- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-29
- Bylos Nr.
- eAS-1249-968/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03409-2026-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- I. P.
- Atsakovas
- Lietuvos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kariuomenės
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos, Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. P. atskiruosius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 12 d. ir 2026 m. gegužės 19 d. nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenės Karo komendantūros valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba) dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas I. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės 2026 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. KVS-164 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Lietuvos kariuomenę nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis ir informaciją apie šaukimo eigą interneto tinklapyje sauktiniai.karys.lt; 3) priteisti iš Lietuvos kariuomenės 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde prašė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – įpareigoti Lietuvos kariuomenę nedelsiant nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis, viešai skelbiamus interneto tinklapyje sauktiniai.karys.lt. Pareiškėjas skunde, be kita ko, paaiškino, kad jis yra įtrauktas į šauktinių sąrašą, viešuose šauktinių sąrašuose prie pareiškėjo vardo pirmos raidės ir pavardės šaukimo statuso skiltyje buvo nurodyta „Karo tarnyba atidėta“ (t. y. šaukimo statusas). Pareiškėjas teigė, kad dėl tokių duomenų paskelbimo jis buvo identifikuotas kitų asmenų, gavo grasinantį laišką. Pareiškėjas 2026 m. sausio 27 d. pateikė prašymą Lietuvos kariuomenei dėl pareiškėjo duomenų nuasmeninimo, kurį papildė 2026 m. vasario 5 d., tačiau 2026 m. vasario 11 d. gavo atsakymą iš Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (toliau – ir KPKT), kuriame pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Pareiškėjas, kaip Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos (toliau – ir Asociacija) vadovas, suprasdamas problemos mastą, kreipėsi į kitas institucijas, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierę, su Asociacijos nariais atliko tyrimą, susijusį su šauktinių duomenimis. Pareiškėjas nurodė, kad nespėjęs apskųsti KPKT sprendimo, jis 2026 m. kovo 26 d. Lietuvos kariuomenei išsiuntė ikiteisminę pretenziją „Dėl tęstinio bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo“ (toliau – ir 2026 m. kovo 26 d. pretenzija), prie kurios pridėjo ir Asociacijos atliktų tyrimų duomenis. Pareiškėjas 2026 m. balandžio 28 d. gavo Raštą, kuriame formaliai atsisakoma tenkinti jo pretenziją, būtent šis atsisakymas yra ginčo dalykas. Kadangi pareiškėjas patiria grėsmę (gavo realų grasinimą susidoroti), tačiau dėl institucijų neveikimo pareiškėjo asmens duomenys ir privataus gyvenimo detalės yra prieinamos visiems asmenims. Atsakovas privalėjo atlikti individualų pareiškėjo situacijos vertinimą pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 21 straipsnio 1 dalį (teisė nesutikti su duomenų tvarkymu dėl konkretaus atvejo priežasčių), tačiau atsakovas pateikė formalų atsakymą, kuris nelaikytinas motyvuotu administraciniu aktu. Pareiškėjo įsitikinimu, Lietuvos kariuomenė nesilaiko asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, tęsia pareiškėjo asmens duomenų viešinimą, kas sudaro pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Rašto panaikinimo ir nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad viena iš teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra teisinis suinteresuotumas, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta pareiškėjo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Nurodęs, kad individualiam administraciniam aktui būdingas konkretus subjektas, kuriam šis aktas adresuojamas, teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės Raštą, tačiau atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas yra adresuotas ne pareiškėjui (I. P.), o Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijai, kuri pati ir kreipėsi į atsakovą. Teismas vertino, kad Raštas nėra susijęs su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais (atsakovo atsisakymas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių), pareiškėjas nėra minėto administracinio akto pagrindu kilusių teisinių santykių dalyvis ir neturi materialinio teisinio suinteresuotumo. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą, todėl šį skundo reikalavimą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d., 33 str. 2 d. 1 p.). Vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis, teismas pabrėžė, kad skundo reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus, o savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Teismas nurodė, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus būtų priimtas nagrinėti teisme, turi būti nustatyta, jog tarp šalių yra kilęs ginčas viešojo administravimo srityje, t. y. kad atsakovas atsisako atlikti jo kompetencijai priskirtinus veiksmus arba vilkina tokių veiksmų atlikimą. Teismas įpareigojo pareiškėją patikslinti aplinkybes, kokiais konkrečiais individualiais administraciniais aktais atsakovas Lietuvos kariuomenė atsisakė atlikti pareiškėjo skunde prašomus atlikti veiksmus, nurodė, kad pareiškėjas turi aiškiai ir konkrečiai suformuluoti skundo reikalavimą. Kartu buvo pažymėta, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą ar atlikti konkrečius veiksmus, palankius pareiškėjui, o tik įpareigoja iš naujo atlikti veiksmus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo atlikti. Spręsdamas pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas nurodė, kad pareiškėjas papildomai turėtų įtraukti atsakovu Lietuvos valstybę. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas kartu su skundu teikia skundo priedus (aktus, raštus, atsakymus) ir nurodė, kad pareiškėjas turi pateikti į bylą ir detalius aktų metaduomenis. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytus argumentus bei nurodytą teisinį reguliavimą, teismas nustatė pareiškėjui terminą pašalinti nurodytus skundo trūkumus ir išaiškino, kad jų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.
