- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-29
- Bylos Nr.
- eTA-83-575/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00766-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Milda Vainienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnyba, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. patikslintą skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašė: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas) viršininko 2024 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. SN-22-851 (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Tarnybos 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 2S-2004 (toliau – ir Sprendimas 2) dalį, kuria nenagrinėtos aplinkybės dėl naudojimosi riboto interneto prieiga ir netenkintas prašymas leisti įsigyti smilkalų (toliau kartu – ir Sprendimai); 3) įpareigoti Tarnybą sudaryti sąlygas įsigyti, turėti ir naudoti smilkalus dvasinėms apeigoms atlikti, taip pat kasdien ne mažiau kaip vieną valandą naudotis riboto interneto prieiga, kad pareiškėjas galėtų tinkamai gauti teisinę informaciją elektroninių ryšių priemonėmis, nevaržomai naudotis „EPP“ paskyros paslaugomis ir įgyvendinti Konstitucijoje įtvirtintas teises; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2023 m. sausio 30 d. Kalėjimo viršininkui pateikė prašymą leisti kasdien ne mažiau kaip vieną valandą naudotis riboto interneto prieiga (toliau – ir RIP). Šis prašymas buvo patenkintas, tačiau pareigūnai, teigdami, kad leidimas yra senas, jo nebevykdė. Todėl pareiškėjas prašė pateikti atnaujintą nuolatinį leidimą naudotis RIP. Taip pat pareiškėjas 2024 m. kovo 12 d. Kalėjimo viršininkui pateikė prašymą leisti užsakyti ir per parduotuvę jam pristatyti: 1) kūno aliejų; 2) korektorių (sraigę); 3) įmautes; 4) putas ar želę plaukams; 5) plaukų dažų; 6) plaukų šepetį; 7) smilkalų rinkinį dvasinėms apeigoms atlikti.
Kalėjimo viršininkas Sprendimu 1 nurodė, kad dėl dažnesnio laiko buvimo prie RIP pareiškėjas turi derintis su Dinaminės priežiūros funkcijas vykdančiu specialistu. Tačiau tokie argumentai yra sunkiai suvokiami, neaišku, ar bus leidžiama pasinaudoti RIP kasdien ne mažiau kaip valandą, jei bus laisvų vietų, ar pareiškėjui išduotas nuolatinis leidimas yra galiojantis ir ar gali būti pratęstas. Dėl prekių užsakymo parduotuvėje Sprendimu 1 nurodyta, kad pirkti plaukų dažų nebus leidžiama, kadangi ši prekė nepatenka į Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – ir Taisyklės) nuostatas. Tačiau, pasak pareiškėjo, pagal Taisyklių 42.5.9 papunktį šią prekę jis gali įsigyti. Taip pat pareiškėjui nebuvo leista įsigyti smilkalų dvasinėms apeigoms atlikti, kadangi šios prekės nėra Taisyklių VII skyriuje, tačiau turėti ir naudotis smilkalais jam teisę suteikia Taisyklių 156 punktas, kuris nėra baigtinis.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba Sprendimu 2 nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl naudojimosi RIP, motyvuodama tuo, kad analogiškos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos Kalėjimo sprendimu ir Tarnyba dėl jų taip pat buvo pasisakiusi. Pareiškėjo teigimu, ankstesniuose ir nagrinėjamuose prašymuose nurodytos aplinkybės nebuvo tapačios, todėl Tarnyba neturėjo pagrindo atsisakyti jas nagrinėti.
Tarnyba nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dalies dėl smilkalų įsigijimo ir netinkamai nagrinėjo bei vertino šias aplinkybes. Nors Tarnyba patenkino skundo dalį dėl plaukų dažų įsigijimo, tačiau nepanaikino sprendimo dalies dėl šių aplinkybių pagrįstumo, todėl sprendimas nepagrįstai visa apimtimi liko teisėtas bei galiojantis. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų bei dvasines ir emocines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas viršijo kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.
Iš pareiškėjo prašymų matyti, kad juose nurodytos aplinkybės yra skirtingos ir skirtingai pagrįstos, todėl jos turėjo būti nagrinėjamos ir vertinamos atskirai, atsižvelgiant į pateiktus argumentus bei įrodymus, o tai nebuvo padaryta.
Nors Sprendimu 2 formaliai buvo leista užsakyti plaukų dažų, tačiau toks užsakymas nėra vykdomas.
