir iki sutarties termino pabaigos TRA1 turi vykdyti finansinius įsipareigojimus (įmokos tęsis iki 2029 m. kovo 15 d.). Papildoma 21 080 Eur dydžio išieškojimo našta tampa akivaizdžiai sunkiai pakeliama. Nubaustosios gaunamas darbo užmokestis nėra tokio dydžio, kad leistų greitai ir vienu kartu padengti tokio dydžio sumą be ženklaus gyvenimo/įsipareigojimų griovimo. Išieškojimas kartu su ilgu teisės vairuoti atėmimu ir kitais ribojimais sukuria disproporciją tarp nusižengimo ir realių pasekmių. Advokatas taip pat pabrėžia, kad išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą prašoma sumažinti iki 10 000 Eur, tad nėra bandoma išvengti atsakomybės, tik prašoma, kad ši sankcijos dalis būtų nustatyta taip, jog būtų laikomasi proporcingumo ribų. Pažymi, jog TRA1 dirba socialinės globos centre „(duomenys neskelbtini)“ ergoterapeute, jos darbas susijęs su pastoviu vykimu pas globotinius, todėl teisės vairuoti atėmimas tiesiogiai paveikia kasdienio darbo funkcijų vykdymą, gali sukelti realų darbo pareigų atlikimo neįmanomumą, didina riziką prarasti darbą arba gali iš esmės apsunkinti galimybę išlaikyti pajamas. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja Sandra Ambraževičienė prašo TRA1 įgalioto atstovo skundą atmesti. Institucijos atstovė nurodo, jog apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių naujų aplinkybių, argumentų ar įrodymų, susijusių su byla. Jame pateikti argumentai jau buvo išnagrinėti ir aptarti skundžiamoje nutartyje, todėl institucija pasilieka prie savo ankstesniame atsiliepime pateiktų argumentų ir prašo vadovautis jais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

TRA1 atstovo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinis skundas netenkintinas.

Aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde nubaustosios TRA1 kaltė dėl ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo neginčijama. Apeliaciniame skunde keliamas tik jai paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonių, numatytų ANK 28 bei 29 straipsnyje, individualizavimo klausimas – prašoma sumažinti TRA1 skirtą baudą nuo 1 200 Eur iki 1 000 Eur, netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti jos taikymo terminą, iki 10 000 Eur sumažinti nuspręstą išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą bei išdėstyti jos mokėjimą trejų metų laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, pagrindo abejoti TRA1 kalte padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą taip pat neturi. Todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Apeliaciniame skunde formuojamų reikalavimų kontekste apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad ANK 22 straipsnio 2 dalis apibrėžia administracinių nuobaudų paskirtį: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.

ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 2-4 dalyse yra reglamentuota kaip nustatomos asmeniui skiriamos baudos dydis, suteiktos specialiosios teisės atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės. Baudos, skiriamos už administracinio nusižengimo padarymą, dydis yra nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės yra nustatomos pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytas šių poveikio priemonių minimalios ir maksimalios trukmių vidurkius. Tiek baudos dydis, tiek nurodytų administracinio poveikio priemonių taikymo terminai nustatomi atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kitų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, asmeniui skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda, taip pat nustatomi ne didesni negu vidurkis aptariamų poveikio priemonių taikymo terminai, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda, taip pat nustatomi ne mažesni negu vidurkis taikytinų poveikio priemonių terminai. Tais atvejais, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, baudos dydis bei administracinio poveikio priemonių trukmė nustatoma atsižvelgiant į tokių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą. Taigi, skiriant baudą bei nustatant paminėtų administracinio poveikio priemonių terminus už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą, bendra taisyklė yra tokia, kad tiek baudos dydis, tiek poveikio priemonių terminų trukmė nustatoma pagal įstatyme įtvirtintas ribas.

Pažeidėjos atstovo minimame ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teisės pažeidėjui galima paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų (ANK 427 straipsnio 1 dalis). Už šį administracinį nusižengimą taip pat privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą (ANK 427 straipsnio 3 dalis) bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 427 straipsnio 2 dalis).