III.
Pareiškėjas, šalindamas nustatytus trūkumus, pateikė teismui skundą (patikslintą), kuriuo prašė: 1) įpareigoti Lietuvos kariuomenę nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis ir informaciją apie šaukimo eigą interneto tinklapyje sauktiniai.karys.lt; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas prašė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – įpareigoti Lietuvos kariuomenę nedelsiant nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis, viešai skelbiamus interneto tinklapyje sauktiniai.karys.lt. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad jų nepritaikius palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų beprasmis. Pareiškėjo asmens duomenys (vardas, pavardė, gimimo metai) ir privataus gyvenimo detalės (šaukimo eigos statusas) visą ginčo laiką toliau bus atvirai prieinami tretiesiems asmenims. Pareiškėjo duomenimis, šia informacija jau buvo pasinaudota nusikalstamais tikslais (grasinimas susidoroti). Atsakovui ir toliau viešinant šauktinių sveikatos patikrinimo dienas, asmeniui sudaromos idealios sąlygos planuoti konkretų fizinį išpuolį. Akivaizdu, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių (duomenų nuasmeninimo) nepritaikymas bylos nagrinėjimo metu darytų realią ir sunkiai atitaisomą žalą pareiškėjo privatumui ir asmeniniam saugumui. Esant realiai ir tęstinei grėsmei sveikatai bei gyvybei, kurią patvirtina ir pareiškėjui paskirtas intensyvus gydymas bei specialistų pagalba, pareiškėjo saugumas turi būti užtikrinimas nelaukiant teisminio ginčo pabaigos. Pareiškėjas atsakovui yra lengvai pasiekiamas individualiomis ryšio priemonėmis, todėl nebus pažeistas viešasis interesas. Pareiškėjas skunde pakartojo faktines aplinkybes dėl asmens duomenų viešinimo ir kreipimųsi į Lietuvos kariuomenę bei kitas institucijas, pateikė dalies su skundu pridedamų raštų metaduomenis.
IV.
Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsisakė priimti likusią skundo dalį ir netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas nurodė, kad 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi atsakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Rašto panaikinimo ir nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus, be kita ko, pareiškėjas turėjo aiškiai ir konkrečiai suformuluoti skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, patikslinti aplinkybes, kokiais konkrečiais individualiais administraciniais aktais atsakovas Lietuvos kariuomenė atsisakė atlikti pareiškėjo skunde nurodomus veiksmus ir tą aktą (-us) skųsti. Įvertinęs skundo turinį, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas reikalavimo dėl tokio akto nesuformulavo, todėl vien savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nėra galimas. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Lietuvos kariuomenę nedelsiant (arba per teismo nustatytą terminą) nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis ir informaciją apie šaukimo eigą interneto tinklapyje sauktiniai.karys.lt. atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teismas vadovavosi ABTĮ 70 straipsniu. Įvertinęs pareiškėjo prašymo motyvus ir byloje esančius duomenis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra tiesiogiai susijusi su priimtu nagrinėti reikalavimu dėl žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti susiję su pagrindiniais skundo reikalavimais. Teismas vertino, kad prašymas nuasmeninti duomenis nėra susijęs su pagrindiniu (priimtu nagrinėti) reikalavimu, todėl nenustatė pagrindo spręsti klausimo dėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, kadangi ginčas dėl duomenų nuasmeninimo (ar turėjo pagrindą nenuasmeninti) byloje nekeliamas, o keliamas dėl pareiškėjui kilusios neturtinės žalos nenuasmeninus jo duomenų. Buvo pažymėta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tam, kad būtų užtikrintas pagrindinis reikalavimas, o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.
