Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-6529-676/2026, pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys G. D., R. C., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovei R. C. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

Dėl atskirojo skundo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei paskirta 200 Eur bauda už civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovei R. C. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Šalys turi nepilnametę dukrą D. D., gim. (duomenys neskelbtini) Vaiko tėvai santuokos nėra sudarę. Ieškovas gyvena Vilniuje, atsakovė su vaiku gyvena Klaipėdoje.

Teismas 2022 m. liepos 11 d. nutartimi taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones (nustatė ieškovo G. D. ir jos dukros D. D. laikiną bendravimo tvarką), kurios vėliau buvo pakeistos Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d., 2024 m. lapkričio 6 d., 2025 m. kovo 13 d. nutartimis. Teismas, be kita ko, nustatė, kad vaiko tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį, paimdamas dukrą D. D. iš vaiko ugdymo įstaigos arba dukros namų penktadienį iš karto po šioje vaiko ugdymo įstaigoje nustatyto ugdymo/auklėjimo/buvimo laiko pabaigos arba 17 val. ir grąžindamas vaiką jos motinai R. C. sekmadienį iki 17 val. jos gyvenamosios vietos adresu.

Antstolės V. D. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0004/23/00267 dėl laikinosios bendravimo tvarkos G. D. su nepilnamete dukra D. D., išieškotojas G. D., skolininkė R. C..

Iš teismui pateikto antstolės pareiškimo matyti, kad išieškotojas G. D. 2026 m. vasario 17d. pateikė antstolei pareiškimą, prašydamas imtis skolininkės atžvilgiu atitinkamų priemonių dėl teismo nutarties netinkamo vykdymo.

Antstolė 2026 m. vasario 18 d. kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkei R. C. skyrimo. Antstolė nurodė, kad teismo nutartys nėra tinkamai vykdomos, pažeidimai tęsiasi pakankamai ilgą laiką, antstolė įžvelgė motinos piktnaudžiavimą savo teisėmis. Dėl to antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktus: 2026 m. vasario 18 d. aktą Nr. S-26-4-8614, kuriame nurodė, kad nebuvo suteikta galimybė tėvui matytis su dukra 2026 m. sausio 2 d. – 2026 m. sausio 4 d.; 2026 m. vasario 18 d. aktą Nr. S-26-4-8613, kuriame nurodyta, kad nebuvo suteikta galimybė tėvui matytis su dukra 2026 m. vasario 13 d. – 2026 m. vasario 15 d.

Skundžiama nutartimi teismas paskyrė apeliantei 200 Eur baudą, konstatavęs, kad R. C. nesilaikė teismo nustatytos tėvo bendravimo su dukra tvarkos, nesiėmė aktyvių veiksmų siekdama įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir nesiėmė priemonių, kad nustatyta bendravimo tvarka būtų įvykdyta, ją ignoravo, taip pažeisdama ne tik įsiteisėjusias teismo nutartis, bet ir prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus bendrauti su tėvu.

Teismo sprendimo, nutarties ar kito procesinio dokumento privalomumo principas yra įtvirtintas įstatymu (CPK 18 straipsnis). Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą.

CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, išnagrinėja aplinkybes, ar sprendimas (nutartis) (ne)įvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019; kt.). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko ir lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

Apeliantė skunde nurodo, kad teismas tinkamai nemotyvavo nutarties, vertino tik liudytoja apklaustos gydytojos paaiškinimus, nevertino kitų byloje esančių įrodymų, netinkamai vertino aplinkybes, kad tėvo bendravimas su dukra neįvyko dėl vaiko ligos, kad vaikui buvo būtinas tausojantis režimas. Anot apeliantės, teismas nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių medicininių įrodymų ir antstolės aktuose pateiktų išvadų, nors būtent šios aplinkybės turėjo esminę reikšmę sprendžiant klausimą dėl tariamo bendravimo tvarkos nevykdymo ir motinos kaltės egzistavimo.