Kadangi Kalėjimo administracija nesuteikia teisės įsigyti smilkalų dvasinėms apeigoms atlikti ir nesudaro sąlygų naudotis RIP pagal anksčiau suteiktą leidimą, institucija neatlieka prašomų veiksmų pagal savo kompetenciją ir atsisako juos atlikti, todėl teismas gali įpareigoti Tarnybą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo už atimtą galimybę pagal teisėtai įgytą leidimą naudotis RIP kasdien ne mažiau kaip vieną valandą bei turėti ir naudoti smilkalus dvasinėms apeigoms atlikti, nes smilkalų kvapas, dūmai suteikia pagarbą Dievui, leidžia lengviau pajausti dvasinę aurą, kurioje yra meldžiamasi Dievui, bei atlikti tolesnes religines apeigas, dėl kurių nebuvimo atsiranda rimta, neįkainuojama dvasinė skriauda. Šiems dideliems nepatogumams kompensuoti adekvatus neturtinės žalos atlyginimas būtų 2 000 Eur.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Tarnyba rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
Kalėjimo administracija neturėjo pagrindo nagrinėti pareiškėjo prašymo tuo aspektu, ar prašomi įsigyti smilkalai yra reikalingi religinėms apeigoms atlikti, kadangi pats pareiškėjas net neįvardijo, kokį tikėjimą išpažįsta, ir tik abstrakčiai nurodė, jog jie reikalingi religinėms apeigoms atlikti. Smilkalai nėra įtraukti į baigtinį nuteistiesiems galimų perduoti daiktų sąrašą, todėl jų parduoti negalima. Smilkalai taip pat nenurodyti nei Taisyklėse, nei Kalėjimo parduotuvės prekių sąraše – šiame sąraše nėra nei smilkalų stovo, nei pačių smilkalų, todėl pareiškėjas jų negali įsigyti. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas.
Naudojimosi RIP tvarka nustatyta Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos apraše, patvirtintame Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. V-406 (toliau – ir Aprašas). Naudotis RIP suimtieji ir nuteistieji gali darbo dienomis nuo 9.00 iki 12.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 20.00 val. Esant dideliam suimtųjų ir nuteistųjų, norinčių naudotis RIP, skaičiui gali būti sudaromas ir paskelbiamas naudojimosi RIP grafikas, numatant kiekvienam suimtajam ir nuteistajam galimybę pasinaudoti RIP ne rečiau kaip kartą per 15 darbo dienų. Siekiant suteikti galimybę pasinaudoti kuo didesniam suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, naudojimosi RIP laikas neturi viršyti 20 min. Nesant dideliam norinčių pasinaudoti RIP suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, laikas gali būti pratęsiamas iki 35 min. Tarnyba gali naudotis jai suteikta diskrecija ir spręsti, ar konkrečiu atveju nuteistojo prašymas pasinaudoti RIP gali būti tenkinamas. Pareiškėjas savo teisę pasinaudoti RIP galėjo įgyvendinti pagal nuteistųjų naudojimosi RIP grafiką Nr. SV-22-746. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis RIP nepažeidžiant skiriamo laiko reikalavimų. Vien tai, kad paskirtas naudojimosi RIP laikas netenkina pareiškėjo, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti Tarnybos neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas Kalėjimo viršininko 2024 m. sausio 25 d. atsakymo Nr. SN-22-316 ir Tarnybos direktoriaus 2024 m. vasario 29 d. atsakymo Nr. 2S-860, kuriais buvo išnagrinėtos pareiškėjo pretenzijos dėl naudojimosi RIP laiko teismui neapskundė. Todėl reikalavimas įpareigoti sudaryti sąlygas naudotis RIP kasdien ne mažiau kaip vieną valandą atmestinas.
Sprendimuose aiškiai ir motyvuotai paaiškintos aplinkybės, nurodytas aktualus teisinis reglamentavimas bei Sprendimų apskundimo tvarka. Sprendimai yra pagrįsti, teisėti ir motyvuoti, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus.
Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, jog Tarnyba savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė žalos, todėl jo skundas yra nepagrįstas. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Šiuo atveju nėra valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2023 m. sausio 30 d. Kalėjimui pateikė prašymą leisti kasdien ne mažiau kaip valandą naudotis RIP, kad pareiškėjas galėtų objektyviai ir visapusiškai susipažinti su EPP esančiomis bylomis ir naujai priimtais įstatymais bei kitais teisės aktais.
Pareiškėjas 2024 m. sausio 22 d. Kalėjimui pateikė prašymą sudaryti sąlygas naudotis RIP kasdien iki 1 valandos, kad pareiškėjas galėtų objektyviai susipažinti su jam aktualiais teisės aktais ir kt.
Kalėjimas 2024 m. sausio 25 d. raštu Nr. SN-22-316 informavo pareiškėją, kad jis yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių teisių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Nurodė, kad siekiant suteikti galimybę pasinaudoti RIP kuo didesniam suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, naudojimosi RIP laikas neturi viršyti 20 min. Nesant dideliam norinčių pasinaudoti RIP suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, laikas gali būti pratęstas iki 35 min. Tačiau pažymėjo, kad joks galiojantis teisės aktas nenustato galimybės kiekvieną dieną naudotis RIP po vieną valandą. Taip pat nurodė, kad vykstant remonto darbams RIP veikia tik prie vieno kompiuterio, todėl nėra galimybės sudaryti pareiškėjui sąlygų kiekvieną dieną po vieną valandą naudotis RIP. Atsižvelgiant į tai, prašymo netenkino.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2024 m. sausio 31 d. pateikė skundą Tarnybai, kuriame skundė Kalėjimo viršininko 2024 m. sausio 25 d. atsakymą Nr. SN-22-316 ir kuriame nurodė, kad Kalėjimo viršininkas neatsižvelgė į jo prašyme nurodytus argumentus.
Tarnyba 2024 m. vasario 29 d. raštu Nr. 2S-860 informavo pareiškėją, kad bausmės atlikimo vietose laikomiems asmenims sudaroma galimybė naudotis RIP numatytoje vietoje pagal nustatytą tvarką. Kalėjimo viršininkas kompetencijos ribose pateikė tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina jame išdėstyti teisiniai ir faktiniai pagrindai bei motyvai, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinka VAĮ nuostatų.
Šalies argumentai
2024 m. kovo 11 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kalėjimo viršininką ir nurodė, jog 2023 m. sausio 30 d. Kalėjimo viršininkui pateikė prašymą leisti kasdien ne mažiau kaip vieną valandą naudotis RIP, siekiant objektyviai ir visapusiškai susipažinti su EPP esančiomis bylomis, naujai priimtais įstatymais ir kitais teisės aktais. Nurodė, kad minėtas prašymas Pravieniškių SVS viršininkės rezoliucija buvo tenkintas, tačiau tokios sąlygos nėra sudaromos, pareigūnai aiškina, kad šis leidimas jau yra pasenęs ir negalioja, nors, pasak pareiškėjo, jis yra nuolatinis ir galiojantis iki tol, kol pareiškėjas bus paleistas į laisvę. Prašė imtis veiksmų ir sudaryti jam sąlygas toliau naudotis suteiktu leidimu, pagal kurį būtų leidžiama kasdien ne mažiau kaip vieną valandą naudotis RIP.
2024 m. kovo 12 d. pareiškėjas pateikė dar vieną prašymą Kalėjimo viršininkui, kuriuo prašė užsakyti ir jam pristatyti įvairias prekes, t. y.: 1) kūno aliejų; 2) korektorių (sraigę); 3) įmautes; 4) putas ar želę plaukams; 5) plaukų dažų; 6) plaukų šepetį; 7) smilkalų rinkinį dvasinėms apeigoms atlikti.
2024 m. kovo 21 d. Kalėjimas Sprendimu 1 paaiškino pareiškėjui, kad nuteistieji prie RIP vedami pagal galimybes, atsižvelgiant į Dinaminės priežiūros specialistų užimtumą. Laikomasi principo – pirmenybė teikiama seniausiai buvusiems ar iš viso nebuvusiems nuteistiesiems, išvedant juos eilės tvarka. Nurodė, kad dėl dažnesnio laiko buvimo prie RIP, reikia derintis su Dinaminės priežiūros funkcijas vykdančiu specialistu būryje. Taip pat atsakant į klausimą dėl prekių įsigijimo parduotuvėje paaiškino, kad pareiškėjas gali pirkti ir turėti kūno aliejukus, korektorių, įmautes, putas ar želę plaukams, plaukų šepetį ar šukas. Nurodė, kad kitų daiktų įsigijimas nenumatytas Taisyklėse.
Nesutikdamas su Sprendimu 1, pareiškėjas jį apskundė Tarnybai. Tarnyba 2024 m. balandžio 23 d. Sprendimu 2 iš dalies patenkino pareiškėjo 2024 m. kovo 25 d. skundą. Dėl prašymo leisti naudotis RIP Sprendime 2 pažymėta, kad Kalėjimo viršininkas jau buvo išnagrinėjęs analogišką pareiškėjo prašymą leisti kasdien po vieną valandą naudotis RIP, grindžiamą iš esmės tapačiais argumentais, jo netenkinęs ir pateikęs pareiškėjui 2024 m. sausio 25 d. atsakymą. Pareiškėjas šį atsakymą apskundė Tarnybai, kuri 2024 m. vasario 29 d. atsakymu pripažino jo skundą nepagrįstu. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba nurodė, kad pareiškėjui jau buvo pateikti išsamūs ir aiškūs atsakymai dėl jo nurodytų aplinkybių, susijusių su prašymo leisti naudotis RIP išnagrinėjimu ir atsakymo į šį prašymą pateikimu, todėl, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, šios pareiškėjo skundo dalies pakartotinai nenagrinėjo.
Dėl prekių įsigijimo Sprendime 2 nurodyta, kad Taisyklių 42.5.9 papunktyje nustatyta, jog nuteistieji, bausmę atliekantys lengvojoje ir paprastojoje grupėse, turi teisę įsigyti kosmetikos gaminių, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl netenkinto prašymo įsigyti plaukų dažų laikė pagrįsta.
Dėl smilkalų Tarnyba pabrėžė, kad teisės aktuose nenustatyta, kad smilkalai yra būtinas atributas su religija susijusiems poreikiams tenkinti. Sprendime 2 pažymėta, kad Kalėjimo darbuotojams pareiškėjas nėra teikęs informacijos apie savo tikėjimą bei kokias konkrečias dvasines apeigas atliekant jam reikalingi smilkalai, to nenurodė ir prašyme, į kurį gavo Sprendimą 1. Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis bei privalo užtikrinti Taisyklių laikymąsi. Pareiškėjo atveju prašymo patenkinimas tiesiogiai prieštarautų Taisyklėms. Taip pat Sprendime nurodyta, kad nuteistieji yra asmenys, turintys specifinį teisinį statusą, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras asmeninių laisvių ir teisių suvaržymas yra neišvengiamas. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba šią skundo dalį laikė nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, aptaręs Aprašo 9 ir 12 punktų nuostatas, nurodė, kad Aprašas numato galimybę nuteistiesiems gauti tiek vienkartinį, tiek daugkartinį leidimą pasinaudoti RIP. Jokių konkrečių kriterijų, kada turėtų būti suteikiamas vienkartinis leidimas, o kada daugkartinis leidimas, Apraše nenumatyta. Tačiau pagrindas nuteistajam suteikti teisę pasinaudoti RIP yra Aprašo priede nustatytos formos prašymas, kuriame, be kita ko, turi būti nurodytas pageidaujamas naudojimosi RIP laikas. Teisė pasinaudoti RIP pagal Aprašo 11 punktą suteikiama ne dažniau kaip vieną kartą per dieną, taip pat suteikiant teisę naudotis RIP atsižvelgtina į norinčių pasinaudoti RIP nuteistųjų skaičių. Naudojimosi RIP laikas neturi viršyti 20 min., o nesant daugiau norinčių, jis gali būti pratęstas iki 35 min. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas suteikti leidimą kasdien ne mažiau kaip vieną valandą, naudotis RIP prieštarautų Aprašo nuostatoms. Teismas pažymėjo ir tai, kad Sprendimu 1 pareiškėjui buvo paaiškinta, jog dėl dažnesnio naudojimosi RIP, jis turi derintis su Dinaminės priežiūros funkcijas vykdančiu specialistu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad tokius prašymus pareiškėjas būtų teikęs. Byloje taip pat nepateikta ir pareiškėjo skunde minima 2023 m. vasario 2 d. rezoliucija, kuria, pareiškėjo teigimu, buvo patenkintas jo 2023 m. sausio 30 d. prašymas leisti kasdien, ne mažiau kaip valandą, naudotis RIP. Atsižvelgdamas į tai teismas kritiškai vertino minėtą pareiškėjo teiginį.
Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad Tarnybos 2024 m. vasario 29 d. sprendime Nr. 2S-860 ir Tarnybos Sprendime 2 buvo nagrinėjamos netapačios aplinkybės (dėl RIP). Teismas nustatė, kad analogišką pareiškėjo prašymą dėl galimybės naudotis RIP kasdien po valandą, pateiktą remiantis iš esmės tapačiais argumentais, Kalėjimo viršininkas jau buvo išnagrinėjęs ir 2024 m. sausio 25 d. atsakymu nusprendė netenkinti. Minėtą atsakymą pareiškėjas apskundė Tarnybai, kuri 2024 m. vasario 29 d. raštu pripažino, jog pats atsakymas yra teisėtas. Teismas pažymėjo, kad minėto sprendimo pareiškėjas nustatyta tvarka teismui neskundė, tačiau pateikė analogišką prašymą.
Dėl neleidimo įsigyti smilkalų teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies bei Taisyklių 42 ir 43 punktų nuostatas, nurodė, kad Sprendimais neleidžiant pareiškėjui įsigyti ir turėti smilkalų buvo veikiama pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad Taisyklių 42 ir 43 punktuose nėra numatyta galimybė laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistiesiems (priskirtiems atitinkamai lengvajai ir paprastajai grupėms) įsigyti ir turėti smilkalų. Šiuo atveju taikytinas Taisyklių 43 punktas, ginčas dėl to byloje nėra kilęs. Tačiau pareiškėjas rėmėsi Taisyklių 156 punktu ir teigė, kad pagal šį punktą jis turi teisę įsigyti smilkalų. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 156 punkte įtvirtinta, jog vykstant religinėms apeigoms suimtieji ir nuteistieji su savimi gali turėti smulkių asmeninių daiktų, susijusių su religinių apeigų atlikimu. Tačiau asmeninių daiktų, kuriuos nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti, rūšys, kiekis ir bendra masė reglamentuoti ne Taisyklių 156 punkte, o Taisyklių VII skyriuje. Todėl teismas nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų ir šią pareiškėjo skundo dalį atmetė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentų, jog, nors Tarnyba Sprendimu 2 leido pareiškėjui įsigyti plaukų dažų, atitinkama Sprendimo 1 dalis nebuvo panaikinta ir realiai plaukų dažų įsigyti negalima, nepripažino pagrindu naikinti Sprendimą 1, nes Sprendimu 2 pareiškėjui buvo sudaryta galimybė įsigyti plaukų dažų.
Teismo vertinimu, nėra pagrindo remiantis pareiškėjo argumentais panaikinti Sprendimo 1, taip pat panaikinti Sprendimo 2 pareiškėjo nurodyta apimtimi. Dėl to teismas netenkino pagrindinio pareiškėjo reikalavimo panaikinti Sprendimus, taip pat ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Tarnybą atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad Tarnyba savo veikimu arba neveikimu padarė žalos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo. Nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą taip pat buvo atmestas.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartojo ginčo faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismui nurodytus teiginius ir rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismui buvo pateikęs jo 2023 m. sausio 30 d. prašymo kopiją su Kalėjimo darbuotojo 2023 m. vasario 2 d. rezoliucija, kuria jam buvo išimties tvarka leista naudotis RIP kasdien ne mažiau kaip vieną valandą, tačiau pareigūnai šio leidimo nebevykdė.
Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo reorganizuoti jungimo būdu, juos prijungiant prie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriam perėjo visos minėtos įstaigos teisės ir pareigos. Reorganizavus įstaigą Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus priimti įsakymai neteko galios, todėl Aprašas negalioja ir juo grindžiamos išvados negali būti pripažintos pagrįstomis. Be to, Kalėjime nebeliko Dinaminės priežiūros funkcijas vykdančių specialistų. Todėl teismas neteisingai vertino, jog Sprendimas 1 ir Sprendimo 2 dalis dėl naudojimosi RIP yra teisėti ir pagrįsti.
Pareiškėjui taip pat nebuvo leista įsigyti smilkalų rinkinio dvasinėms apeigoms atlikti. Nors šios prekės nereglamentuotos Taisyklių VII skyriuje, pareiškėjui teisę įsigyti smilkalų, juos turėti ir naudoti apeigoms suteikia Taisyklių 156 punktas, o šiame punkte pateiktas daiktų sąrašas nėra baigtinis. Pareiškėjas šiuo aspektu remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-115-815/2023 ir nurodo, kad dvasinėms apeigoms naudojamų smilkalų jis negali pakeisti kitu daiktu. Pareiškėjas šiuo aspektu pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir pažymi, kad teismas jų nevertino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pareiškėjas taip pat kėlė reikalavimą, susijusį su plaukų dažų įsigijimu, nes šių daiktų jis negali įsigyti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Tarnyba nurodė, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių pagrįstų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepasisakė dėl jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu teisme, nenurodė, kad teismas pažeidė procesines ar materialinės teisės normas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pareiškėjo reikalavimų įpareigoti Tarnybą atlikti jo nurodytus veiksmus ir atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 11 d. pateikė skundą Kalėjimui, kuriame nurodė, kad jam buvo anksčiau išduotas leidimas ne mažiau kaip valandą naudotis riboto interneto prieiga (RIP), tačiau pareiškėjui tokios sąlygos nėra sudaromos. Kalėjimo pareigūnai teigia, kad leidimas yra pasenęs. Pareiškėjas prašė imtis veiksmų ir sudaryti galimybes jam „tęsti leidimą“. Taip pat 2024 m. kovo 12 d. pareiškėjas Kalėjimui pateikė prašymą užsakyti ir pristatyti jam: 1) kūno aliejų; 2) korektorių (sraigę); 3) įmautes; 4) putas ar želę plaukams; 5) plaukų dažų; 6) plaukų šepetį; 7) smilkalų rinkinį dvasinėms apeigoms atlikti.
Kalėjimas 2024 m. kovo 21 d. sprendimu (Sprendimas 1) paaiškino, kad nuteistieji prie RIP vedami pagal galimybes, atsižvelgiant į Dinaminės priežiūros specialistų užimtumą. Pirmenybė teikiama nuteistiesiems, kurie RIP naudojosi seniausiai arba dar nebuvo ja pasinaudoję; jie vedami eilės tvarka. Dėl dažnesnio naudojimosi RIP nurodyta, kad pareiškėjas turi derintis su Dinaminės priežiūros funkcijas vykdančiu specialistu būryje. Dėl prekių įsigijimo nurodyta, kad pareiškėjas gali pirkti ir turėti kūno aliejų, korektorių, įmautes, putas ar želę plaukams, plaukų šepetį ar šukas. Kitų daiktų įsigijimas nenumatytas Taisyklėse. Nesutikdamas su šiuo sprendimu pareiškėjas jį apskundė Tarnybai, prašydamas jį panaikinti.
Tarnyba 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu (Sprendimas 2) pareiškėjo skundą pripažino iš dalies pagrįstu. Tarnyba nurodė, kad dėl analogiškų aplinkybių, susijusių su RIP naudojimu, pareiškėjui buvo atsakyta Kalėjimo viršininko 2024 m. sausio 25 d. raštu, kuris buvo pripažintas pagrįstu Tarnybos 2024 m. vasario 29 d. sprendimu. Šių dokumentų pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neapskundė. Tarnyba nurodė, kad dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių dėl prašymo leisti naudotis RIP pareiškėjui buvo atsakyta, todėl Tarnyba pakartotinai nenagrinėjo šios skundo dalies. Dėl reikalavimo įsigyti smilkalų Tarnyba nurodė, kad Taisyklių 154 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietų įstaiga užtikrina suimtųjų ir nuteistųjų teisę tenkinti su religija susijusius poreikius Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau teisės aktai nenustato, jog smilkalai yra būtinas atributas su religija susijusiems poreikiams tenkinti. Be to, pareiškėjas Kalėjimo darbuotojams nebuvo pateikęs informacijos apie savo tikėjimą ir apie tai, kokioms konkrečioms dvasinėms apeigoms atlikti jam būtini smilkalai; šių aplinkybių jis nenurodė ir Kalėjimui pateiktame prašyme. Todėl aptarto prašymo patenkinimas prieštarautų Taisyklių nuostatoms. Tačiau Tarnyba nurodė, kad Taisyklių 42.5.9 papunktyje nustatyta, jog nuteistieji, bausmę atliekantys lengvojoje ir paprastojoje grupėse, turi teisę įsigyti kosmetikos gaminių, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl netenkinto prašymo įsigyti plaukų dažų yra pagrįsta. Tarnyba akcentavo, kad nagrinėjant skundą nustatyta, jog pareiškėjui bus sudaryta galimybė įsigyti plaukų dažų Kalėjime esančioje parduotuvėje, todėl su tuo susijusios aplinkybės išspręstos gera valia.
Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti Sprendimą 1 ir Sprendimo 2 dalį, kuria nenagrinėtos aplinkybės dėl naudojimosi RIP ir netenkintas prašymas leisti įsigyti smilkalų; įpareigoti Tarnybą sudaryti sąlygas įsigyti, turėti ir naudoti smilkalus dvasinėms apeigoms atlikti, kasdien ne mažiau kaip vieną valandą naudotis RIP, elektroninių ryšių priemonėmis gauti teisinę informaciją ir nevaržomai naudotis „EPP“ paskyros paslaugomis, siekiant įgyvendinti Konstitucijoje įtvirtintas teises. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, kad Sprendimai yra pagrįsti, teisėti ir motyvuoti. Dėl to teismas taip pat atmetė išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Teismas taip pat nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų ir pareiškėjui kilusios žalos, todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat pripažino nepagrįstu.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei padarė nepagrįstas išvadas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl teisėjų kolegija bylą nagrinėja neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų užtikrinti sąžiningą procesą, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naują aplinkybę, kad po bausmių vykdymo sistemos įstaigų reorganizavimo Aprašas neteko galios. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas argumentų dėl Aprašo teisinės galios nebuvo nurodęs. Kadangi šis argumentas nebuvo pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas jo nenagrinėja.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir proceso šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, pateikia papildomus motyvus.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nustatydamas bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ribotomis galimybėmis naudotis RIP ir dėl to patirtais neigiamais išgyvenimais.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).
Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).
Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.
Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su galimybe naudotis riboto interneto prieiga, pažymėtina, kad pareiškėjas yra specifinį teisinį statusą turintis asmuo ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai negu laisvėje esantiems asmenims (žr., pvz., 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Tam tikros kalinimo sąlygos ir su jomis susiję apribojimai yra būdingi laisvės atėmimo bausmės atlikimui, o pati laisvės atėmimo bausmė neišvengiamai daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir lemia tam tikrus apribojimus bei kontrolę (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat laikosi pozicijos, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio negalima aiškinti kaip nustatančio bendrą pareigą suteikti nuteistiesiems prieigą prie interneto ar konkrečių interneto svetainių (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Jankovskis prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 21575/08; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-800-624/2019 ir kt.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kalėjimas jau buvo išnagrinėjęs analogišką pareiškėjo prašymą leisti kasdien po vieną valandą naudotis RIP, pateiktą 2024 m. sausio mėn. Šis prašymas buvo grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais – siekiu visapusiškai susipažinti su EPP esančiomis bylomis, priimtais įstatymais ir kitais teisės aktais. Į šį prašymą atsakyta Kalėjimo viršininko 2024 m. sausio 25 d. raštu Nr. SN-22-316, kuriuo prašymas netenkintas. Pareiškėjas šį atsakymą apskundė Tarnybai, kuri 2024 m. vasario 29 d. raštu Nr. 2S-860 pripažino jį tinkamu ir teisėtu. Šių dokumentų pareiškėjas teismui neapskundė, todėl Sprendimu 2 ši jo skundo dalis pagrįstai palikta nenagrinėta.
Kartu pažymėtina ir tai, kad priimant ginčijamus sprendimus, taip pat ginčo laikotarpiu, kai, pareiškėjo teigimu, buvo pažeidžiama jo teisė naudotis RIP, Pravieniškių 1-ajame kalėjime galiojo Aprašas, kurio 11 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems ar suimtiesiems teisė naudotis RIP gali būti vienkartinė arba daugkartinė; teisė pasinaudoti RIP suteikiama ne dažniau kaip vieną kartą per dieną. Aprašo 12 punkte nustatyta, kad naudotis RIP suimtieji ir nuteistieji gali darbo dienomis nuo 9.00 iki 12.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 20.00 val.; esant dideliam suimtųjų ir nuteistųjų, norinčių naudotis RIP, skaičiui gali būti sudaromas ir paskelbiamas naudojimosi RIP grafikas, numatant kiekvienam suimtajam ir nuteistajam galimybę pasinaudoti RIP ne rečiau kaip kartą per 15 darbo dienų. Pagal Aprašo 14 punktą, siekiant suteikti galimybę pasinaudoti RIP kuo didesniam suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, naudojimosi RIP laikas neturi viršyti 20 min. Nesant dideliam norinčių pasinaudoti RIP suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, laikas gali būti pratęsiamas iki 35 min.