V.
Pareiškėjas atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 12 d. ir 2026 m. gegužės 19 d. nutarčių dalis, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ir netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas prašo išspręsti klausimus iš esmės – priimti skundo reikalavimus dėl Rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas dėl pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 12 d. nurodo, kad teismas atsisakė priimti skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, kadangi, teismo vertinimu, Raštas adresuotas ne pareiškėjui, o Asociacijai, todėl Raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, t. y. pareiškėjas neturi teisinio materialinio suinteresuotumo. Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė įrodymų vertinimo klaidą, kadangi pareiškėjas pateikė Raštą adoc formatu, o iš pateikto dokumento duomenų matyti, kad administracinis aktas yra skirtas ir asmeniškai nukreiptas pareiškėjui. Atsakovas dviprasmiškai Rašte nurodė adresatus, tačiau prie atskirojo skundu teikiama dokumento tikrinimo medžiaga (tinklapio adoc.archyvai.lt duomenys), kur matyti, jog vienas iš adresatų yra pareiškėjas. Kadangi Raštas adresuotas pareiškėjui, vadinasi, jis sukelia tiesiogines teisines pasekmes, kadangi tai atsakovo atsakymas į pareiškėjo reikštą pretenziją. Atsakovas Rašte išreiškė valią atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą, todėl Raštas laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuris gali būti skundo dalyku. Atsisakydamas priimti aptariamą skundo reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė asmens teisę kreiptis į teismą. Dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 19 d. skundžiamos nutarties dalies pareiškėjas pažymi, kad ja teismas atsisakė priimti skundo reikalavimą įpareigoti veiksmus, kadangi, teismo vertinimu, pareiškėjas nesuformulavo reikalavimo dėl konkretaus akto, kuriuo atsakovas atsisakė atlikti veiksmus. Pareiškėjas mano, kad teismas nepagrįstai susiaurino asmens teisę ginčyti viešojo administravimo subjektų neveikimą (vilkinimą). Pareiškėjas į teismą kreipėsi ne dėl vienkartinio, formalaus atsisakymo akto, o dėl tęstinio atsakovo neteisėto neveikimo ir vilkinimo. Atsakovas, gavęs išsamią pareiškėjo pretenziją dėl asmens duomenų nuasmeninimo pagal BDAR 21 straipsnio 1 dalį, vengė ją nagrinėti iš esmės, pažeidė VAĮ ir pateikė vieno sakinio atsakymą, taip iš esmės neatlikdamas savo prievolės priimti motyvuotą administracinį sprendimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) tiesiogiai leidžia teismui teikti reikalavimus dėl institucijos vilkinimo ar atsisakymo atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus. Reikalavimas skųsti konkretų aktą, kai institucija atsako formaliu, teisinių pasekmių nesukuriančiu raštu (ką teismas pats konstatavo savo 2026 m. gegužės 12 d. nutartyje), sukuria situaciją, kai asmeniui užkertamas kelias ginti savo pažeidžiamas teises. Pareiškėjas tvirtina, kad skundžiama 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nurodydamas, kad šis prašymas nėra susijęs su priimtu nagrinėti reikalavimu dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde pateikė išsamius argumentus ir įrodymus, patvirtinančius, kad tęstinis asmens duomenų nenuasmeninimas svetainėje sauktiniai.karys.lt yra tiesioginis neturtinės žalos atsiradimo šaltinis ir ją auginantis veiksnys, tačiau teismas šią medžiagą visiškai ignoravo. Byloje yra pateikti tiesioginiai rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys realų, o ne abstraktų ar hipotetinį pavojų pareiškėjo saugumui bei teisių pažeidimą – asmeninis grasinimas, duomenys, kad šauktinių sąrašai nėra apsaugoti jau 8 metus ir šauktinių duomenų bazę gali pasisiųsti bet koks asmuo; kt. Pirmosios instancijos teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad asmens duomenų viešinimas internete nėra vienkartinis veiksmas, o tęstinis procesas. Kiekviena diena, kai pareiškėjo duomenys lieka viešai prieinami atvirame tinkle, tiesiogiai ir negrįžtamai didina pareiškėjo patiriamos neturtinės žalos mastą bei realaus pavojaus riziką. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama, jog asmens duomenų kontrolės praradimas ir duomenų padarymas prieinamu tretiesiems asmenims internete pats savaime sukelia realią, neatitaisomą ir kompensuojamą žalą, o nacionalinis teismas privalo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad užtikrintų asmens teisių, kylančių iš Europos Sąjungos teisės (BDAR), veiksmingumą, jei laukimas iki galutinio sprendimo priėmimo padarytų šias teises bevertėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Atskirųjų skundų dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 12 d. ir 2026 m. gegužės 19 d. nutarčių (skundžiamų dalių) teisėtumas ir pagrįstumas.
Nagrinėdama pareiškėjo atskirųjų skundų argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos kariuomenės Raštą, įpareigoti Lietuvos kariuomenę nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis ir informaciją apie šaukimo eigą interneto tinklapyje sauktiniai.karys.lt ir priteisti iš Lietuvos kariuomenės 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas 2026 m. kovo 26 d. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės komplektavimo tarnybai pateikė pretenziją, kurioje, be kita ko, prašė nedelsiant ištaisyti tęstinį pažeidimą ir nuasmeninti jo asmens duomenis bei šaukimo eigos statusą interneto tinklapyje sauktiniai.karys.lt, atlyginti pareiškėjui patirtą neturtinę žalą (2 000 Eur), atsakymą pateikti elektroninių ryšių priemonėmis (nurodytu elektroniniu paštu). Asociacija 2026 m. kovo 23 d. raštu Krašto apsaugos ministerijai pateikė Asociacijos „Šauktinių duomenų nutekėjimo tyrimą 2.0“ ir prašė Krašto apsaugos ministerijos pakeisti Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo 6 straipsnio nuostatas, atsižvelgti į Asociacijos siųstus potencialius ilgalaikius sprendimus ir inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kol pakeitimai neįvykdyti, įpareigoti Lietuvos kariuomenę sąžiningai atsižvelgti į individualius skundus pagal BDAR 21 straipsnio 1 dalį.
Pareiškėjas kartu su skundu, be kitų įrodymų, pateikė skundžiamą Raštą (adoc formatu), kuris adresuotas Asociacijos vadovui I. P. (pareiškėjui) ir kuriame nurodyta, kad Lietuvos kariuomenė susipažino su Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos 2026 m. kovo 23 d. lydraščiu ir kartu pateiktu Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos Šauktinių duomenų nutekėjimo tyrimu 2.0 bei Jūsų 2026 m. kovo 26 d. ikiteismine pretenzija ,,Dėl tęstinio Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo“. Lietuvos kariuomenė informavo, kad į Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos 2026 m. kovo 23 d. lydraštį bei Jūsų 2026 m. kovo 26 d. ikiteisminėje pretenzijoje keliamus klausimus jau buvo atsakyta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2026 m. kovo 10 d. raštu Nr. 12-01-606 ir 2026 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 12-01-946.
Vertindama pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 12 d. išvadą, kad Raštas nėra adresuotas pareiškėjui, jis nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, t. y. kad pareiškėjas ginče neturi materialinio intereso, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).
Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).
Teisėjų kolegija, įvertinusi Rašto turinį, tai, kad juo pasisakoma dėl pareiškėjo siųstos 2026 m. kovo 26 d. pretenzijos, kitus bylos duomenis, pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog skundžiamas Raštas nėra adresuotas pareiškėjui ir kad jis akivaizdžiai nesukelia jokių teisinių pasekmių bei negali būti administracinio ginčo objektu. Minėta, kad pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo klausimas gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant administracinį ginčą iš esmės.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje sprendė, jog pareiškėjo skundžiamas Raštas nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį Rašto panaikinimo.
Pirmosios instancijos teismas 2026 m. gegužės 12 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas skunde prašydamas įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus (t. y. nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis ir informaciją apie šaukimo eigą interneto tinklapyje sauktiniai.karys.lt), turi patikslinti aplinkybes, kokiais konkrečiais individualiais administraciniais aktais atsakovas Lietuvos kariuomenė atsisakė atlikti pareiškėjo skunde prašomus atlikti veiksmus.
Vėlesnėje skundžiamoje 2026 m. gegužės 19 d. nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjas buvo įpareigotas patikslinti aplinkybes, kokiais konkrečiais individualiais administraciniais aktais atsakovas Lietuvos kariuomenė atsisakė atlikti pareiškėjo skunde prašomus atlikti veiksmus ir tą aktą (-us) skųsti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, pateikdamas skundo patikslinimą reikalavimo dėl tokio akto nesuformulavo, todėl vien savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nėra galimas ir skundą šioje dalyje atsisakė priimti.
Vadovaujantis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktais, teismui pateiktame skunde turi būti suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas. Skundo pagrindą sudaro pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.), o skundo dalyką – pareiškėjo reikalavimas atsakovui (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.). Tinkamai suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punktą, skundo reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus, toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir kad jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis, nustatytas ABTĮ 88 straipsnyje.
Minėta, kad pareiškėjas siekia apskųsti Lietuvos kariuomenės Raštą, kuriuo atsakoma į pareiškėjo 2026 m. kovo 26 d. pretenziją. Šioje pretenzijoje pareiškėjas, be kitų reikalavimų, prašė Lietuvos kariuomenės nedelsiant ištaisyti tęstinį pažeidimą ir visiškai nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis bei šaukimo eigos statusą viešai prieinamame interneto tinklapyje sauktiniai.karys.lt. Pareiškėjas teismui teiktame skunde nurodė, kad Rašte formaliai atsisakoma tenkinti jo pretenziją ir individualiai vertinti situaciją, tiesiog nurodant, kad į keliamus klausimus jau buvo atsakyta Krašto apsaugos ministerijos raštais.
Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundo reikalavimas ir jame nurodytos aplinkybės nepagrindžia sprendžiant skundo priėmimo klausimą padarytos pirmosios instancijos teismo išvados, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo nėra kilęs ginčas viešojo administravimo srityje ir kad pareiškėjas nenurodė (neginčija) atsakovo akto ar veiksmo, kuriuo atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde teismui reiškiamas reikalavimas įpareigoti Lietuvos kariuomenę atlikti skunde nurodomus veiksmus yra pakankamai konkretus ir aiškus, atitinka ABTĮ 17 straipsnyje nustatytą administracinių teismų kompetenciją bei atitinka teismo galimas priimti sprendimų rūšis (ABTĮ 88 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi šią skundo dalį laikė nepaduota.
Pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).
Pirmosios instancijos teismas 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, padaręs išvadą, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – įpareigoti Lietuvos kariuomenę nedelsiant nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis, viešai skelbiamus interneto tinklapyje sauktiniai.karys.lt. – nėra tiesiogiai susijusi su priimtu nagrinėti reikalavimu dėl žalos atlyginimo.
Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, jog apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Vadinasi, nėra aišku dėl priimtų nagrinėti visų skundo reikalavimų, t. y. nėra galutinai apibrėžtos ginčo ribos. Atsižvelgiant į tai, jog prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas tiesiogiai sietinas su ginčo dalyku, naikinama ir pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutarties dalis, kuria išspręstas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir šio klausimo nagrinėjimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirieji skundai tenkinami iš dalies, o skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarčių dalys panaikinamos perduodant pareiškėjo skundo reikalavimų (dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus) priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo, taip pat iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. P. atskiruosius skundus tenkinti iš dalies. Panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo I. P. skundo reikalavimą panaikinti Lietuvos kariuomenės 2026 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. KVS-164 „Dėl informacijos pateikimo“, ir šio skundo reikalavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo I. P. skundo reikalavimą įpareigoti Lietuvos kariuomenę nuasmeninti pareiškėjo asmens duomenis ir informaciją apie šaukimo eigą interneto tinklapyje sauktiniai.karys.lt, ir šio skundo reikalavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 19 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – įpareigoti atsakovą (Lietuvos kariuomenę) nedelsiant nuasmeninti pareiškėjo I. P. asmens duomenis, viešai skelbiamus interneto tinklapyje sauktiniai.karys.lt., ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.