Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios NUT1 (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažinta kalta ir nuteista:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)187 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas NUK2) – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (NUK1 nežymaus sveikatos sutrikdymas) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir NUT1 paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2025 m. sausio 22 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmu paskirta bausme ir NUT1 paskirta subendrinta 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikas, atliktas pagal 2025 m. sausio 22 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendį, NUT1 laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. 22.10 val. iki 2024 m. rugsėjo 5 d. 10.04 val., t. y. viena diena, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, suėmime nuo 2024m. spalio 24 d. iki bausmės vykdymo pradžios išbūtas laikas.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, NUT1 pripažinta recidyviste.

NUT1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – po nuosprendžio paskelbimo nuspręsta panaikinti.

Civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš NUT1 priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 397,12 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš NUT1 nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 9 d. nuosprendyje konstatuota, kad NUT1 veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmės kaltinamajai paskirtos įvertinus padarytų veikų pavojingumą bei pobūdį ir nuteistosios asmenybę.

Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320) straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl NUT1 nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, tvirtinant, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina jos kaltės padarius šias nusikalstamas veikas, taip pat prašoma sušvelninti skirtą bausmę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl NUK2 sukelto fizinio skausmo. Nei kaltės, nei bausmės, skirtos dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, nuteistoji neginčija.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisakys tik dėl esminių skundo argumentų.

Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nusikalstamų veikų padarymu kaltinamų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimą, savo išvadas dėl nusikalstamų veikų objektyviųjų ir subjektyvių požymių egzistavimo privalo pagrįsti įrodymais, juos įvertinti vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame BPK straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022).

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, jog įrodinėjimo procese svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje būtų sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo motyvus, neturi pagrindo sutikti su nuteistosios apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl atlikto netinkamo įrodymų tyrimo ir nepagrįsto jos pripažinimo kalta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį bei dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (NUK1 atžvilgiu). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašė visus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, juos įvertino laikydamas Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pateikė įrodymų vertinimo motyvus, teismo išvadas dėl nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei kaltės, kurios yra pagrįstos, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Dėl BK 187 straipsnio 2 dalies taikymo

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nustačius, kad kaltininkas tai padarė visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Veiką kvalifikuojantys požymiai, apibūdinantys veikimo būdą ir padarytos žalos dydį, yra vertinamojo pobūdžio, todėl kiekvienoje byloje jie turi būti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje nurodoma, kad visuotinai pavojingu svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Visuotinai pavojingais būdais dažniausiai laikomi padegimai, sprogdinimai, taip pat gali būti užtvindymai, griūtys ir pan. Taigi, nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje nustatyta, kad buvo įvykdytas tyčinis padegimas (1 t., b. l. 38), jis padarytas viešoje vietoje – prie parduotuvės. Kaip matyti iš užfiksuotos įvykio vietos, padegimo vietoje buvo ne vienas konteineris ir ne viena pakuotė su depozitine tara, šalia auga medžiai, krūmai, stovi pastatai, šalia gaisro vietos buvo pastatyta sunkiasvorė transporto priemonė, tad tik gaisrą pastebėjusio asmens dėka jis buvo greitai likviduotas ir neišplito bei nesukėlė didelės žalos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ugnies panaudojimas mieste prie daugiabučių gyvenamųjų namų, šalia augančių krūmų ir medžių, prie prekybos centro, į kurį atvyksta ir automobilius pastato prekes pristatantys asmenys, sudarė realų pavojų daugeliui įstatymo saugomų vertybių: žmonių gyvybei ir sveikatai, taip pat ir fizinių ir juridinių asmenų nuosavybei, aplinkai, kadangi kilus gaisrui ugnies plitimas bei galimi padariniai yra nenuspėjami.