Kitame antstolės 2026 m. vasario 18 d. akte Nr. S-26-4-8613 (duomenys neskelbtini), kad vaikas nuo ryto viduriuoja, vaikui spazmuoja pilvą, karščiuoja, todėl bendravimas su vaiku įvykti negalės. Antstolė, įvertinusi pateiktą ambulatorinį aprašymą, nustatė, kad vaikas nebuvo atvykęs pas gydytoją, konsultacija teikta telefonu, rekomendacijos – būklės stebėjimas, o būklei pablogėjus, kreiptis į SPS. Antstolės vertinimu, kadangi tėvas taip pat kaip ir motina turi teisę stebėti vaiką namų režimo sąlygomis, esant gydytojo rekomendacijoms, todėl tai negali būti priežastis neleisti dukrai bendrauti su tėvu, tačiau R. C. tokios galimybės tėvui matytis su dukra 2026 m. vasario 13 d. – 2026 m. vasario 15 d. nesuteikė.

Iš byloje esančio gydymo įstaigos UAB „Sveikatos darna“ ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, kad apeliantė su dukra atvyko pas gydytoją 2025 m. gruodžio 22 d. 8 val. 40 min., mergaitei buvo diagnozuotas gripas su kitais kvėpavimo takų pažeidimais, rekomenduotas gydymas – būklės stebėjimas, skysčių vartojimas, išrašyti vaistai. Priežiūra – būklės stebėjimas, tausojantis režimas iki pilno pasveikimo. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės rašte nurodyta, kad ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcija sergančiam vaikui rekomenduojamas tausojantis namų ar net lovos režimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, reikėtų vengti papildomo stresinio ar fizinio krūvio, kuri gali kelti aplinkos, slaugančio asmens, mitybos ir miego režimo pokyčiai, taip pat derėtų ko mažiau bendrauti su kitais asmenimis, kad neplatinti viruso ir sumažinti riziką užsikrėsti dar viena infekcija. 2025 m. gruodžio 24 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad mergaitei papildomai diagnozuotas nepūlingas vidurinės ausies uždegimas, paskirti papildomai vaistai. 2025 m. gruodžio 27 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad mergaitei nustatytas gripas su pneumonija, nustatytas kitas gripo virusas, taip pat nustatytas ūminis sezoninis vidurinis otitas. Vaikui skirti papildomi vaistai, kuriuos ji turėjo vartoti 7 kalendorines dienas. 2025 m. gruodžio 29 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad mergaitei temperatūra buvo pakilusi iki 40,6o C, papildomai vaikui išrašyti vaistai, gydytojos rekomendacijos – būklės stebėjimas, tausojantis režimas iki pilno pasveikimo, skirtą gydymą tęsti iki 2026 m. sausio 3 d. imtinai, kontroliuoti vaiko būklę.

Taigi, byloje esantys medicininiai dokumentai neginčijamai patvirtina aplinkybę, kad mergaitė antstolės akte nurodytu laikotarpiu, kai neįvyko tėvo ir dukters bendravimas 2026 m. sausio 2–4 dienomis, sirgo,

,(duomenys neskelbtini) nustatyta, kad dėl vaiko viduriavimo apeliantės konsultacija su gydytoja 2026 m. vasario 12 d. vyko telefonu, kurio metu apeliantė informavo gydytoją, jog mergaitė viduriuoja, jai skauda pilvuką, taip pat siuntė gydytojai į telefoną žinutę su nuotraukomis, kuriose užfiksuotos vaiko išmatos sauskelnėse. 2026m. vasario 12 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad darželyje, kurį lankė mergaitė, buvo viduriavimo, vėmimo protrūkis, mergaitei diagnozuota virusų sukelta infekcija, gydytoja rekomendavo vaikui tausojantį namų režimą, skysčius, elektrolitus, stebėti būklę, o pablogėjus kreiptis į SPS.

Klaipėdos lopšelio-darželio „Sakalėlis“ 2026 m. kovo 3 d. pažymoje nurodyta, kad 2026 m. vasario 9–13 dienomis „Boružėlių“ grupėje fiksuoti sumažėjusio vaikų lankomumo atvejai, dauguma ugdytinių tėvų informavo darželio grupės auklėtojus, kad nelankymo priežastis buvo virusinė infekcija, pasireiškianti pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo spazmais, pakilusia kūno temperatūra.

Iš aptartų įrodymų matyti, kad antrasis antstolės akte nurodytas tėvo ir vaiko bendravimas 2026m. vasario 13–15 dienomis neįvyko taip pat dėl vaiko ligos (viruso sukeltos infekcijos).

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad tuo atveju, kai antstolis turi pakankamai duomenų pagrįstai spręsti, kad teismo sprendimu nustatyta atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka yra nevykdoma ir nėra duomenų, kad tėvas (motina) ar vaikas negalėtų bendrauti dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, ligos, išvykimo ar saugaus gyvenimo priemonių karantino metu taikymo, antstolis nėra įpareigotas parengti raginimą vykdyti sprendimą, nes tai tik dar labiau vilkintų jo vykdymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021. Teismų praktika. 2021, 55, p. 54-74).

Taigi, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, vaiko liga pagal kasacinio teismo praktiką yra laikoma objektyvia priežastimi, dėl ko negali įvykti (neįvyksta) vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), juo labiau, kad nagrinėjamu atveju apie vaiko ligą apeliantė laiku informavo mergaitės tėvą. Todėl tokie apeliantės veiksmai negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimu motinos teisėmis arba (ir) teismo nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimas dėl motinos kaltės.

Bylos duomenys patvirtina, kad šalių mažametis vaikas turi sveikatos problemų, mergaitei yra diagnozuoti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai, jai paskirtas intensyvus gydymo grafikas, mergaitė yra ypač jautri, todėl tokiam vaikui sergant gripu, plaučių uždegimu, ar ūmia virusine žarnyno liga ar pan., yra būtina stabili, tausojanti namų aplinka. Šiuo atveju mergaitės motina vykdė medikų nurodymus, todėl toks jos elgesys pripažintinas kaip atitinkantis geriausius vaiko interesus.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimą, išsaugant vaiko teisę į šeimos ryšius. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Todėl teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdymas galimas ne tik aktyviais vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiajam bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021 35 punktą). Papildomas aspektas vertinant sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdančio asmens kaltę yra tas, ar bendravimo tvarkos nevykdymas turi ilgalaikes pasekmes – ar nyksta (nesusiformuoja) natūralus mažamečio vaiko ir tėvo (motinos) ryšys dėl vaiko nebendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir sprendimo nevykdymo aplinkybės pagrindžia, kad sprendimo nevykdantis asmuo siekia šių pasekmių (ryšio išnykimo) arba suvokia, kad tokios pasekmės kils (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-1120/2024). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad apeliantė tyčia pažeidė bendravimo tvarką ar sąmoningai jos nevykdė.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nevertino ir nenustatinėjo priežasčių, dėl ko yra nevykdomos laikinosios apsaugos priemonės, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią apeliacinės instancijos teismas panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – antstolės V. D. prašymą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui R. C. atmeta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti, apeliantė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis)

Bylos duomenimis, apeliantė R. C. pirmosios instancijos teisme patyrė 1 130,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias prašė priteisti iš suinteresuoto asmens G. D., ir pateikė teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Apeliantės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto tokių išlaidų dydžio, nes vien už 2026 m. kovo mėnesį parengtą atsiliepimą į pareiškimą maksimalus dydis yra 6 069,00 Eur (2 427,60 Eur bruto × 2,5 (8.2 p.). Todėl apeliantei iš G. D. priteistina 1 130,00 Eur pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl tokios išlaidos jai neatlyginamos (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalis 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suinteresuoto asmens R. C. atskirąjį skundą tenkinti. Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės V. D. pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui R. C. atmesti. Priteisti suinteresuotam asmeniui R. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) iš suinteresuoto asmens G. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) 1 130,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimtos trisdešimties eurų) dydžio pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.