Taigi ginčo laikotarpiu Aprašas nenustatė Kalėjimo administracijai pareigos sudaryti pareiškėjui galimybę kiekvieną dieną naudotis RIP ne trumpiau kaip vieną valandą. Iš esmės tą patį Kalėjimo viršininkas nurodė Sprendime 1. Iš Aprašo nuostatų matyti, kad naudojimosi RIP trukmė priklauso nuo nuteistųjų ir suimtųjų, pageidaujančių naudotis RIP, skaičiaus: paprastai naudojimosi laikas neturi viršyti 20 min., o nesant daug norinčiųjų gali būti pratęstas iki 35 min. Pareiškėjo argumentai, kad jam nepakako naudojimuisi RIP skirto laiko arba kad anksčiau jam buvo suteiktas leidimas RIP naudotis ilgesnį laiką, savaime nepatvirtina jo teisės naudotis RIP pažeidimo. Be to, pareiškėjas nenurodė konkrečių svarbių priežasčių, dėl kurių jam būtų buvę būtina pasinaudoti RIP ne pagal nustatytą grafiką. Aplinkybė, kad šiuo metu Kalėjime nėra Dinaminės priežiūros funkcijas vykdančių specialistų, taip pat nepaneigia Sprendimų teisėtumo, nes jų pagrįstumas vertinamas pagal priėmimo metu buvusias faktines ir teisines aplinkybes. Todėl Kalėjimo viršininkas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo sudaryti jam galimybę kasdien ne trumpiau kaip vieną valandą naudotis RIP.
Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, todėl nėra pagrindo abejoti teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytų išvadų teisingumu.
Pareiškėjas tvirtina, kad Sprendimais nesudarius jam galimybės įsigyti smilkalų, jis negalėjo atlikti religinių apeigų. Šie argumentai atmestini. Pareiškėjas neginčija, kad Taisyklėse nėra aiškiai įtvirtinta nuteistųjų teisė įsigyti ir turėti smilkalus. Asmeninių daiktų, kuriuos nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti, rūšys reglamentuotos Taisyklių VII skyriuje, o ne pareiškėjo nurodytame Taisyklių 156 punkte. Kartu pažymėtina, kad pagal Taisyklių 154 punktą ir Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalį su religija susiję poreikiai laisvės atėmimo vietose tenkinami apeigų ir kulto ceremonijų atlikimo laiką bei kitas sąlygas suderinus su įstaigos vadovybe, kuri sudaro galimybę tokias apeigas atlikti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme leisti įsigyti smilkalų nenurodė, kokį tikėjimą išpažįsta, kokioms konkrečioms apeigoms atlikti jam reikalingi smilkalai ir kodėl be smilkalų negalėtų tinkamai atlikti šių apeigų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Kalėjimo administraciją dėl sąlygų atlikti konkrečias religines apeigas naudojant smilkalus sudarymo ir kad toks prašymas būtų buvęs atmestas. Pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-115-815/2023 nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes joje buvo sprendžiamas klausimas dėl kito pobūdžio daikto – vardinio antspaudo. Todėl atitinkamos Sprendimų dalys pripažintinos pagrįstomis ir teisėtomis.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartojo teiginius dėl plaukų dažų įsigijimo, tačiau nenurodė pagrįstų argumentų, kurie paneigtų su tuo susijusias pirmosios instancijos teismo išvadas. Pareiškėjas tik teigė negalintis įsigyti plaukų dažų, tačiau nenurodė, ar po Sprendimo 2 priėmimo teikė prašymą juos įsigyti, ar toks prašymas buvo atmestas ir dėl kokių priežasčių jam nebuvo sudaryta galimybė jų įsigyti. Be to, Sprendime 2 nurodyta, kad pareiškėjui bus sudaryta galimybė įsigyti plaukų dažų Kalėjime esančioje parduotuvėje, todėl pareiškėjo keliamas klausimas šioje dalyje buvo išspręstas gera valia. Atsižvelgiant į tai, šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu ir teisėtumu.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo jų naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais. Tai konstatavęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Tarnybą atlikti jo prašomus veiksmus.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minėtų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju nenustačius Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl prievolės atlyginti pareiškėjui žalą pagal CK 6.271 straipsnį.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.