Vaizdinėje medžiagoje matyti link rampos einantis žmogaus siluetas. Žmogus apsirengęs tamsios spalvos rūbais, ant galvos užsidėjęs gobtuvą, kepurę su snapeliu, avi šviesios spalvos batus. Vaizdo įraše 01 min. 33 s. asmuo svyruodamas prieina prie rampos sudėtų plastikinių maišų, kuriuose sudėta plastikinė tara, bei matyti, kad dešinę ranką prideda prie maišo ir bando padegti maišą kuris yra stende, antroje lentynoje, į kurį sudėta plastikinė tara. Minėtas padegtas plastikinis maišas pradeda rusenti, matoma liepsna, asmuo iš vaizdo įrašo akiračio dingsta, matosi, kad nueina link gatvės pusės. Vaizdo įraše 04 min. 00 s. stebimas prie rampos grįžtantis asmuo nuo gatvės pusės, vaizdo įraše matoma, kad maišas kuriame sudėta tara toliau dega, rusena. Vaizdo įraše ties 04 min. 44 s. asmuo vėl nueina link gatvės pusės ir dingsta iš kadro. Vaizdo įraše 05 min. 58 s. stebima, kad virš rampos degantis apšvietimas išsijungia, tamsoje matoma, kad uždegtos atliekos toliau dega. Įraše ties 10 min. 34 s. matomas prie parduotuvės rampos atbuline eiga manevruojantis krovinis automobilis, prie plastikinės taros maišo ir atliekų konteinerio matoma deganti atvira liepsna. 10 min. 49 s. iš krovininio automobilio išlipa vairuotojas ir prieina prie rampos, bei paskambina į parduotuvės duris, rankose laiko dokumentus. Vaizdo įraše 12 min. 18 s. parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)" duris atidaro parduotuvės darbuotoja, vairuotojas paduoda darbuotojai dokumentus ir atidaro krovininio automobilio priekabos duris. 13 min. 30 s. vairuotojas įlipa į krovininį automobilį ir pavažiuoja į priekį, pasimato degančios plastikinės taros maišai ir konteineris, vairuotojas išlipęs pilnai atidaro krovininio automobilio galo duris. 14 min. 41 s. krovininis automobilis staigiai nuvažiuoja į priekį, plastikinė tara ir atliekų konteineris dega atvira liepsna. 15 min. 04 s. krovininio automobilio vairuotojas nubėga prie parduotuvės rampos durų. 15 min. 41 s. krovininio automobilio vairuotojas su gesintuvu eina prie degančių atliekų ir pradeda gesinti kilusį gaisrą. 16 min. 01 s. kilęs gaisras užgesinamas. 16 min. 31 s. matoma, kad vietoje kur degė atvira liepsna vėl įsiplieskia ugnis, tačiau krovininio automobilio vairuotojas panaudoja antrą gesintuvą ir gaisrą užgesinam, į lauką išėjusi parduotuvės darbuotoja kalba telefonu, galimai skambina Bendruoju pagalbos numeriu. Toliau įraše stebima, kad krovininio automobilio vairuotojas kartu su parduotuvės darbuotoja apžiūri atliekų vežimus.

Nors iš vaizdo įrašo padegėjo veido aiškiai nematyti, tačiau, jog būtent šį gaisrą sukėlė NUT1 įtarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas ją įvardydamas policijai teiktame pareiškime, bei nustatė policijos pareigūnai, susipažinę su aukščiau aptarta vaizdine medžiaga. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodoma, jog NUT1 jau yra ne kartą sukėlusi gaisrus prie šios parduotuvės (1 t., b. l. 30). (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. tyrėjo LUD6 2024 m. spalio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jog nusikalstamą veiką galimai įvykdė NUT1, nes nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame pareiškime, kaip asmuo, padaręs žalą parduotuvei ir peržiūrėjus pateiktą filmuotą medžiagą, moteris filmuotoje medžiagoje atpažinta iš eisenos, kūno sudėjimo, kadangi dėl analogiškų veiksmų Veiklos skyriuje buvo atlikti ikiteisminiai tyrimai, kuriose padegimus būtent buvo įvykdžiusi NUT1, todėl su šiais moters bruožais yra susipažinta (3 t., b. l. 1-2). Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas LUD6 parodė, kad pareiškime buvo nurodyta, kad nusikalstamą veiką įvykdė NUT1. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, užfiksuota moteris buvo atpažinta kaip NUT1. Ji yra žinoma, todėl atpažinimas buvo grindžiamas jos išvaizdos bruožais bei eisena. Vaizdo įrašuose matyti, kad moteris šiek tiek šlubuoja, tuo laikotarpiu, kiek pamena, NUT1 turėjo problemų dėl kojos. Vaizdo įrašuose taip pat užfiksuota, kad buvo padegtas šalia pastato stovėjęs atliekų konteineris. Kiek prisimena, būtent šį turtą ir sugadino NUT1. Tai ne pirmas kartas, kai teko peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus ir juose atpažinti NUT1. Anksčiau taip pat buvo atliekamas analogiško pobūdžio ikiteisminis tyrimas, kurio metu vaizdo įrašuose buvo užfiksuota, kaip ji, galimai būdama apsvaigusi nuo alkoholio, įsidrąsina, atlieka tokius veiksmus ir pasišalina. Prižiūrimą teritoriją aptarnaujantys pareigūnai, tarp jų ir jis yra ne kartą peržiūrėję su ankstesniais įvykiais susijusius vaizdo įrašus. Tiek ankstesni, tiek su šiuo įvykiu susiję vaizdo įrašai leido atpažinti NUT1 pagal jos kūno sudėjimą, eiseną bei kitus išskirtinius išvaizdos ir judėjimo bruožus. Dėl šių aplinkybių nustatė, kad vaizdo įrašuose užfiksuota moteris yra būtent NUT1. NUT1 yra jo prižiūrimos teritorijos gyventoja, gyvenanti nakvynės namuose, taip pat dažnai lankosi toje pačioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje bei aplinkinėse teritorijose. Dėl šios priežasties ji gerai žinoma, atpažįstama. Vaizdo įrašuose užfiksuotą asmenį atpažino pagal kūno sudėjimą, būdingą eiseną bei bendrus bruožus, kurie sutampa su NUT1 požymiais (5 t., b. l. 95-96).

Pažymėtina, jog nors aptariamame vaizdo įraše iš tiesų nėra matomi jokie išskirtiniai jame užfiksuoto asmens bruožai, kurių pagalba jis galėtų būti atpažintas ar identifikuotas, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad nuteistąją gerai pažįstantys asmenys, galėjo ją atpažinti iš tokių jo savybių (kaip eisena ir kūno sudėjimas, išvaizda), kurios įprastai laikomos nepakankamomis teisingam asmens identifikavimui. Aukštesniojo teismo vertinimu, spręsdamas NUT1 kaltės dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pareigūno pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir duotais parodymais teisme. Konstatuotina, kad nėra pagrindo netikėti pareigūno nurodomomis aplinkybėmis, įvertinus tai, kad jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, nėra asmeniškai susijęs su nuteistąja ir tikslo jos apkalbėti neturi. Be to, nors nuteistoji ir skunde tvirtino, kad ji nešlubavo, problemų su keliu neturėjo, šiuos duomenis paneigia į bylą pateikti 2025 m. rugpjūčio 14 d. medicininiai duomenys, kuriuose nustatyta nuteistosios medicininė būklė, pateiktos diagnozės, išrašytas siuntimas pas ortopedą traumatologą, nurodoma 2025 m. liepos 7 d. atlikto kelio magnetinio rezonanso tomografijos išvada (5 t., b. l. 8). Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pagrįstai buvo nuspręsta, kad tai būtent NUT1 padarė šią nusikalstamą veiką.

Nuteistoji skunde ginčija ir tai, kad byloje nebuvo nustatyta jos tyčia. BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tik tyčia – tiesiogine arba netiesiogine. Taigi turi būti nustatyta, kad asmuo, darydamas šį nusikaltimą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK nurodytų padarinių, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba kad asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK nurodytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Bet kuriuo atveju asmens veikimas tyčia privalo būti įrodytas teismo ištirtais ir įrodymais pripažintais duomenimis, o ne prielaidomis ir spėjimais.‏‏‎ Nagrinėjamu atveju vaizdinė bylos medžiaga patvirtina, kad padegimas buvo įvykdytas tyčia, turint tikslą sukelti gaisrą toje konkrečioje vietoje. Kaip matyti iš vaizdo medžiagos, padegusi nuteistoji iš įvykio vietos pasišalino, tačiau vėliau, taip greitai neįsiplieskus atvirai liepsnai, ji grįžo pažiūrėti ir patikrinti, ar tikrai padegta tara dega, ir tik pamačius, jog ugnis nėra užgesusi, o toliau rusena – pasišalino iš įvykio vietos, kurioje vėliau ugnis įsiplieskė atvira liepsna ir apėmė šalia esančius objektus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad NUT1 šią nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies (NUK1 sveikatos sutrikdymas)

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsakot tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. NUT1 nagrinėjamoje byloje pripažinta kalta ir nuteista už NUK1 sukeltą fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdytą sveikatą, t. y. už tai, kad kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje žodinio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė ne mažiau 2 smūgių nukentėjusiajai į veido sritį.

Nusikalstama veika, įtvirtinta BK 140 straipsnyje, padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Nustatant, ar dėl panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam kilo fizinis skausmas, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Liudytoju apklausiamas LUD3 teisiamajame posėdyje parodė, jog yra NUT1 draugas. Kartu su NUT1 atėjo pas draugą LUD9 į namus, visi kartu ir dar LUD9 žmona LUD10 vartojo alkoholį, vėliau užėjo NUK1, kuri pradėjo konfliktuoti, visus vadinti įžeidžiančiais žodžiais. NUT1 išvedė NUK1 pro duris ir paskui grįžo atgal į kambarį. NUK1 veidas jiems būnant kartu buvo normalus, be sužalojimų. Kilus konfliktai LUD9 liepė NUK1 išeiti, bet ji neklausė, dėl ko būdama susinervinusi NUT1 atsistojo ir paėmusi ją už rankos išvedė. Jis išėjo kartu su NUT1 (5 t., b. l. 95).

Esminiai skundo argumentai, kuriais nuteistoji remiasi teigdama, jog yra nekalta ir fizinio smurto NUK1 atžvilgiu nevartojo yra tai, kad nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina nei vienas iš apklaustų liudytojų, kadangi šie tvirtina, jog fizinio smurto nematė. Teisėjų kolegija pažymi, kad išanalizavus tiek nukentėjusiosios, tiek nuteistosios, tiek apklaustų liudytojų parodymus, akivaizdu, jog jų visų parodymai yra nenuoseklūs, vieni kitiems prieštaraujantys. Nors liudytojai tvirtina nematę fizinio smurto, tačiau jų parodymai lyginant su nuteistosios taip pat skiriasi dėl įvykio aplinkybių, t. y. dėl konflikto, dėl nuteistosios išėjimo iš buto kartu su nukentėjusiąja, dėl asmenų, buvusių išgertuvėse, dėl nukentėjusiosios ištempimo lauk iš buto. Pati nuteistoji nurodė, kad įvykio metu jie jau buvo išgėrę 5 litrus alaus, be to nurodė, kad gėrė ne tik alų, bet ir degtinę, ką patvirtino ir liudytojai. Be to, liudytojai patvirtino, kad įvykio metu alkoholį vartojo ne vieną dieną iš eilės, kaip matyti iš pareigūnų tarnybinio pranešimo, nukentėjusiajai iškvietimo metu buvo nustatytas beveik 2 promilių neblaivumas. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, jog įvykyje dalyvavę asmenys gali netiksliai atsiminti tam tikras detales. Be to, kaip matyti iš apklaustų liudytojų, visi jie nurodė palaikantys draugiškus santykius su nuteistąja, bet ne su nukentėjusiąja, apie kurią atsiliepė neigiamai, kas suponuoja išvadą, jog jie galėjo duoti parodymus, kurie palankesni nuteistajai. Taigi nagrinėjamu atveju nuteistosios kaltė pagrįstai paremta netiesioginiais įrodymais.

Nukentėjusioji paskambinusi į bendrąjį pagalbos centrą nurodė, jog prieš 5 minutes gretimame name ją sumušė NUT1 (2 t., b. l. 11). Byloje esanti GPM kvietimo kortelė patvirtina, kad pagal iškvietimą atvykta ir nukentėjusioji apžiūrėta 2024 m. spalio 14 d. 17:02 val. dėl užpuolimo, nustatyti nepatikslinti galvos sužalojimai, ant kairės pusės veido stebima hematoma bei sutinimas, guzas (2 t., b. l. 53-55). Pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodoma, jog jiems atvykus pas NUK1, ši jau buvo apžiūrima medikų. Po apžiūros kartu su ja nuvyko į įvykio vietą, kur nukentėjusioji buvo sumušta, bet niekas durų neatidarė. Šias aplinkybes patvirtino ir pati nuteistoji, nurodydama, kad policija atvyko po dešimties minučių, kai išėjo NUK1, bet jie durų neatidarė. Šie parodymai paneigia ir nuteistosios keltą versiją, kad išėjusi NUK1 vartojo alkoholį su kitais asmenimis. Visi apklausti asmenys (nuteistoji, nukentėjusioji ir liudytojai) patvirtino, kad konfliktavo tik NUT1 su NUK1, todėl akivaizdu, jog fiziniai sužalojimai padaryti būtent vykusio tarpusavio konflikto metu, kadangi visi apklausti asmenys nurodė, jog NUK1, būdama kartu su jais ant veido jokių žymių ar sumušimų neturėjo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2024 m. spalio 17 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog NUK1 poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, pereinant į kairio smilkinio sritį, kairės akies viršutinio voko srityje, galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 59). Atsižvelgiant į šiuos duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, kad NUT1 nusikalstama veika, padaryta NUK1 atžvilgiu pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Nors apeliantė prašė sušvelninti bausmę, skirtą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (NUK2 atžvilgiu), visgi atsižvelgiant į tai, kad ji prašė išteisinti dėl kitų dviejų nusikalstamų veikų, kas apima plačiausias apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisakys dėl nuteistajai paskirtų bausmių už visas nusikalstamas veikas.

Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl nuteistajai NUT1 skirtinų bausmių, sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju NUT1 padarė keturis tyčinius baigtus nusikaltimus, kurių trys priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 140 straipsnio 1 dalis (2 veikos), BK 145 straipsnio 1 dalis) ir viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 187 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas atsižvelgė ir į nuteistąja charakterizuojančius duomenis, kad NUT1 teisiama dvidešimtą kartą, turi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą, šiuo metu atlikinėja paskirtą bausmę (4 t., b. l. 16-20). Tarp visų kaltinamosios įvykdytų nusikalstamų veikų dominuoja veikos viešajai tvarkai bei smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika buvo padaryta žala svetimai nuosavybei, fizinis smurtas buvo panaudotas viešoje vietoje, parduotuvės apsaugos darbuotojos atžvilgiu, kitų parduotuvės darbuotojų akivaizdoje. NUT1, jau būdama teista už tyčinius nusikaltimus ir turėdama už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naujas tyčines nusikaltimas veikas, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu ji pripažinta recidyviste, kas laikoma ir jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nuteistoji daugybę kartų bausta administracine tvarka, nei vienos iš jai skirtų baudų nėra sumokėjusi (3 t., b. l. 132-135). NUT1 būdama laisvėje nedirbo, buvo neregistruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (3 t., b. l. 137). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistoji turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su psichikos bei priklausomybių ligomis, tačiau Baudžiamojo įstatymo atžvilgiu ji yra visiškai pakaltinama.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad NUT1 nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų bei baustumų administracine tvarka, sistemingai nusikalsta, daro taip pat ir analogiškus nusikaltimus, kas rodo jos susiformavusias antivisuomenines nuostatas. Jos padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, todėl charakterizuoja nuteistąją itin neigiamai, kaip asmenį, nepaisantį visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių ir linkusį daryti nusikalstamas veikas, rodantį ypatingai niekinantį požiūrį į žmogaus sveikatą. Atsižvelgiant į tai, kad iš ankstesnių teistumų nuteistoji išvadų nepadarė, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus sankcijose numatytas griežčiausias – laisvės atėmimo – bausmes.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už nusikalstamą veiką, įvykdytą nukentėjusiosios NUK2 atžvilgiu, teismas NUT1, įvertinus, kad ji prisipažino, atsiprašė nukentėjusiosios, paskyrė 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Už nusikalstamą veiką, įvykdytą NUK1 atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už šią nusikalstamą veiką NUT1 paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje asmeniui gali būti paskirta baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. NUT1 teismas paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Skirtos bausmės visais atvejais yra mažesnės nei šios bausmės rūšies sankcijos vidurkiai. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai individualizuotas bausmes, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis, todėl pagrindo skirtas bausmes pakeisti ar dar labiau sušvelninti - nėra pagrindo.

Skirtos bausmės pagrįstai subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi) ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (prie griežčiausios paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, pridėjus po dalį, t. y. minimalų šios bausmės rūšies dydį (3 mėnesius) iš kiekvienos kitos paskirtos bausmės už nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 145 straipsnio 1 dalį).

Įvertinus tai, kad po šioje byloje analizuotų nusikalstamų viekų nuteistosios atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis kitoje byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme bei į skirtos subendrintos bausmės laiką įskaitė tiek bausmę atliktą pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 4, 9 dalių pagrindu), tiek ir jos laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką (BK 66 straipsnio pagrindu).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistosios atliktus neteisėtus veiksmus, jais sukeltas pasekmes, tame tarpe ir kitų asmenų sveikatai, į ją charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajai paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas bei paskirta subendrinta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo, yra teisingos bei pagrįstos, todėl jos keisti apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

Byloje gavus nuteistosios apeliacinį skundą, NUT1 2026 m. gegužės 11 d. nutartimi buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja – advokatė Audra Lukaševičiūtė Krantz, (6 t., b. l. 17). Apygardos teisme 2026 m. gegužės 13 d. gauta minėtos tarnybos 2026 m. gegužės 13 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad iš nuteistosios priteistina suma už antrinę teisinę pagalbą – 189,58 Eur (6 t., b. l. 21).

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėl to, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi aplinkybes, kad nuteistajai skirta reali laisvės atėmimo bausmė, iš jos priteistas civilinis ieškinys, teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybės patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą NUT1, iš nuteistosios nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios NUT1 apeliacinį skundą atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už teiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistosios NUT1 nepriteisti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.