- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-26
- Bylos Nr.
- eTA-197-492/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02887-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnyba, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Egidijaus Šileikio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 2S-6888 „Dėl atsakymo į pareiškimą pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas; 3) įpareigoti atsakovą užklijuoti duryse esantį langelį, įrengti 6 būryje poilsio kambarį ir maisto ruošimo bei laikymo patalpą, įrengti būryje papildomą skambinimo telefoną su garso izoliavimo priemonėmis, įrengti 6 būrio patalpose ribotos interneto prieigos (toliau – ir RIP) tašką.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad:
Nuo 2024 m. rugpjūčio 13 d. iki 2024 m. lapkričio 13 d. jam (pareiškėjui) duše nebuvo užtikrintas privatumas, kiti asmenys jį stebėjo, šaipydavosi, nužiūrinėjo, po to kitiems nuteistiesiems pasakojo apie jo organus, dėl to buvo stipriai trikdoma pareiškėjo psichinė sveikata, jam teko patirti didelių nepatogumų, dvasines ir emocines kančias. Atsakovas Sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės, kad būtų užklijuotas duryse esantis langelis, pro kurį besimaudant duše pareiškėjas yra nuolat stebimas kitų asmenų.
Tarnyba nurodė tikrovės neatitinkančius argumentus dėl 6 būryje įrengto laisvalaikio kambario. Pasak pareiškėjo, toks kambarys yra įrengtas bendrai su 5 būriu ir nėra prieinamas bei galimas dėl saugumo, kadangi nuteistieji 6 būryje negali kontaktuoti su kitų būrių nuteistaisiais. Tarnyba nurodė, kad nuoširdžiai tikintiems žmonėms nereikalingos specialios nuolatinės patalpos, melstis galima ir lovoje, ką visuomet daro ligoniai, prikaustyti prie lovos neįgalūs tikintieji, tačiau toks Tarnybos požiūris yra žeminantis, netinkamas ir nėra pakankamai suprantamas. Pareiškėjo teigimu, jis yra stačiatikis, neturi nieko bendro su katalikų tikėjimu ir jam nėra užtikrintinos sąlygos tinkamai pasimelsti, atlikti atitinkamas apeigas, gauti atitinkamos atributikos priemonių.
Tarnyba nurodė, jog nuteistieji, kalinami paprastosios grupės sąlygomis, gali naudotis maisto laikymo patalpomis, o tokia patalpa 5–6 būrio bendrojo naudojimo patalpose su reikalingu maisto laikymui inventoriumi yra įrengta. Tačiau ja naudotis pareiškėjui nėra sudaromos sąlygos, taip pat šioje patalpoje 5 būrio nuteistieji naudojasi ne tik šaldytuvais maistui laikyti, bet ir virykle, mikrobangų krosnele, keptuvėmis, smulkintuvais ir kitais įrenginiais maistui gaminti ar paruošti paprastosios grupės sąlygomis, dėl ko pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas, pažemintas, patiria didelių nepatogumų.
Būryje telefono aparatai iki šiol nėra apsaugoti nuo pašalinio triukšmo, pareiškėjo pokalbiai yra girdimi praeinantiems pro šalį, taip pat šalia laikomiems nuteistiesiems, dėl ko nėra pakankamai užtikrintas pareiškėjo privatumas kalbant telefonu. Telefono aparatų būryje neužtenka, kadangi skambinančių asmenų yra daug, o telefono aparatas yra įrengtas tik vienas ir pareiškėjas ne visą laiką spėja paskambinti reikiamam abonentui sutartu ar reikiamu metu.
RIP taškų skaičius yra reglamentuotas RIP tvarkose ir gali būti įrengtas bet kur, tačiau administracija tokių sąlygų nesudaro, tik žada sudaryti. Dėl to pareiškėjas negali pakankamai pasinaudoti RIP, kadangi norinčiųjų yra daug, o laiko tam neužtenka. Administracija nepagrįstai nenori ir vengia praplėsti RIP taškų skaičių.
Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjas nuolat patiria didelių nepatogumų, dvasines bei emocines, o kartais ir fizines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas viršija kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir tai nėra suderinama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu.
Atsiliepimas
Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
Pravieniškių 1-ajame kalėjime nuo 2022 m. spalio mėnesio matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos visų būrių dušinėse, o dėl privatumo užtikrinimo iš priekio 5–6 būrių dušinėje įrengtos 9 dušo galvutės, kurios įrengtos pagal vieną sienos pusę 5, o pagal kitą 4. Į dušinę vienu metu vedami praustis vienos gyvenamosios patalpos nuteistieji. Pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje bausmę atlieka du nuteistieji. Nuteistieji turi galimybę, nesukeldami vieni kitiems nepatogumų, naudotis vienoje pusėje įrengtomis dušo galvutėmis, atskiroms pertvaromis, tokiu būdu užtikrinant privatumą iš priekio. Dušo patalpoje esantis langelis yra padengtas nematoma plėvele, kurios pagalba užtikrinamas privatumas iš abiejų pusių, todėl niekas pro langelį pareiškėjo negali ir negalėjo stebėti. Pareiškėjas nurodo abstrakčius argumentus, nenurodydamas, kas konkrečiai jį stebėjo, todėl vertintina, kad Tarnyba sudarė sąlygas naudotis dušo patalpa.
5–6 būrių laisvalaikio kambaryje yra skirta vieta religinėms apeigoms atlikti, yra įrengtas kryžius (religinė atributika). Teisės aktai nenustato Tarnybai pareigos įrengti atskirų patalpų, skirtų tik katalikams, ortodoksams (stačiatikiams). Pravieniškių 1-ajame kalėjime visiems nuteistiesiems yra sudarytos vienodos sąlygos atlikti religines apeigas bei susitikti su savo konfesijos dvasininkais, atvykstančiais į kalėjimus. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė išpažinti tikėjimą bet kurioje tikėjimui išpažinti tinkamoje patalpoje.
Pareiškėjas atlieka bausmę paprastosios grupės sąlygomis. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.10 papunktį, maisto ruošimo patalpa gali naudotis tik lengvoji nuteistųjų grupė, todėl šiuo atveju pareiškėjui pagrįstai nėra sudaroma galimybė naudotis norima patalpa.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos nenumato, kad nuteistųjų bendravimas su artimaisiais turi būti konfidencialus. Toks pareiškėjo stebėjimas nelaikytinas jo teisių pažeidimu, o teisės paskambinti telefonu ribojimas pats savaime negali būti suprantamas kaip teisės pažeidimas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dėl privatumo pokalbių telefonu metu ribojimo jis nerealizavo savo teisės skambinti telefonu, todėl nėra pagrindo teigti, kad teisės į privatumą neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad būtų realiai sukliudęs pareiškėjui palaikyti telefonu socialinius, šeiminius ryšius. Be to, pareiškėjo skundo argumentai, kad jo pokalbius galėjo girdėti, yra hipotetiniai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl skambinimo sąlygų pareiškėjui atsirado reikšmingų ar nepataisomų neturtinių padarinių.
Pareiškėjas jau yra kreipęsis į Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus dėl RIP leistino laiko didinimo (teisminio proceso byla Nr. 3-62-3-02057-2024-6), tačiau sprendimas byloje dar nepriimtas. Pareiškėjas, skųsdamas tas pačias aplinkybes, piktnaudžiauja savo teisėmis. Todėl pareiškėjo nusiskundimai, kad pakankamai negali pasinaudoti RIP, turėtų būti palikti nenagrinėti. Naudojimosi RIP tvarka nustatyta Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2020 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. V-406 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Tarnyba, atsižvelgdama į norinčiųjų pasinaudoti RIP skaičių ir turimų prieigų skaičių, gali naudotis savo diskrecija ir spręsti, ar konkrečiu atveju nuteistojo prašymas gali būti tenkinamas pasinaudoti RIP. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis RIP nepažeidžiant skiriamo laiko reikalavimų. Vien tai, jog paskirto laiko pareiškėjui neužtenka, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti Tarnybos neteisėtus veiksmus.