ANK 29 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, iš pažeidėjo išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. ANK tiesiogiai nėra numatyta galimybė išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotino turto (šiuo atveju – transporto priemonės, kurią vairuodamas asmuo padarė administracinį nusižengimą) vertę atitinkančios pinigų sumos, nors toks administracinio poveikio priemonės taikymo būdas yra galimas (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-648/2024). Tačiau vis dėlto, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, nusižengimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes.

Institucijos nutarimu, įvertinus nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, TRA1 už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta minimalaus dydžio bauda (jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2026 m. balandžio 4 d., pažeidėja neturėjo teisės vairuoti, todėl pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį minimali bauda yra 1 200 Eur, o ne 1 100 Eur). Taip pat, įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, teisė vairuoti transporto priemones TRA1 buvo atimta minimaliam įstatyme nustatytam terminui – 3 metams, o draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminas nustatytas vos dviem mėnesiais ilgesnis nei numatytas ANK 427 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju automobilis, kurį pažeidimo padarymo metu vairavo TRA1 , priklauso ne teisės pažeidėjai, o kitam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Dėl šios priežasties institucijos nutarimu buvo nutarta konfiskuoti ne patį automobilį „TOYOTA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, kaip numatyta ANK 29 straipsnio 5 dalyje. Iš institucijos priimto nutarimo matyti, kad, nustatant konfiskuotino turto vertę, buvo remiamasi VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog TRA1 vairuoto automobilio charakteristiką atitinkančios transporto priemonės vidutinė kaina Lietuvoje 2026 metų gegužės mėnesį buvo 21 080 Eur su PVM, ir visą šią sumą buvo nutarta iš pažeidėjos išieškoti.

Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad šiuo atveju nei institucijos paskirtos baudos dydžio, nei jos paskirtų administracinio poveikio priemonių nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai per griežtų teisinio poveikio priemonių, neatitinkančių padaryto teisės pažeidimo pavojingumo bei TRA1 asmenybės, kaip kad teigiama skunde. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, švelninti TRA1 už padarytą administracinį nusižengimą paskirtąją baudą ar netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar bent jau nustatyti trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Apygardos teismas taip pat neturi pagrindo daryti išvadą, kad sprendimas iš TRA1 išieškoti visą automobilio „TOYOTA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , vertę atitinkančią sumą, pažeidžia proporcingumo bei teisingumo principų reikalavimus.

Šioje byloje yra pripažinta tik viena apeliantės atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti ir įvykdyto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. TRA1 pakartotinai vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir tokiais savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiai vairuotojai, tiek visuomenės saugumui. Bylos duomenimis nustatyta, kad nubaustoji neblaivi transporto priemonę vairavo 09.08 val., kai eismas paprastai yra kur kas intensyvesnis, nei vėlų vakarą ar ankstų rytą. Be to, vairuojama buvo pakankamai judrioje antro pagal dydį Lietuvoje miesto gatvėje. Taigi, eismo sąlygos reikalavo didesnio vairuotojų atsargumo. Pažymėtina ir tai, kad tiek pirmojo, tiek antrojo patikrinimo alkotesteriu metu pažeidėjai nustatytas girtumo laipsnis (atitinkamai 1,11 promilės ir 0,93 promilės) daugiau nei dvigubai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra apskritai draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilių). Taigi, akivaizdu, jog tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško TRA1 elgesio pasekmių.

Bylos nagrinėjimo metu pateikta pažyma patvirtina, jog nubaustoji dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Nors ši aplinkybė vertintina pažeidėjos naudai, tačiau, analizuojant jos asmenybę, negali būti ignoruojami ir duomenys apie jos baustumą ANK nustatyta tvarka. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad TRA1 dar iki šioje byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo įvykdymo penkerių metų laikotarpyje ANK nustatyta tvarka buvo bausta dar devynis kartus ir visus juos būtent už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. 2025 m. liepos 16 d. nutarimu ji buvo nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2025 m. birželio 23 d. 7.45 val. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai buvo nustatytas 1,35 promilės girtumas. Tai rodo neigiamą TRA1 požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, būtent su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, ir ypatingai šios bylos kontekste charakterizuoja ją itin neigiamai.

