Kauno apygardos teismo nutartis, eAN2-213-876/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-06-05
Bylos Nr.: eAN2-213-876/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00243-2026-1
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Judita Sungailaitė
Pažeidėjas: APA1
Institucija: ,,Registrų centras"

Kategorijos

9.55Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ir skelbimo juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo interneto svetainėje tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)

Administracinio nusižengimo byla

Nr. eAN2-213-876/2026

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00243-2026-1

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.55; 21.11.10; 21.11.11

Kauno apygardos teismasN u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 5 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Judita Sungailaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundas dėl IPN1 (toliau – ir Institucija) 2026 m. vasario 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas), netenkintas ir Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos Nutarimu APA1 nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, per nustatytą laikotarpį nepateikė asmenų registro tvarkytojui 2024 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 str. 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punktu, Nuostatų 38.2 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

Nesutinkant su Institucijos Nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo APA1 pateikė skundą, kuris Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi netenkintas. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad APA1 pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn patraukta teisėtai ir pagrįstai, o nuobauda jai paskirta laikantis proporcingumo ir teisingumo principo, nuobaudos individualizavimo principo, atsižvelgiant į administracinės nuobaudos paskirtį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, APA1 savo turimomis teisėmis ir pareigomis kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, naudojosi pasyviai, dėl ko turi prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes.

Šalies argumentai

Skunde aukštesnės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo APA1 prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartį ir Institucijos Nutarimą bei nutraukti jos atžvilgiu administracinę teiseną.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pagal ANK 6 straipsnio nuostatas, administracinė atsakomybė taikoma tik nustačius asmens kaltę, todėl vien formalus pareigos neįvykdymas nesudaro pagrindo taikyti administracinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo vien konstatavimu, kad finansinės ataskaitos nebuvo pateiktos, tačiau neanalizavo, dėl kokių priežasčių tai įvyko ir ar iš tiesų tai APA1 kaltė.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad juridinio asmens vadovo atsakomybė yra absoliuti, nors teismų praktikoje aiškiai pripažįstama, kad atsakomybė negali būti taikoma, jei pareigos nevykdymą lėmė trečiųjų asmenų veiksmai, kurių vadovas objektyviai negalėjo kontroliuoti. Apeliantės įsitikinimu, iš bylos medžiagos matyti, kad finansinių ataskaitų teikimo procesas buvo pradėtas ir vykdomas per buhalterę, todėl nėra pagrindo teigti, kad ši pareiga buvo ignoruojama ar sąmoningai nevykdoma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo negali būti laikomas kaltu dėl administracinio pažeidimo, jeigu pažeidimą lėmė kito asmens veiksmai, kurių jis objektyviai negalėjo kontroliuoti. Nagrinėjamu atveju, bylos medžiaga patvirtina, kad finansinių ataskaitų teikimo procesas buvo faktiškai pradėtas – buhalterė jungėsi prie Registrų centro sistemos ir atliko veiksmus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad finansinių ataskaitų teikimo procesas buvo faktiškai vykdomas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino tinkamai, apsiribodamas vien galutinio nepateikimo konstatavimu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo APA1 pažymi, jog teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą apeliantei, nors esant duomenims apie trečiojo asmens veiksmus, būtent Institucija turėjo pareigą nustatyti ir pagrįsti, kodėl šie veiksmai nelaikytini reikšmingais ir kodėl atsakomybė vis tiek tenka apeliantei. Nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvios abejonės dėl to, ar pažeidimas atsirado dėl apeliantės veiksmų, ar dėl trečiojo asmens veiksmų, tačiau šios abejonės pirmosios instancijos teismo nebuvo pašalintos.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje esančių duomenų visumos ir jų tarpusavio ryšio, todėl tokiu būdu buvo pažeistas įrodymų vertinimo visumos principas. O taip pat pirmosios instancijos teismas nutartyje nepateikė išsamių ir motyvuotų argumentų, kodėl byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su trečiojo asmens veiksmais, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl apeliantės kaltės. Nutartyje apsiribota bendro pobūdžio teiginiais apie juridinio asmens vadovo pareigas, tačiau neatsakyta į esminį klausimą - dėl kokių priežasčių nagrinėjamu atveju šios pareigos turėtų būti laikomos pažeistomis, nepaisant to, kad procesas buvo faktiškai vykdomas.

Šalies argumentai

Apeliantė skunde nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens vadovas turi teisę deleguoti tam tikras funkcijas specialistams. Finansinių ataskaitų teikimas buvo pavestas buhalterei, kuri pagal savo kompetenciją turėjo atlikti šiuos veiksmus.

Skunde taip pat nurodoma, kad vien formaliai dokumentų išsiuntimas elektroniniu paštu negali būti laikomas tinkamu informavimu, jei nėra patvirtinimo apie jų realų gavimą, ypač kai byla nagrinėjama asmeniui nedalyvaujant. O nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, jog administracinio nusižengimo byloje yra duomenys, kad APA1 nuo 2025 m. lapkričio 24 d. iki 2026 m. sausio 30 d. buvo nedarbinga.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skundą Institucijos Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovė J. P. nurodo, jog CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 120, 123 ir 127.1 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punktu, Nuostatų 38.2 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. Administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, APA1, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove iki 2025 m. liepos 15 d., 2024 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų Registro tvarkytojui per teisės aktuose nustatytą terminą nepateikė, todėl Institucija priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, paskiriant jai 615 Eur baudą. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad visi procesiniai dokumentai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui APA1 buvo siunčiami elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris valstybės informacinėse sistemose ar registruose, tame tarpe ir administracinių nusižengimų registre, paviešintas kaip APA1 kontaktinis elektroninis adresas, o taip pat byloje nėra ginčo, kad ji nėra gavusi protokolo. Atsiliepime Institucijos atstovė atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju APA1 patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį turėjo pateikti iki 2025 m. birželio 1 d., todėl jos nurodytas nedarbingumo laikotarpis nuo 2025 m. lapkričio 24 d. iki 2026 m. sausio 30 d., nepanaikina jos kaip bendrovės vadovės atsakomybės už ankstesnių finansinių metų finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą Registro tvarkytojui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Institucijos atstovė prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinis skundas netenkinamas

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).

Dėl procesinių dokumentų siuntimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui APA1

Pirmiausia, apygardos teismas pažymi, kaip teisingai nurodė ir Institucijos atstovė atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinį skundą, nors apeliantė konkrečiai nenurodė, jog negavo kurio nors jai siųsto procesinio dokumento, tačiau skunde deklaratyviai teigė, kad vien formalus dokumentų išsiuntimas elektroniniu paštu negali būti laikomas tinkamu informavimu, jei nėra patvirtinimo apie jų realų gavimą, ypač kai byla nagrinėjama asmeniui nedalyvaujant. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, jog ANK 573 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Iš pirmiau išdėstytos normos darytina išvada, jog procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami jų pačiu nurodytu elektroniniu paštu. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantės elektroninio pašto adresas, gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų), kuris atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus – (duomenys neskelbtini). Minėtu elektroniniu paštu apeliantei buvo siunčiami visi procesiniai dokumentai. Aukštesnysis teismas, nustatęs, jog tai tik deklaratyvaus pobūdžio skundo argumentas, o ginčo dėl to, jog apeliantė negavo su jos teisena susijusių dokumentų, nėra, plačiau apie tai nepasisakys.

Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 nubaudimo pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį

Apeliantė APA1 skunde aukštesniajam teismui teigia, jog nagrinėjamu atveju jos kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, neįrodyta. Apeliantės įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas apsiribojo faktu, kad finansinės ataskaitos nebuvo pateiktos, tačiau neanalizavo, dėl kokių priežasčių tai įvyko, ir, ar iš tiesų tai APA1 kaltė.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenustato kito termino.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo laikoma nustatyta, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nepakanka nustatyti faktą, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka nebuvo pateiktos finansinės ataskaitos, taip pat būtina nustatyti kaltę, t. y. kad asmuo šių veiksmų neatliko tyčia arba dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-56-495/2020).

Administracinio nusižengimo byloje neginčytinai nustatyta, kad APA1 administraciniam nusižengimui aktualiu laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė (įgaliojimų pradžios data – 2023 m. liepos 3 d., įgaliojimų pabaiga – 2025 m. liepos 15 d.). Aktualiu atveju nekeliamas ginčas dėl to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2024 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Iš esmės nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar APA1 yra atsakingas subjektas dėl padaryto administracinio nusižengimo. Kaip teisingai nustatyta bylos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 1 d., tačiau pateiktas nebuvo. Pirmiausia, apeliaciniame skunde apeliantė kaip pagrįstą aplinkybę dėl nurodytų duomenų nepateikimo, nurodė savo nedarbingumą. Pažymėtina, kad iš Sodros informacijos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus matyti, jog APA1 nedarbinga buvo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytą nedarbingumo laikotarpį, aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su skunde nurodyta aplinkybe, jog nedarbingumas buvo objektyvi priežastis, dėl ko buvo nepateikti atitinkami dokumentai Registro tvarkytojui, kadangi, kaip nustatyta anksčiau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 1 d., o iš aptarto akivaizdu, kad APA1 nedarbingumo laikotarpis prasidėjo daug vėliau, t. y. tik 2025 m. lapkričio 24 d. Antra, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 skunde teigiama, jog dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymo kaltas trečiasis asmuo, o būtent - įmonės buhalterė V. B.. Iš byloje esančio Institucijos atsakymo matyti, kad V. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo, prie Registrų centro savitarnos jungėsi du kartus, t. y. 2025 m. rugsėjo 3 d. 15.56 val. ir 2025 m. spalio 4 d. 17.34 val. Kiti V. B. prisijungimai prie Registrų centro savitarnos sistemos laikotarpiu nuo 2025 m. rugpjūčio 20 d. iki 2025 m. spalio 20 d. nenustatyti. Aukštesniojo teismo vertinimu, pateikti duomenys niekaip nešalina apeliantės kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo. Taigi, iš aptarto akivaizdu, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, jog APA1, būdama UAB (duomenys neskelbtini)“ vadove, privalėjo užtikrinti, kad Bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 223 straipsnio 2 dalyje, gali būti padaromas tiek veikiant tyčia, tiek neatsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-56-495/2020). Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nėra nustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją yra akivaizdu, jog tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo bylose

Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-28-303/2020).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrovės vadovas privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Vadovui keliami rūpestingumo, atidumo ir apdairumo reikalavimai taikytini ne tik priimant verslo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022). Apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui nekyla jokių abejonių, kad APA1 tinkamai nevykdė nurodytos pareigos ir šiuo atveju veikė neatsargia kaltės forma, t. y. nerūpestingai (teisės pažeidėjas nenumatė, kad daro pavojingą veiką, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti).

Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad UAB (duomenys neskelbtini)“ vadovė APA1 buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Esant anksčiau aptartoms aplinkybėms, naikinti ar keisti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutarties nėra pagrindo, todėl ji yra paliekama galioti, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinis skundas nėra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. balandžio 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens APA1 apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Judita Sungailaitė