Tarnybos Sprendimas yra konkretus, aiškus, išsamus ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatas.
2025 m. sausio 13 d. gauta Resocializacijos skyriaus pažyma Nr. RV-22-246, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas į įstaigos psichologus dėl skunde nurodytų aplinkybių nesikreipė. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl atsakovo Tarnybos įpareigojimo užklijuoti duryse esantį langelį, nutraukė, pareiškėjui atsisakius skundo, o kitą skundo dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 11 d. raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu: 1) įrengti duše kabinas su pilnu uždengimu, kad besimaudant nebūtų matomas iš priekio ir šono kitų besimaudančių asmenų ir užklijuoti duryse esančio langelio matomumą, pro kurį šiuo metu yra nuolat stebimas kitų asmenų; 2) įrengti 6 būryje laisvalaikio kambarį, kuriame nėra įrengta ir koplyčia prigimtinėms ir lygioms teisėms užtikrinti; 3) užtikrinti nuolatinį karšto vandens duše tiekimą; 4) įrengti 6 būryje maisto laikymo ir ruošimo patalpą, kurioje būtų galima pasinaudoti šaldytuvu, mikrobangų krosnele ir virykle; 5) įrengti būryje papildomą skambinimo telefoną, kurio nepakanka (su izoliavimu nuo pašalinio garso ir riboto interneto prieiga).
Atsiliepimas
Atsakovas skundžiamu Sprendimu pareiškėjui atsakė ir paaiškino: „Atsakydami į Jūsų skundą Nr. NPS-22-29875 dėl galimai neužtikrinto karšto vandens tiekimo 6 būrio bendrojo naudojimo dušinėje informuojame, kad nagrinėjant skunde nurodytas aplinkybes buvo nustatyta: siekiant užtikrinti nenutrūkstamą karšo vandens tiekimą 6 būrio dušinėje buvo įrengtas naujas šilumokaitis, karšto vandens tiekimas 5-6 būrio dušinei užtikrintas. Dėl dušo užuolaidėlių informuojame: Pravieniškių 1-ojo kalėjimo visų būrių bendrojo naudojimo dušinėse privatumo užtikrinimui 2022 m. spalio 14 d. įrengtos pertvaros. 5-6 būrių dušinėje įrengtos 9 dušo galvutės. Į dušinę vienu metu vedami praustis vienos gyvenamosios patalpos nuteistieji. Gyvenamosiose patalpose įrengtas miegamų vietų skaičius nuo 2 iki 4. Nuteistieji turi galimybę, nesukeldami vieni kitiems nepatogumų, naudotis visi vienoje pusėje įrengtais dušo sieteliais, atskirtais pertvaromis, tačiau gerinant nuteistųjų kalinimo sąlygas bei siekiant užtikrinti privatumą 5-6 būrių dušinėje 2024 m. lapkričio 13 d. buvo įrengtos užuolaidėlės. Jūsų teiginys, kad 6 būrio patalpose nėra įrengtas laisvalaikio kambarys neatitinka tikrovės, - 5-6 būrio patalpose laisvalaikio kambarys įrengtas. Dėl koplyčios, kuri Jūsų teigimu reikalinga prigimtinėms ir lygiosioms teisėm užtikrinti, atsakome: laisvalaikio kambaryje ant sienos yra pakabintas kryžius tinkamas visoms katalikų konfesijoms. Taip pat reikia suprasti, kad nuoširdžiai tikintiems žmonėms nereikalingos specialios nuolatinės patalpos - melstis ar kalbėti litanijas galima ir lovoje, ką visuomet daro ligoniai, prikaustyti prie lovos neįgalūs tikintieji. Praktikuojančiam katalikui minimalus Šventųjų Mišių šventimas yra privalomas bent du kartus per metus: Šv. Kalėdų laikotarpiu bei Šv. Velykų laikotarpiu. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija šias sąlygas įvykdo. Pusiau atviro tipo kalėjimo patalpose šios religinės apeigos atliekamos prieš tai paskelbus tikslią datą, laiką ir vietą skelbimo lentose. Esant poreikiui būtų galima pasikviesti ir stačiatikių dvasininkus atlikti bendras pamaldas. Vadovaujantis pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis maisto gaminimo patalpa gali naudotis tik lengvajai grupei priskirti nuteistieji. Nuteistieji kalinami paprastosios grupės sąlygomis, gali naudotis maisto laikymo patalpomis, o tokia patalpa 5-6 būrio bendrojo naudojimo patalpose su reikalingu maisto laikymui inventoriumi ( spintelės, šaldytuvai ir kt.) yra įrengta. Kalėjime 6 būrio patalpose įrengtas vienas taksofono aparatas. Galimybė įrengti papildomą aparatą patalpose gali būti sprendžiama, įvertinus faktinį skambinimo skaičių. Dėl garso izoliavimo atsakome: Kalėjime sumontuoti taksofono aparatai yra ryšio paslaugas teikiančios įmonės nuosavybė. Taksofonai priklauso ir juos administruoja UAB „CSC Telecom“, kuri ir vykdo visą šių prietaisų techninį palaikymą ir aptarnavimą. Teisės aktai nenustato jokių papildomų reikalavimų telefonų (taksofonų) įrengimui, tačiau vadovaujantis Lietuvos kalėjimų tarnybos ir UAB „CSC Telecom“ pasirašyta Telefono ir vaizdo skambučių teikimo paslaugų viešojo pirkimo pardavimo sutartimi, numatyta įrengti skambinimo būdeles, gaubtus ar kt. Paslaugos teikėjas informavo, kad šiuo metu derinami techniniai sprendimai ir iki šių metų pabaigos planuojama gaubtus ar kt. prie taksofonų aparatų įrengti. Atkreipiame dėmesį: gaubtų ar kt. įrengimui terminai sutartyje nenustatyti, įrengimo darbus vykdys paslaugos teikėjas. Riboto interneto prieigos įrengimo 6 būrio bendrojo naudojimo ir gyvenamosiose patalpose teisės aktai nenumato, todėl RIP nebus įrengta.“
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas atsisakė reikalavimo įpareigoti atsakovą užklijuoti duryse esantį langelį. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas atsisakyti reikalavimo dalies neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia šalių teisių ir įstatymu saugomų interesų, todėl priimtinas ir administracinės bylos dalis dėl atsakovo įpareigojimo užklijuoti duryse esantį langelį nutrauktina.
Įvertinęs Sprendime nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo argumentą. Skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti jo nėra pagrindo.
Dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą įrengti 6 būryje poilsio kambarį ir maisto ruošimo bei laikymo patalpą, įrengti būryje papildomą skambinimo telefoną su garso izoliavimo priemonėmis, įrengti 6 būrio patalpose ribotos interneto prieigos tašką teismas pažymėjo, kad atsakovas pareiškėjui motyvuotai atsakė, jog dalį prašomų veiksmų atliko, taip pat paaiškino, kodėl nėra pagrindo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Teismo vertinimu, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.
Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai dėl privatumo neužtikrinimo duše yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Teismas atsižvelgė į atsakovo atsiliepimo argumentus, kad pareiškėjas buvo vedamas į dušą su dar vienu asmeniu, kalinčiu toje pačioje kameroje, dušo galvučių yra 9, o tarp jų yra įrengtos pertvaros.
Pareiškėjo argumentus, kad jis neturėjo galimybės naudotis laisvalaikio kambariu ir atlikti religines apeigas, teismas taip pat vertino kaip deklaratyvius. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą dėl naudojimosi laisvalaikio kambariu ir religinių apeigų atlikimo užtikrinimo.
Įvertinęs Taisyklių 6.9 ir 6.10 papunkčių nuostatas, teismas nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis, todėl neturėjo teisės naudotis maisto ruošimo patalpa. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus.
Teismas akcentavo, kad pareiškėjas neginčija aplinkybių, jog jis turėjo galimybę naudotis telefono aparatais bei riboto interneto prieiga, tačiau, jei būtų įrengta daugiau tokių vietų, būtų patogiau. Pareiškėjas nenurodo, kas ir kada girdėjo jo pokalbius. Pareiškėjas neteikė skundų dėl neužtikrinto privatumo kalbant telefonu. Įvertinęs šias aplinkybes, pareiškėjo argumentus dėl naudojimosi telefonu ir riboto interneto prieiga teismas atmetė kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Todėl, nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos.
III.
Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tarnybos Sprendimą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas, taip pat įpareigoti atsakovą: įrengti 6 būryje laisvalaikio kambarį, kuriame nėra įrengta ir koplyčia prigimtinėms ir lygioms teisėms užtikrinti; įrengti 6 būryje maisto laikymo ir ruošimo patalpą, kurioje būtų galima pasinaudoti šaldytuvu, mikrobangų krosnele ir virykle; įrengti būryje papildomą skambinimo telefoną, kurio nepakanka (su izoliavimu nuo pašalinio garso ir riboto interneto prieiga).
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus, jame neteisingai įvertintos aplinkybės bei įrodymai, sprendimas nėra pagrįstas ir negali būti teisėtas. Nors teismas nurodė, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas buvo vedamas į dušą su savo kambarioku, kitų asmenų tuo metu nebuvo vedama, tačiau tokius argumentus atsakovas faktiniais įrodymais nepagrindė. Be to, pareiškėjo kambariokas pats rinkdavosi vietą, kurioje jam buvo patogu ir buvo geresni dušo čiaupai, pastarajam nurodyti vietos pareiškėjas negalėjo, kaip ir kitiems, kurie buvo vedami, tačiau atsakovas nenori to pripažinti, o ir pagrįsti negali. Tokių atvejų, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta, į ką būtina atsižvelgti ir šiuo atveju.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, jog teisės aktai nenustato jokių papildomų reikalavimų telefonų (taksofonų) įrengimui, tačiau vadovaujantis Tarnybos ir uždarosios akcinės bendrovės „CSC Telecom“ pasirašyta Telefono ir vaizdo skambučių teikimo paslaugų viešojo pirkimo pardavimo sutartimi, yra numatyta įrengti skambinimo būdeles, gaubtus ar kt. Paslaugos teikėjas informavo, kad šiuo metu derinami techniniai sprendimai ir iki šių metų pabaigos planuojama gaubtus ar kt. prie taksofonų aparatų įrengti, tačiau iki šiol to nebuvo padaryta ir negali būti be atsakovo iniciatyvos pagal sutartį.
Dėl poilsio kambario atsakovas pripažįsta, jog šis yra įrengtas 5–6 būriams vienas, o ne atskirai. Teismas tai matė, tačiau nepripažino bei nesiėmė veiksmų įpareigoti atsakovą jį įrengti.
Žemesnės instancijos teismas
Aplinkybes dėl maisto laikymo patalpos-virtuvėlės, papildomo telefono 6 būryje įrengimo bei RIP įrengimo pareiškėjas teismui itin plačiai nurodė posėdžio metu. Tačiau teismas formaliai vertino pareiškėjo argumentus, priėmė neteisingą, nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, nesiėmė jokių veiksmų, kad pareiškėjo nurodyti pažeidimai būtų pašalinti ir nenorėjo matyti, kad pažeidimus dėl privatumo duše ir prie telefono būdelių bei karšto vandens užtikrinimo atsakovas pašalino tik po skundo pateikimo, o iki to laiko jie egzistavo.
Atsiliepimas
Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių įtikinamų argumentų, kurie leistų abejoti teismo sprendimo pagrįstumu. Tai, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjo netenkina, nesudaro pagrindo jį panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 2S-6888 „Dėl atsakymo į pareiškimą pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad atsakovas skundžiamame Sprendime detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo argumentą, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti jo nėra pagrindo, kaip ir nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Teismas nenustatė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – Tarnybos neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo taip pat atmetė.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su privatumo duše neužtikrinimu, laisvalaikio (poilsio) kambario, maisto laikymo patalpos-virtuvėlės, papildomo telefono 6 būryje neįrengimo, ribotos interneto prieigos, ir prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei tenkinti jo skundą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-188-552/2025 ir joje nurodytą teismų praktiką).
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su privatumo duše neužtikrinimu, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisės aktai iš esmės nenustato, kaip turi būti įrengtos dušų patalpos. Kita vertus, pabrėžtina, kad suimtųjų, arešto ar laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų laikymo sąlygos turi būti suderinamos su pamatinėmis žmogaus teisėmis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas; draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra įtvirtintas humanizmo principas, reiškiantis, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą (redakcijoje, galiojusioje iki 2022 m. gruodžio 31 d., – 7 str.; redakcijoje, įsigaliojusioje 2023 m. sausio 1 d., – 4 str. 1 d. 5 p.). Žmogaus orumo apsauga yra neatsiejama nuo privatumo naudojantis sanitariniais, higienos įrenginiais užtikrinimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog pareiškėjas buvo vedamas į dušą su dar vienu asmeniu, kalinčiu toje pačioje kameroje, dušo galvučių buvo 9, o tarp jų buvo įrengtos pertvaros, taigi nagrinėjamu atveju buvo sudarytos pakankamos sąlygos asmens privatumui užtikrinti. Byloje nėra pareiškėjo argumentus patvirtinančių duomenų, kad skunde nurodytu laikotarpiu (2024 m. rugpjūčio 13 d. iki 2024 m. lapkričio 13 d.) kitas asmuo duše pasirinkdavo vietą praustis priešais pareiškėją ir su pareiškėju nederamai elgdavosi (pareiškėjas tokių nusiskundimų Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijai neteikė). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo naudojantis dušu ginčo laikotarpiu.
Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su galimybe naudotis riboto interneto prieiga, pažymėtina, kad pareiškėjas yra specifinį teisinį statusą turintis asmuo ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai negu laisvėje esantiems asmenims (žr., pvz., 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Tam tikros kalinimo sąlygos ir su jomis susiję apribojimai yra būdingi laisvės atėmimo bausmės atlikimui, o pati laisvės atėmimo bausmė neišvengiamai daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir lemia tam tikrus apribojimus bei kontrolę (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat laikosi pozicijos, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio negalima aiškinti kaip nustatančio bendrą pareigą suteikti nuteistiesiems prieigą prie interneto ar konkrečių interneto svetainių (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Jankovskis prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 21575/08; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-800-624/2019; 2026 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-83-575/2026).
Pagal atsakovo į bylą pateikto Aprašo 11 punktą, nuteistiesiems ar suimtiesiems teisė naudotis RIP gali būti vienkartinė arba daugkartinė; teisė pasinaudoti RIP suteikiama ne dažniau kaip vieną kartą per dieną. Aprašo 12 punkte nustatyta, kad naudotis RIP suimtieji ir nuteistieji gali darbo dienomis nuo 9.00 iki 12.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 20.00 val.; esant dideliam suimtųjų ir nuteistųjų, norinčių naudotis RIP, skaičiui gali būti sudaromas ir paskelbiamas naudojimosi RIP grafikas, numatant kiekvienam suimtajam ir nuteistajam galimybę pasinaudoti RIP ne rečiau kaip kartą per 15 darbo dienų. Pagal Aprašo 14 punktą, siekiant suteikti galimybę pasinaudoti RIP kuo didesniam suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, naudojimosi RIP laikas neturi viršyti 20 min. Nesant dideliam norinčių pasinaudoti RIP suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, laikas gali būti pratęsiamas iki 35 min.
Iš Aprašo nuostatų matyti, kad naudojimosi RIP trukmė priklauso nuo nuteistųjų ir suimtųjų, pageidaujančių naudotis RIP, skaičiaus: paprastai naudojimosi laikas neturi viršyti 20 min., o nesant daug norinčiųjų gali būti pratęstas iki 35 min. Pareiškėjo argumentai, kad jam nepakako naudojimuisi RIP skirto laiko, savaime nepatvirtina jo teisės naudotis RIP pažeidimo. Be to, pareiškėjas nenurodė konkrečių svarbių priežasčių, dėl kurių jam būtų buvę būtina pasinaudoti RIP ne pagal nustatytą grafiką. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo, kas ir kada girdėjo jo pokalbius telefonu, šiuo aspektu nereiškė nusiskundimų Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo argumentus dėl naudojimosi telefonu ir riboto interneto prieigos vertino kaip deklaratyvius ir dėl to juos atmetė.
Pareiškėjas tvirtina, kad 6 būryje nėra įrengtas laisvalaikio kambarys ir maisto laikymo patalpa. Taisyklėse nustatyta, jog kalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui) (6.8 p.); kambarys arba kambario vieta maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui) (6.9 p.); maisto ruošimo patalpa (tik lengvajai nuteistųjų grupei) (6.10 p.). Pagal Taisyklių 7 punktą, kai esamose įkalinimo įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti Taisyklių 6.6–6.12 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams (išskyrus laisvalaikio kambarį, kuris turi būti įrengiamas kiekvienam būriui).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neturėjo teisės naudotis maisto ruošimo patalpa. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad jam nėra sudaromos sąlygos naudotis maisto laikymo patalpa, tačiau 2024 m. lapkričio 11 d. pareiškime Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui pareiškėjas prašė įrengti 6 būryje patalpą, kurioje būtų galima pasinaudoti šaldytuvu, mikrobangų krosnele ir virykle, t. y. pareiškėjas siekė, kad jam būtų sudarytos sąlygos maistui ruošti, tačiau, kaip minėta, tokia galimybė nuteistiesiems, laikomiems paprastosios grupės sąlygomis nenumatyta. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų apribojęs galimybę pareiškėjui laikyti maistą tam skirtoje vietoje: ginčijamame atsakovo 2024 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. 2S-6888 „Dėl atsakymo į pareiškimą pateikimo“ nurodyta, kad nuteistieji, kalinami paprastosios grupės sąlygomis, gali naudotis maisto laikymo patalpomis, o tokia patalpa 5–6 būrio bendrojo naudojimo patalpose su reikalingu maisto laikymui inventoriumi (spintelės, šaldytuvai ir kt.) yra įrengta.
Iš atsakovo atsiliepime į skundą pateiktų paaiškinimų ir ginčijamame Tarnybos Sprendime nurodytų aplinkybių matyti, kad laisvalaikio kambarys yra įrengtas 5–6 būrio patalpose, o tai neatitinka minėtų Taisyklių reikalavimų, kad laisvalaikio kambarys turi būti įrengiamas kiekvienam būriui. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nustatytas Taisyklėse įtvirtintų reikalavimų pažeidimas savaime nereiškia pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo, kuris sudarytų pagrindą reikalauti žalos atlyginimo; byloje nėra duomenų, jog dėl kokių nors priežasčių, esant poreikiui, pareiškėjas negalėjo pasinaudoti 5–6 būrio patalpose esančiu laisvalaikio kambariu. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad savo patirtus nepatogumus jis sieja su tuo, jog, 6 būryje nesant laisvalaikio kambario, jis negalėjo išpažinti savo tikėjimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą su prašymu ir šis būtų nesudaręs tokios galimybės. Atsakovas atsiliepime į skundą patvirtino, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime visiems nuteistiesiems yra sudarytos vienodos sąlygos atlikti religines apeigas bei susitikti su savo konfesijos dvasininkais, atvykstančiais į kalėjimus; pareiškėjui buvo sudaryta galimybė išpažinti tikėjimą bet kurioje tikėjimui išpažinti tinkamoje patalpoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo fakto, todėl nėra būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju nenustačius Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo fakto, nėra būtinųjų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl prievolės atlyginti pareiškėjui žalą pagal CK 6.271 straipsnį.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.