Tiek skunde dėl institucijos nutarimo, tiek skunde dėl apylinkės teismo priimtos nutarties, apeliantas akcentavo, jog teisė vairuoti transporto priemones TRA1 reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, o paskirta bauda bei visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas būtų sunkiai finansiškai pakeliama našta, tokios pinigų sumos vienu kartu pažeidėja, gaunanti nedidelį darbo užmokestį bei turinti finansinių įsipareigojimų pagal sudarytą automobilio lizingo sutartį, negalėtų įmokėti. Vertinant šiuos skundo argumentus, būtina pabrėžti, kad pati TRA1 pasirinko naudotis konkrečia transporto priemone pažeisdama teisės aktų reikalavimus ir būtent tai lėmė administracinio poveikio priemonės, susijusios su teisės pažeidimo padarymo priemonės verte, taikymą. Be to, teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (šiuo atveju – iš pažeidėjos išieškoti ne visą jos vertę atitinkančią pinigų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-222/2017). Taip pat teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Akivaizdu, kad nubaustoji dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga atliekant darbines funkcijas bei kad transporto priemonių vairavimas esant neblaiviai sukelia ir finansinius nuostolius, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo pažeidimo darymo.

Be to, į bylą šiuo atveju buvo pateikta tik pažyma apie TRA1 priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, bei duomenys apie jos turimą vartojimo kreditą, įmokų pagal sudarytą paskolos sutartį mokėjimo grafikas. Tačiau jokių kitų duomenų (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymų, turto deklaracijų, išrašo apie banko sąskaitose esančias lėšas, kitas socialines išmokas ar pan.), kurie leistų išsamiai įvertinti TRA1 turtinę padėtį, nei pažeidėja, nei jos atstovas taip ir nepateikė. Be šių duomenų apskritai nėra objektyvaus pagrindo pritarti apeliantui, kad TRA1 nebus finansiškai pajėgi sumokėti jai paskirtos baudos bei konfiskuoti turto vertę atitinkančios pinigų sumos.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat pažymėtina, kad 2025 m. liepos 16 d. nutarimu TRA1 buvo paskirta 800 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui. Vis tik nubaustoji, nepraėjus nė metams, net ir paskyrus jai ženklią baudą bei atėmus teisę vairuoti 1 metams, jokių teigiamų išvadų nepadarė ir toliau vairuoja transporto priemones būdama neblaivi ir netgi neturėdama tokios teisės. Kadangi pažeidėja, nors jai buvo pritaikytos griežtos poveikio priemonės, nepasimokė iš savo klaidų ir toliau daro itin šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, apygardos teismas neturi pagrindo manyti, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai (ne tik nubausti bei atimti ir apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, bet ir paveikti ją, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų) gali būti pasiekti skyrus jai mažesnę baudą ir (ar) iš viso netaikant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo (taip pat nustatant ir trumpesnį jos taikymo terminą), ir (ar) taikant jai tik dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimą.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo taip pat matyti, kad teisės vairuoti transporto priemones TRA1 neturėjo jau nuo 2025 m. birželio 23 d. Nei apylinkės teismui, nei aukštesnės instancijos teismui apeliantas taip ir nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad dėl jam jau daugiau kaip metus faktiškai taikomo ribojimo vairuoti kelių transporto priemones TRA1 neteko darbo socialinės globos centre „(duomenys neskelbtini)“, ar kad jos iš darbinės veiklos gaunamos pajamos stipriai sumažėjo. Todėl skundo teiginys, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iš pažeidėjos gali sukelti realų darbo pareigų atlikimo neįmanomumą, didina riziką prarasti darbą arba gali iš esmės apsunkinti galimybę išlaikyti gaunamas pajamas, vertintinas kaip deklaratyvus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo manyti, jog dėl paskirtos ANK 28 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės kilę padariniai iš tiesų gali būti neadekvatūs pažeidėjos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir jos asmenybei.

ANK taip pat nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo ar nustatyti mokėjimo terminą (ANK 29, 687-690 straipsniai). Įsiteisėjus nutarimui ar nutarčiai ši administracinio poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui, kuris nutarimą ar nutartį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui TRA1 neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje, tuo sumažindama sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas (o taip pat ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija), netenkinęs skunde suformuotų reikalavimų, įstatymo nuostatų, reglamentuojančių administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimą bei jų vykdymą, nepažeidė. Kaip jau minėta, tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus.

Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 9 d. nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta bei paliekama galioti be pakeitimų, o TRA1 atstovo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

TRA1 atstovo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas